ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pardavimų namai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pardavimų namai“ ieškinį atsakovams R. R., J. G., G. P. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Pardavimų namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti tarp bendraturčių ieškovės MB „Pardavimų namai“ ir atsakovų R. R., J. G. ir G. P. naudojimosi tvarką pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal gyvenamojo namo 1973-08-10 suderintą ir įregistruotą techninį planą, esantį kadastro byloje sekančiai: ieškovei MB „Pardavimų namai“ paskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis IV-2 (8,97 kv. m.); atsakovei J. G. paskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, kuriomis ji faktiškai ir naudojasi, plane pažymėtomis IV-1 (6,30 kv. m.), IV-3 (11,41 kv. m.), III-1 (9,36 kv. m.), III-2 (10,80 kv. m.), III-4 (4,37 kv. m.); atsakovei R. R. paskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, kuriomis ji faktiškai ir naudojasi, plane pažymėtomis 1-1 (8,74 kv. m.), 1-2 (20,59 kv. m.), 1-3 (6,35 kv. m.), 1-4 (2,73 kv. m.); atsakovui G. P. paskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, kuriomis jis faktiškai ir naudojasi, plane pažymėtomis 1a-1 (11,60 kv. m.), 1a-2 (15,04 kv. m.), 1a-3 (5,49 kv. m.), 1a-4 (1,90 kv. m.), 1a-5 (5,54 kv. m.).

2.       Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra nekilnojamojo turto objektų bendraturčiai, tačiau naudojimosi tvarka nekilnojamaisiais daiktais pagal dabartines nuosavybės dalis nenustatyta. Pažymėjo, kad atsakovai yra užėmę visas pastato – gyvenamojo namo patalpas ir nesutinka spręsti susidariusios situacijos. Ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į atsakovus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir/ar atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, teikė pasiūlymus dėl turto asmeniškai bendraturčiams, tačiau atsakovai nesiekė gražiuoju spręsti susidariusios situacijos bei pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą. Paaiškino, kad duomenys, kurie yra nurodyti viešajame registre, nebeatitinka tikrovės, tačiau atsakovai ieškovės atstovui neleido patekti į patalpas, atlikti naujų kadastrinių matavimų, dėl to ieškovė užvedė dar vieną civilinę bylą dėl leidimo be bendraturčių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus.

3.       Atsakovė J. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės siūloma nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka neužtikrina atsakovės, kaip savininkės, teisių, kadangi yra siūloma priskirti naudotis mažesne realia daikto dalimi, nei kad atsakovės dalis atitinka idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, be to, siūloma naudojimosi tvarka prieštarauja teismų praktikoje nustatytoms naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo taisyklėms. Pažymėjo, kad ieškovė iš varžytynių realiai įsigijo neegzistuojančias gyvenamojo namo dalis. Ginčijamu atveju ieškovė įsigijo 1/16 gyvenamojo namo dalį, kas sudaro 8,15 m2 gyvenamojo namo ploto (130,41:16), todėl eksplikacijos plane pažymėtos patalpos, nors ir de facto neegzistuojančios, koreliuoja/koreliuotų su ieškovės įgyta gyvenamojo namo kvadratūra/plotu. Atsakovės manymu, ieškovė turi prisiimti visą riziką, susijusią su tuo, jog realiai neįvertino, ką ketina įsigyti, taigi, kaip verslo subjektas, akivaizdžiai pažeidė bendrą rūpestingo ir atidumo pareigą. Pabrėžė, kad ieškovė siūlo nustatyti naudojimosi tvarką tokiu būdu, jog atsakovei tektų naudotis ne tik kad neegzistuojančiomis gyvenamojo namo dalimis, kurių de facto nebuvo atsakovei įsigyjant turtą, bet ir nustačius tokią tvarką atsakovės įsigyta turto dalis neteisėtai sumažėtų nuo įgytos 40,75 m2 turto dalies iki 31,57 m2. Be to, pagal ieškovės siūlomą tvarką ieškovė reikalauja jai priskirti IV-2 patalpą, kurioje yra atsakovės įrengta vonia ir tualetas, tuo tarpu atskiro patekimo į šią patalpą nėra, todėl ieškovė turėtų į ją patekti per atsakovės pagrindinį įėjimą į atsakovės butą ir per pastarosios svetainę, sujungtą su virtuve. Sanitarinio mazgo įrengimas likusiose trijose patalpose (III-1, III-2 ir III-3) ne tik pareikalautų naujų investicijų, bet ir nebūtų objektyviai įmanomas. Taip pat pažymėjo, kad objektyviai neįmanoma padaryti atskirą įėjimą į IV-2 patalpą iš gyvenamojo namo fasado pusės, o bet koks patekimas į IV-2 patalpą per atsakovės butą (svetainę su virtuve) negali būti derybų ir ar siūlymų objektu. Atsakovės vertinimu, naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta tokia, koks yra šiai dienai nusistovėjęs gyvenamojo namo faktinis naudojimas.

