Civilinė byla Nr. e2-2537-452/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00726-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.8.10; 3.2.3.1; 3.2.6.1

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 11 d.

Panevėžys

            Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė,

sekretoriaujant Daliai Monkevičienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LNT“ atstovui advokatui  Algimantui Kolpertui,

atsakovei D. S. M., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Evaldui Čerkesui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LNT“ ieškinį atsakovei D. S. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovės D. S. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LNT“ dėl vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1500,00 Eur skolą, 135,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė buvo žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė 2022 m. spalio 7 d. sudarė su ieškove Pavedimo sutartį Nr. REN311. Šia sutartimi atsakovė pavedė ieškovei vykdyti paiešką asmens, galinčio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigyti pardavėjos siūlomus objektus - žemės sklypus už bendrą 43 000 Eur sumą. Vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė skelbė apie parduodamą atsakovei priklausantį turtą tinklalapiuose, ne kartą gavo potencialių pirkėjų paklausimus dėl parduodamo turto. D. S. M. sutarties 6 punktu įsipareigojo šios sutarties galiojimo laikotarpiu neatlikti jokių veiksmų, susijusių su turto pardavimu ar kitokiu perleidimu. Atsakovė įsipareigojo nei tiesiogiai, nei tarpininkaujant tretiesiems asmenims nesudaryti jokių sutarčių, neatlikti jokių veiksmų dėl objekto pardavimo ar kitokio perleidimo ir neprisiimti jokių įsipareigojimų, kurie sukurtų apribojimus ar suvaržymus objekto pardavimui. Sutartis galiojo nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Sutarties 8 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti atlyginimą ieškovei už suteiktas paslaugas - komisinius, ne mažiau kaip 2000 Eur. 

3.       Pažymėjo, kad Sutarties 17 punktas nustatė, kad jeigu atsakovė neatsiskaito su ieškove pagal šios sutarties nuostatas, sumoka 1500 Eur komisinių. Sutarties 9.2 punktas nustatė, kad atsakovė be raštiško ieškovės sutikimo pardavusi ar kitaip perleidusi parduodamą objektą arba prisiėmusi įsipareigojimus, objekto atžvilgiu sukuriančius apribojimus, suvaržymus, arba jei atsisako parduoti objektą ieškovės surastam pirkėjui, taip pat privalo ieškovei sumokėti komisinius, nurodytus šios sutarties 8 punkte. Ieškovė sužinojo, kad atsakovė 2023 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3560 pardavė abu žemės sklypus UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovės su atsakove sudaryta sutartis yra laikytina iš esmės pavedimo sutartimi, pagal kurią ieškovė už atlyginimą prisiėmė pareigą reklamuoti atsakovės parduodamą turtą ir padėti surasti pirkėją, su kuriuo atsakovė sudarytų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė savo prievoles įvykdė tinkamai, pretenzijų iš atsakovės nėra gavusi. Pabrėžė, kad atsakovė pardavė žemės sklypus galiojant Pavedimo sutarčiai. 2024 m. sausio 12 d. pranešimu ieškovė pareikalavo, kad su ja atsakovė atsiskaitytų. Atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove pardavusi turtą (sutarties 9.2 punktas), todėl nuo šios dienos skaičiuojami delspinigiai po 0,05 procento už dieną, skaičiuojama nuo 1500 Eur. Delspinigius ieškovė skaičiuoja už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos, delspinigiai sudaro 135,00 Eur (1500 Eur x 0,05 procentų x 180 dienų).

4.       Ieškovė nesutiko su atsakovės priešieškiniu ir prašė jį atmesti. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė sudarydama buvo neatidi ir nerūpestinga. Tai, kad atsakovė yra vartotoja, neatleidžia jos nuo pareigos turint sutartinius santykius elgtis atidžiai ir rūpestingai, o kilus neigiamoms pasekmėms, atsakyti už prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėjo, kad atsakovė nesikreipė į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, neginčijo sutarties sąlygų tuo metu, kai sutartis galiojo ir jos vykdymo sąlygos buvo aktualios ginčo šalims. Sutarties sąlygos pripažinimas negaliojančiu galima tik tuo atveju, jeigu jis sukelia šalims teisines pasekmes. Pasibaigusios sutarties revizavimas, kai ieškinio reikalavimo patenkinimas ar atmetimas nėra susijęs su konkrečia sutarties sąlyga, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių, - negalimas. Ieškiniu ar priešieškiniu turi būti siekiama konkrečių teisinių pasekmių. Sutarties sąlygos pripažinimas negaliojančia, negali būti savitikslis, sandorio dalis pripažinimu negaliojančia turi būti pasiekta konkrečių teisinių pasekmių proceso šaliai, jo teisėms ir pareigoms pagal pareikštą reikalavimą.

