(S) Civilinė
byla Nr. 3K-3-503/2007
Procesinio
sprendimo kategorija
36.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio
19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo
Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano
Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Vilniaus
universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimo ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo
20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Schmitz
Cargobull Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus universaliųjų metalo
konstrukcijų gamykla“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas
kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 445 037,60 Lt
skolos, 58 411,18 Lt delspinigių ir 6 proc. metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Jis nurodė, kad
2005 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė sutartį, kuria ieškovas
įsipareigojo pagaminti ir parduoti atsakovui gaminius, o atsakovas – priimti
gaminius ir už juos atsiskaityti. Vykdydamas sutartį ieškovas iš atsakovo
priėmė užsakymus, pagamino ir perdavė atsakovui gaminius, už kuriuos šis iš
dalies atsiskaitė. 2006 m. gegužės 31 d. šalys suderino tarpusavio
atsikaitymus ir patvirtino, kad atsakovas ieškovui skolingas 445 037,60 Lt.
Atsakovas jokių pretenzijų dėl gaminių kiekio ir kokybės nereiškė, tačiau
skolos ieškovui neatlygino. Sutarties 3.4 punkte nustatyta atsakovo
pareiga atsiskaityti už gaminius per penkiolika dienų nuo jų atsiėmimo, o laiku
neatsiskaičius mokėti 0,5 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už
kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Paskutiniai gaminiai atsakovui buvo
pristatyti 2006 m. vasario 23 d., todėl nuo 2006 m. kovo 6 d.
iki ieškinio pateikimo dienos atsakovui skaičiuotini delspinigiai, kurie yra
233 644,74 Lt. Ieškovas, rodydamas gerą valią, bendradarbiaudamas ir
kooperuodamasis su atsakovu, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo
kriterijus bei siekdamas, kad atsakovas įvykdytų prievolę kuo greičiau,
sumažino delspinigių dydį ir prašė iš atsakovo priteisti 58 411,18 Lt
delspinigių.
Vilniaus
apygardos teismas 2006 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį
patenkino.
Atsakovas pareiškė
prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, prašydamas sumažinti
priteistų delspinigių sumą. Jis nurodė, kad dalį skolos jis padengė iki
ieškinio padavimo, ir dalį – po ieškinio pareiškimo teisme. Bylos išnagrinėjimo
momentu skola yra 1037,60 Lt, tai būtų pagrindas sumažinti didelių sutartinių
delspinigių sumą. Jie turėtų būti skaičiuojami nuo 2006 m. gegužės
28 d., kai baigėsi skolos padengimo terminas. Atsakovas prašė įvertinti jo
pastangas atsiskaityti su ieškovu, atsižvelgti į sunkią finansinę padėtį,
susiklosčiusią dėl to, kad su juo neatsiskaito produkcijos pirkėjai, ir dėl to priteisti
sumažintas iki 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti
dieną nuo nesumokėtos sumos, t. y. 7565,64 Lt, taip pat išdėstyti
sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio
25 d. sprendimu preliminarų teismo sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovo
ieškovui 195 037,60 Lt skolos, 58 411,18 Lt delspinigių ir
6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo; sprendimo vykdymą išdėstė penkiems mėnesiams
ir įpareigojo atsakovą mokėti ieškovui kas mėnesį po 51 856,71 Lt,
pradedant nuo 2006 m. lapkričio mėnesio ir baigiant 2007 m. kovo
mėnesį imtinai.
Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo
skola ieškovui yra 195 037,60 Lt, nes atsakovas dalį prievolės
įvykdė. Šalys šios aplinkybės neginčija, todėl ieškovui priteistina skola
mažintina nuo 445 037,60 Lt iki 195 037,60 Lt.
