Civilinė byla Nr. 2-1886/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00152-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo kreditoriaus A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Judringė“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bylos Nr. B2-498-253/2014.

            Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Byloje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. 

              Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi UAB „Judringė“ iškelta bankroto byla.

              2013 m. lapkričio 15 d. BUAB „Judringė“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo įmonės bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Jį vykdydamas BUAB „Judringė“ bankroto administratorius padavė teismui prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

              Šį prašymą palaikė kreditoriai UAB „Lankstinys“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyrius. Kreditorius UAB „Lankstinys“ paaiškino, kad egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtintos sąlygos pripažinti BUAB „Judringė“ bankrotą tyčiniu, t. y. įmonės vadovas sudarė įmonei nenaudingus sandorius: paskolino susijusiam asmeniui didelę pinigų sumą be jokio skolos sugrąžinimo užtikrinimo, neteisėtai perleido akcininko motinai įmonei priklausiusį žemės sklypą; taip pat netinkamai vedė įmonės buhalterinę apskaitą; neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą su prašymu iškelti įmonei bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pripažino BUAB „Judringė“ bankrotą tyčiniu.

              Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, priėjo išvadą, kad BUAB „Judringė“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar nepasiteisinusi rizika, o tyčiniai įmonės valdymo organo veiksmai ar neveikimas, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad: pirma, BUAB „Judringė“ vadovas su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turėjo kreiptis dar 2010 m. – įmonės įsipareigojimai viršijo turto vertę, o jos veikla buvo nuostolinga, tačiau savo pareigos neįvykdė (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis); antra, nevykdydama veiklos įmonė sudarė kreditorių teises pažeidžiantį sandorį, t. y. paskolino ūkininkui N. M. 420 000 Lt be paskolos sugrąžinimo realaus užtikrinimo ir nereikalavo jos grąžinimo po termino suėjimo; trečia, nėra įrodymų, kad į BUAB „Judringė“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta 90 000 Lt suma, kurią sumokėjo įmonės akcininko A. B. motina už jai perleistą sklypą; ketvirta, įmonės vadovas organizavo jos veiklą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos – bankroto administratoriui nėra perduotas visas įmonės turtas (2 stelažai). Teismas A. B. paaiškinimus, kad BUAB „Judringė“ 90 000 Lt nebuvo mokami, tačiau atliktas jo reikalavimo įskaitymas, atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad toks įskaitymas pažeistų kitų kreditorių teises gauti savo reikalavimų patenkinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

              Atskirajame skunde kreditorius A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, nurodo tokius argumentus:

              1. Teismo išvada, kad BUAB „Judringė“ bankroto byla turėjo būti keliama 2010 m., prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Iš įmonės 2010 m. balanse įrašytų įsipareigojimų – 359 265 Lt, 340 000 Lt sudarė ginčijama skola kreditoriui UAB „Rekosta“. Taigi įmonės skolos buvo 19 265 Lt dydžio, o į balansą įrašyto turto vertė – 382 027 Lt. Bankroto byla BUAB „Judringė“ iškelta po to, kai teismas patvirtino, kad UAB „Rekosta“ turi reikalavimo teisę į BUAB „Judringė“. Apeliantas pažymi, kad įmonė skolindamasi iš UAB „Rekosta“ 420 000 Lt ir perskolindama šias lėšas N. M. laikė, jog paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp UAB „Rekosta“ ir N. M.. Toks vertinimas buvo pagrįstas tarp šalių egzistavusiais jungtinės veiklos teisiniais santykiais.

              2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad BUAB „Judringė“ priklausiusio žemės sklypo pardavimo procedūra D. M. G. nebuvo užbaigta. Sklypo nuosavybės teisės buvo grąžintos BUAB „Judringė“ ir jis realizuotas ĮBĮ nustatyta tvarka. Teismo minimas įskaitymas nebuvo atliktas. Įrodymų, kad į BUAB „Judringė“ buhalterinę apskaitą nebūtų buvusios įtrauktos atitinkamos lėšos, nėra. Kaltinimai iššvaisčius įmonės turtą yra nepagrįsti, nes stelažai buvo nurašyti dėl jų būklės ir menkos vertės.

              Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Lankstinys“ prašo skundo netenkinti, nurodo tokius atsikirtimus:

              1. Teismo posėdyje apeliantas patvirtino, kad BUAB „Judringė“ įsteigta N. M. sodybos statybai, ir kad pastarąjį bei apeliantą siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. BUAB „Judringė“ būdama nemoki pasiskolino iš UAB „Rekosta“ didelę pinigų sumą, nors žinojo, kad neturės galimybių jos grąžinti, bei ją perskolino N. M., iš kurio nebandė skolos atgauti. Tiksliau, N. M. ir apeliantas vykdydami išankstinį susitarimą įsteigė BUAB „Judringė“ didelės vertės paskolai gauti. Kadangi BUAB „Judringė“ skola UAB „Rekosta“ buvo apskaitoma įmonės balanse, teismas pagrįstai konstatavo ją buvus nemokią.

              2. BUAB „Judringė“ bankrotą esant tyčiniu patvirtina aplinkybės, jog apeliantas neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors ji nemokia tapo dar 2009 m. sausio 1 d. Be to, buvo netinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita: finansinėse ataskaitose nurodomi klaidingi duomenys, neskaičiuojamos palūkanos N. M.. Taip pat svarbu, kad BUAB „Judringė“ veikla buvo skirta N. M. interesų tenkinimui, t. y. sudarinėti sandoriai, kuriais teiktos paslaugos N. M. (detaliųjų planų rengimo, nuomos ir kita).

              3. Priešingai nei teigia apeliantas, D. M. G. perleistas žemės sklypas buvo sugrąžintas BUAB „Judringė“ tik po to, kai teismas pripažino pardavimo sandorį negaliojančiu. Apelianto teiginių prieštaringumą patvirtina aplinkybės dėl stelažų, kurie buvo nuomojami už 1 000 Lt, nurašymo kaip beverčių.

              Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Palanki situacija“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, nurodo tokius atsikirtimus:

              1. Apeliantas nesiekė tyčinio BUAB „Judringė“ bankroto. Priešingai, vystė įmonės veiklą, ją finansavo asmeninėmis lėšomis. Teismas neteisingai nurodė, kad BUAB „Judringė“ nevykdė veiklos 2010-2013 m. ir kad jos buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma.

              2. UAB „Rekosta“ pinigus BUAB „Judringė“ skolino laisva valia. Taigi neteisinga teigti, kad BUAB „Judringė“ perskolindama lėšas N. M. pažeidė UAB „Rekosta“ teises. Nors BUAB „Judringė“ priklausę žemės sklypai buvo parduoti, tačiau, pirkėjai už juos neatsiskaičius, jie buvo sugrąžinti įmonei. Pažymėtina, kad įmonei priklausę stelažai, nurašyti 2010 m., buvo seni ir menkaverčiai.

              Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Judringė“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo kontora“ prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Jis teigia, kad pareiškimą dėl BUAB „Judringė“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė vykdydamas kreditorių susirinkimo valią.

Teisėja                                                                                                         

                                                                                                                             k o n s t a t u o j a:

              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

ĮBĮ (bankroto bylos BUAB „Judringė“ iškėlimo metu galiojusi įstatymo redakcija (2012 m. birželio 19 d. įstatymas Nr. XI-2080 (Žin., 2012, Nr. 78-4018) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto bylą nagrinėjant teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Eccua“ v. UAB „Sanvalda“, bylos Nr. 3K-3-252/2014).

              Iki ĮBĮ nuostatų, reglamentuojančių tyčinio bankroto pripažinimo sąlygas, įsigaliojimo (2013 m. balandžio 18 d. įstatymas Nr. XII-237 (Žin., 2013, Nr. 46-2244) kasacinio teismo praktika aiškinant tyčinio bankroto požymius, buvo formuojama taip, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-448/2004).

