Nuorašas
Pranešeja Laureta Ulbiene
Teisejas Mamertas Misiunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1030/2007 m.
Procesinio sprendimo kategorija :
1.1.7.1;1.1.8.1;1.1.8.6.2;1.2.25.1;
2.1.6.2;2.4.6.3.2;2.4.6.3.4;2.4.7; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2007 m. lapkricio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,
teiseju Stasio Lemežio, Ryšardo Skirtuno,
sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei,
dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai ,
gynejai advokatei Simonai Augenaitei,
nuteistajam T. S.,
nukentejusiajai I. G.,jos atstovui advokatui Žilvinui Mišeikiui,
ekspertei Ramunei Sitienei,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusios I. G. apeliacini skunda del Vilniaus m. 3-cios apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Respublikos BK 281 str. 1 d. 8 MGL (1000 Lt) bauda.
I. I. Girdžiutei pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o klausimas del ieškinio dydžio perduodamas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, nustate:
T. S. nuteistas už tai, kad 2005-10-10, apie 20.40 val., vairavo G. S. priklausanti automobili "R. M.", valst. Nr. TKH 748, ir važiavo Klaipedos gatve, Vilniuje, Pylimo gatves link, antra eismo juosta. Degant raudonam šviesoforo signalui, ties raudonu šviesoforo signalu esant pritvirtintai lentelei su rodykle, nukreipta i dešine, vairuotojams leidžianciai suirti ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, suko i dešine, nedave kelio pesciajai I. G., einanciai per Klaipedos gatves važiuojamaja dali pesciuju pereja ir partrenke ja, del ko I. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, šiais savo veiksmais jis pažeide Keliu eismo taisykliu 51, 53, 120 punktu reikalavimus.
Apeliaciniu skundu nukentejusioji I. G. prašo panaikinti 2007-08-23 Vilniaus m. 3-cios apylinkes teismo nuosprendi, byla gražinti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad atliekant ikiteismini tyrima, tiek ir pirmosios instancijos teisme buvo atliktas neišsamus bylai reikšmingu aplinkybiu tyrimas (i bylos nagrinejima nebuvo kvieciami ir apklausiami nei ekspertai, nei liudytojai (gydytojai), prie bylos atsisakyta prijungti atskirus dokumentus, pagrindžiancius didesni jos sveikatos sutrikdymo masta), teismas buvo nenuoseklus (teismo posedžio metu skyre ekspertize, o po to, priimdamas nuosprendi visiškai del jos nepasisake), neadekvaciai vertino irodymus (specialisto išvada, nukentejusiosios parodymus), del ko buvo netinkamai pritaikyta materialine teises norma ir už veika atsakingam kaltinamajam paskirta per švelni bausme. Teismas netinkamai pritaike BK 281 str. l d. nuostatas, nukentejusiajai padaryta kuno sužalojima ivertines kaip nesunku sveikatos sutrikdyma. Su tokiu veikos kvalifikavimu nesutinka, kadangi jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todel, vadovaujantis teisingumo proceso principu, T. S. veika turi buti kvalifikuojama pagal BK 281 str. 3 d. ir, atsižvelgiant i tai, paskirta griežtesne bausme. Be to, netinkamai, neišsamiai atliekant ikiteismini tyrima bei neadekvaciai vertinant irodymus teisminio nagrinejimo metu pirmosios instancijos teisme, buvo pažeisti teisingo, išsamaus, sažiningo baudžiamojo proceso principai (BPK l str.) bei šie BPK normu reikalavimai : 20 str, 5 d., 44 str. 10 d., 241 str. 2 d., 242 str., 284 str., 285 str., del ko buvo pažeistos jos kaip nukentejusiosios teises, priimtas neteisingas nuosprendis, padaryti esminiai BPK pažeidimai. Teismas taip pat nesilaike BPK nustatytu nuosprendžio surašymo reikalavimu ir visiškai nepasisake del proceso išlaidu priteisimo,todel teismo nuosprendis yra neteisetas ir naikintinas, o baudžiamojoje byloje turi buti priimamas naujas nuosprendis.
Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinejimas pirmosios instancijos teisme atliktas neišsamiai. Asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima (BPK 44 str. 10 d.). Atliekant ikiteismini tyrima bei teismo posedyje vertinant surinktus irodymus, buvo neatsižvelgta i visas reikšmingas bylos aplinkybes, neadekvaciai ivertinta specialisto išvada del sužalojimu masto nustatymo, neapklaustas ekspertas, atlikes teismo posedžio metu paskirta ekspertize, del ko suformuluotas netinkamas kaltinimas ir priimtas neteisingas nuosprendis.