4.       Atsakovė R. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji faktiškai ir naudojasi tomis gyvenamojo namo dalimis, kurios buvo nurodytos ieškovės ieškinyje. Pažymėjo, kad name nėra jokių nenaudojamų patalpų, kuriomis galėtų naudotis ieškovė. Pabrėžė, kad nesutinka, kad atsakovės J. G. sanitarinis mazgas būtų priskirtas ieškovei. Paaiškino, kad nors jai nuosavybės teise priklauso 48,09 m2 , o realiai ji naudojasi tik 38,43 m2  ploto, tačiau ji sutinka kad ieškovė naudotųsi jos pasirinkimu patalpomis, pažymėtomis III-5 (1,82 m2 ), III-4 (4,37 m2 ), IV-1 (6,30 m2 ), tai yra nugriautomis patalpomis, kadangi prieš perkant ieškovė privalėjo apžiūrėti ką perką, kokią dalį, kaip ta dalis įrengta, kurioje namo dalyje ji yra. Kadangi ieškovė visu tuo nesidomėjo, turi prisiimti su tuo susijusią riziką.

5.       Atsakovas G. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad jis faktiškai naudojasi tomis patalpomis, kurias nusipirko ir kurias prašo priskirti jam ieškovė. Pabrėžė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu priskirti jam naudotis patalpa IV-2, kadangi ši patalpa priklauso atsakovei J. G., joje atsakovė yra įsirengusi vonią. Paaiškino, kad naudojimosi tvarka nusistovėjusi pagal faktinį naudojimąsi. Visi atsakovai prieš įsigydami patalpas jas apžiūrėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės MB „Pardavimų namai“ atsakovei J. G. 4 199,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei R. R. 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui G. P., 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybės naudai teismas iš ieškovės priteisė 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktą 1973 m. rugpjūčio 10 d. gyvenamojo namo planą bei ieškovės pasiūlytą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, konstatavo, jog ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pažeidžia bendraturčių nusistovėjusią gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kas sąlygoja teisinių santykių stabilumo ir teisinio apibrėžtumo principų pažeidimą bei kelia prielaidas konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių atsirasti.