5.       Ieškovės atstovas advokatas Algimantas Kolpertas prašė ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, atsakovės priešieškinį atmesti.

6.       Atsakovė D. S. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti patikslintą priešieškinį ir pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2022 m. spalio 7 d. pavedimo sutarties Nr. REN311 6, 9.2, 11, 17 ir 23 punktų nuostatas.

7.       Patikslintame priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad neturėdama patirties parduodant turtą, nesinaudodama moderniomis technologijomis, įvertinusi tai, jog jai bus per sudėtinga pačiai važinėti su potencialiais pirkėjais apžiūrėti siūlomų pirkti objektų, nutariau kreiptis dėl pirkėjų suradimo ir paties pirkimo organizavimo į tos srities specialistus. Kreipėsi į UAB „LNT“ ir pradėjo bendrauti su R. M., kuris pasiūlė abu sklypus pardavinėti sykiu, nurodė jų pradinę kainą - 43 000 Eur, patikino per trumpą laiką atliksiąs būtinus veiksmus - turto apžiūrą, fotofiksaciją, gausiąs būtinus dokumentus, patalpinsiąs informaciją reikiamuose internetiniuose tinklalapiuose bei papildomai bendrovės skelbimų lentose mieste, sutvarkys būtinus formalumus ir nuolat informuos apie pirkėjus ir jų siūlymus. Atsakovė agentui paaiškino, jog nori ir pati dėti skelbimą apie turto pardavimą. Agentas tokiam siūlymui pritarė ir sykiu pasiūlė nurodyti skelbimuose kiek mažesnę ar nekonkrečią kainą, šalys sutarė pardavinėti lygiagrečiai, tikintis, kad bus efektyviau. Atsakovė susitarė, jog pačiam agentui suradus realų pirkėją, su kuriuo bus sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis, agentui už suteiktas paslaugas ji sumokės 2000 Eur. Po tokio pokalbio jai agentas pateikė pasirašymui parengtą sutartį, kurią detaliai nesigilindama į sąlygas ir pasitikėdama susitarimu, ieškovė pasirašė.

8.       Atsakovės teigimu, praėjus kuriam laikui ji pradėjo tikrinti ieškovės skelbimų lentas, kabančias mieste, bet jose pranešimų apie atsakovės turto pardavimą nerado. Maždaug po trijų mėnesių ieškovės agento buvo informuota, jog jis deda visas įmanomas pastangas, bet susidomėjimo turtu nėra. Kaip buvo sutarta, nuo 2022 m. lapkričio vidurio atsakovė dėjo kelis skelbimus apie turto pardavimą Panevėžio spaudoje (laikraštyje „Sekundė“). Vėl keletą mėnesių ji negavo iš agento pozityvios informacijos apie tai, kaip turto pirkėjų paieškos. Maždaug po 6 mėnesių nuo sutarties pasirašymo atsakovė nuvyko į ieškovės buveinę, apie nepaaiškinamai vangią pirkėjų paiešką kalbėjo su ten buvusia agento kolege, kuri internetu pasitikrino duomenis apie objektų pardavimą ir paaiškino, kad tokio pobūdžio skelbimų neranda, tuomet atsakovė paaiškino, jog nutrauks su agentūra sutartį, nes jokios paslaugos neteikiamos. Padedant anūkei, 2023 m. gegužės pradžioje atsakovė įdėjo skelbimus ir į keletą internetinių tinklalapių. Atsakovei buvo labai reikalingos lėšos vyro sveikatos atstatymui, todėl skelbimuose nurodė ne sutartyje su ieškove nurodytą 43 000 Eur pradinę pardavimo kainą, o agento rekomenduotą sutartinę kainą. Su į atsakovės skelbimą atsiliepusiu pirkėju ji aptarė parduodamų sklypų ypatybes, galimą pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą. Nesulaukusi iš R. M. jokios informacijos apie tai, ar jis gavo ir kokių pirkėjų pasiūlymų, esant susitarimui, jog pirkėjų paiešką jis (agentūra) ir atsakovė atliks paraleliai, atsakovė nutarė turtą parduoti ir 2023 m. liepos 13 d. pardavė žemės sklypus savo surastam pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) už 27 000 Eur.