Tiesioginio ir žodinio nagrinejimo teisme principas reikalauja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, tiesiogiai ištirtu bylos irodymus - išklausytu i teismo posedi pašauktu ekspertu ir specialistu išvadas bei paaiškinimus (BPK 242 str. l d.). Pagal teismu praktika bei BPK 284 str., 285 str. suformuluotas taisykles, specialistas bei ekspertas i teismo posedi šaukiami apklausai tuo atveju, kai specialisto išvada, ekspertizes aktas nera pakankamai aiškus ir išsamus, o šiu asmenu parodymai butini išvadai, ekspertizes aktui paaiškinti ar papildyti. Šios baudžiamosios bylos nagrinejimo atveju pateikti aktai nebuvo aiškus, juo labiau su jais niekada nesutiko, duodama parodymus ne karta pabreže, kad šie aktai neteiseti ir nepagristi, be to, jie buvo skundžiami atitinkamoms institucijoms. Teismas nuosprendyje visiškai nepasisake del minetu aplinkybiu, nevertino nei specialisto išvados pagristumo, nei pakartotinai teismo posedyje paskirtos ekspertizes akto, ir tik gincytinos specialisto išvados pagrindu, neatsižvelgdamas i jos parodymus bei byloje esancius kitus irodymus, kvalifikavo veika pagal netinkama BK straipsni.
Pažymi, jog minetos specialisto išvados Nr. G6500/05(01) ir Nr. G7430/05(01), kuriomis remiamasi skundžiamajame nuosprendyje, neatitinka istatymu reikalavimu, todel Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio prasme negali buti laikomos irodymais, nes specialisto išvados ižangines dalies nuostatos visiškai neišsamios ir neinformatyvios, be to, dalis ižangines dalies nuostatu prieštarauja tiriamosios dalies nuostatoms:
Specialisto išvadoje Nr. G6500/05(01) ižangineje dalyje nustatyta, jog „Tyrimo atlikimo vieta" „VGPUL". Taciau neatskleista kokia mineto trumpinio reikšme, nenurodytas atitinkamos institucijos tikslus adresas ir pan. Specialisto išvadoje Nr. G7430/05(01) „Tyrimo atlikimo vieta"' velgi nurodyta tik „Vilniaus skyrius", bet nedetalizuota kokios institucijos „Vilniaus skyrius" yra tyrimo atlikimo vieta, koks tikslus adresas ir panašiai. Specialisto išvados Nr. G6500/05(01) ižangineje dalyje nenurodyta, jog tyrimui buvo pateikti kokie papildomi duomenys ir pan., kartu nurodyta, kad tyrimo objektas yra tik „G. I.". Iš ko seka, kad specialistas tyrimo metu tyre tik ja. Taciau iš minetos specialisto išvados matyti, jog jis tyre ne tik ja, bet ir ivarius medicininius dokumentus , neaptartus ižangineje dalyje bei juose esancia informacija. Analogiški specialisto išvados trukumai yra ir specialisto išvadoje Nr. G7430/05(01). Specialisto išvadoje Nr. G7430/05(01) nurodyta, jog tyrimo objektas yra „G. I.", taciau pažymetina, kad atliekant tyrima 2005-11-30 ji nedalyvavo. Todel nesuprantama, kaip tuo metu galejo buti atliktas tyrimas, kada tyrimo metu nebuvo tyrimo „objekto". Atliekant pakartotini tyrima, buvo butina pateikti ar išsireikalauti visa papildoma medžiaga, kurios pagrindu ir privalejo buti atliekamas tyrimas. Ji buvo gydoma ir ambulatoriškai autoivykio metu patirtus sužalojimus VšI Vilniaus rajono centrineje poliklinikoje.