8.       Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog, nustačius ieškovės pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir priskyrus IV-2 patalpą ieškovės naudojimui, atsakovės J. G. butas, kurį sudaro patalpos IV-2, III-1, III-2 ir III-3, būtų išskaidytas į atskiras dalis, o sanitarinio mazgo įrengimas likusiose trijose patalpose (III-1, III-2 ir III-3) ne tik pareikalautų naujų investicijų, bet ir nebūtų objektyviai įmanoma išvedžioti/įrengti reikalingus vamzdynus ir pan. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo aplinkybės, jog nustačius jos siūlomą naudojimosi namu tvarką, atsakovės J. G. įsigyta turto dalis sumažėtų nuo įgytos 40,75 m2 turto dalies iki 31,57 m2, o kita ieškovės siūloma namo dalimi – patalpomis IV-1 (6,30 m2), III-4 (4,37 m2), net neįmanoma naudotis, nes tos patalpos yra nugriautos. Taigi, ieškovės pasiūlytas naudojimosi gyvenamuoju namu planas ne tik kad sumažintų atsakovės nuosavybės teise valdomo ir naudojamo namo dalį, bet ir sukeltų atsakovei neigiamas finansines pasekmes, kas, teismo vertinimu, neužtikrintų bendraturčių interesų pusiausvyros.

9.       Taip pat teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog dėl tokių aplinkybių, kai ieškovė įsigijo galimai neegzistuojančias patalpas, atsakomybę turi prisiimti ieškovė. Teismas nusprendė, jog ieškovė privalėjo teismui pagrįsti iš esmės nusistovėjusios naudojimosi tvarkos keitimo pagrindus, teikti į bylą naudojimosi tvarkos projektą, kuris mažiausiai suvaržytų kitų bendraturčių teisėtus interesus, tačiau to nepadarė ir bylą nagrinėjant iš esmės palaikė reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką pagal pirminį ieškovės pasiūlymą.

10.       Atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu kitoje civilinėje byloje bendraturčiai ginčijasi dėl namo kadastrinių matavimų sutikslinimo, teismas pripažino, jog ieškovės reikalavimas nustatyti jos pasiūlytą naudojimosi namu tvarką yra nesavalaikis, galimai galintis sukurti prejudicinius faktus kitoje byloje ir tuo pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą.

11.       Teismas pabrėžė, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neatitiko minėtų kriterijų, todėl teismas atsisakė ją patvirtinti, pabrėždamas, jog teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12.       Apeliantė (ieškovė) MB „Pardavimų namai“ skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16720-955/2025 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neanalizavo byloje egzistuojančių faktinių aplinkybių, teisingumą byloje vykdė skubotai ir formaliai. Iš pradžių ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nes teismas neatidėjo teismo posėdžio, nors ieškovė buvo nutraukusi teisinių paslaugų sutartį su savo pirmuoju atstovu, po to, bylą grąžinus nagrinėti tai pačiai teisėjai iš naujo, byla toliau buvo nagrinėjama formaliai – atmesti ieškovės atstovo prašymai taikyti įrodymų užtikrinimo priemones, leisti patikslinti ieškinį, galiausiai – stabdyti nagrinėtą bylą, kol bus išnagrinėta kita Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla (iš esmės užvesta tik todėl, kad teismas netenkino ankstesnių ieškovės prašymų). Teismas nebuvo suinteresuotas iš tiesų išspręsti šalių ginčą, nes ieškovė, būdama gyvenamojo namo bendraturte ir toliau neturi jokių realių galimybių naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, kurį atsakovai yra faktiškai rekonstravę ir naudojasi visomis gyvenamojo namo patalpomis savo nuožiūra.