              Šioje byloje apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „Judringė“ prie bankroto buvo privesta tyčia. Tokį vertinimą teismas grindė keturiais savarankiškais pagrindais: įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (1); įmonės veikla buvo ydinga, t. y. sudarinėti įmonei žalingi sandoriai (2); įmonei esant nemokiai siekta sumažinti jos turimo turto kiekį (3); aplaidžiai vesta įmonės buhalterinė apskaita (4). Paminėtų išvadų pagrįstumo klausimai sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).

              Dėl BUAB „Judringė“ bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

              Nustatyta, kad apeliantas 2014 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad BUAB „Judringė“ įsteigta siekiant vystyti N. M. pradėtą kaimo turizmo veiklos projektą bei kitą veiklą, susijusią su pastarąja – statyti degalinę ir motelį. Taigi, anot apelianto, BUAB „Judringė“ ir N. M. de facto siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Šių egzistavimą suponuoja visetas byloje esančių įrodymų, kurie tvirtina BUAB „Judringė“ sudarius eilę įvairių sandorių su N. M. ar su juo susijusiais asmenimis dėl kaimo turizmo veiklos vystymo. Dėl šių aplinkybių išskirtina, kad N. M. dalyvavo BUAB „Judringė“ veikloje kaip vienas įmonės vadovų (t. 1, l. 130).

              Vystant kaimo turizmo projektą N. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, 2006 m. gruodžio 4 d. N. M. ir IĮ K. S. firma „Rekosta“ (reorganizuota į UAB „Rekosta“) pasirašė Statybos rangos sutartį (t. 1, l. 95). Ja „Rekosta“ įsipareigojo atlikti kaimo turizmo sodybos ir kitus statybos darbus pagal pateiktą projektą. Aplinkybę, kad BUAB „Judringė“ dalyvavo nurodyto projekto vykdyme, be kita ko, patvirtina tarp BUAB „Judringė“ ir N. M. sudarytos sutartys dėl BUAB „Judringė“ priklausančių transporto priemonių (t. 1, l. 96), stelažų nuomos (t. 1, l. 141), kaimo turizmo veiklai skirtos įrangos tiekimo (t. 2, l. 75-81). Įrodymų, kad BUAB „Judringė“ paraleliai būtų užsiėmusi kita veikla, nepateikta. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis BUAB „Judringė“ 2006 m. vasario 20 d. su UAB „Studija PS“ sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 26, kuria BUAB „Judringė“ pirko žemės sklypų, įmonės įgytų ar išsinuomotų iš N. M. ar su juo susijusių asmenų, detaliųjų planų atlikimo paslaugą (t. 1, l. 111-112). Pastarieji rengti siekiant pakeisti žemės sklypų paskirtį, apelianto teigimu, tikslu juose statyti degalinę ir motelį. Šių objektų statyba pradėta nebuvo, apsiribota degalinės lauko tinklų įrengimo lokalinių sąmatų parengimo paslaugų pirkimu iš P. R. IĮ (t. 1, l. 158-164). Duomenų, kad iki BUAB „Judringė“ bankroto bylos iškėlimo būtų buvę atlikti kiti veiksmai siekiant tęsti pradėtus degalinės projektavimo darbus, byloje nėra.

              Taigi tęsiant bendradarbiavimą su N. M., t. y. tikslu užtikrinti kaimo turizmo veiklos projekto vystymą, BUAB „Judringė“ 2007 m. gruodžio 19 d. su IĮ K. S. firma „Rekosta“ pasirašė Paskolos sutartį Nr. 2007/12/20, kurią vykdant BUAB „Judringė“ iki 2008 m. kovo 31 d. paskolinta 420 000 Lt (t. 1, l. 89). Dalį šios sumos – 417 000 Lt, BUAB „Judringė“ perskolino N. M. pagal 2007 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartį Nr. 2007/12/21 (t. 1, l. 90-92). Paskolą N. M. įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. kovo 31 d. Šių paskolos teisinių santykių visumoje pažymėtina, kad N. M. 2007 m. gruodžio 19 d. atsiskaitydamas su IĮ K. S. firma „Rekosta“ sumokėjo 410 000 Lt (t. 1, l. 93). Tai implikuoja, kad paskolos sutartimis buvo sukurta situacija, pagal kurią BUAB „Judringė“ faktiškai tik N. M. interesais prisiėmė finansinius įsipareigojimus prieš trečiąjį asmenį. Paskolos sutarties Nr. 2007/12/21 akivaizdų nenaudingumą BUAB „Judringė“ tvirtintina visetas aplinkybių.