9.       Atsakovė pažymėjo, kad po sutarties termino 2023 m. gruodžio 31 d. pabaigos sulaukė agento skambučio, ar tebeketinanti tęsti sutartį. Atsakovė paaiškino, jog turtas parduotas beveik prieš pusę metų ir tas jam turėtų būti žinoma iš viešų skelbimų ir nekilnojamojo turto registro duomenų. Todėl galima teigti, jog pati ieškovė nežino, pagal kokią sutartį ji teikė paslaugas ir kiek rūpestingas ir atidus buvo paslaugų teikėjas. Ieškovė suklaidino atsakovę, pasinaudojo jos neišmanymu dėl tokio pobūdžio sutarčių turinio, jų apimties ir ypatumų, o paslaugų teikimą imitavo, veikė ne paslaugų gavėjo interesais ar net priešingai jiems, primetė atsakovei sąlygas, kurios suteikė paslaugų teikėjui nekontroliuojamą veikimo laisvę, o paslaugų gavėjui - niekaip objektyviai nepagrindžiamą atsakomybę (baudas) už atsakovės aktyvumą, sąlygotą paties R. M. neveiklumo per protingus terminus surasti (net ne parduoti) pirkėją.

10.       Atsakovės teigimu, prašoma atlyginimo - komisinių ne už paslaugas, o už neapmokėjimo faktą, tarsi ji sutartį pažeidė. Teisinis reglamentavimas nenumato, jog už sutarčių pažeidimą (kaip teigiama, savalaikiai nesumokėjus už paslaugas), papildomų sumų, įvardijamų kaip dar viena paslaugų apmokėjimo forma, galima būtų reikalauti 2000 Eur pagal sutarties 8 punktą (įvykdymo natūra) ir 1500 Eur pagal sutarties 17 punktą. Ieškovė turi pateikti teismui šiuos savo teiginius patvirtinančius rašytinius ar kitokius patikimus, patikrinamus įrodymus, nes skelbimų lentose skelbimų apie atsakovės turto pardavimą nebuvo, tokios plačios sklaidos elektroninėje erdvėje, kaip teigiama ieškinyje, nebuvo. Ieškovė net nėra buvusi ketinto parduoti turto buvimo vietoje, jo nefotografavo, nesitikrino VĮ Registrų centro duomenų bazėje informacijos apie parduodamą turtą, nepateiktas net sklypų planas. Atsakovė teigia, jog ieškovė sutarties nesiekė įvykdyti ar tai darė atmestinai.

11.       Atsakovė nurodė, kad ji pasirašė R. M. jai pateiktą iš anksto parengtą dokumentą, detaliai sutarties atskirų sąlygų neaptarinėjo. Atsakovei buvo svarbu, kad ieškovė paskelbtų apie turto pardavimą, suderintą kainą ir surastų konkretų pirkėją, o už pasiektą rezultatą atsakovė įsipareigojo sumokėti atlyginimą. Tai, jog pardavėjas (šiuo atveju atsakovė) negali nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis neatlikti jokių veiksmų dėl turto pardavimo ar kitokio perleidimo, neprisiimti jokių įsipareigojimų, netgi be įgaliotinio sutikimo keisti parduodamo objekto kainos (6 p.), kad be raštiško įgaliotinio sutikimo pardavęs ar kitaip perleidęs parduodamą objektą, prisiėmęs dėl objekto apribojimus, suvaržymus, vis tiek privalo sumokėti visą atlygio sumą (9.2), kad be įgaliotinio žinios negalės net bendrauti su įgaliotinio rastais ir pasiūlytais pirkėjais (11 p.), kad jeigu pardavėjas neatsiskaito su įgaliotiniu pagal šios sutarties nuostatas, sumoka 1500 Eur komisinių (17 p.), kad įgaliotinis neprivalo pranešinėti visos informacijos apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą neprivalo pateikti ataskaitos apie sutarties vykdomą ar nedelsiant perduoti klientui viską, ką gavęs kliento naudai (23 p.) - į tokias sąlygas atsakovės dėmesys nebuvo atkreiptas. Jai taip pat nebuvo paaiškinta, kodėl, be netesybų už piniginių įsipareigojimų savalaikį nevykdymą, už neatskaitymą gali tekti sumokėti dar ir 1 500 Eur komisinių (17 p.), kodėl ši suma įvardijama komisiniais, nors jie numatyti sutarties 8 punkte. Nors 16 punkte atsakovė neva sutikusi, kad sutartyje numatytos baudos ir kitos netesybos yra pagrįstos, sąžiningos, nustatytos, atsižvelgiant į nukentėjusios nuo sutarties pažeidimo šalies patirtus nuostolius arba kaltės dėl pažeidimo šalies gautą naudą, tokios galimybės ji su ieškove neaptarinėjo.