12.2.                      Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė įsigijo galimai neegzistuojančias patalpas, atsakomybę turi prisiimti ieškovė. Šios teismo išvados yra neteisingos ir neatitinkančios teisinio reguliavimo – ieškovei priklauso 1/16 dalis gyvenamojo namo, kurias ji įgijo galiojančio ir neginčijamo 2023 m. liepos 19 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-23-70-20927 pagrindu. Ieškovė įgijo idealiąją dalį gyvenamojo namo, kurio plotas viešajame registre yra 130.41 kv.m. Kadangi atsakovai nurodo, jog dalis patalpų yra nugriautos, dėl ko turėtų sumažėti gyvenamojo namo plotas, tai atitinkamai minėtomis proporcijomis mažės ir atsakovų naudojama gyvenamojo namo dalis, nes visi atsakovai nuosavybės teise turi idealiąsias gyvenamojo namo dalis ir patys (o ne ieškovė) privalo prisiimti atsakomybę, kad vykdė gyvenamojo namo rekonstrukcijas neturėdami jokių leidimų ir jų neįteisindami, taip pat, kad iki gyvenamojo namo dalies pardavimo iš varžytynių tarpusavyje nesusitarė dėl gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo. Akivaizdu, jog patikslinus gyvenamojo namo kadastro duomenis taps aišku, jog būtent atsakovai yra užėmę ir valdo didesnę gyvenamojo namo patalpų dalį negu jiems tenka atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo idealiąsias dalis.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, neanalizavo byloje egzistuojančių faktinių aplinkybių, priėmė skubotus ir formalius sprendimus. Atsakovės vertinimu, tai, kad procesiniai sprendimai nebuvo priimti ieškovės naudai, nereiškia, kad jie buvo neteisingi. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesilaikydama CPK nuostatų, savavališkai bet kurioje proceso stadijoje teikė įvairaus pobūdžio prašymus, siekė pakeisti ieškiniu reiškiamą reikalavimą, prašė bylą sustabdyti, kaip ieškovės atstovas teigė teismo posėdžio metu 2025 m. spalio 2 d. „dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo“, kas neatitiko jokių civilinio proceso taisyklių ir principų. Taip pat pažymėtina, kad teismas neturėjo pareigos atidėti teismo posėdžio vien dėl tos priežasties, kad ieškovė nutraukė teisinių paslaugų sutartį su savo pirmuoju atstovu, kadangi ieškovė, vadovaudamasi CPK, turėjo visas galimybes vesti byla pati, o to nepageidaujant, turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, ir atstovą susirasti iki teismo posėdžio dienos.

13.2.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo, teigdama, kad atsakovė neįsileido į gyvenamąjį namą ieškovės. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo patalpos yra atsakovės ir kitų bendraturčių gyvenamosios patalpos, dėl ko ieškovė neturi teisėto pagrindo į nurodytas patalpas patekti, juolab nežinomi asmenys, teigiantys, kad yra ieškovės atstovai, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikia ir negali pateikti.

13.3.                      Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas turėjo stabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-31901-1135/2025. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-31901-1135/2025 ieškovė pareiškė reikalavimą leisti atlikti kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo, kuris su nagrinėjamos bylos dalyku nesusijęs, tarp bylų nėra prejudicinio ryšio. Civilinėje byloje Nr. e2-31901-1135/2025, net ir tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinys ir būtų leista atlikti kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo, toks sprendimas nebūtų sąlygojęs kitokio sprendimo, nei buvo priimtas, nagrinėjamoje byloje priėmimo. Be to, sustabdžius bylą, būtų pažeistas proceso operatyvumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis).

13.4.                      Apeliantė pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčija deklaratyviais, prieštaringais argumentais. Įvertinus apeliantės argumentų visumą matyti, kad pati apeliantė iš esmės nepalaiko ieškiniu reiškiamo reikalavimo, kadangi nurodo, jog, neatlikus naujų kadastrinių matavimų, nėra įmanoma nustatyti, kuriomis patalpomis naudotųsi kiekvienas iš bendraturčių. Ieškovė teigia, kad tik patikslinus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus viešajame registre, įmanoma objektyviai įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas nustatant naudojimosi atskiromis patalpomis tvarką, apskaičiuojant kiekvienam bendraturčiui tenkančias naudotis gyvenamojo namo dalis, o tokią bylą dėl kadastrinių matavimų atlikimo ieškovė jau yra inicijavusi ir ji vyksta. Atsižvelgiant į tai, atsakovei nesuprantama, kokiu tikslu ieškovė ginčija sprendimą, kai iš esmės ieškinio patenkinimo galimybė neegzistuoja. Ieškinį patenkinus, naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu būtų nustatyta pagal gyvenamojo namo kadastro bylą, kuri, pačios ieškovės vertinimu, neatitinka faktiškai esančio gyvenamojo namo duomenų. Taigi ir tokį sprendimą ieškovė ginčytų.