Byloje esanciomis specialisto išvadomis negalima vadovautis bei jas pripažinti irodymais ir todel, kad ju turinys iš esmes prieštarauja faktinems aplinkybems. Jos sveikatos sutrikdymo mastas yra didesnis nei nustatytas minetomis specialisto išvadomis, t. y. Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2006-03-02 nustate, jog ji neteko 75 procentu darbingumo. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. Nr.V-298/158/Al-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.10. ir 6.11. punktais sunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai padaromas: sužalojimas ar susargdinimas, del kurio prarandama didele dalis - 30 ir daugiau procentu - profesinio darbingumo ir/ar sužalojimas ar susargdinimas, del kurio prarandama didele dalis - 30 ir daugiau procentu - bendro darbingumo. Tuo tarpu minetu taisykliu 7.2. p. nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai nukentejusysis praranda nedidele dali - daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentu -profesinio ar bendro darbingumo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. Nr.V-298/158/Al-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu priedo „Blauzda" 97.2. punktu, lužus ir nesuaugus blauzdikauliui, kaip yra jos atveju (pažymetina, kad jos gydymas nebaigtas iki šiol, nes nesuaugo autoivykio metu sulaužytas blauzdikaulis, kuris šiai dienai yra sutvirtintas medicininemis priemonemis) konstatuojama, jog netekta 35 procentai pastovaus bendrojo darbingumo. Tuo tarpu, kaip jau mineta, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.11. punktu sunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai padaromas: sužalojimas ar susargdinimas, del kurio prarandama didele dalis -30 ir daugiau procentu - bendro darbingumo.
Neišsamiai atlikus ikiteismini tyrima bei netinkamai ivertinus surinktus irodymus, pagal kuriuos turi buti nustatytas vienas iš pagrindiniu nusikalstamos veikos sudeties elementu, buvo ne tik padaryti esminiai BPK pažeidimai, bet ir netinkamai suformuluotas kaltinimas, o veliau priimtas neteisingas nuosprendis,
Atkreiptinas demesys, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla teisme, buvo neteisingai ivertintos aplinkybes, kurios svarbios nustatant jos -nukentejusiosios darbingumo lygi. Buvo neatsižvelgta i tai, kad po autoivykio del kaulo lužio metu patirtu sužalojimu jai išsivyste artroze. Artroze - tai letine distrofine sanariu liga. Pirmine artroze dažniausiai suserga apie 40 metu amžiaus asmenys, taip pat asmenys, turintys paveldeta polinki, susilpnejus skydliaukes ir lytiniu liauku funkcijai. Tuo tarpu antrine artroze išsivysto po sanario traumos (butent jos atveju ji ir išsivyste del autoivykio metu patirtu traumu). Išsivyscius minetai ligai, pakito sanario audiniai. Del išsivysciusios ligos jaucia ne tik nepatogumus, bet ir skausma, o visa tai ypac neigiamai itakoja darbinguma, t. y. butent del sanario sužalojimu bei išsivysciusios artrozes ji negali dirbti stovimo, dinaminio darbo. Be to, ligai progresuojant, skausmas tik stipreja, deformuojasi kaulai, tampa nelankstus sanarys. Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 21 d. isakymu patvirtinto darbingumo lygio kriteriju aprašo (2006 m. gegužes 2 d. redakcija) XIII dalyje (jungiamojo audinio ir skeleto - raumenu sistemos ligos) yra numatyta artroze. Šiame apraše numatyta, kad darbingumo netekimo procentai del šios ligos priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klases ir rentgenologines stadijos. Atsižvelgiant i jos dabartine sveikatos bukle, funkcinio nepakankamumo klase yra II - III.
Del autoivykio patirtu traumu jai buvo atlikta operacija, kurios metu i koja buvo implantuotas metalas. Del šio implanto ne tik jaucia nepatogumus, bet ir nuolat patiria skausma. Kiek jai žinoma, šis metalinis implantas, skatina artrozes progresavima, tad ateityje galimi dar didesni skausmai ir nepatogumai. Taciau pašalinti mineto implanto negalima, nes tokiu atveju bus sunaikintas kelio sanarys.
Vertinant jos darbingumo lygi, privalu atsižvelgti i šias nurodytas aplinkybes, t. y. i visus papildomus sveikatos sužalojimus - labai žymiai pakitusi sanario paslankuma bei i tai, kad del kaulu lužio išsivyste artroze (II — III funkcinio nepakankamumo klase). Todel
atsižvelgiant i tai, jai turi buti pripažintas labai žymus sveikatos sužalojimas, darbingumo netekimas daugiau nei 30 proc. ir tuo pagrindu nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Darytina išvada, jog butent del teismo neivertintu visu bylai reikšmingu aplinkybiu, netinkamai atlikto irodymu vertinimo, bei teismo nenuoseklumo buvo padaryta veikos kvalifikavimo klaidu ir neteisingai pritaikytos materialines teises normos, ir galiausiai, vadovaujantis, padarytos veikos masto neatitinkancia, teises norma, paskirta per švelni sankcija, o tai yra BPK 328 str. l ir 2 p., bei 329 str. 4 p. numatyti nuosprendžio negaliojimo pagrindai.
