Civilinė byla Nr. eB2-1683-153/2017
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00086-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.; 3.4.3.4.; 3.4.3.5.; 3.4.4.2.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. kovo 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo J. V. individualiai įmonei ir pareiškėjo J. V. individualios įmonės vadovo J. V. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo J. V. individualiai įmonei,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius, SODRA, pareiškėjas) 2017 m. sausio 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei J. V. IĮ. Pagal šį pareiškimą buvo užvesta civilinė byla Nr. eB2-1683-153/2017. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 47 195,09 Eur, iš jų: valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų – 43 197,05 Eur ir delspinigių – 3 998,04 Eur. Įmonė VSD įmokas SODRAI mokėjo nereguliariai. Pareiškėjas nurodė, kad toliau didinamas įmonės įsiskolinimas SODRAI. VSDFV Marijampolės skyrius, siekdamas iš įmonės išieškoti VSD įmokų įsiskolinimą, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. nuo 2009 m. birželio mėn. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas VSD įmokas ir delspinigius nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose. VSDFV Marijampolės skyrius siuntė įmonei registruotais laiškais raginimus sumokėti skolą SODRAI geruoju, pasirašytinai įteikė įmonės savininkui priminimus sumokėti apskaičiuotas įmokas, tačiau įmonė skolos SODRAI nepadengė. VSDFV Marijampolės skyrius 2011 m. kovo 9 d. ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. atliko įmonės patikrinimus siekiant nustatyti įmonės VSD įmokų už apdraustuosius nemokėjimo SODRAI priežastis ir VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo galimybes. Įmonės savininkas J. V. buvo kviestas į VSDFV Marijampolės skyrių pokalbiui dėl įsiskolinimo susidarymo priežasčių ir galimybių jį padengti. Atvykęs, pateikė paaiškinimus raštu, kad įmonės skola SODRAI susidarė dėl finansinių sunkumų ekonominės krizės laikotarpiui. Pagerėjus situacijai rinkoje įmonės savininkas planavo gauti daugiau pelno ir sumažinti įsiskolinimą SODRAI, tačiau įsiskolinimo suma per paskutinius dvejus metus tik padidėjo.
J. V. individualios įmonės vadovas J. V. 2017 m. vasario 20 d. teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo J. V. individualiai įmonei, kuriuo prašo: 1) iškelti restruktūrizavimo bylą J. V. individualiai įmonei, 2) paskirti J. V. individualios įmonės restruktūrizavimo administratoriumi UAB „Restruktūrizuoju.lt“, 3) leisti vykdyti mokėjimus iš J. V. individualios įmonės (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas atsiskaitomosios sąskaitos, nustatant, kad J. V. individualiai įmonei didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra 10000,17 Eur, 4) nustatyti J. V. individualios įmonės administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti J. V. individualios įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma 700,00 Eur + PVM per mėnesį, pašto išlaidos 150,00 Eur + PVM, restruktūrizavimo plano parengimas 1300,00 Eur + PVM, J. V. individualios įmonės debitorinių skolų ikiteisminio išieškojimo vykdymas už sėkmės mokestį, lygų 5 % + PVM nuo išieškotos skolos sumos (išieškojimo vykdytojas viešoji įstaiga Paslaugų teikimo centras, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), J. V. individualios įmonės debitorinių skolų teisminio išieškojimo vykdymas pagal vykdytojo taikomus tarifus (išieškojimo vykdytojas viešoji įstaiga Paslaugų teikimo centras, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), taip pat žyminio mokesčio dydį, vykdymo išlaidas. Nenumatytos administravimo išlaidos, jei tokios bus patirtos, bus mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus, kurie apmokami bendra tvarka.