13.5.                      Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės ieškinį, būtų pažeista atsakovės teisė į nuosavybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Nagrinėjamu atveju nei atsakovė, nei, atsakovės žiniomis, kiti byloje esantys atsakovai, gyvenamojo namo bendraturčiai, nuo 2023 m. liepos 19 d. iki pat teisme bylos inicijavimo nežinojo apie ieškovę, kaip 1/16 gyvenamojo namo dalies bendraturtę. Ieškovė nesidomėjo savo nuosavybe, turimu turtu, nevyko jo apžiūrėti, nesikreipė dėl gyvenamojo namo gerinimo ir/ar kitų darbų ir/ar klausimų sprendimo į gyvenamojo namo bendraturčius. Ieškovė, net neapžiūrėjusi gyvenamojo namo, nei 1/16 jo dalies, kurią įsigijo, iš karto siekė užimti atsakovės ir kitų atsakovų gyvenamąjį plotą, kūrė ginčo situacijas ir provokavo konfliktui, tarpe to, siūlė 1/16 gyvenamojo namo dalį įsigyti už neadekvačiai didelę 10 000 - 15 000 Eur sumą. Ieškovei įsigyjant gyvenamojo namo dalį iš varžytinių, nei ji, nei pardavėjas faktiškai nebuvo atvykę gyvenamojo namo adresu įvertinti/apžiūrėti, kas yra parduodama ir kas yra realiai perkama. Šiuo atveju gyvenamojo namo bendrasavininkai konkliudentiniais veiksmais yra sukūrę labai aiškius gyvenamojo namo faktinius naudojimosi santykius. Bendraturčiai niekada neturėjo jokių ginčų dėl nusistovėjusios turo naudojimo tvarkos, kas tik patvirtina kad esama tvarka atitinka bendraturčių įgytas idealiąsias dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas reikalavimas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei MB „Pardavimų namai“ nuo 2023 m. liepos 19 d. priklauso 1/16 dalis namo 2023-07-19 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-23-70 20927 pagrindu, atsakovei J. G. – 5/16 dalys 2019 m. kovo 8  d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-647 ir 2023 m. rugsėjo 21d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2739 pagrindu, atsakovei R. R. – 3/8 dalys 2020 m. sausio 20 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-39 pagrindu ir atsakovui G. P. – 1/4 dalis 2019 m. kovo 5 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-603 pagrindu. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta.

17.       2024 m. sausio 9 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus, prašydama per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išreikšti poziciją ir nuomonę dėl MB „Pardavimų namai“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų dalių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir/arba naudojimosi tvarkos nustatymo tarp visų bendraturčių. Bendraturčiai gera valia dėl naudojimosi namu tvarkos nesusitarė.

18.       Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tarp bendraturčių - ieškovės MB „Pardavimų namai“ ir atsakovų R. R., J. G. ir G. P., naudojimosi tvarką pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal gyvenamojo namo 1973 m. rugpjūčio 10 d. suderintą ir įregistruotą techninį planą. Ieškovė siūlė atsakovei J. G. paskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis IV-1 (6,30 kv. m.), IV-3 (11,41 kv. m.), III-1 (9,36 kv. m.), III-2 (10,80 kv. m.), III-4 (4,37 kv. m.). Atsakovė J. G. su ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka nesutiko, nurodydama, kad ją patvirtinus, atsakovei tektų naudotis neegzistuojančiomis (nugriautomis) gyvenamojo namo dalimis, kurių de facto nebuvo atsakovei įsigyjant turtą; nustačius tokią tvarką atsakovės įsigyta turto dalis neteisėtai sumažėtų nuo įgytos 40,75 m2 turto dalies iki 31,57 m2; ieškovei priskyrus naudotis IV-2 patalpą, atsakovė netektų vonios ir tualeto, kurie yra įrengti šioje patalpoje.

