Civilinė byla Nr. e2-314-459/2025

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-57-00321-2024-1

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    2.6.11.4.5.; 3.1.7.6; 3.1.18.6.;

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 14 d.

        Klaipėda        

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ dėl viešojo pirkimo nutraukimo,

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti atsakovės 2024 m. spalio 21 d. sprendimą (raštą Nr. (3.6) V4-972) nutraukti supaprastintą pirkimą dėl Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų, pirkimo Nr. 733413; įpareigoti atsakovę tęsti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)procedūras; išreikalauti iš atsakovės pateikti teismui dalyvio UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą; priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindas:

1.1.       Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovė paskelbė pirkimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų. Atsakovė 2024 m. spalio 21 d. raštu Nr. V4-972 informavo pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą Pirkimą nutraukti. Ieškovė 2024 m. spalio 28 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo nutraukimo Nr. ST-S-24-105. Atsakovė 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (3.6) V4-1018 informavo, kad ieškovės pretenzija yra netenkinama.

1.2.       Dėl lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo ir perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų nurodo, kad atsakovė nusprendė pirkimą nutraukti, nors galimai ieškovės pasiūlymas pirkime būtų pripažintas laimėjusiu. Tokiu būdu atsakovė diskriminuoja ieškovę bei visais įmanomais būdais siekia nesudaryti su ja pirkimo sutarties, be kita ko, proteguoja tiekėją UAB „Gargždų rangos darbai“ bei pirkimo procedūras vykdo tik taip, kaip būtų palanku šiam tiekėjui. Atsakovės veiksmai yra nukreipti į tai, kad su ieškove jokiais būdais nebūtų sudaryta pirkimo sutartis bei siekia tikslingai ir kryptingai nutraukti išimtinai tik tuos pirkimus, kuriuose dalyvauja ieškovė ir turi galimybę pirkimą laimėti, bei kuriuose dalyvauja ir UAB „Gargždų rangos darbai“. Mano, kad atsakovė neteisėtai proteguodama kitą tiekėją UAB „Gargždų rangos darbai“ pirkime dėl (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų, siekdama nuslėpti tiekėjo pateiktą melagingą informaciją, pirkimą nutraukė formaliais pagrindais (dėl ko Klaipėdos apygardos teisme buvo pradėta byla Nr. e2-747- 730/2024 ). Tuo pačiu matydama, kad šios bylos ginčo pirkimą taip pat gali laimėti ieškovė, vėl gi tais pačiais formaliais ir abstrakčiais pagrindais nutraukė pirkimą. Pažymi, kad kituose pirkimuose, kur ieškovė nedalyvavo, atsakovė pirkimų nenutraukė ir tomis pačiomis tariamai klaidinančiomis ir tariamai imperatyvius viešųjų pirkimų principus pažeidžiančiomis sąlygomis laimėtoją sėkmingai nustatė ir sutartį sudarė tuo pačiu metu, kai pirkimai, kuriuose dalyvavo ieškovė, buvo nutraukti.

1.3.       Dėl sprendimo nutraukti pirkimą pagrindų nebuvimo nurodo, jog atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad pirkimo 3.1 punktas yra dviprasmiškas, atsakovė iškelia hipotezę, kad tiekėjai negalėjo tinkamai suprasti pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl tariamai negalėjo pateikti pasiūlymų, dėl ko pirkimo komisija įsitikinusi, kad tai sumažino tiekėjų konkurenciją. Vis tik pati atsakovė patvirtina, kad paklausimų dėl pirkimo sąlygų nebuvo gauta, taigi pirkimo sąlygos tiekėjams buvo visiškai aiškios, nes tiekėjai, būdami profesionalūs pirkimų dalyviai, supranta, kad pirkimo sąlygos aiškinamos sistemiškai taikant bendrąsias ir specialiąsias sąlygas ir kitus teisės aktus bei jiems net nekyla abejonių, kad pirkimo sąlygos gali būti interpretuojamos kažkaip kitaip, nei iš tikrųjų numatyta. Nurodo, kad atsakovė netinkamai aiškina, jog pirkimo sąlygos tariamas dviprasmiškumas savaime reiškia viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimą. Mano, kad pirkimas galėtų būti nutrauktas remiantis ne VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, bet 29 str. 4 dalimi ir tik įrodžius, kad pirkimas nebetikslingas ar būtų įsigytas poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Perkančioji organizacija sprendimu šių aplinkybių nei įrodinėjo, nei įrodė.

1.4.       Dėl pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 punkto nurodo, kad ši sąlyga nepažeidžia pirkimų principų ir minėtame punkte nėra padaryta esminė klaida. Mano, kad atsakovė pažeisdama skaidrumo principą, tik abstrakčiai nurodė, jog pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkte yra padaryta techninė klaida, tačiau nenurodo kokia tai klaida ir kokiu būdu dėl šios tariamos klaidos teikėjų galimybės remtis kitų subjektų pajėgumais buvo apribotos, taip pat nepagrindžia, kad tariama klaida yra laikytina esmine klaida. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra jokios techninės klaidos (o juo labiau – nėra esminės klaidos ir ar viešųjų pirkimų principų pažeidimo) bei kitų privalomų pirkimo nutraukimo sąlygų, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

1.5.       Dėl tariamo lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo ir perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų nurodo, kad sutinka, kad vykdant viešuosius pirkimus privaloma užtikrinti VPĮ nustatytus principus, įskaitant teisingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo principus. Būtent todėl atsakovė nesupranta ieškovės kaltinimų dėl tariamo suinteresuotumo ir tariamo kito tiekėjo kažkokiu gynimu, nors ieškovė vykdo ne vieną atsakovės paskelbtą pirkimą. Mano, kad nutraukdama pirkimą atsakovė elgiasi nuosekliai, atsakingai ir teisėtai. Nutrauktas ne tik šis, bet ir pirkimas dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nes pastarasis pirkimas taip pat vyko pagal savo esme tapačias neaiškias sąlygas. Teigia, kad nustačius VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindą, atsakovė neturi pasirinkimo, o privalo nutraukti pirkimą.