              Pirmiausia, nepaisant to, kad N. M. BUAB „Judringė“ yra gražinęs vos 50 000 Lt dydžio paskolos dalį, įmonė iki jai buvo iškelta bankroto byla nesiėmė jokių veiksmų skolai išsiieškoti. Paskolos sutarties Nr. 2007/12/21 1 punkte nustatyta, kad už paskolą yra mokamos 10 procentų metinės palūkanos, tačiau pastarosios apskaičiuotos tik 2012 m. spalio 30 d. (t. 1, l. 153), t. y. po to, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimas, kuriuo UAB „Rekosta“ iš BUAB „Judringė“ priteistos paskolintos lėšos ir palūkanos. Palūkanų dydis, vertinant paskolos teisinių santykių ekonominį naudingumą, yra reikšmingas faktorius, nes BUAB „Judringė“ iš UAB „Rekosta“ pasiskolintą sumą N. M. perskolino už tas pačias 10 procentų dydžio metines palūkanas. Taigi BUAB „Judringė“ nebuvo jokios tiesioginės finansinės naudos iš aptartų sandorių grandinės. Apelianto pirmosios instancijos teisme pateiktų Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktų, datuotų 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d., kopijų taip pat pretenzijų dėl negrąžintos skolos kopijų (t. 1, l. 146-151), apelianto nuomone paneigiančių nurodytą išvadą – esą N. M. neskaičiuotos palūkanos, įrodomoji reikšmė yra abejotina ne tik dėl to, kad nėra pateikti šių dokumentų originalai (CPK 114, 202 straipsniai), bet ir atsižvelgiant į faktą, jog BUAB „Judringė“ nesutiko su UAB „Rekosta“ pareikštu ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo motyvuodama tuo, kad tikrasis skolininkas yra N. M. (CPK 185 straipsnis). Taigi versija, kad BUAB „Judringė“ skaičiavo N. M. palūkanas, reiškė jam pretenzijas dėl paskolos nemokėjimo, prieštarauja įmonės vadovų veiksmams, paties apelianto teiginiams. Be to, įmonės finansinėse ataskaitose N. M. skola, kurios egzistavimą BUAB „Judringė“ de jure pradėjo neigti tik UAB „Rekosta“ pareiškus ieškinį, būdavo net tik apskaitoma įmonės balanse, bet įrašoma be palūkanų iki buvo priimtas minėtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas (t. 1, b. l. 11-12). Net ir laikant, kad BUAB „Judringė“ skaičiavo N. M. palūkanas, jų dydį įvardindama Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktuose, nėra jokių įrodymų, kad šie aktai būtų buvę teikti N. M.. Vadinasi, BUAB „Judringė“ padėdama N. M. gauti finansavimą kaimo turizmo veiklai ne tik jo naudai prisėmė didelius finansinius įsipareigojimus UAB „Rekosta“, bet pastarųjų nevykdė, neįgyvendino savo reikalavimų į N. M.. Pažymėtina, kad iki 2012 m. rugsėjo 11 d., kai įsiteisėjo minėtas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimas, BUAB „Judringė“ UAB „Rekosta“ buvo grąžinusi tik 80 000 Lt (t. 1, l. 94), nors įmonei nebuvo jokių kliūčių mažinti įsiskolinimo. Dėl tokio neveikimo BUAB „Judringė“ padaryta žala UAB „Rekosta“ paskaičiuotų palūkanų forma.

