Administracinė byla Nr. A-1704-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02326-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 37.1; 38; 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui SIA „Baltic Media Union“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Init“ 2014 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46 ,,Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą ,,NTV Mir Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. KS-46) ir 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. KS-59 ,,Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „RTR Planeta“, laikino retransliavimo sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. KS-59) neteisėtais ir juos panaikinti; 2) įpareigoti atsakovą programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti sankcijas 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka.

Taip pat pareiškėjas 2014 m. gruodžio 3 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą (I t., b. l. 183–192) kreiptis į: 1) Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu ištirti, ar Sprendimai Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, Komisijos 2002 m. rugsėjo 16 d. direktyvą 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose (toliau – ir Konkurencijos direktyva), taip pat Naują elektroninių ryšių paslaugų reguliavimo sistemą (toliau – ir NRS), kurią sudaro Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) ir specialios direktyvos, tarp jų Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų–leidimo (Leidimų direktyva), iš dalies pakeista Direktyva 2009/140 (toliau – ir Leidimų direktyva), Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva), iš dalies pakeista Direktyva 2009/140 (toliau – ir Prieigos direktyva), Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), iš dalies pakeista 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (toliau – ir Universaliųjų paslaugų direktyva); 2) Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą, ar Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio nuostatų taikymas kabeliniams operatoriams (retransliuotojams) neprieštarauja Naujai elektroninių ryšių paslaugų reguliavimo sistemai, kurią sudaro Pagrindų direktyva ir specialios direktyvos, tarp jų jau minėtos Leidimų direktyva, Prieigos direktyva ir Universaliųjų paslaugų direktyva.

Pareiškėjas paaiškino, kad užsiima televizijos programų retransliavimu kabeliniais tinklais ir turi šiai veiklai išduotą licenciją. UAB „Init“ pagal sutartis su SIA „Baltic Media Union“ turi teisę retransliuoti programas „NTV Mir“ ir „RTR Planeta“. Pareiškėjo teisė retransliuoti šias programas nurodyta ir jo licencijoje. Transliuotojui atstovaujantis trečiasis suinteresuotas asmuo SIA „Baltic Media Union“ nurodo techninius parametrus „NTV Mir Lithuania“ programai priimti: Astra SES 5 at 5.0o E; 11843 H; DVB-S; SR27500; FEC3/4; VPID 6271; APID 6272. Taip transliuotojas suteikia teisę retransliuotojui (pareiškėjui) retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje UAB „Init“ kabeliniais tinklais „NTV Mir“ programos versiją „NTV Mir Lithuania“, skirtą Lietuvos gyventojams. Pareiškėjas negali daryti jokio poveikio retransliuojamos programos bei programų paketo turiniui, todėl nėra atsakingas už parodytas laidas „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“ ir „Vesti nedeli“. Jam negali būti taikomi ginčijamuose Sprendimuose Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 numatyti veiklos apribojimai, nes jie neatitinka retransliuotojo veiklos teisinio reglamentavimo, pažeidžia konkurencijos sąlygas ir yra techniškai neįgyvendinami. Pareiškėjas nevertina ir nekomentuoja laidų „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“ ir „Vesti nedeli“ turinio. Ginčijamais Komisijos Sprendimais Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 nepasiekiami juose keliami tikslai. Siekiant sustabdyti ne Europos Sąjungos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų programų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje, apribojimai Komisijos sprendimu turėjo būti taikomi ne retransliuotojams, o transliuotojams. Pareiškėjas, norėdamas sustabdyti tik dalies programų (laidų), sudarančių televizijos programas „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ retransliavimą, turėtų įsigyti brangią įrangą, kuri sudarytų technines galimybes atlikti televizijos programos turinio korekcijas, šioms funkcijoms atlikti turėtų būti priimami papildomi darbuotojai. Net ir turėdamas tokias technines galimybes, pareiškėjas privalėtų nuspręsti, kokios konkrečiai programos atitinka ginčijamuose Sprendimuose Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 nurodytus kriterijus. Televizijos programa transliuojama pagal programos tvarkaraštį, tačiau jame nėra nurodoma programos (audiovizualinio kūrinio) kilmės šalis. Siekdami priimti teisingą sprendimą dėl programos retransliavimo sustabdymo, retransliuotojai privalėtų tirti konkrečios programos kilmę. Atsakovas pareiškėjui ir kitiems retransliuotojams nenurodė, kokios konkrečiai programos negali būti retransliuojamos, o šią neproporcingą pareigą perkėlė retransliuotojams. Retransliuotojai teikia programų paketo platinimo paslaugą ir į jų kompetenciją neįeina nei programų turinio tyrimas, nei programų kilmės tyrimas, o programų turinio keitimas, intarpų užpildymas ir kt. yra draudžiama pagal įstatymą ir sutartis su transliuotojais. Komisija turėjo siekti tikslo taikyti sankcijas „NTV Mir Lithuania“ programos transliuotojui, tačiau jo atžvilgiu Komisija jokio sprendimo nepriėmė. Komisija sankcijas transliuotojams pavedė vykdyti retransliuotojams, priklausantiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Taip buvo be pagrindo apsunkinta pareiškėjo ir kitų retransliuotojų finansinė bei kitokia padėtis. Ginčijamais Sprendimais Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 Komisija iškraipė ir konkurencines sąlygas retransliavimo paslaugų rinkoje Lietuvoje, nes televizijos programų retransliavimo internetu Komisija visiškai nereguliuoja.