19.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą 1973 m. rugpjūčio 10 d. gyvenamojo namo planą bei ieškovės pasiūlytą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, konstatavo, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pažeidžia bendraturčių nusistovėjusią gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, todėl ieškinys pagal byloje pateiktus duomenis negali būti patenkintas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20.       Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą motyvuodama tuo, kad teismas tinkamai neišanalizavęs byloje egzistuojančių faktinių aplinkybių priėmė formalų sprendimą, neišsprendė šalių ginčo iš esmės, bylą nagrinėjo formaliai – netenkino ieškovės prašymų dėl teismo posėdžio neatidėjimo, įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, ieškinio tikslinimo, bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija įvertinusi ir išanalizavusi bylos medžiagą, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, laiko juos teisiškai nepagrįstais ir neįrodytais.

21.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

22.       Teismų praktikoje yra išsamiai suformuluoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

23.       Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).

24.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės siūloma gyvenamojo namo dalies naudojimosi tvarka buvo parengta pagal gyvenamojo namo 1973 m. rugpjūčio 10 d. techninį planą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis patalpų, techniniame plane pažymėtų IV-1 (6,30 m2), III-4 (4,37 m2), yra nugriautos, faktiškai neegzistuojančios. Šių aplinkybių ieškovė neginčija, priešingai, procesinis ieškovės elgesys patvirtina, kad su šiomis aplinkybėmis ieškovė sutinka – tiek teismui teiktame 2025 m. birželio 2 d. prašyme dėl teismo leidimo išdavimo, tiek 2025 m. rugsėjo 29 d. prašyme dėl bylos sustabdymo, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad esami kadastriniai matavimai neatitinka faktinės situacijos. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir ieškovės inicijuota kita civilinė byla dėl leidimo atlikti ir įregistruoti kadastro duomenis be bendraturčių sutikimo (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3227-1135/2026). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės pateiktos prašomos patvirtinti naudojimosi tvarkos matyti, kad, nustačius ieškovės pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir priskyrus IV-2 patalpą ieškovės naudojimui, atsakovės J. G. butas, kurį sudaro patalpos IV-2, III-1, III-2 ir III-3, būtų išskaidytas į atskiras dalis, atsakovės J. G. įsigyta turto dalis sumažėtų nuo įgytos 40,75 m2 turto dalies iki 31,57 m2, o kita ieškovės siūloma namo dalimi – patalpomis IV-1 (6,30 m2), III-4 (4,37 m2), atsakovė negalėtų naudotus, nes šios patalpos yra nugriautos.

25.       Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pasiūlyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka neatitinka teismų praktikoje suformuluotų naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės pateikta nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka, atsižvelgus į tai, kad dalis prašomų priskirti atsakovės naudojimui patalpų faktiškai nebeegzistuoja, negali būti pripažinta kaip teisėta, adekvati turimoms kitų bendraturčių nuosavybėms dalims, racionali bei proporcinga. Patvirtinus tokią tvarką ne tik būtų pažeistos atsakovės teisės į nuosavybę, tačiau nebūtų užtikrinta ir socialinė taika tarp bendraturčių, toliau kiltų prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje laiduojama asmens teisė kreiptis į teismą, bet ne teisė į ieškinio patenkinimą, kuri priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, tokių kaip ieškinio faktinio pagrindo įrodytinumas; ieškinio teisinio pagrindo įrodytinumas ir kt. Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti ir nagrinėjo pareikšto ieškinio ribose, įvertino ir išanalizavo ieškovės pateiktos naudojimosi tvarkos atitikimą nustatytiems kriterijams, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė bylos esmės yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

26.       Taip pat teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės bylos nagrinėjimo metu teiktus procesinius prašymus (dėl posėdžio atidėjimo, įrodymų užtikrinimo, bylos sustabdymo), nesiekė byloje nustatyti tiesos, bylą išnagrinėjo formaliai. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu, teisėtumas jau buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, ieškovės atskirasis skundas tenkintas, todėl teisėjų kolegija pakartotinai vertinti šio procesinio veiksmo pagrįstumo neturi teisinio pagrindo.