1.6.       Dėl atsakovės nepagrįsto apkaltinimo proteguojant kitą tiekėją, nurodo, kad nei viename iš dviejų pirkimų laimėtojas nebuvo nustatytas, tad ieškovė tik manipuliuoja teigdama, jog ji buvo potenciali laimėtoja. Kita vertus, savaime suprantama, kad dalyvaujant pirkime tik dviem tiekėjams, kiekvienas iš jų potencialiai turi 50 proc. tikimybę laimėti pirkimą. Dėl kitų pirkimų vykdymo skirtingomis aplinkybėmis, pažymi, kad priešingai negu nurodo ieškovė savo pretenzijoje minėtų pirkimų atžvilgiu situacija nėra identiška ar panaši, kadangi skyrėsi sprendimų priėmimo laikas, pirkimų procedūrų stadijos ir laimėtojų pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties sudarymo, kai pirkimo rezultatus patvirtino gyventojai.

1.7.       Dėl Konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1. punkto nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji nesupranta, kodėl sąlyga yra dviprasmiška ir nepagrįstai teigia, jog ją galima aiškinti sistemiškai, nors to pirkimo sąlygos neleidžia. Nurodo, kad atsakovės komisija pakartotinai įvertino pasiūlymus, pirkimo sąlygas, ir įvertino, kad 4 priedo 3.1 punkto sąlyga yra netiksli ir dviprasmiška. Nepagrįsta teigti, jog perkančioji organizacija galėjo pasitelkti sisteminį aiškinimą ir remtis nuostatomis apie galimybę pagrįsti pajėgumus pagal kelias sutartis, nes tai nustatyta bendrosiose sąlygose. Esant interpretacijų galimybėms Konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1 punktas laikytinas neatitinkančiu VPĮ 17 straipsnyje numatyto skaidrumo reikalavimo, nes Komisija negali lygiaverčiai įvertinti tiekėjų pasiūlymų, o sąlygos nėra aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos, o negalimumas šios situacijos ištaisyti pagal sisteminį aiškinimą, lemia atsakovės pareigą nutraukti pirkimą ir patikslinus sąlygas, skelbti jį naujai.

1.8.       Dėl Konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1. punkto nurodo, kad ginčo atveju situacija atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas pirkimo nutraukimo sąlygas. Teigia, kad pirkimo nutraukimui egzistavo pakankami teisiniai pagrindai ir apie šią situaciją atsakovė tinkamai, motyvuotai ir aiškiai nurodė ieškovei. Tai, jog sprendime nėra konkrečiai nurodytas konkretus VPĮ 29 straipsnis ar jo dalis, bet iš teksto esmės pagrindai yra aiškūs, negali būti laikomi nemotyvuotais ir neargumentuotais sprendimais. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, jog atsakovė pagrįstai turėjo pareigą ir teisę taip elgtis, todėl nėra pagrindo naikinti jos priimto sprendimo. Atsakovės vertinimu, ieškovė pagrindų pagal VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalis nenuginčijo.

1.9.       Dėl ieškovės reikalavimo pateikti teismui UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą, nurodo, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirkime nėra laimėtojo, o ieškovei teisė prašyti duomenų leidžiama tik apie laimėtojo pasiūlymą. Net patenkinus prašymą ir gavus kito tiekėjo konfidencialų pasiūlymą, teismas negalės priimti sprendimo ir paskelbti ieškovės laimėtoja (ar nurodyti atsakovei, kad tokį sprendimą turi priimti), t. y., toks duomenų prašymas yra betikslis iš teisės perspektyvos, tačiau pažeidžiantis kito tiekėjo teises, nes pirkimas yra nutrauktas ir planuojamas naujas pirkimas, todėl suteikiant ieškovei neribotą teisę susipažinti su visais duomenimis, tai turės neigiamą įtaką ir konkurencingumui, kas prieštarauja viešųjų pirkimų tikslams.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo tenkinti ieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai dubliko argumentai:

1.10.       Dėl ieškovės ketinimų byloje ir perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų nurodo, kad atsakovė, iškraipydama faktines aplinkybes bei nuslėpdama savo nesąžiningus ir piktavališkus veiksmus, klaidina teismą dėl tikrųjų ieškovės ketinimų byloje. Nesutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovės siekis yra eliminuoti laimėtoją, taip bandant pavaizduoti ieškovę kaip tariamai nesąžiningą. Pažymi, kad laimėtoja nebuvo vienintelė ieškovės konkurentė, tačiau iš pačios atsakovės veiksmų ne viename pirkime galima įžvelgti jos nusistatymą prieš ieškovę ir UAB „Gargždų rangos darbai“ protegavimą. Mano, kad nėra jokių pirkimo sąlygų neaiškumų ar dviprasmiškumų, nes kita pirkimo sutartis iš analogiškomis sąlygomis vykdyto pirkimo buvo sudaryta perkančiajai organizacijai jau žinant apie tariamą pirkimo sąlygų klaidingumą. Mano, kad atsakovė taip pat nelygiavertiškai vertina analogiškas situacijas, selektyviai nutraukia pirkimus, diskriminuoja ieškovę.