Atsakovas Komisija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 62–69), kuriame prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais: Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 11 dalyje nustatyta Komisijos teisė sustabdyti televizijos programų ir / ar atskirų programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių laisvą priėmimą, jeigu jos pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 17 ar 19 straipsnių reikalavimus dėl neskelbtinos informacijos. Jokios išlygos dėl šios įstatymo nuostatos taikymo ar netaikymo retransliuotojų atžvilgiu Visuomenės informavimo įstatyme nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, jog ginčo dėl Sprendimuose Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 nurodytų laidų turinio vertinimo tarp šalių nėra, darytina išvada, kad Komisija veikė pagal savo kompetenciją. Atsižvelgiant į įstatymuose retransliuotojams suteiktą teisę retransliuoti tik tam tikrą televizijos programos dalį – atskiras programas, specialių techninių priemonių naudojimas, siekiant užtikrinti atskirų televizijos programų „NTV Mir Lithuania“ ir / ar „RTR Planeta“ programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių laikiną priėmimo ir perdavimo visuomenei sustabdymą, negali būti laikomas retransliuojamos televizijos programos pakeitimu. Ginčijamais Sprendimais Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 nei Visuomenės informavimo įstatyme, nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos sankcijos už įstatymų uždraustos informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse nei pareiškėjo, nei kitų televizijos programų „NTV Mir Lithuania“ ir / ar „RTR Planeta“ retransliuotojų atžvilgių taikytos nebuvo. Komisija taikė prevencinę funkciją atliekančias poveikio priemones, kurios savo prigimtimi nėra bausmės ir yra taikomos siekiant apsaugoti viešąjį visuomenės interesą. Sprendimais Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 Lietuvos Respublikos retransliavimo dalyviai taip pat nėra įpareigoti atlikti retransliuojamų programų turinio kontrolę. Komisija, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijoje yra laikinai sustabdžiusi visų programų iš ne Europos Sąjungos valstybės narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, neatsižvelgdama į jų turinį. Sprendimais Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 taikytų prevencinę funkciją atliekančių poveikio priemonių turinys suponuoja, kad retransliuotojams tenka ne televizijos programas „NTV Mir Lithuania“ ir / ar „RTR Planeta“ sudarančių programų turinio, bet jų kilmės vietos kontrolės pareiga. Televizijos programoms „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ Komisija nėra suteikusi privalomai retransliuojamos programos statuso, todėl UAB „Init“ nėra jokių teisinių kliūčių tinkamai įgyvendinti ginčijamus Sprendimus Nr. KS-46 ir Nr. KS-59. LVAT 2013 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-2915/2012, yra išaiškinęs, kad retransliavimo licencijos išdavimas negali būti vertinamas kaip ūkio subjekto pareiga vykdyti visų licencijoje nurodytų programų retransliavimą. Ginčijami Komisijos sprendimai Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 gali būti įgyvendinti keliais techniniais būdais – retransliuojant televizijos programas „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ sudarančias programas iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių arba sustabdant televizijos programų „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ retransliavimą. UAB „Init“ laikinai sustabdė televizijos programų „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ retransliavimą. Atskirų televizijos programas „NTV Mir Lithuania“ ir / ar „RTR Planeta“ sudarančių programų kilmė gali būti nustatoma iš televizijos programų tvarkaraščių, pagal kuriuos atliekamas televizijos programų transliavimas ir kurie iš anksto yra viešai prieinami visuomenės informavimo priemonėse. Laikini ūkinės veiklos, susijusios su visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimu, ribojimai dėl televizijos programas „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ sudarančių programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių retransliavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu buvo taikyti visiems Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad priimdama ginčijamus Sprendimus Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 Komisija atskirų retransliavimo veiklą vykdančių ūkio subjektų atžvilgiu nustatė skirtingas konkurencijos sąlygas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu (II t., b. l. 1–11) bylos dalį dėl prašymo pripažinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46 ir 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. KS-59 neteisėtais ir juos panaikinti nutraukė; pareiškėjo UAB „Init“ skundo dalį, kuria jis prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos radijo ir televizijos komisiją programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti sankcijas Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. kovo 