Pareiškime nurodo, kad įmonė įregistruota 2000 m. gegužės 22 d. Įmonės pagrindinė veikla yra medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamyba, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba, pastatų statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Šiuo metu atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau įmonė veiklos nenutraukė. Vienos pagrindinių priežasčių, dėl ko atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais yra tai, jog 2008 m. prasidėjęs ekonominio sunkmečio laikotarpis padarė įtaką įmonės veiklai, dėl ko 2009 ir 2010 m. įmonės veikla tapo nuostolinga, įmonėje sumažėjo darbuotojų. Dalis išėjusių iš įmonės specialistų pradėjo savarankiškai verstis laiptų gamybos ir apdailos darbų vykdymo veikla. Jų vykdomų darbų kaina yra mažesnė, nei gali pasiūlyti J. V. IĮ, todėl įmonei yra ypatingai sudėtinga konkuruoti su privačiais rangovais teritorinėje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai įmonės teikiamų paslaugų užsakovai yra fiziniai asmenys, įmonės gaunamų užsakymų kiekis ženkliai sumažėjo, todėl sumažėjo ir įmonės gaunamos pajamos. Kadangi J. V. IĮ atliko gamybos darbus, patyrė su darbų atlikimu susijusias išlaidas, tačiau negavo su tuo susijusių pajamų ir pelno, todėl įmonė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu. Dėl įmonės turimo turto ir įsipareigojimų struktūros įmonė neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Be to, dėl didelių įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kas turi neigiamą įtaką ir veiklos rezultatams. Įmonė patiria nuostolius, tai patvirtina įmonės pelno (nuostolių) ataskaita. Tai rodo įmonės finansinius sunkumus ir negalėjimą iš karto atsiskaityti su kreditoriais, tuo pačiu būtinybę peržiūrėti ir stabilizuoti vykdomą veiklą bei imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išsaugoti įmonę. Iš finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą, yra sudariusi ilgalaikius didelės vertės sandorius, užtikrinančius pajamų gavimą, todėl nėra nemoki. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. liepos 4 d. tarp J. V. ir V. L. yra sudaryta Pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią J. V. įsipareigojo iki 2017 m. balandžio 1 d. parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą už 120 000 Eur, o gautos piniginės lėšos pardavus turtą bus panaudotos atsiskaitymui su visais J. V. IĮ kreditoriais, o likusi pinigų suma atsiskaičius su visais įmonės kreditoriais bus panaudota įmonės veikloje. Be to, restruktūrizavimo laikotarpiu atsakovė, siekia išieškoti iš įmonės skolininkų skolas, kurios sudaro 5 766 Eur + palūkanos, delspinigiai ir kiti privalomi mokėjimai; peržiūri įmonės atsargas ir sprendžia jų realizavimo klausimą, kuris leistų įmonei gauti pinigines lėšas, kurios būtų skiriamos įmonės kreditorių reikalavimams dengti pagal restruktūrizavimo planą ir ūkinei komercinei veiklai vykdyti; vykdo einamąją veiklą, uždirba pajamas; ketina dalyvauti statybos ir techninių medžiagų parodose, kas leistų surasti ne tik naujus laiptų, durų ir kitų įrenginių, medžiagų pirkėjus, gamybos ir montavimo darbų užsakovus, tačiau ir įsitvirtinti naujose rinkose, uždirbti papildomas pajamas; ketina nuomoti įmonės turimas transporto priemones kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims; pasirašius sutartis dėl naujų ir didesnės apimties rangos darbų atlikimo, įmonė įdarbins papildomus darbų vykdytojus; ketina reklamuoti įmonės veiklą per visuomenės informavimo priemones.
Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi šios dvi civilinės bylos buvo sujungtos į vieną – civilinė byla Nr. B2-1820-153/2017 buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. eB2-1683-153/2017, šiai paliekant bylos Nr. eB2-1683-153/2017.
Atsakovei J. V. individualiai įmonei keltina bankroto byla, restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.
Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, t. y. ji turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai, ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą bei turinį (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis).
Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, – teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bankrotas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą, o 8 dalis numato, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra įmonės nemokumas (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015).
Pagal byloje pateikto bendrovės 2015 m. balanso duomenis įmonė 2015 m. turto apskaitė už 56 219 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas 35 328 Eur ir trumpalaikis turtas 20 891 Eur. 2015 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 142 798 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 139 398 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 400 Eur. 2015 m. įmonės patirti nuostoliai siekė 27 770 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovė turto iš viso apskaitė už 46 068 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas 30 596 Eur ir trumpalaikis turtas 15 472 Eur. 2016 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 165 722 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 111 978 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 53 744 Eur. Einamaisiais metais įmonės nuostoliai padidėjo ir siekia 33 075 Eur. Pagal byloje pateikto paskutinio atsakovės balanso, sudaryto 2017 m. vasario 28 d., duomenis, įmonės turimo turto vertė siekia 46 192 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas 29 812 Eur ir trumpalaikis turtas 16 380 Eur. 2017 m. vasario 28 d. įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 171 465 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 117 721 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 53 744 Eur. Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2017 m. vasario 28 d. sudarė 79 640,63 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, lyginant su įmonės balanse apskaitomo turto verte, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, atsakovei nėra iškelta jokių kitų bylų, išskyrus nagrinėjamą bylą. Iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovės įmonėje apdraustųjų asmenų – 6, skola VSDFV biudžetui 2017 m. kovo 20 d. duomenimis siekia 49 042,05 Eur. Viešai skelbiamais VMI duomenimis įmonė VMI turi 30 892,47 Eur mokestinę nepriemoką. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis J. V. IĮ vardu buvo įregistruotos 2 transporto priemonės, kurios dėl techninės apžiūros ir draudimo nebuvimo yra priverstinai išregistruotos.