1.11.       Dėl Konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1. punkto nurodo, kad šis punktas nėra dviprasmiškas ir nepažeidžia skaidrumo reikalavimo. Mano, kad atsakovė nepagrįstai bando ignoruoti tiek Metodiką, tiek Pirkimo Bendrąsias sąlygas, prioritetą, kaip vieninteliam šaltiniui, teikdama tik Pirkimo sąlygų specialiosioms sąlygoms, nes atsakovei taip yra naudinga. Atsakovės nurodomi neaiškumai ir dviprasmiškumai pagal kiek sutarčių ir kokius darbus tiekėjai turi būti atlikę, laikytini nepagrįsta atsakovės interpretacija, kuri jokiam pirkimo dalyviui ar potencialiam dalyviui net negalėjo kilti. Pabrėžia, kad potencialūs dalyviai puikiai supranta, kaip atsakovė vertina dalyvius pagal 3.1 punktą, nes ši sąlyga yra kartojama eilėje atsakovės vykdomų pirkimų.

1.12.       Dėl sprendimo nutraukti pirkimą pagrindų nebuvimo nurodo, kad atsakovė pasisakydama dėl pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 punkto, klaidingai aiškina pirkimo sąlygų specialiųjų ir bendrųjų sąlygų konkurenciją, remdamasi pirkimo bendrųjų sąlygų 2.6 punktu, numatančiu „jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp specialiųjų pirkimo sąlygų ir jų priedų, teisinga laikoma informacija, nurodyta specialiosiose pirkimo sąlygose“. Šiuo atveju nėra jokio prieštaravimo tarp bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, nes specialiosiose sąlygose nėra nustatytos jokios priešingos bendrosioms sąlygoms nuostatos. Prieštaravimas tarp bendrųjų ir specialiųjų sąlygų būtų tada, kai pirkimo bendrosios sąlygos leistų remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, o Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 punkte būtų aiškiai nustatyta, kad remtis ūkio subjektų pajėgumais negalima/draudžiama arba kad šį reikalavimą turi atitikti tik pats tiekėjas.

1.13.       Dėl išreikalavimo pateikti UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą nurodo, kad neturi teisinės reikšmės ar UAB „Gargždų rangos darbai“ buvo paskelbta laimėtoju pirkime ar ne, nes pasiūlymo išreikalavimo tikslas šioje stadijoje nėra ginčyti UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą. Tikslas yra paneigti faktą, kad atsakovė neproteguoja UAB „Gargždų rangos darbai“, o jis gali būti paneigtas tuo atveju, jei šiame pirkime ieškovė nebūtų buvusi potencialia laimėtoja.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai tripliko argumentai:

1.14.       Dėl ieškovės tikrųjų ketinimų ir tariamai pažeisto skaidrumo principo nurodo, kad žinomas faktas, jog ieškovė kitame pirkime bandė be pirkimo perimti bankrutuojančios UAB „Brasta“ objektus, todėl akivaizdu, jog atsakovei nesutikus to padaryti, ieškovė dabar jau kaltina atsakovę tariamu nusistatymu ir kito tiekėjo protegavimu. Bandoma rasti tariamų sąsajų tarp nutrauktų pirkimų ir sudaryti įspūdį, jog šie veiksmai, tai bendras atsakovės neteisėtas veikimas, nors jokių neteisėtų veiksmų atsakovė neatliko ir nesiekė atlikti.

1.15.       Dėl lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų užtikrinimo nurodo, kad ieškovė ignoruoja teismų praktikoje suformuotą išaiškinimą, jog neaiškios, dviprasmiškos ir nekonkrečios Pirkimo sąlygos būtent ir reiškia skaidrumo principo pažeidimą ir kartu neužtikrina visų tiekėjų lygiateisiškumo. Atsakovė yra įsitikinusi, kad VPĮ 29 str. 3 d. nesuteikia perkančiajai organizacijai galimybės nenutraukti pirkimo, kai jo sąlygos pažeidžia saugomus principus, bet toks sprendimas nenaudingas ieškovei, kaip suinteresuotam tiekėjui. Šis suinteresuotumas lemia ir bandymą aiškinti dėl kitų pirkimų sudarymo aplinkybių bei bandyti įžvelgti nusistatymą prieš ieškovę, nors, ieškovė vykdo bent 6 pirkimus. 

1.16.       Dėl sprendimo nutraukti pirkimą motyvavimo nurodo, kad kai nustatomas VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pirkimo nutraukimo privalomasis pagrindas, perkančioji organizacija netenka teisės svarstyti, ar išsaugoti pirkimą. Tai reiškia, kad teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi dublike pateikiami motyvai ir cituojama teismų praktika, jog tai turi būti tik kraštutinė priemonė ir išimtiniai atvejai, nes VPĮ 29 straipsnio 3 dalis pagrindas nenumato jokių pirkimo išsaugojimo išimčių. Mano, kad teisiškai nereikšmingi ieškovės argumentai dėl kitų pirkimų nutraukimo, nes šioje byloje nesprendžiama dėl atsakovės sprendimų (duomenys neskelbtini), objektų teisėtumo. Atitinkamai nėra lyginamos pirkimų sąlygos ir aplinkybės, todėl negalima remtis ieškovės samprotavimais, kaip kituose pirkimuose turėjo elgtis atsakovė.