Teismas šalių sutartimi nustatytus 0,5 proc. delspinigius
nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną vertino kaip
pakankamai didelius, tačiau nurodė, jog šalys yra laisvos susitarti dėl
netesybų dydžio. Sutarties šaliai, neįvykdžiusiai prievolės, atsiranda
sutartinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios
patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Įstatymo leidėjas numatė, kad
netesybos įskaitomos į nuostolius, kai reiškiamas reikalavimas ir dėl nuostolių
atlyginimo, taip pat kad netesybos negali būti sumažinamos iki mažesnio dydžio,
negu dėl prievolės netinkamo įvykdymo atsiradę nuostoliai, tačiau
nereglamentuoja jų dydžio santykiuose tarp privačių asmenų. Tuo tarpu palūkanų
normos, kai šalys nesusitarė kitaip, yra nustatytos įstatyme už piniginės
prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210 straipsnis), už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško jo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis),
kurias skolininkas privalo mokėti nepriklausomai nuo to, kokie mokėtini
nuostoliai ir netesybos (CK 6.261 straipsnis, 6.314 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad būtų neteisinga
spręsti netesybų, kurių paskirtis – užtikrinti prievolės įvykdymą susitartomis
apimtimis, mažinimo klausimą, palyginus jų dydį su įstatymo nustatytomis
minimaliomis palūkanomis, kurias įstatymų leidėjas vertina kaip minimalių
nuostolių atlyginimą. Teismas atmetė atsakovo prašymą skaičiuoti 6 proc.
metinių palūkanų delspinigius, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio
2 dalimi. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą sumažinti delspinigius
iki 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti
dieną, priteisiant 7565,64 Lt už 85 dienas. Teismas nurodė, kad
ieškinio padavimo dieną apskaičiuoti delspinigiai buvo 233 644,74 Lt.
Ieškovas, rodydamas gerą valią, sumažino delspinigių sumą keturis kartus ir
prašė priteisti 58 411,18 Lt. Teismas, įvertinęs laisvą šalių
susitarimą dėl delspinigių dydžio nustatymo ir teisėtai apskaičiuotų
delspinigių sumos sumažinimo ¼ dalimi, laikė tokį sumažinimą pakankamu ir
neprieštaraujančiu pagrindiniams civilinių teisinių santykių principams.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 20 d.
nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.73 straipsnio
2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos
(bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė
iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos
netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo
įvykdymo. Teismas jam suteikiama teise mažinti delspinigius naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes:
prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus
su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Pagal teismų praktiką priteistų delspinigių
dydis turi atkurti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t. y. turi
kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir
grąžinti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai
vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl
delspinigių dydžio mažinimo, turi vertinti sutarties šalių santykius dėl
apmokėjimo už prekes ir paslaugas tiek iki ieškovo nurodyto
laikotarpio, už kurį prašoma priteisti delspinigius, tiek šalių elgesį po šio
laikotarpio.
Iš
šalių sutarties turinio matyti, kad jos susitarė dėl 0,5 proc. delspinigių
už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto
argumentu, kad šalių sudarytos sutarties nustatyti delspinigiai yra pernelyg
didelės netesybos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutarties pagrindu
apskaičiuotų delspinigių sumą savo iniciatyva gerokai sumažino ir prašė iš
atsakovo priteisti tik ¼ dalį apskaičiuotos sumos, nėra pagrindo teigti,
jog ieškovo prašomų priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelės
netesybos, prieštaraujančios pagrindiniams civilinių teisinių santykių –
sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams.
Iš
bylos duomenų matyti, kad atsakovas pripažino skolą ieškovui ir 2006 m.
balandžio 7 d. pats pasiūlė skolos padengimo grafiką, pagal kurį iki
2006 m. gegužės 28 d. įsipareigojo grąžinti visą skolą, tačiau savo
įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovas dalį skolos (250 000 Lt)
grąžino. Su likusiu skolos dydžiu (195 037,60 Lt) atsakovas sutiko,
ir nors pirmosios instancijos teismas šios skolos mokėjimą išdėstė penkiems
mėnesiams, byloje nėra duomenų, kad teismo priteistą skolą atsakovas būtų
sumokėjęs. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nedėjo maksimalių
pastangų sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Delspinigių
paskirtis – užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės būtų tokios, kurios
neskatintų skolininko praleidinėti prievolių vykdymo terminų. Pirmosios
instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo prašomų delspinigių sumą kaip
kompensaciją už nuostolius, susidariusius dėl skolininko pavėluoto mokėjimo.
CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyti
du alternatyvūs pagrindai, kai teismas turi teisę sumažinti netesybas, tačiau
šie pagrindai nėra besąlyginiai, įpareigojantys teismą mažinti netesybas. Dėl
to nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas privalėjo mažinti netesybas,
kai skolininkas sumoka dalį prievolės. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad
atsakovas dalį skolos sumokėjo tik po ieškinio padavimo ir tik teismui priėmus
preliminarų sprendimą, todėl negalima teigti, jog jis dalį prievolės įvykdė
gera valia.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti teismų sprendimo ir nutarties
dalis dėl delspinigių priteisimo, priteistų delspinigių dydį sumažinti iki 0,02 proc.,
t. y. priteisti 7565,64 Lt.
Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai nukrypo
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos
civilinėse bylose Nr. 3K-3-1070/2003, Nr. 3K-3-316/2005, Nr. 3K-3-394/2005.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad 0,2 proc. delspinigiai, kurie
sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis
netesybomis. Didesni delspinigiai gali būti priteisiami tik tuo atveju, jeigu
ieškovas pateikia teismui įrodymus, patvirtinančius, jog dėl prievolės
neįvykdymo ar netinkamo vykdymo jis patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 proc.
delspinigių už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną.
Bylą nagrinėję
teismai akcentavo aplinkybę, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, prašė
priteisti tik 0,125 proc. delspinigius, nors, remdamasis šalių sutartimi,
turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl 0,5 proc. delspinigių priteisimo.
Teismai visiškai neįvertino fakto, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių
įrodymų, patvirtinančių, jog dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo jis
patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną
prievolės neįvykdymo dieną. Tokius įrodymus ieškovas privalėjo pateikti, o jų
nepateikus, teismai neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti patenkinti
atsakovo prašymą sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus.
Jame nurodoma, kad šalys, sudarydamos sutartį, įvertino prisiimtų įsipareigojimų
dydį bei atsakomybę ir laisva valia susitarė dėl 0,5 proc. delspinigių,
nenustatydamas kitų netesybų. Nepagrįsta traktuoti netesybas, kurių paskirtis –
užtikrinti sutartinės prievolės įvykdymą, ir, palyginus jų dydį, paneigiant
šalių išreikštą valią sutarties sudarymo metu, su įstatymų nustatytomis
minimaliomis palūkanomis, kurios sietinos su minimalių nuostolių atlyginimu. Minimaliu
įstatymų leidėjo nustatytu nuostolių dydžiu remtis neteisinga, nes vieningos
nuostatos įstatymų leidėjas nėra suformavęs. Ieškovas, išreikšdamas gerą valią,
sumažino nustatytų delspinigių dydį net keturis kartus, taip palengvindamas
atsakovui prisiimtos prievolės įvykdymą. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį
netesybos gali būti sumažintos, jei skolininkas gera valia sąžiningai sumoka
dalį pagrindinės prievolės sumos dar nepraleidęs vykdymo termino. Nagrinėjamu
atveju atsakovas apmokėjo pateiktas sąskaitas tik po daugybės raginimų ir
ieškinio teismui pateikimo, t. y. praleisdamas apmokėjimo terminus. Teismų
praktikoje buvo atvejų, kai didesnio delspinigių dydžio nei įprasta komercinėje
praktikoje nustatymas yra pateisinamas dėl išskirtinių šalių interesų.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra svarstytas „aiškiai
per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta
sprendimų dėl jų dydžio nustatymo (pvz., 2002 m. gegužės 13 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721, 2003 m. lapkričio 5 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070, 2005 m. birželio 16 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316). Iš jų galima daryti išvadą, kad sutartimi
nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per
didelės. Ši išvada anaiptol nereiškia, jog yra suformuota Lietuvos teismų
praktika, kad mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas yra priteisiamos 0,02 proc.
dydžio netesybos.
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausioji
netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl
prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio
3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo tvarka.
Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymų nustatytos palūkanos yra
minimalūs nuostoliai. Šias nuostatas atitinka Lietuvos teismų praktika
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367).
Didesni nuostoliai gali būti sutartiniai arba faktiniai, jie turi būti įrodomi.
Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų,
nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra
nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti
nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų balansą
ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia
mažinti. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su
CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų mažinimo pagrindai yra du:
1) jeigu netesybos neprotingai didelės;
2) jeigu įvykdyta dalis prievolės.
Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jų
tikslas – kompensavimas, ir tai yra civilinės atsakomybės forma. Priteisiant
sutartines netesybas taikoma civilinė atsakomybė, kurios vienas iš principų – visiškas
nuostolių atlyginimas. Tai reiškia, kad turi būti atlyginami padaryti
nuostoliai visa apimtimi ir visų rūšių. Tokia principo esmė išdėstyta CK 6.251 straipsnio
1 dalyje. Joje yra išimtis – jeigu įstatymas ar sutartis nustato ribotą
atsakomybę. Sutartinė civilinė atsakomybė savo prigimtimi gali būti ribota, nes
šalių valia išreiškiama nežinant, ar nuostolių bus, o jeigu bus, tai kokio
dydžio. Šalys susitaria, kokios rūšies nuostoliai, už ką ir kokiu dydžiu būtų
atlyginti. Nuostoliai yra tik numatomi, o spėdami dėl jų atsiradimo ir dydžio
rizikuoja abu sutarties dalyviai. Be to, net ir sutartinius nuostolius
įstatymas leidžia teismui kontroliuoti. Jau minėta, kad sutartimi nustatytos
netesybos teismo gali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis,
6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės,
sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra leidžiamas teismui. Šioje normoje
nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško
nuostolių atlyginimo principo:
1) atsakomybės prigimtis;
2) šalių turtinė padėtis;
3) šalių tarpusavio santykiai;
4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių
pasekmių.
Iš CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalyje
nustatytų netesybų mažinimo atvejų daroma išvada, kad mažinamos netesybos
neturi būti neprotingo dydžio, o dydžio parinkimui turi įtakos prievolės
įvykdymo dalis. Kadangi netesybos atsiranda iš sutarties, tai ši šalių
atsakomybė yra sutartinė. Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu
reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties
netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio
nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį
teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista
įstatymų nustatytais atvejais. Minėta, kad tokie atvejai dėl netesybų yra CK
6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje.
Vienas iš įstatymo įtvirtintų sutarties keitimo atvejų, kuris taikytinas
mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir per teismą nustatant protingą ir
pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą, yra CK 6.228 straipsnis.
Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę. Normoje nurodoma,
kad teismas gali remtis tuo, kad sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas
perdėtas pranašumas. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje išdėstyti
pagrindai, kuriems esant svarstoma, ar reikia pakeisti sutartį, o 2 dalyje
– reikalavimai, kuriuos turi atitikti pakeista sutartis, pašalinanti esminę
šalių nelygybę. Šie pagrindai gali būti taikomi ir mažinant sutartines
netesybas, jeigu jomis įtvirtinta esminė šalių nelygybė, o dėl to netesybos yra
„aiškiai per didelės“ ar „neprotingai didelės“. Pakeista sutartis ar jos sąlyga
turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus
(CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
suformavo praktiką, kad mažinamos netesybos neturi sutapti su minimaliais
nuostoliais ar nuostoliais. Netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo
sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos
2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304).
Tai reiškia, kad netesybos nebūtinai turi būti mažinamos iki palūkanų dydžio ar
turi būti priteisiamos sutartinių netesybų dydžiu. Nurodytoje nutartyje, taip
pat kitose kasacinio teismo nutartyse pasisakoma, kad formuojama praktika dėl
konkrečių netesybų dydžių kiekvienu atveju ir atsižvelgiama į tokius
kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti
išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo
aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85). Kriterijų sąrašas
nėra baigtinis ir praktikos negalima laikyti suformuota, kad nustatytas
konkretus priteisiamų netesybų tarifas.
Įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti
netesybų dydį, ir teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindą
išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu
0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai,
sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų
mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo
nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo
reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi
protingai. Kasacinio skundo argumentai nepatvirtina tokių pažeidimų, todėl jie
teisiškai nepagrįsti, o kasacijos pagrindų nenustatyta (CPK 359 straipsnio
3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a
:
Vilniaus
apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartį
palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Aloyzas Marčiulionis
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis