Civilinė byla Nr. 2-1232-810/2013

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00975-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

128.5; 26.3; 116.1

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2013 m. lapkričio 8 d.

Kaišiadorys

              Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Agurkienei,

dalyvaujant pareiškėjai T. M., suinteresuotam asmeniui J. M., suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Dovilei Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir

n u s t a t ė:

              pareiškėja T. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti J. M. neveiksnia. Pareiškime nurodė, kad jos dukra J. M. turi psichinę negalią ir yra psichiatro įskaitoje nuo 1999 metų. Dukra dėl savo ligos neorientuota aplinkoje, negali bendrauti, kontaktuoti su kitu asmeniu, visiškai negali pasirūpinti savimi. Jai yra nustatytas nuolatinis slaugos poreikis iki 2046-04-13, kadangi gydytojų diagnozėje nurodyta, kad pasveikti nėra galimybių, o liga progresuos. Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad šiuo metu dukros palikti vienos nebegali, kadangi dukra nesiorientuoja aplinkoje, yra neprieinama prasmingam bendravimui. Prašė pareiškimą patenkinti ir pripažinti J. M. neveiksnia.

              Suinteresuotas asmuo J. M. teismo posėdžio metu dėl sveikatos būklės paaiškinimų neteikė. Pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, suinteresuotam asmeniui J. M. dalyvauti teismo posėdyje ir apklausoje nerekomenduojama (b.l. 30).              Suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atstovė Dovilė Visockienė su pareiškimu sutiko, siūlė jį tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CK 2.5 str. fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-370/2008 išaiškinta, kad pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi teismas paskyrė suinteresuotam asmeniui J. M. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir pateikė ekspertams klausimus, ar J. M. serga kokia nors psichine liga, ar gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar ji gali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausta (b.l. 15). 2013 m. rugsėjo 19 -spalio 3 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad J. M. nustatytas psichikos sutrikimas: hebefreninė šizofrenija, epizodinė su progresuojančiu defektu, dėl psichikos sutrikimo ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l. 29-30). Ekspertizės aktas yra išsamus, visapusiškas, nuoseklus ir logiškai argumentuotas, todėl teismui nekeliantis abejonių. Kad J. M. psichikos sutrikimas yra toks, kad dėl jo ji negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, patvirtina ne tik ekspertų komisijos išvada, bet ir kiti byloje esantys įrodymai – išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 7), specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma (b.l. 9), darbingumo lygio pažyma (b.l. 10), iš kurių matyti, kad J. M. dėl psichinės ligos produktyviam kontaktui neprieinama, nesavarankiška, viena gyventi ir rūpintis savimi nesugeba, savo veiksmų suprasti ir juos valdyti dėl psichinės ligos negali, jai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Šias aplinkybės teismo posėdžio metu taip pat patvirtino suinteresuotas asmuo T. M. bei Socialinės paramos skyriaus atstovė, nurodę, jog J. M. neorientuota aplinkoje, negali bendrauti, taip pat pasirūpinti savimi. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad J. M. psichinė būklė ir negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti yra nuolatinio pobūdžio bei tokio masto, kad jai reikalinga globa, todėl J. M. pripažintina neveiksnia dėl psichinės ligos (CK 2.10 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 83 str. 1 d. 13 p. nuostatas, pareiškėjai už paduodamus pareiškimus dėl asmens pripažinimo neveiksniu nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami, pareiškėjai T. M. grąžintina 144 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant pareiškimą (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 87 str. 5 d.).     

              Vadovaudamasis CPK 87 str. 5 d., 259-260, 263-267, 268-270, 467, 468 straipsniais, teismas

                  n u s p r e n d ž i a :

                  pareiškimą patenkinti.

                  Pripažinti J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia dėl psichinės ligos.

Grąžinti T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. rugpjūčio 20 d.    

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                                             Edita Dambrauskienė