              Žinant apie BUAB „Judringė“ nevykdomus įsipareigojimus UAB „Rekosta“, 2009 m. gruodžio 22 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią BUAB „Judringė“ perleido jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus apelianto (BUAB „Judringė“ akcininko) motinai D. M. G. (t. 1, l. 58-60). Šis sandoris taikant actio Pauliana institutą, t. y. kaip nesąžiningas ir pažeidžiantis UAB „Rekosta“ teises, pripažintas negaliojančiu Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu. Pagal Sutarties 2.1 punktą žemės sklypų kaina (90 000 Lt) turėjo būti sumokėta prieš sutarties sudarymą. Apeliantas į bylą pateikė 2009 m. gruodžio 22 d. Trišalio susitarimo, sudaryto tarp BUAB „Judringė“, apelianto ir D. M. G., kopiją, kuriame fiksuota, kad už įmonei priklausančius žemės sklypus atsiskaitoma apeliantui atsisakant reikalavimo grąžinti 90 000 Lt paskolą (t. 1, l. 136). Laikant, kad toks susitarimas iš tiesų buvo pasirašytas ir vykdomas, akivaizdu, kad sudarant BUAB „Judringė“ priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo sandorį buvo suteikta akivaizdi skolos išieškojimo pirmenybė apeliantui suvokiant, kad kiti kreditoriai faktiškai neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų BUAB „Judringė“ neturint pakankamai turto. Apelianto atskirajame skunde naujai keliama versija, kad 2009 m. gruodžio 22 d. Sutartis nebuvo užbaigta D. M. G. negalint atsiskaityti pagal ją ir kad nebuvo atliktas reikalavimų įskaitymas, prieštarauja ne tik Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir paties apelianto teiktiems dokumentams: minėtai Trišalio susitarimo kopijai bei 2010 m. rugsėjo 27 d. D. M. G. ir apelianto pareiškimų kopijoms (t. 1, b. l. 134-135). Jeigu nurodytas tarpusavio reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas – pirmosios instancijos teisme apeliantas įrodinėjo priešingą faktą, akivaizdu, kad BUAB „Judringė“ valdymo organai, pasirašydami Sutartį, veikė nerūpestingai ir nesąžiningai, nes iš D. M. G. turėtas gauti kainos apmokėjimas nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis), o šiai sumai nesant sumokėtai – imtasi jos išieškojimo veiksmų. Teigdamas, kad Sutartis buvo nutraukta jos šalių sutarimu, apeliantas ignoruoja, kartu ir neigia, akivaizdų ir neginčytiną faktą – Sutartis buvo pripažinta negaliojančia teismo sprendimu pagal įmonės kreditoriaus pareikštą ieškinį.

              Apibendrinant nustatytas ir aptartas faktines aplinkybes prieitina prie išvados, kad buvo sąmoningai vykdoma ydinga BUAB „Judringė“ veikla, sudaromi įmonei akivaizdžiai nenaudingi sandoriai, neatliekami skolų susigrąžinimo bei jų mokėjimo veiksmai, kuriuos buvo būtina atlikti, taip pat siekta išvengti skolų grąžinimo įmonės kreditoriams jai priklausantį turtą perleidžiant sąmoningai suteikiant išieškojimo pirmenybę įmonės akcininkui. Šie BUAB „Judringė“ valdymo organų sprendimai atitinka tyčinio bankroto požymius, įvardijamus kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal BUAB „Seltas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-597/2013; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Minera“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-648/2013). Nurodyti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su BUAB „Judringė“ tapimu nemokia.