Pirmos instancijos teismas taip pat neteisingai nustate bei ivertino nuteistojo kalte sunkinancias ir lengvinancias aplinkybes. Teismas nuosprendyje nurodo, kad nuteistasis anksciau nebaustas administracine tvarka, todel jarn skiriama švelnesne bausme - bauda. Šis faktas nera teisingas, nes nuteistasis ankšciau yra baustas administracine tvarka, jam paskirta nuobauda eismo ivykio metu galiojo.
Be to, teismas nepagristai neišsprende jos turetu išlaidu advokato paslaugoms apmoketi klausima, jos turi buti išieškomos iš nuteistojo.
Apeliacinio proceso metu prokurore praše nukentejusiosios I. G. apeliacini skunda tenkinti iš dalies, pagriežtinant nuteistajam T. S. paskirta bausme, nukentejusioji I. G., jos atstovas praše apeliacini skunda tenkinti, nuteistasis T. S. ir jo gyneja praše atmesti nukentejusiosios apeliacini skunda.
Nukentejusiosios IrenosGirdžiutes apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistasis T. S. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.1d., tinkamai ivertino faktines bylos aplinkybes ir pagristai nuteistojo veika ivertino pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.1d.
Nukentejusiosios I. G. skundo argumentai, kad aptariamo autoivykio metu jos sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir del to nuteistojo T. S. veiksmai turejo buti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.3d., yra nepagristi Byloje surinkti irodymai patvirtina, kad aptariamo eismo ivykio metu nukentejusioji I. G. patyre sužalojimus, kurie pagristai buvo ivertinti, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji nepagristai nurodo, kad del šio eismo ivykio patirtu sužalojimu jos sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Bylos irodymais yra nustatyta, kad nukentejusioji I. G. sunkiai sirgo iki autoivykio metu patirtu sužalojimu, del ko jai buvo nustatytas neigalumas, irodymu , kad aptariamo eismo ivykio metu jos patirti sužalojimai pablogino jos sveikatos bukle, nera . Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti irodymai :
-Tai, kad aptariamo autoivykio metu nukentejusiajai I. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuri sukele blauzdikaulio išorinio krumplio lužis su kraujo išsiliejimu i kairio sanario ertme, yra nustatyta teismo medicinos specialisto išvadomis ( išvados Nr. G 6500/05(01), Nr. G 7430/05 (01), t.1, b.l. 18), tokia išvada patvirtino pirmos instancijos teismo posedyje dalyvaves teismo medicinos ekspertas A. G. ( t.1 b.l. 220);. -teismo medicinos ekspertize nustatyta, kad nukentejusioji I. G. iki autoivykio sirgo:
1988 m. jai buvo nustatyta diagnoze: arteriovenine aneurizma smilkinines pusrutulines skilties dešineje, dešines kaktines – smilkinines lokalizacijos intrasmegenine hematoma, operuota 1988-07-20, like intrakranijines kraujosruvos padariniai- kaire spastine hemipareze. Iki autoivykio nukentejusiajai Girdžiutei 1988 -10-18 iki 1990-10-18 buvo nustatyta 1 invalidumo grupe del dešiniojo smegenu pusrutulio smilkinines srities arteriovenines aneurizmos , trukusios 1988-07-19, intrasmegenines hematomos dešineje kaktineje-smilkinineje srityje, sunkaus laipsnio kaires kuno puses parezes, su darbine rekomendacija- nedarbinga, 1990-10-16 I. G. buvo nustatyta antra invalidumo grupe del dešiniojo pusrutulio temporalines srities arteriovenines aneurizmos, trukusios 1988-07-19, intracerebralines hematomos dešineje frontotemporalineje srityje, kaireje puseje išreikštos parezes.