10 d. direktyvoje 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka, atmetė kaip nepagrįstą; netenkino pareiškėjo UAB „Init“ prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Teismas nustatė, kad Sprendime Nr. KS-46 Komisija konstatavo, jog 2014 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje retransliuojamoje televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ buvo parodyta programa „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“, kurioje buvo tyčia paskleista melaginga informacija (dezinformacija) apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius Lietuvoje, užgauliai ir įžeidžiančiai neigiamas ir šiurkščiai menkinamas įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažintas 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktas, jos metu SSRS įvykdyti labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai prieš Lietuvos Respublikos gyventojus, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių, niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas, ir nusprendė įpareigoti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančius televizijos programų retransliuotojus laikinai, 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendime Nr. KS-59 Komisija konstatavo, kad 2014 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje retransliuojamoje televizijos programoje „RTR Planeta“ buvo parodyta programa „Vesti nedeli“, kurioje buvo tendencingai ir vienašališkai skleidžiama atstatydintojo Ukrainos prezidento kontroliuojamų jėgos struktūrų smurtinius veiksmus prieš taikius gyventojus pateisinanti informacija, kurstoma nesantaika tarp rusų ir ukrainiečių bei neapykanta naujajai Ukrainos valdžiai, JAV ir jos sąjungininkams, kurstomos karinės nuotaikos bei pateisinama karinė intervencija į suverenią valstybę bei dalies jos teritorijos aneksija, ir nusprendė įpareigoti televizijos programų retransliuotojus, skleidžiančius televizijos programą „RTR Planeta“ Lietuvos Respublikos vartotojams, laikinai, 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „RTR Planeta“, retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismas nustatė, kad ginčas dėl Sprendimo Nr. KS-46 teisėtumo ir pagrįstumo buvo nagrinėjamas administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Nubo.tv“ skundą Komisijai (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02377-2014-9). Įsiteisėjusioje 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS438-1200/2014, LVAT inter alia konstatavo, kad Sprendimas Nr. KS-46 yra norminio teisinio pobūdžio. Įvertinus Sprendimo Nr. KS-46 turinį, konstatuota, kad nėra pagrindo nukrypti nuo įsiteisėjusioje LVAT 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS438-1200/2014, įtvirtinto precedento, pagal kurį Sprendimas Nr. KS-46 pripažintas norminio pobūdžio aktu. Analogiškos teisinės prigimties Sprendimas Nr. KS-59 taip pat pripažintas norminio teisinio pobūdžio.

Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Komisiją programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti sankcijas ir prašymo kreiptis į LVAT, teismas pažymėjo, kad Sprendimais Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 Komisija sukūrė elgesio taisykles – teisės normas (sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programų „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ retransliavimą) – ne transliuotojams, o televizijos programų retransliuotojams. Vadinasi, tarp pareiškėjo prašymo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti, ar šie sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, Europos Komisijos 2002 m. rugsėjo 16 d. direktyvą 2002/77/EB, Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyvą 2002/20/EB, Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyvą 2002/19/EB, Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyvą 2002/22/EB, ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Komisiją programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti sankcijas nėra prejudicinio ryšio, t. y. teisingas bylos dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Komisiją programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti nurodytas sankcijas išsprendimas nėra susijęs su Sprendimų Nr. KS-46 ir KS-59 teisėtumu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, daryta išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į LVAT dėl Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 atitikties minėtiems teisės aktams. Konstatavus, kad Sprendimai Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 yra norminiai administraciniai aktai, ir atmetus pareiškėjo prašymą kreiptis į LVAT dėl šių sprendimų teisėtumo, konstatuota, jog prašydamas panaikinti Sprendimus Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 pareiškėjas teikia abstraktų prašymą ištirti šių norminių administracinių aktų teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, todėl bylos dalį dėl prašymo pripažinti Sprendimus Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 neteisėtais ir juos panaikinti nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktas).

Spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Komisiją programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti sankcijas už 2014 m. kovo 10 d. televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ parodytos programos „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“ ir 2014 m. kovo 2 d. televizijos programoje „RTR Planeta“ parodytos programos „Vesti nedeli“ transliavimą, teismas pažymėjo, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje pateiktų šalių paaiškinimų nustatyta, jog Komisija transliuotojams už paminėtų programų transliavimą netaikė jokių sankcijų, o Sprendimuose Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 retransliuotojams įtvirtinti įpareigojimai buvo laikini (tik 3 mėnesiams) ir jau yra įvykdyti. Pareiškėjo prašymą įpareigoti Komisiją programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti sankcijas įvertinęs ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad toks Komisijos įpareigojimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų, t. y. nepadarytų jokios įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi išsprendęs bylą dėl šios skundo dalies teismas pareiškėjo teisių apginti negalėtų, nes net ir šios skundo dalies tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad Komisijos veikimas (neveikimas) taikant sankcijas programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui už 2014 m. kovo 10 d. televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ parodytos programos „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“ ir 2014 m. kovo 2 d. televizijos programoje „RTR Planeta“ parodytos programos „Vesti nedeli“ transliavimą pareiškėjui tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo nurodyto teisės pažeidimo ir apginti jo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo prašymas įpareigoti Komisiją programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti minėtas sankcijas atmestas kaip nepagrįstas.

Nustatęs, jog Komisijos veikimas (neveikimas) už nurodytų programų transliavimą taikant sankcijas programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui pareiškėjui tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų ir šiuo atveju jis neturi reikalavimo teisės, pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Kitų argumentų, susijusių su Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat su galimybe taikyti sankcijas transliuotojams, teismas neanalizavo, motyvuodamas tuo, kad jie neturi jokios teisinės reikšmės.

III.

Pareiškėjas UAB „Init“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 14–26), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (viso 1936 Eur).

Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Sprendimai Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, Komisijos 2002 m. rugsėjo 16 d. direktyvą 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose, ar atitinka Naują elektroninių ryšių paslaugų reguliavimo sistemą, kurią sudaro Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) ir specialios direktyvos, tarp jų Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų–leidimo (Leidimų direktyva), iš dalies pakeista Direktyva 2009/140, Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva), iš dalies pakeista Direktyva 2009/140, Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), iš dalies pakeista 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, bei prašo kreiptis su prašymu į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą, ar Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio nuostatų taikymas kabeliniams operatoriams (retransliuotojams) neprieštarauja Naujai elektroninių ryšių paslaugų reguliavimo sistemai, kurią sudaro Pagrindų direktyva ir specialios direktyvos, tarp jų jau minėtos Leidimų direktyva, Prieigos direktyva ir Universaliųjų paslaugų direktyva.