12.       Atsakovės D. S. M. atstovas advokato padėjėjas Evaldas Čerkesas prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.

13.       Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šios nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (2 dalis). 

14.       Nustatyta, kad šalys 2022 m. spalio 7 d. sudarė Pavedimo sutartį Nr. REN311, kuria atsakovė pavedė ieškovei vykdyti paiešką asmens, galinčio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigyti du atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už 43 000 Eur sumą. Sutartį su atsakove pasirašė R. M., veikiantis kaip ieškovės atstovas. Sutarties galiojimo terminas – nuo pasirašymo dienos, t. y. 2022 m. spalio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 24 punktas). Šalys neginčija fakto, kurį patvirtina ir byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas, kad minėtus žemės sklypus atsakovė 2023 m. liepos 13 d. pardavė uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). Atsakovė apie šio sandorio sudarymą ieškovės neinformavo, šią aplinkybę pripažino ir pati atsakovė, nors sutarties 6 punktu buvo įsipareigojusi šios galiojimo laikotarpiu nei tiesiogiai, nei tarpininkaujant tretiesiems asmenims nesudaryti jokių sutarčių, neatlikti jokių veiksmų dėl parduodamo objekto pardavimo ar kitokio perleidimo ir neprisiimti jokių įsipareigojimų, kurie sukurtų apribojimus ar suvaržymus objekto pardavimui. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta galiojant šalių 2022 m. spalio 7 d. pasirašytai Pavedimo sutarčiai.

15.       Sutarties 8 punktu šalys susitarė dėl 2000 Eur komisinio atlyginimo, kurį atsakovė už suteiktas paslaugas turėtų sumokėti ieškovei avansinės įmokos sutarties pasirašymo metu. Tačiau nagrinėjamu atveju tokia sutartis nebuvo pasirašyta, ieškovei nesuradus žemės sklypų pirkėjo, todėl atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 1500 Eur komisinį atlyginimą pagal Pavedimo sutarties 17 punktą. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys sutartimi nesusitarė dėl konkretaus skelbimų apie parduodamą turtą skaičiaus, talpinamų skelbimų vietos, galinčių įsigyti turtą asmenų paieškos būdų ir intensyvumo, dėl atsakovės informavimo apie kiekvieną žemės sklypų įsigijimo galimybe susidomėjimo faktą. Iš atsakovės, ieškovės atstovo paaiškinimų, liudytojų A. Š., R. M. parodymų nustatyta, kad apie atsakovei parduodamą turtą buvo skelbiama tinklalapiuose ir interneto svetainėse, kitose tam skirtose priemonėse, skelbimus talpino tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė 2024 m. sausio 12 d. raštu informavo atsakovę apie pastarosios prievolę atsiskaityti pagal Pavedimo sutartį, tačiau atsakovė 1500 Eur skolos ieškovei nesumokėjo. Vadovaudamasi sutarties 15 punktu, ieškovė paskaičiavo atsakovei delspinigius už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos, delspinigiai sudaro 135,00 Eur (1500 Eur x 0,05 procentų x 180 dienų). 