1.17.       Dėl sprendimo nutraukti pirkimą pagrindų egzistavimo nurodo, kad tai, jog tiekėjai nesikreipė dėl sąlygų išaiškinimo ir pateikė dokumentus pagal savo supratimą savaime nepaneigia minėtų sąlygų dviprasmiškumo ir neaiškumo. Priešinga išvada reikštų, jog pateikęs pasiūlymą tiekėjas nebegalėtų gintis, jog nesuprato kažkurios sąlygos, todėl pateikė ne tokias sutartis, nepridėjo tam tikrų įrodymų ir pan. Viešųjų pirkimų praktikoje tokios „supratimo“ prezumpcijos nėra. Dėl Konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 3.1. punkto nurodo, kad atsakovės įsitikinimu ši sąlyga galėjo suklaidinti tiekėjus, kelti neaiškumą ir suponuoti skirtingą aiškinimą ir taikymą, nes formuluotė buvo neaiški, netiksli ir dviprasmiška.

1.18.       Dėl konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1. punkto nurodo, kad ieškovė situaciją aiškina tik sau palankia linkme, nutyli, jog ir specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1. punkto formuluočių dviprasmybę atsakovė pagrįstai vertina ne tik per esminės klaidos, bet ir per skaidrumo principo pažeidimo prizmę.

1.19.       Dėl kitų motyvų pagrįstumo nurodo, kad ginčo pirkimas nutrauktas net dėl dviejų Pirkimo sąlygų neaiškumo ir dviprasmiškumo. Visgi, Pirkimo nutraukimas būtų teisėtas nustačius bet kurio iš pagrindų egzistavimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad esamame Pirkimo procedūrų etape (t. y., pasiūlymo vertinimo metu) nei atsakovė gali patikslinti pirkimo sąlygas, nei tiekėjai gali patikslinti galutinius pasiūlymus, todėl mano, kad atitinkamos padėties nėra galimybės ištaisyti nenutraukus Pirkimo procedūrų. Prieš nutraukdama pirkimą atsakovė detaliai išanalizavo situaciją, galimybę aiškinti sąlygas, teisėtus tiekėjų lūkesčius (jų nebuvimą pasiūlymų vertinimo stadijoje) ir galimas pasekmes (t. y., tai, jog paskelbus naują Pirkimą tiekėjams nebus padaryta žala; galima aiški nauda: konkurencijos padidėjimas ir Pirkimo sąlygų aiškumas) bei įvertinus teismų praktiką, neleidžiančią nenutraukti pirkimo.

1.20.       Dėl išreikalavimo pateikti UAB „Gargždų rangos darbai“ pasiūlymą nurodo, kad ieškovei teisę prašyti duomenų leidžiama tik apie laimėtojo pasiūlymą, šiuo atveju tokio nėra. Pagal teismų praktiką nei kitas tiekėjas (ieškovė), nei teismas neturi teisės vertinti dokumentų ir priimti sprendimo dėl Pirkimo laimėtojo, todėl toks prašymas yra betikslis ir pažeidžiantis kito tiekėjo teises ir turės neigiamą įtaką konkurencingumui. Mano, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes kito tiekėjo „protegavimas“ nėra šio ginčo dalis.

2.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškinį tenkinti ir priimti papildomus įrodymus. Pagrindiniai paaiškinimų argumentai:

2.1.       Dėl tariamų ginčo priežasčių nurodo, kad atsakovė deklaruoja tikrovės neatitinkančias aplinkybes kaip faktą bei bando sudaryti neigiamą įspūdį apie ieškovę. Pažymi, kad ne ieškovė bandė perimti, o UAB „Brosta“ siūlė atsakovei pasitelkti subrangovą darbų vykdymui, nes UAB „Brosta“ nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Nors atsakovė nurodo, kad objekto (duomenys neskelbtini), pirkimas nėra šio ginčo dalis, tačiau kalbėdama apie tariamus ieškovės tikruosius ketinimus pati kalba apie šį pirkimą ir remiasi jo aplinkybėmis. Tiek objekto (duomenys neskelbtini), pirkimo, tiek kitų pirkimų aplinkybės yra neabejotinai svarbios ir nagrinėtinos šio ginčo kontekste, nes parodo bendrą visos situacijos paveikslą, atsakovės nenuoseklumą, skirtingą identiškų situacijų ir aplinkybių vertinimą, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, tas pačias pirkimo sąlygas traktuoja skirtingai ir pagal tas pačias pirkimo sąlygas vykdomuose pirkimuose vienur laimėtoją nustato (kur jai yra palanku), kitur pirkimą nutraukia (kur jai nepalanku).

2.2.       Dėl pirkimo nutraukimo pagrindų egzistavimo nurodo, kad atsakovė jų realumą grindžia tuo, kad kituose pirkimuose dalyvavo daug daugiau tiekėjų, todėl neatmestina, jog tokią sumažėjusią konkurenciją galėjo lemti būtent pirkimo sąlygų dviprasmiškumas ir neaiškumas. Ieškovė nurodo, kad dažniausiai atsakovės pirkimuose dalyvauja 2-4 tiekėjai ir dažniausiai tai tie patys subjektai, veikiantys Klaipėdos regione. Pabrėžė, kad tie patys tiekėjai jau dalyvavo ankstesniuose atsakovės vykdomuose pirkimuose analogiškomis sąlygomis, jiems sąlygos buvo aiškios ir tiekėjai subjektyviai pasirinko kuriuose pirkimuose savo pasiūlymus teikti (įvertindami savo galimybes ir prisiimtus įsipareigojimus kituose objektuose). Todėl teiginiai, kad ginčo pirkime galėjo dalyvauti daug daugiau tiekėjų yra nepagrįsti ir neatitinka realios tiekėjų dalyvavimo praktikos atsakovės vykdomuose pirkimuose.