Apelianto nuomone, LVAT 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-1200/2014 pradėta formuoti praktika pažeidžia retransliuotojų konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises, todėl ši nutartis negali būti laikoma neginčijamu precedentu, užkertančiu pareiškėjui kelią ginti savo pažeistas teises teisme. Apeliantas remiasi LVAT 2014 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-620/2014, kurioje sukurtas kitoks precedentas. Pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų, patvirtinančių, kodėl ginčijami aktai laikytini norminiais administraciniais teisės aktais, nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad šie aktai yra individualaus pobūdžio. Net ir laikantis pozicijos, kad ginčijami aktai yra norminiai, pareiškėjo teisė skųsti šiuos aktus teismui yra įtvirtinta Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 14 dalyje, kuri šiuo atveju yra lex specialis ABTĮ 110 straipsnio atžvilgiu. Apelianto nuomone, Komisijos Sprendimai Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 nepasiekė valstybės keliamų tikslų, nes buvo skirti ne turinio kūrėjams. Kiti retransliuotojai, registruoti ne Lietuvoje ir retransliuojantys programas ne kabeliniais tinklais, apribojimų nepatyrė, todėl dalis UAB „Init“ vartotojų nutraukė su bendrove sutartis ir pasirinko kitus mokamos televizijos paslaugų tiekėjus (Viasat, NTV plius, Tricolor), taip buvo iškraipyta konkurencinė aplinka mokamų televizijos paslaugų rinkoje. Dalis abonentų pasirinko televizijos programų retransliuotojus, platinančius TV programas internetu. Viso pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2014 m. liepos 7 d. neteko 3358 abonentų. Pareiškėjas mano, kad priimdamas ginčijamus Sprendimus Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 atsakovas vengia atlikti veiksmus transliuotojų atžvilgiu, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimų panaikinimo neatsiejamas nuo reikalavimo įpareigoti Komisiją atlikti veiksmus – taikyti sankciją transliuotojams. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 neatitikties nurodytų teisės aktų reikalavimų. Apeliantas tvirtina, kad reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus patenkinimas tiesiogiai apgintų jo teises, kadangi nustačius apribojimus transliuotojui, ydingas televizijos programų turinys nebūtų pasiekiamas ne tik kabeliniais tinklais, bet ir kitų technologijų pagalba ir tokiu būdu kitiems retransliuotojams nebūtų sudarytos išskirtinės sąlygos. Dėl to, kad atsakovas netaikė poveikio priemonių transliuotojo atžvilgiu, draudžiamas transliuotojo turinys buvo pasiekiamas kitų technologijų būdu ir pareiškėjas dėl to prarado 3358 abonentus. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ginčijami Sprendimai Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyvai 2002/20/EB, Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyvai 2002/19/EB, Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 7 d. direktyvai 2002/22/EB, ESTT 2013 m. lapkričio 7 d. prejudiciniam sprendimui byloje Nr. C-518/11, 2014 m. balandžio 30 d. sprendimui byloje Nr. C-475/12.

Apeliantas 2015 m. spalio 16 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015 konstatavo, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2015 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. KS-12 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „Ren TV Baltic“, laikino retransliavimo sustabdymo“, priimtas tuo pačiu teisiniu pagrindu (Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 1 d. 3 p., 341 str. 11 d. ir 48 str. 1 d. 16 p.) kaip ir šioje byloje ginčijami Sprendimai Nr. KS-46 ir Nr. KS-59, neturi norminiams teisės aktams būdingo normatyvinio požymio. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46 ir 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. KS-59.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 38–45), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijami Sprendimai Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 yra norminiai administraciniai teisės aktai. Visuomenės informavimo įstatyme yra įtvirtinta konkrečių subjektų teisė ginčyti Komisijos sprendimus, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarka. Tokia tvarka yra numatyta ABTĮ, o pagal ABTĮ nuostatas norminio pobūdžio administracinio teisės akto teisėtumas negali būti tikrinamas pagal bendrąsias administracinių bylų teisenos taisykles. Atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad Komisijos įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus neturės įtakos pareiškėjo teisėms, taip pat siūlo kritiškai vertinti apelianto argumentus dėl sąžiningos konkurencijos principo pažeidimo, nes manydamas, jog atitinkamais konkurenciją ribojančiais veiksmais buvo pažeistos jo teisės, pareiškėjas turi teisę jas ginti Konkurencijos įstatyme įtvirtintais būdais. Atsakovas pabrėžia, kad retransliuotojams buvo priskirta ne atitinkamas televizijos programas sudarančių programų turinio, bet jų kilmės kontrolės pareiga. Komisijos nuomone, pareiškėjo nurodytų ES elektroninių ryšių paslaugų reguliavimo sistemą sudarančių direktyvų nuostatos atsižvelgiant į ginčo pobūdį netaikytinos, todėl teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Atsakovas 2015 m. lapkričio 6 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose, nesutikdamas su apelianto 2015 m. spalio 16 d. teismui pateiktu papildomu rašytiniu paaiškinimu, nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015 pateiktas naujas išaiškinimas dėl Komisijos aktų teisinio pobūdžio negali būti vertinamas kaip pagrindas tenkinti UAB „Init“ apeliacinį skundą, nes tai prieštarautų įstatymų grįžtamosios galios negalimumo principui (lex retro non agit), kuris yra taikytinas ir teismo precedentui kaip teisės šaltiniui. Paminėta LVAT 2015 m. birželio 8 d. nutartis yra priimta vėliau nei apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, todėl jam ši nutartis negalėjo turėti precedentinės galios ir nagrinėjamoje byloje nėra aktuali. Atsakovas taip pat