16.       Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 4 dalimi atlygintinų paslaugų teikimo sutartis taip pat gali būti priskiriama vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.2281 straipsnis). CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Duomenų, kad šalių sudaryta Pavedimo sutartis nėra vartojimo, o atsakovė neatitinka CK 6.2281 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo nustatytos vartotojo sampratos, byloje nėra, ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo bei kartu neginčijo, kad atsakovė yra vartotoja pirmiau paminėto įstatymo pagrindu. Nagrinėjamos byloje faktinės situacijos aplinkybių kontekste yra svarbu, kad įstatymų leidėjas nustatė aukštesnį vartotojo teisių apsaugos standartą nei įprastai taikomas civiliniuose teisiniuose santykiuose bei tam tikras specifines procesines taisykles civilinėse bylose, kuriose viena iš šalių yra vartotojas, kaip antai, CK  6.2284 straipsnio 9 dalis nustatyta bylą nagrinėjančiam teismui procesinė pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį (ne)sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o aptariamo straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. 

17.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 24 punktas) Klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 27 punktas). 

18.       Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2022 m. spalio 7 d. pavedimo sutarties Nr. REN311 6, 9.2, 11, 17 ir 23 punktų nuostatas. Iš ieškinyje bei priešieškinyje nurodytų aplinkybių, šalių paaiškinimų nustatyta, kad sudarant Pavedimo sutartį jos sąlygas šalys aptarė, susitarė, kad žemės sklypus pardavinės kartu, informuos viena kitą apie objektais susidomėjusius asmenis, taip pat susitarė dėl turto kainos ir atlygio už sutartimi suteiktas paslaugas. Atsakovė pripažino, kad tik aptarus sutarties sąlygas sutartis buvo parengta ir pateikta jai pasirašyti, taigi, nėra pagrindo, kad sutartis sudaryta ne pagal individualiai aptartas sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad sudarant Pavedimo sutartį ieškovės atstovas darė atsakovei spaudimą dėl sutarties sąlygų, kad nebuvo galimybės atsakovei derėtis dėl šių sąlygų, sutartimi nustatyto atlyginimo už suteiktas paslaugas dydžio. Atsakovė Pavedimo sutartį tokiomis sąlygomis sudarė savo valia, pasirinkdama kreiptis būtent į ieškovę, o ne kitą fizinį ar juridinį atitinkamas paslaugas teikiantį asmenį arba pati parduoti žemės sklypus, ką vėliau, atsakovės teigimu, ji ir padarė, tebegaliojant tarp šalių sudarytai Pavedimo sutarčiai.

19.       Kaip minėta, Pavedimo sutarties 6 punkte nustatyta, kad pardavėjas (atsakovė) įsipareigoja šios sutarties galiojimo laikotarpiu nei tiesiogiai, nei tarpininkaujant tretiesiems asmenims, nesudaryti jokių sutarčių, neatlikti jokių veiksnių dėl objekto pardavimo ar kitokio perleidimo ir neprisiimti jokių įsipareigojimų, kurie sukurtų apribojimus ar suvaržymus objekto pardavimui. Pardavėjas mažinti ar didinti parduodamo objekto kainą gali tik informavus įgaliotinį ir jam sutikus. Derybas dėl parduodamo objekto kainos su pirkėju veda įgaliotinis. Šiuo sutarties punktu atsakovė įsipareigojo nesudaryti pavedimo sutarčių, tapačių sudarytai su ieškove dėl turto pardavimo, t. y. atsakovė įsipareigojo nesudarytu pavedimų sutarčių su trečiaisiais asmenimis, kurie veiktų tokiais pat pagrindais kaip ieškovė, tačiau 6 punktas neuždraudė atsakovei nei ieškoti pirkėjų, nei skelbti apie turto pardavimą, pačiai parduoti turtą. Tai, kad šias nuostatas suprato, atsakovė pripažino ir jas vykdė. Sutarties 6 punkte nustatytas apribojimas be ieškovės sutikimo vienašališkai mažinti ar didinti turto pardavimo kainą, tačiau šiame punkte nėra uždrausta atsakovei kainą keisti, bet susitarta, kak tai galima daryti tik informavus ieškovę ir pastarajai sutikus, nes būtent ieškovei pavesta sutartimi parduoti turtą už ne mažesnę kaip 43 000 Eur kainą, dėl kurios šalys susitarė, sudarydamos sutartį. 