3.       Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškinį atmesti ir priimti papildomus įrodymus. Pagrindiniai paaiškinimų argumentai:

3.1.       Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo susijusioje byloje nurodo, kad buvo išnagrinėta analogiška byla pagal ieškovės ieškinį dėl supaprastinto viešojo pirkimo objekto nutraukimo, kurioje teismas pripažino, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė pirkimą dėl sąlygų dviprasmiškumo ir neaiškumo. Sprendime pateikta pirkimo sąlygų analizė ir išaiškinimai dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti pirkimą turi esminę reikšmę šioje byloje.

4.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus prašydama nesivadovauti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu, pažymėdama, kad šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs, todėl jokie neįsiteisėjusio teismo sprendimo motyvai ir argumentai neturi jokios įtakos ir teisinės galios bylos šalims ar kitoms nagrinėjamoms byloms.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 Ieškinys atmestinas.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5.       Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra, jog atsakovė paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų (toliau - Pirkimas).

6.       Atsakovė 2024 m. spalio 21 d. raštu Nr. V4-972 informavo Pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą Pirkimą nutraukti.

7.       Ieškovė 2024 m. spalio 28 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo nutraukimo Nr. ST-S-24-105.

8.       Atsakovė 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. V4-1018 informavo, kad išnagrinėjo ieškovės Pretenziją dėl Pirkimo nutraukimo ir priėmė sprendimą pretenzijos netenkinti.

9.       Tuo tarpu ieškovės prašymas išreikalauti iš atsakovės savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ UAB „Gargždų rangos darbai“ pateiktą pasiūlymą išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi jo netenkinus.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl Pirkimo nutraukimo teisėtumo.

Kaip nustatyta, atsakovė 2024 m. spalio 21 d. raštu Nr. V4-972  informavo, kad priėmė sprendimą nutraukti pirkimą, nurodydama, kad nutraukia pirkimą dėl klaidinančių ir dviprasmiškų kvalifikacijos reikalavimų, vadovaujantis VPĮ 2 dalies 3 punktu.

Ieškovė  2024 m. spalio 28 d. pateikė pretenziją dėl Pirkimo nutraukimo. Atsakovė 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. V4-1018 informavo, kad išnagrinėjo ieškovės pretenziją ir priėmė sprendimą pretenzijos netenkinti.

Tarp šalių kilo ginčas dėl dviejų Pirkimo sąlygų, kurias atsakovė nurodo kaip dviprasmiškas ir klaidinančias, tai yra, dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 3.1 punkto ir dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 punkto.

Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūros pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 40 punktą).

Teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su nurodytais kvalifikacijos reikalavimais, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, esamą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnį atsirado pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, kaip nurodė atsakovė, esant VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytiems pagrindams, o ieškovė, turėdama procesinę pareigą, nenuginčijo atsakovės nurodytų VPĮ numatytų pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindų, tai yra, numatytų VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 3.1 punkto.

Atsakovė nurodo, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 3.1 punktas yra dviprasmiškas, dėl ko Pirkimo komisija negalėjo lygiaverčiai įvertinti tiekėjų pasiūlymų, dėl to galėjo iš esmės sumažėti tiekėjų konkurencija, teikiant pasiūlymus, o tiekėjai negalėjo tinkamai suprasti reikalavimų. Tuo pagrindu Pirkimo Specialiųjų sąlygų 3.1 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje nustatyto skaidrumo principo. Todėl atsakovė turėjo pareigą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, pirkimą nutraukti.

Ieškovė įrodinėja, kad ginčo 3.1 punktas yra aiškus, aiškinant sistemiškai su kitomis Pirkimo sąlygomis, teisės aktais ir Viešųjų pirkimų tarnybos metodiniais nurodymais bei, jog atsakovė netinkamai aiškina, kad Pirkimo sąlygos tariamas dviprasmiškumas savaime reiškia viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimą.

VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi, teisėtam pirkimo procedūrų nutraukimui šiuo pagrindu yra reikalingos dvi sąlygos: 1) turi būti pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai; 2) atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Todėl toliau teismas pasisako dėl nurodytų sąlygų taikymo byloje nustatytų aplinkybių, nurodyto teisinio reglamentavimo, formuojamos teismų praktikos kontekste.

Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko (lot. rationae temporis) prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (liet. be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą.

Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS S. di F., C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuris leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 32 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju, 3.1. punkte nurodoma:

Techninis ir profesinis pajėgumas

Kaip nurodo atsakovė, šios Pirkimo sąlygos mintis buvo numatyti, kad vertinami visi tiekėjo atlikti darbai, nepriklausomai pagal kiek sutarčių jie būtų įvykdyti, nes Perkančiajai organizacijai svarbu įsitikinti dėl tiekėjo galimybių vykdyti tokios apimties įsipareigojimus (darbus), o ne sutarčių skaičius.

Kaip ir nurodo atsakovė, matyti, kad 3.1. punkto pirmoje sąlygos dalyje buvo numatyta, kad vertinami darbai „pagal vieną ar daugiau sutarčių“, nors antroje sakinio dalyje ir toliau vartojama vienaskaita „darbų sutartį, kurios vertė“. To paties stulpelio pastaboje vėl vartojama vienaskaita „Tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi“ bei antrajame sakinyje „atlikti darbai, jų apimtis, o ne visos vykdytos sutarties objektas“.

Atsakovės vertinimu, priklausomai nuo šios nuostatos interpretavimo, tas pats tiekėjas gali būti laikomas atitinkantis ar neatitinkantis minėto kriterijaus ir tokia situacija galėjo nulemti apsisprendimą tiekėjams Pirkime nedalyvauti. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas manytų, jog jis atitiks minėto 3.1. punkto sąlygas tik tada, kai pagal vieną darbų sutartį bus įvykdęs projektą už 500 000 eurų plius PVM, tai jis nuspręs nedalyvauti Pirkime, nors ir bus tinkamai įvykdęs 10 sutarčių po 300 000 EUR plius PVM.