pateikia argumentus dėl Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 atitikimo Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, konkurencijos sąlygas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie abonentų skaičiaus sumažėjimą, be to, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra keliami jokie Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo klausimai, todėl, atsakovo manymu, teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimų 2014 m. kovo 19 d. Nr. KS-46 ir 2014 m. balandžio 2 d. Nr. KS-59 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atsakovą programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti sankcijas Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas kreipdamasis su skundu į pirmosios instancijos teismą prašė panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46 ir 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. KS-59. Teismas, priimdamas skundžiamą 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS438-1200/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02377-2014-9), kurioje buvo ginčijamas tas pats kaip ir šioje byloje atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. KS-46 dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo. Minėtoje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą Sprendimą Nr. KS-46, priėjo išvadą, kad šis teisės aktas yra norminio teisinio pobūdžio, todėl pripažino, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. KS-46 pagrįstai nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS438-1200/2014, pateikto aiškinimo, analogiškai, t.y. kaip norminio pobūdžio, vertino ir Sprendimo Nr. KS-59 teisinę prigimtį bei konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės teikti teismui abstraktaus prašymo ištirti norminių administracinių aktų (Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59) teisėtumą. Todėl pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl šių aktų panaikinimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ101 straipsnio 1 punktas).

Ruošiantis šios administracinės bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015 buvo pateiktas naujas, visiškai priešingas nei minėtoje administracinėje byloje Nr. AS438-1200/2014, išaiškinimas dėl Komisijos aktų teisinio pobūdžio, kuris rodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimus Nr. KS-46 ir Nr. KS-59.

Atsakovas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka ir mano, jog LVAT 2015 m. birželio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015 pateiktas naujas teismo precedentas negali būti taikomas retrospektyviai ir nagrinėjamai bylai nėra aktualus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01141-2015-8) ginčas kilo dėl pareiškėjo BALTIC MEDIA ALLIANCE LTD skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2015 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. KS-12 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „Ren TV Baltic“, laikino retransliavimo sustabdymo“. Minėtoje byloje pareiškėjas atskirajame skunde skundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį, kuria jo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015, spręsdama klausimą dėl ginčijamo administracinio akto pobūdžio, apžvelgė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos statusą bei įstatymų Komisijai pavestas funkcijas, tarp jų ir susijusias su įgaliojimais priimti atitinkamus administracinius sprendimus. Kolegija nustatė, kad ginčijamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2015 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. KS-12, kaip matyti iš jo motyvuojamosios dalies, priimtas vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 341 straipsnio 11 dalimi ir 48 straipsnio 1 dalies 16 punktu. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Komisijos 2015 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. KS-12 turinį bei pobūdį, priėjo prie išvados, kad ginčijamas administracinis aktas neturi norminiams teisės aktams būdingo normatyvinio požymio. Priešingai, šis aktas savo pobūdžiu atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintus individualaus teisės akto požymius: tai vienkartinis teisės taikymo aktas, kuriuo už tam tikrų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų pažeidimų padarymą nustatyta konkreti, pakankamai apibrėžta priemonė (įpareigojimas) televizijos programų retransliuotojams. Pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimas yra norminis administracinis aktas, kas atitinkamai lėmė teismo sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, yra nepagrįsta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo BALTIC MEDIA ALLIANCE LTD skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjanti šią administracinę bylą teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad LVAT 2015 m. birželio 8 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01141-2015-8), neturi šiai bylai precedentinės galios, nes esą buvo priimta vėliau nei apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas. Nurodytu aspektu kolegija pažymi, kad šios administracinės bylos teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs, tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimų 2014 m. kovo 19 d. Nr. KS-46 ir 2014 m. balandžio 2 d. Nr. KS-59 teisėtumo ir pagrįstumo nėra išspręstas galutinai, todėl teismas spręsdamas šią bylą yra saistomas aktualios teismų praktikos, suformuotos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka nesivadovauti LVAT 2015 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01141-2015-8), pateiktu išaiškinimu.