20.       Pavedimo sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad pardavėjas, be raštiško įgaliotinio sutikimo pardavęs ar kitaip perleidęs parduodamą objektą arba prisiėmęs įsipareigojimus, objekto atžvilgiu sukuriančius apribojimus, suvaržymus, arba atsisako parduoti objektą įgaliotinio surastam pirkėjui, taip pat privalo sumokėti įgaliotiniui komisinius, nurodytus šios sutarties 8 punkte, t. y. 2000 Eur. Atsakovė, laisva valia su ieškove sudarydama sutartį, ja pavedė parduoti turtą, o ieškovė, būdama verslininkė ir teikdama sutartyje apibrėžtas paslaugas, patyrė išlaidas, kurių atlyginimo, kaip ir atlyginimo už atliktą darbą, gali pagrįstai tikėtis. Be to, prievolė sumokėti 2000 Eur kyla tik tuo atveju, jei ieškovė neduoda raštiško sutikimo parduoti ar kitaip perleisti turtą, jį suvaržyti arba kai atsisako parduoti turtą surastam pirkėjui. Pavedimo sutarties 17 punktas nustatė, kad jeigu pardavėjas neatsiskaito su įgaliotiniu pagal šios sutarties nuostatas, sumoka 1500 Eur komisinių; šios sumos gali būti išieškomos teismo keliu, įgaliotinio nuostoliai suprantami ir skirtumas tarp potencialaus pirkėjo siūlomos ir sutarties 1 punkte nurodytos kainos. Pažymėtina, kad sutarties 8 punktu šalys susitarė dėl ieškovės atlyginimo dydžio – 2000 Eur (komisinių), kuris bus įskaičiuotas į pardavimo kainą. Kaip minėta, 9.2 punktu sutarties šalys susitarė, kokiais atvejais atsakovė turi sumokėti ieškovei 2000 Eur atlyginimą (komisinius). Teismo manymu, informacija apie atsiskaitymo su ieškove tvarką pateikta įskaitomai, aiškiai, nesudėtingai, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų ar sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į būtinus aspektus ir ši informacija vertintina kaip neklaidinanti vartotojo, nagrinėjamu atveju – atsakovės.

21.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir taikant vidutinio vartotojo standartą spręstina, kad atsakovė, kreipdamasi į ieškovę dėl pagalbos parduodant žemės sklypus ir sudariusi sutartį, negalėjo tikėtis, kad šias paslaugas ieškovė teiks neatlygintinai.

22.       Pavedimo sutarties 11 punktu atsakovė įsipareigojo be ieškovės žinios nesiderėti, nebendrauti su įgaliotinio surastais ir pasiūlytais pirkėjais. Pavedimo sutarties 23 punktas nustato, kad pardavėjas sutinka, jog įgaliotinis neprivalo kliento reikalavimu pranešinėti jam visa informaciją apie paslaugų suteikimą, ar teikimo eigą, neprivalo kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, neprivalo klientui nedelsdamas perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Minėtų punktų nuostatos vertintinos kaip aiškios, suprantamos ir neklaidinančios atsakovės. Be to, nenustatyta, kad šios sąlygos kokiu nors būdu pažeistų atsakovės kaip vartotojos teise, atsižvelgiant ir į tai, kad sutarties dalies nuostatų pripažinimas negaliojančiomis nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pati 2022 m. spalio 7 d. Pavedimo sutartis yra pasibaigusi ir nebegaliojanti.      

23.       Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

24.       Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui teismas pripažįsta, kad atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti pagal Pavedimo sutartį, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 1500 Eur skolą ir 135 Eur delspinigius laiko pagrįstu ir tenkina. Teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti, konstatuoja, kad atsakovės pareikštas priešieškinis laikomas nepagrįstu ir sprendime išdėstytais motyvais ir jį atmeta.

25.       Fiziniams asmenims už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas, sprendimu priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas.

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 37 Eur  žyminis mokestis, 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 2 Eur pašto išlaidos už atsakovei siųstą raginimą sumokėti skolą (CPK 80, 88, 98 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš D. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) avansą, 135,00 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1635,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 539,00 Eur (penkių šimtų trisdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „LNT“, juridinio asmens kodas 148332230.

Priešieškinį atmesti. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                                                                               Virginija Breskienė