Teismas sutinka su atsakovės nurodytu vertinimu, aiškinant 3.1. punkto netikslumą ir dviprasmiškumą, atsižvelgiant į atsakovės kaip perkančiosios organizacijos tikslą. Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygų 3.1. punkte esant nurodytoms tokioms sąvokoms, kaip  sutartys / sutartis, atsiranda terpė šių sąlygų interpretavimu ir kyla pagrįstas klausimas kokioms sąlygoms esant bus galimas konkretus įvertinimas ir atitikimas šiame punkte nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Vertinimo kriterijai aprašyti vartojant šias nevienareikšmiškas sąvokas (sutarčių / sutarties), kas teismo vertinimu, reikalauja detalesnio paaiškinimo, o tai taip pat sudaro pagrindą konstatuoti Pirkimo sąlygų 3.1. punkto dviprasmiškumą, neaiškumą ir netikslumą.

Nebuvimas detalesnio paaiškinimo Pirkimo sąlygų 3.1. punkte esančių sąvokų dėl sutarčių / sutarties esančio interpretavimo, teismo vertinimu, objektyviai sąlygoja, kad tiek atskirų tiekėjų, tiek pačios perkančiosios organizacijos bus skirtingai suprantami ir vertinami. Todėl, kaip ir nurodo atsakovė, tas pats tiekėjas gali būti laikomas tiek atitinkantis, tiek ir neatitinkantis minėto kriterijaus ir tokia situacija gali, galėjo nulemti kitų tiekėjų apsisprendimą Pirkime nedalyvauti, dėl to galėjo iš esmės sumažėti tiekėjų konkurencija teikiant pasiūlymus.

Pažymėtina, kad ieškovė nenurodo su kokiu kitu konkrečiu teisės aktu turėtų būti aiškinamas Pirkimo sąlygų 3.1. punktas. Tik nurodo, kad Ginčo 3.1 punktas atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1 S-159 redakcija) patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau-Metodika) 16 punktą, kuris numato, kad jeigu pirkimo objektas yra nedalomas (pagal Pirkimo sąlygų Specialiosios dalies 2.2 punktą pirkimo objektas į dalis neskaidomas), gali būti reikalaujama užbaigto galutinio rezultato patirties. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygų 3.1 punkto reikalavimus atitinka tas tiekėjas, kuris pirkimo sąlygų 3.1 punkte nurodytos vertės (ne mažesnės kaip 500 000 EUR) ir pobūdžio darbus (naujo statinio statybos / kapitalinio remonto / modernizavimo darbai) pagal vieną ar daugiau sutarčių atliko dėl to paties objekto. Tačiau teismas nesutinka su tokiu ieškovės vertinimu, kad Pirkimo sąlygų 3.1. punktas atitinka ieškovės nurodytas Metodikos nuostatas, nes Pirkimo sąlygų 3.1. punkte vienareikšmiškai nėra nustatytas toks reikalavimas, kuris aptartas Metodikoje, kad galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto.

Pažymėtina, kad, ieškovė skirtingai interpretuoja Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.1. punkto nuostatas siekdama nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus. O tai jau savaime įrodo, kad Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.1. punkto nuostatos prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1 S-159 redakcija) patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 16 punktui.

Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad tiekėjas spręsdamas ar jis atitinka Pirkimo sąlygų 3.1. punkto kvalifikacinius reikalavimus, turi vadovautis ne Pirkimo sąlygomis, o kartu jas aiškinti ir su Metodika, kaip nurodo ieškovė. Metodikos tikslas yra suformuluotas pačioje Metodikoje, tai yra padėti perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui (toliau kartu – pirkimo vykdytojas) įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 59 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo ar pirkimo (toliau – pirkimas) sutarties sąlygas, tai yra, Metodikos tikslas nėra padėti tiekėjui suprasti ir padėti išsiaiškinti neaiškias ir dviprasmiškas Pirkimo, kuriame jis yra suinteresuotas dalyvauti, sąlygas.

Pirkimo sąlygų Bendrosios dalies 7.1 punkte numatyta, kad Tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos, ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi ir jų atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti specialiosiose pirkimo sąlygose, tai yra, jog tiekėjai sprendžiantys ar jie atitinka Pirkimo sąlygas ir gali dalyvauti Pirkime turi vadovautis specialiosios pirkimo sąlygose suformuluotais kvalifikaciniais reikalavimais.

Ieškovė ieškinyje nenurodė, su kokiomis kitomis Pirkimo sąlygomis Pirkimo sąlygų 3.1. punktas turėtų būti aiškinamas, kad pašalinti esamą Pirkimo sąlygų 3.1. punkto neaiškumą ir dviprasmiškumą, o teismas tokių Pirkimo sąlygų nenustatė. Teismas nesutinka ir su atsakovės vertinimu, kad šiuo atveju yra nustatytas prieštaravimas tarp Bendrųjų ir Specialiųjų pirkimo sąlygų, atsakovės nurodomas 2.6. punktas numato tik išsprendimo būdą tuo atveju, jei yra nustatomas prieštaravimas tarp konkrečių Bendrųjų ir Specialiųjų Pirkimo sąlygų.