27.       Antra, dėl ieškovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti 2025 m. birželio 2 d. prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria teismas ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė, atskiruoju skundu neskundė. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovės prašomas įrodymų užtikrinimas nagrinėjamoje byloje nesukels jai teisinių pasekmių, kadangi netgi atlikusi naujus kadastrinius matavimus, ieškovė negalės jais remtis, prašydama nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nes jie nebus įregistruoti viešajame registre. Teismas pažymėjo, kad prašymai leisti be bendraturčių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o ne taikant įrodymų užtikrinimo institutą, todėl ieškovė turi teisę inicijuoti dėl to atskirą civilinę bylą. Aplinkybę, kad su šia teismo nutartimi ieškovė sutiko, patvirtina tai, kad ieškovė inicijavo naują civilinę bylą Nr. e2-3227-1135/2026 dėl leidimo atlikti ir įregistruoti kadastro duomenis be bendraturčių sutikimo, byla šiuo metu yra nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Taip pat paminėtina, kad vadovaujantis CPK nuostatomis, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo papildomai vertinti įsiteisėjusios 2025 m. birželio 12 d. teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisako. 

28.       Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-31901-1135/2025, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Būtinumas sustabdyti civilinę bylą dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos siejamas su tuo, kokios konkrečiai kitoje civilinėje byloje nustatytinos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Jeigu dėl tokių kitoje civilinėje byloje nustatytinų aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta civilinė byla. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).

29.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-31901-1135/2025, iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovams R. R., J. G., G. P. dėl leidimo atlikti ir įregistruoti kadastro duomenis be bendraturčių sutikimo, ieškovė motyvavo tuo, kad nustačius, jog esami kadastriniai matavimai neatitinka faktinės situacijos, nagrinėjamoje byloje nebeliko galimybės spręsti klausimo dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo bei kad civilinėje byloje Nr. e2-31901-1135/2025 nustatyti faktai ir priimtas procesinis sprendimas turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra galimybė pačiam teismui nustatyti visus ginčo išsprendimui būtinus faktus, todėl ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo stabdyti bylą nebuvimo sutinka bei pritaria teismo argumentui, kad visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su naudojimosi tvarkos nustatymu pagal ieškovės pareikštą reikalavimą, galėjo būti ir buvo nustatytos nagrinėjant šią civilinę bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pozicija, kad šiuo atveju ginčo išsprendimas galimas tik patikslinus byloje pareikštą reikalavimą, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. e2-31901-1135/2025 nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, kadangi kitoje civilinėje byloje priimtas sprendimas būtų aktualus naujo ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimui, o ne nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo išsprendimui.

30.       Papildomai pažymėtina, kad  iš karto abiejų ieškinio elementų, t.y. ieškinio pagrindo ir dalyko, pakeitimas teismų praktikoje pripažįstamas naujo ieškinio pareiškimu, kuris turi būti reiškiamas bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

31.       Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą materialiosios teisės normų taikymo aspektu. Taip pat įvertinusi procesą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija esminių proceso pažeidimų, kurie būtų galėję turėti įtakos teisingo ir objektyvaus sprendimo priėmimui, nenustatė (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35.       CPK

36.       Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovei J. G. iš ieškovės priteistinos 1 597,20 Eur advokato pagalbos išlaidos, atsakovės turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Pardavimų namai“, juridinio asmens kodas 304885758, atsakovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 597,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

         Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                                Lina Muchtarovienė

                                                                                                Irena Stasiūnienė