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog Komisija ginčijamais Sprendimais Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 konstatavo, kad 2014 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje retransliuojamoje televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ parodytoje programoje „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“ ir 2014 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje retransliuojamoje televizijos programoje „RTR Planeta“ parodytoje programoje „Vesti nedeli“ paskelbta informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalyje numatytus kriterijus ir yra draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse, todėl, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 11 dalimi ir 48 straipsnio 1 dalies 16 punktu, Komisija nusprendė įpareigoti televizijos programų retransliuotojus, skleidžiančius televizijos programą „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“ Lietuvos Respublikos vartotojams, laikinai, 3 mėnesius atitinkamai nuo Sprendimo Nr. KS-46 ir Sprendimo Nr. KS-59 įsigaliojimo dienos, sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programas „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“, retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaip matyti iš šioje byloje ginčijamų Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 (I t., b. l. 13, 14) motyvuojamosios dalies, šie aktai, kaip ir išplėstinės teisėjų kolegijos byloje Nr. AS-714-624/2015 tirtas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2015 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. KS-12, buvo priimti tuo pačiu teisiniu pagrindu – tai yra vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 341 straipsnio 11 dalimi ir 48 straipsnio 1 dalies 16 punktu, adresuoti tam pačiam subjektų ratui – retransliuotojams, skleidžiantiems atitinkamą televizijos programą Lietuvos Respublikos vartotojams, priimti Komisijai įgyvendinant Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 11 dalyje ir 48 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatytą Komisijos teisę taikyti atitinkamą priemonę (priemones), konstatavus šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių reikalavimų pažeidimą, ginčijamais Komisijos sprendimais buvo pritaikytos iš esmės to paties pobūdžio poveikio priemonės – laikinai, 3 mėnesiams, sustabdytas programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių atitinkamą televizijos programą, retransliavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01141-2015-8), pateiktas išaiškinimas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), pagal kurį šioje administracinėje byloje ginčijami atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimai 2014 m. kovo 19 d. Nr. KS-46 ir 2014 m. balandžio 2 d. Nr. KS-59 laikytini individualiais teisės aktais (ABTĮ 2 str. 14 d.), kurie gali būti ginčijami suinteresuoto asmens paduodant skundą administraciniam teismui. Pripažinus tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami Sprendimai Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 yra norminio pobūdžio administraciniai aktai ir todėl pareiškėjas neturi teisės teikti teismui abstraktaus prašymo ištirti šių norminių administracinių aktų teisėtumą, laikytina nepagrįsta ir prieštarauja formuojamai vienodai administracinių teismų praktikai (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.). Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo UAB „Init“ prašymo pripažinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46 ir 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. KS-59 neteisėtais ir juos panaikinti.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Administracinių ginčų teisenoje teismui pavestas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.). ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai teismo sprendimui, kuris turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), priimtas teismui įvertinus ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatavus, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, teismo sprendime, be kita ko, turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, bylos iš esmės neišnagrinėjo, nepatikrino pareiškėjo ginčijamų Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. KS-46 ir 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. KS-59 pagrįstumo bei šių sprendimų atitikimo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria teismas nusprendė nutraukti bylos dalį dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Sprendimą Nr. KS-46 ir Sprendimą Nr. KS-59, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas), negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1, 2 d.). Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažeidė procesines teisės normas (ABTĮ 81 str., 86 str. 1, 2 d., 87 str. 4 d.), ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.). Šią procesinę pažaidą ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra galimybės, nes apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai priėmus sprendimą dėl ginčo, t. y. teisiškai įvertinus bylai reikšmingas teisės ir fakto aplinkybes, kurios nebuvo ištirtos bei įvertintos pirmosios instancijos teismo, bylos proceso šalys netektų galimybės pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta teise apskųsti priimtą teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui ir tokiu būdu patikrinti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (ABTĮ 136 straipsnis), tačiau būtent pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti (ABTĮ 81 str., 86 str., 87 str. 4 d.). Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis, kurioje teismas nutraukė bylos dalį, naikintina, perduodant šią bylos dalį šiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p., 141 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą skunde taip pat kėlė savarankišką materialųjį reikalavimą – įpareigoti atsakovą programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti sankcijas 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismas skundžiamu sprendimu šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog teisingas bylos dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Komisiją programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti nurodytas sankcijas išsprendimas nėra susijęs su Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 teisėtumo ir pagrįstumo konstatavimu. Įvertinęs pareiškėjo prašymą įpareigoti Komisiją transliuotojui taikyti sankcijas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies normų ir byloje surinktų įrodymų kontekste, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad toks Komisijos įpareigojimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų, t. y. neturėtų jokios įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas taikytų teisės aktuose nustatytas sankcijas trečiajam asmeniui, programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui, todėl minėtą skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su minėtu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka, todėl išsamiau šiuo klausimu nepasisako. Pažymėtina, kad ginčijamais Sprendimais Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 Lietuvos radijo ir televizijos komisija nusprendė pritaikyti poveikio priemones – laikinai, 3 mėnesiams, sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programas „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“, retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje – konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtai subjektų grupei – televizijos programų retransliuotojams, skleidžiantiems atitinkamai televizijos programas „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“ Lietuvos Respublikos vartotojams. Pareiškėjas, minėtų televizijos programų retransliuotojas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kreipdamasis su skundu į teismą, kildino savo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimą būtent iš atsakovo priimtų Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Ginčijamais sprendimais jokios teisės ir pareigos ir (ar) poveikio priemonės transliuotojams nenustatytos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies reguliavimą, pažymima, kad šios proceso normos inter alia reiškia, jog teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą (pvz., LVAT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-939/2014, 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m.). Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (LVAT 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą teismo sprendimą padarytai išvadai, kad ABTĮ 5 straipsnio prasme nėra pagrindo pripažinti pareiškėją suinteresuotu asmeniu dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą programų „NTV Mir“ – „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliuotojui taikyti sankcijas Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pripažinus, kad pareiškėjas neturi pagrįsto materialinio teisinio suinteresuotumo dėl minėto skundo reikalavimo, spręstina, jog šia apimtimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė teisėtai, todėl aptariama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta bei paliktina nepakeista (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

Teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, netenkino pareiškėjo 2014 m. gruodžio 3 d. prašyme, adresuotame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pateiktų procesinių prašymų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Visiškai analogiško turinio procesinius prašymus dėl ginčijamų Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio ir atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų nuostatoms ištyrimo bei kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pareiškėjas apeliaciniame skunde formuluoja ir apeliacinės instancijos teismui. Pasisakydama dėl šių procesinių prašymų teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamų Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 teisėtumo ir pagrįstumo klausimo iš esmės neišnagrinėjo, t. y. visiškai neįvertino šio pareiškėjo skunde keliamo materialaus reikalavimo pagrįstumo, bei šioje dalyje grąžinus administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, būtų neracionalu ir prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, jei apeliacinės instancijos teismas imtųsi spręsti dėl pareiškėjo pareikštų procesinio pobūdžio prašymų, be to, būtent pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą iš naujo, turi teisiškai įvertinti Sprendimų Nr. KS-46 ir Nr. KS-59 atitikimą Lietuvos nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams bei, esant reikalui, spręsti dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, ir tik šalims nesutikus su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apskundus jį įstatymo nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 136 straipsniu, imtųsi vertinimo, ar ginčijami administraciniai aktai atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat, kilus abejonių dėl byloje taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų normų aiškinimo, spręstų klausimą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (viso 1936 Eur). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies normas, yra pažymėta, kad teismo išlaidų atlyginimo klausimas, remiantis teisingumo ir protingumo principais, turėtų būti priimamas tik įsiteisėjus byloje galutiniam teismo sprendimui. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai teismas išnagrinėja teismo išlaidų atlyginimo klausimą, nors administracinėje byloje dar nėra žinoma proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-177/2010, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-500/2010, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-193/2011). Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas nėra užbaigiamas ir bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, vadovaujantis paminėtu administracinių teismų praktikoje pateiktu teisės aiškinimu, konstatuotina, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundo reikalavimo pripažinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46 ir 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. KS-59 neteisėtais ir juos panaikinti, bei netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir į Europos Sąjungos Reisingumo Teismą, ir perduoti šią bylos dalį Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.