Nors pirkimų sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, toks aiškinimas turi turėti tam tikras ribas, be kita ko, nesuponuoti tiekėjų suklaidinimo tiek teikiant konkretų pasiūlymą, tiek apskritai apsisprendžiant jame dalyvauti, ir nelemti situacijų, kai vieno pobūdžio reikalavimai būtų taikomi pagal kitiems reikalavimams taikomą tvarką (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022 29 punktą).

Taigi pirkimo sąlygų aiškumas yra vienas svarbiausių reikalavimų, vertinant tiekėjų ir jų pasiūlymų atitiktį, sisteminio aiškinimo ir taikymo pagrindimą. Atsižvelgiant į tai, tiekėjams keliami reikalavimai, ypač susiję su jų galimybe dalyvauti viešajame konkurse, neturi kelti neaiškumų, nesuponuoti skirtingo sąlygų aiškinimo ir taikymo.

Kadangi viešųjų pirkimų skaidrumo principas savaime reiškia Pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, o teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.1. punkto dviprasmiškumą, neaiškumą, todėl darytina išvada, kad Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.1 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje nustatyto skaidrumo principo. Taip pat, teismo anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad nepakeitus Pirkimo sąlygų, tolimesnis Pirkimo procedūros vykdymas ir tiekėjų  pasiūlymų vertinimas iš naujo, sudarytų prielaidas pažeisti skaidrumo principą.

VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūrą siejama su sąlyga, kad dėl padaryto pažeidimo atitinkamos padėties negalima ištaisyti. VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis. Teisės doktrinoje nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius (B., Ž., ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius (2020), p. 341) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 44 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure (pagal įstatymą) laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).

Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jeigu nebūtų nustatytas Pirkimo sąlygų 3.1. punkto neaiškumas, dviprasmiškumas, būtų sudarytos prielaidos didesnei ir intensyvesnei konkurencijai, tai yra, pirkime galėjo dalyvauti daugiau tiekėjų, o jame dalyvavę tiekėjai būtų pateikę kitokius pasiūlymus. Tačiau nurodyto trūkumo, nepakeitus Pirkimo sąlygų, pašalinti nėra galimybės. Akivaizdu, kad esant tokiam sąlygos dviprasmiškumui, neaiškumui, perkančiajai organizacijai apribojama teisė teisingai įvertinti tiekėjų pasiūlymus, taip užtikrinant tinkamą skaidrumo principo įgyvendinimą. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad padėtis yra tokia, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują su pakeistomis Pirkimo sąlygomis. Turint omenyje tai kas aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog yra ir antroji VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga – dėl padaryto pažeidimo susidariusios atitinkamos padėties ištaisymo negalimumas.

Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį atsirado pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras dėl susidariusios neištaisomos padėties, kadangi tęsiant pradėtas Pirkimo procedūras būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, nebūtų užtikrinama sąžininga Pirkimo dalyvių konkurencija.  Perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja, kas pašalina galimybę perkančiajai organizacijai užtikrinti didžiausią kiek galima konkurenciją ir įsigyti tai ko reikia palankiausiomis sąlygomis, tokiu būdu užtikrinant ir viešojo intereso įgyvendinimą.

Dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 punkto.

Atsakovė nurodo, kad dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 punkte padarytos techninės klaidos apribota tiekėjų galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnį ir Pirkimo sąlygų 10 dalį. Atsakovė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras šioje dalyje grindžia VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi, kadangi padaryta klaida, kurios negalima ištaisyti, bei skaidrumo principo pažeidimu, kaip sudarančiu pagrindą nutraukti Pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

Ieškovė, vykdydama procesinę pareigą nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, įrodinėjo, kad jokia klaida nebuvo padaryta, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra.

VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

Pažymėtina, kad šios VPĮ 29 straipsnio 4 dalies nuostatos galioja nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo, aiškinamajame rašte numatyta, kad įstatymų leidėjas teisę perkančiajai organizacijai savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nustatė atsižvelgdamas į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai joms reikia nutraukti pirkimo procedūras dėl įvykusių klaidų rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų rengiant techninę specifikaciją ir pan.), taip pat, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebi, kad pirkimo dokumentuose padarė esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai.

Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą galėtų būti pripažintas pagrįstu byloje nustačius, kad dėl padarytos klaidos pirkimas tapo netikslingas arba jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikius neatitinkantis pirkimo objektas. Tačiau, atsižvelgiant į pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinį pobūdį bei siekiant nepažeisti skaidrumo principo, perkančioji organizacija turėtų ne tik nurodyti galimos klaidos faktą, bet ir pateikti objektyvius duomenis, įrodančius, kad pirkimo nenutraukimas turės neigiamą įtaką pirkimui, tiekėjams ir (ar) perkančiajai organizacijai, t. y., pirkimo dokumentuose padaryta klaida yra esminė.

Nagrinėjamu atveju 4.1. punkte nurodoma:

Aplinkos apsaugos vadybos priemonės

Teismas vertindamas Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 4.1 punkto nuostatas, neturi pagrindo nesutikti su atsakove, jog yra padaryta techninė klaida, tai yra, tiesiogiai nenurodant papildomų reikalavimų ūkio subjektams, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, siekiant, kad tiekėjas atitiktų Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkto reikalavimą. Tokiu būdu ši klaida apribojo tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnį ir Pirkimo sąlygų 10 dalį.