              Įmonės netinkamo valdymo faktą suponuoja ir jos vadovo teisinės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos pažeidimas taip pat priskirtinas prie tyčinio bankroto požymių turinčių veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal BUAB „Sanvalda“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-252/2014). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs BUAB „Judringė“ finansines ataskaitas bei kitus įrodymus, priėjo išvados, kad įmonė nemokia, t. y. negalinčia atsiskaityti su kreditoriais, tapo vėliausiai 2010 m. Nors apeliantas su tokiu vertinimu ir nesutinka, tačiau pagrindo kitokiai išvadai nėra. BUAB „Judringė“ 2010 m. gruodžio 31 d. balanse, pateiktame Juridinių asmenų registrui, įrašyta įmonės turto vertė buvo 382 025 Lt, iš jo – 367 000 Lt per vienerius metus gautina suma, t. y. N. M. skola, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 359 290 Lt (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apelianto teigimu, 340 000 Lt trumpalaikių įsipareigojimų dalį sudarė BUAB „Judringė“ skola UAB „Rekosta“. BUAB „Judringė“ ginčijo savo prievolę grąžinti paskolą UAB „Rekosta“, tačiau šis įsipareigojimas buvo nuosekliai įtraukiamas į įmonės finansines ataskaitas, BUAB „Judringė“ grąžino dalį paskolos, t. y. paskolos teisinių santykių buvimą skolininkas pripažino savo veiksmais. Elgdamiesi protingai, apdairiai ir sąžiningai, įmonės ir jos kreditorių interesais, nepažeisdami lojalumo pareigos BUAB „Judringė“ vadovai dar 2010 metais turėjo suvokti esant faktinį pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, be kita ko, nebevykdžiusiai ūkinės komercinės veiklos. Šios pareigos nevykdymas implikuoja buvus ne tik blogą įmonės valdymą, bet ir tikėtinai žalos jai ir jos kreditoriams padarymą. Pastebėtina, kad Sutartis, kuria siekta BUAB „Judringė“ priklausiusį nekilnojamąjį turtą perleisti apelianto motinai, sudaryta būtent 2009 metų pabaigoje.

              Dar vienas pirmosios instancijos teismo pripažintas tyčinių įmonės privedimo prie bankroto veiksmų požymių turintis faktas – BUAB „Judringė“ priklausiusių stelažų nurašymo ir jį įforminusio akto pateikimo aplinkybės. Apelianto veiksmai po bankroto bylos BUAB „Judringė“ iškėlimo neperduodant per teismo nustatytą terminą paskirtam įmonės bankroto administratoriui visų dokumentų yra aiškus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos pažeidimas. Vis dėlto tokie neteisėti veiksmai per se nereiškia juos esant tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Iš apelianto pateiktų BUAB „Judringė“ apyvartos žiniaraščio (2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.) ir Ilgalaikio turto apskaitos inventorinės kortelės Nr. 2 kopijų (t. 1, l. 144-145) matyti, kad įmonei priklausę stelažai buvo nurašyti. Iki nurašymo stelažai turėjo būti nuomojami N. M. už 1 000 Lt metinį nuomos mokestį (t. 1, l. 141-143). Vis dėlto pasibaigus nuomos teisiniams santykiams stelažai, anot apelianto ir BUAB „Judringė“ buhalterinę apskaitą tvarkiusio kreditoriaus UAB „Palanki situacija“, buvo nurašyti jiems tapus menkaverčiais. Nurodytam faktui patikrinti nėra pakankamai duomenų (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Ilgalaikio turto apskaitos inventorinės kortelės Nr. 2 kopijoje įrašyta – „nurašytas 2010 12 31(parduotas)“. Taigi stelažų nurašymo veiksmų teisėtumas yra abejotinas. Vis dėlto pirmosios instancijos teismo išvada esą apeliantas organizavo BUAB „Judringė“ veiklą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos, padaryta nesant tam būtinos faktinių aplinkybių sudėties. Netiesioginių įrodymų nepakanka tokiai išvadai (CPK 185 straipsnis).

              Remiantis tuo, kas aptarta, bei vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Judringė“ buvus privesta prie bankroto tyčia, tinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, o padaryti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai (stelažų nurašymo aplinkybių vertinimas) yra mažareikšmiai. Jie nepaneigia teismo išvadų dėl pagrindų tyčiniam bankrotui konstatuoti buvimo: BUAB „Judringė“ tapimo nemokia mechanizmas yra priežastiniu ryšiu susijęs su sąmoningu netinkamu įmonės valdymu. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Rasa Gudžiūnienė