Atsakovas 2017 m. vasario 28 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikia patikslintą kreditorių sąrašą ir nurodo, kad po pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą atsiskaitė net su devyniais kreditoriais. Restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad VSDFV ir VMI pradelsti mokėjimai skaičiuojami nuo 2013 m., o kreditorių su kuriais įmonė nurodo, kad atsiskaitė skolų grąžinimo terminai suėjo tik 2017 m. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovas iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų – neatsiskaito su kreditoriais arba atsiskaito pasirinktinai.
Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. liepos 4 d. tarp J. V. ir V. L. yra sudaryta Pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią J. V. įsipareigojo iki 2017 m. balandžio 1 d. parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą už 120 000 Eur, o gautas pinigines lėšas pardavus turtą panaudoti atsiskaitymui su visais J. V. IĮ kreditoriais, o likusią pinigų sumą panaudoti įmonės veikloje. Pažymėtina, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis 2016 m. spalio 26 d. visam J. V. nekilnojamam turtui buvo įregistruota priverstinė hipoteka. J. V. nepateikė duomenų, kad prieš pasirašydamas pirkimo pardavimo sutartį dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo gavo kreditoriaus – VSDFV sutikimą (CK 4.1941 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas bus parduotas, o gautos piniginės lėšos panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais.
Be to, įmonės vadovas pateikė byloje nemažą kiekį įmonės sudarytų sutarčių, tačiau nepateikė įrodymų apie faktiškai (realiai) šiuo metu atliekamus darbus (ar įrodymus apie ketinimus juos atlikti), apie pajamų gavimą už tokius darbus.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. Priešingas įstatymo nuostatų aiškinimas reikštų galimybę įmonei piktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis, ir, nesant realios galimybės išsaugoti įmonės veiklą, imituoti restruktūrizavimo procesą tam, kad savo kreditorių sąskaita kuo ilgesnį laiką galėtų naudotis ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013).
Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi J. V. IĮ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi J. V. IĮ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nes įmonės vadovas per nustatytą terminą nepateikė restruktūrizavimo plano, nepateikimo priežasčių taip pat nenurodė.
ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo J. V. IĮ vadovas nepateikė teismui pareiškimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, nors turėjo tokią pareigą.
Atsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį, kai turto vertė yra 46 068 Eur; kai skolos kreditoriams sudaro 111 978 Eur, o pradelsti reikalavimai – 79 640,73 Eur; kai 2016 m. įmonė dirbo nuostolingai (– 33 075 Eur); kai pagal bylos medžiagą bei viešuosius duomenis nuolat didėja skola VSDFV biudžetui, kuri 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 47 195,09 Eur (43 197,05 Eur draudimo įmokos, 3 998,04 Eur delspinigiai), o 2017 m. kovo 20 d. – 49 042,05 Eur, – restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstytos priemonės (siekis išieškoti iš įmonės skolininkų skolas; peržiūri įmonės atsargas; vykdyti einamąją veiklą; ketinimas dalyvauti statybos ir techninių medžiagų parodose; naujų pirkėjų suradimas; įsitvirtinti naujose rinkose; ketinimas nuomoti įmonės turimas transporto priemones; įdarbinti papildomus darbuotojus; ketinimas reklamuoti įmonės veiklą) preliminariai nepagrindžia galimybės atkurti normalią bendrovės ūkinę–komercinę veiklą, mokumą, yra deklaratyvios, pernelyg abstrakčios, – taigi paneigia galimybę iškelti restruktūrizavimo bylą ir suteikia pagrindą konstatuoti nemokumą, tenkinti pareiškėjo VSDFV Marijampolės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 straipsnis, ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai).
Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
Apibendrinant teismas sprendžia, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir yra nemoki, todėl J. V. individualiai įmonei keltina bankroto byla.
Administruoti atsakovės J. V. individualios įmonės bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius D. B., kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
Individualios įmonės bankroto proceso ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa ir individualios įmonės savininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2396/2011, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2044-157/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. V. individualios įmonės savininkas J. V. bankroto byloje įtraukiamas bendraatsakovu.
Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, ... dalimi, ... straipsniu,
n u t a r i a:
Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą J. V. individualiai įmonei pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą.
Iškelti J. V. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.
Įtraukti J. V. individualios įmonės savininką J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraatsakovu bankroto byloje.
Paskirti J. V. individualios įmonės administratoriumi D. B. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA004).
Areštuoti J. V. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Apie J. V. individualios įmonės turtui pritaikytą areštą informuoti turto arešto aktų registrą.
Nustatyti 45 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Nustatyti, kad J. V. individualios įmonės valdymo organai (vadovas) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjui, atsakovei, bendraatsakovui, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.
Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Galina Blaževič