Teismo vertinimu, tai, kad Pirkimo sąlygų 4.1. punkte yra padaryta techninė klaida, rodo ir ta aplinkybė, jog visuose Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ punktuose tokia galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tiesiogiai nurodant papildomus reikalavimų ūkio subjektams, yra numatyta (1.1.; 2.1.; 3.1. punktai). Tai patvirtina ir ieškovės valią įtvirtinti Pirkimo sąlygose, jog tiekėjas, siekdamas atitikti kvalifikacijos reikalavimus, galėtų remtis ir kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Iš esmės ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neginčija, jog ši klaida faktiškai yra, tačiau, ieškovės nuomone, Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4 priedo 4.1 punkte atskirai neaptarus reikalavimų rėmimuisi kitais ūkio subjektais, tiesiogiai taikomas Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10 skyrius, leidžiantis remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Tačiau teismas nesutinka su tokiu ieškovės vertinimu. Bendrųjų sąlygų 2.6. punkte numatyta, kad jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp specialiųjų pirkimo sąlygų ir bendrųjų pirkimo sąlygų, teisinga laikoma informacija, nurodyta specialiosiose pirkimo sąlygose. Be to, Bendrųjų Pirkimo sąlygų 7.1. punkte numatyta, kad tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos, ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi ir jų atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti specialiosiose pirkimo sąlygose, tai ir ūkio subjektams, kuriais Bendrosiose Pirkimo sąlygose numatyta galimybe Pirkime remtis, reikalavimai turi būti numatyti specialiosiose sąlygose.

VPĮ 49 straipsnyje nustatyta tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad jie atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 49 straipsnio 3 dalis). Pirkimo Bendrųjų sąlygų 10.1. punkte numatyta, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais pagal VPĮ 49 straipsnį, kad atitiktų specialiosiose pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Šiais ūkio subjektais laikomi ir fiziniai asmenys, kuriuos pirkimo laimėjimo ir sutarties sudarymo atveju tiekėjas ar jo pasitelkiamas ūkio subjektas įdarbins (kvazisubtiekėjai).

Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkte esanti klaida sudaro pagrindą vertinti šią klaidą esmine klaida, nes tai prieštarauja VPĮ 49 straipsnio nuostatoms, Bendrosioms pirkimo sąlygoms, nesant galimybės šio prieštaravimo pašalinti, tokiu būdu apriboja tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, bei trukdo perkančiajai organizacijai teisingai įvertinti pasiūlymus, teisingai nustatyti laimėtoją bei sudaryti pirkimo sutartį, nes VPĮ 49 straipsnio nuostatose, esant numatytai galimybei remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kuri atkartota Bendrosiose pirkimo sąlygose 10.1. punkte, Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkte tiesiogiai nenurodyti papildomi reikalavimai ūkio subjektams, kuriais tiekėjas turi teisę remtis. O tai turi neigiamą įtaką pirkimo teisėtumui, tiekėjams ir perkančiajai organizacijai, kuriai tenka visos netinkamai organizuoto pirkimo teisinės pasekmės. Todėl, teismo vertinimu, Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkte esančiai esminei klaidai, sąlygojant aptariamus padarinius, Pirkimo tolimesnis vykdymas yra nebetikslingas. Kadangi teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti, jog Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1 punkte buvo padaryta esminė klaida, dėl kurios pirkimas tampa nebetikslingas, todėl yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė turėjo teisę nutraukti Pirkimą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Dėl kitų šalių argumentų vertinimo.

Ieškovės argumentai, jog atsakovė nutraukia pirkimus tik su ja, kadangi visomis priemonėmis siekia pašalinti ieškovę iš atsakovės organizuojamų Pirkimų ir siekia, kad Pirkimus laimėtų kitas tiekėjas, vertintini kaip stokojantys teisinio pagrįstumo, kadangi iš esmės grindžiami tik ieškovės prielaidomis ir samprotavimais. Priešingai, atsakovė pateikia duomenis, kad vien 2023 metais ieškovė laimėjo 4 atsakovės organizuotus pirkimus ir su ja buvo pasirašytos sutartys. 2024 metais atsakovė skelbė 2 pirkimus (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl (duomenys neskelbtini) ir abu kartus juos nutraukė dėl nustatytų trūkumų (pirmą kartą dėl techninio projekto koregavimo ir antrą kartą dėl kvalifikacinių reikalavimų tikslinimo). Pirkimai buvo nutraukti, nors juose dalyvavo kiti tiekėjai, o ieškovė nedalyvavo.

Ieškovės argumentai, tai, kad atsakovė nenutraukė jau vykdytų ir įvykusių Pirkimų analogiškomis Pirkimo sąlygomis, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog savaime šios Pirkimo sąlygos nebuvo neteisingos, dviprasmiškos ar klaidingos, leidžia abejoti įvykusių Pirkimų teisėtumu. Atsakovė neneigia, kad aptartus Pirkimo sąlygų neaiškumus, dviprasmiškumus, klaidas, atsakovė pastebėjo tik nagrinėjant tiekėjo pretenzijas.

Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovės skundžiamas sprendimas buvo netinkamai motyvuotas, tokiu būdu pažeidžiant skaidrumo principą. Teismo vertinimu, atsakovės sprendimas dėl pirkimo nutraukimo ir atsakovės pateiktas atsakymas į ieškovės pretenziją sudarė pakankamą pagrindą ieškovei spręsti dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, kad ji turėtų galimybę ginti, jos nuomone, pažeistas teises teisme, ką ieškovė ir padarė. Todėl pagrindų konstatuoti šiuo atveju skaidrumo principo pažeidimą, teismo vertinimu, nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 8 525,46 EUR advokato pagalbos išlaidų, šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija paminėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės advokato pagalbai apmokėti.

CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinamos ir netenka galios.

      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

     ieškinį atmesti.

     Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ 8 525,46 EUR (aštuonis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ advokato pagalbai apmokėti.

     Nustatyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikinamos ir netenka galios.

            Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                            Raimonda Andrulienė