Po autoivykio 2006-03-02, ivertinus nukentejusiosios I. G. darbingumo lygi, nustatyta, kad ji nedarbinga, netektas darbingumas 75 procentai del pagrindines diagnozes –intracerebrines kraujosruvos liekamuju padariniu, gretutines diagnozes –blauzdikaulio viršutinio galo lužimo;
2006-08-28, ivertinus nukentejusiosios I. G. darbingumo lygi, nustatyta, kad ji nedarbinga , netektas darbingumas 75 procentai del pagrindines diagnozes –intracerebrines kraujosruvos liekamuju padariniu, gretutines diagnozes – kitu kojos lužimu padariniu;
2006-11-29, ivertinus nukentejusiosios I. G. darbingumo lygi, nustatyta, kad jos darbingumo lygis 20 procentu del pagrindines diagnozes – subarachnoidines kraujosruvos liekamuju padariniu, kaires spastines hemiparezes, kitu kojos lužimu padariniu, miopijos;
Aptariamo autoivykio metu nukentejusiajai I. G. padarytas kairio blauzdikaulio išorinio gumburo lužis su kraujo išsiliejimu i kelio sanario ertme.Kairio kelio ir ciurnos sanariu artrozes vystimuisi turejo itakos kaires puses spastine hemipareze, del ko buvo apriboti kojos judesiai. Autoivykio metu patirtos traumos itaka artrozes vystymuisi negali buti apibrežtai nustatyta;
Objektyviu duomenu, kurie patvirtintu, kad aptariamo eismo ivykio metu nukentejusiosios I. G. patirti sužalojimai itakojo jos bendra ir profesini nedarbingumo laipsni, nera ( teismo medicinos ekspertizes aktas Nr. EKG 34(147)/07(01), t.2 b.l. 17-28).
-Teismo medicinos eksperte Ramune Sitiene, apklausta apeliacinio proceso metu , patvirtino, kad objektyviu duomenu, kurie patvirtintu, kad nukentejusiosios I. G. sveikata pablogejo del eismo ivykyje patirtu sužalojimu, nera, jos subjektyvius nusiskundimus del sveikatos pablogejimo neva susijusio su eismo ivykio metu gautais sužalojimais objektyviais duomenimis pagristi nera galimybes. Be to, sveikatos pablogejima nagrinejamu atveju gali itakoti ir jos liga- spastine hemipareze.
Ivertinus aukšciau aptartus irodymus, nukentejusiosios I. G. prašymas del nuteistojo T. S. veikos kvalifikavimo pagal sunkesni baudžiamaji istatyma atmestinas, nesant patikimu irodymu, patvirtinanciu, kad jis padare sunkesne baudžiamaja veika, nei kad nustatyta apeliuojamu nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis, sutinkamai su baudžiamojo proceso reikalavimais, turi buti grindžiamas tik patikimais, pagristais ir teisetais irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltininko kalte del jo padarytos nusikalstamos veikos , prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas. Nagrinejamu atveju buvo ištirti visi irodymai, susije su nukentejusiosios I. G. eismo ivykyje patirtu sužalojimu sunkumo ivertinimu , taciau negincijamu irodymu, patvirtinanciu nukentejusiosios kuno sužalojimo sunkumo kitoki ivertinima, nenustatyta, todel abejones aiškintinos kaltininko naudai, paliekant ta pati nukentejusiajai padarytu kuno sužalojimu sunkumo ivertinima.
Apeliantes skundo argumentai del specialisto išvadu surašymo, teismo medicinos ekspertizes surašymo ydingumo niekuo nepagristi, jos nurodyti surašymo trukumai nelaikytini šiu dokumentu trukumais, turinciais esmine lemiama reikšme, sprendžiant , koks sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nukentejusiajai I. G..
Taip pat atmestinas nukentejusiosios I. G. skundo argumentas, kad aptariamo eismo ivykio metu jai buves padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes neva nera sugije jai sužaloto blauzdikaulio kaulai, ta, pagal ja, patvirtina iki šiol neišimta implantuota metalo plokšte su sraigtais. Šia aplinkybee nuneigia teismo medicinos eksperte Ramune Sitiene, patvirtinusi, kad nukentejusiosios I. G. sužaloto blauzdikaulio kaulai yra sugije, o tai, kad iki šiol nera išimtas implantas, nera vada daryti išvadai apie kaulu nesugijima, nes metalo konstrukcijos šalinamos pagal medicinines indikacijas , o joms nesukelus pašaliniu reiškiniu, jos gali buti ir nešalinamos. Ta pacia nuomone del metalo implanto pašalinimo iš nukentejusiosios I. G. kojos yra pareiške ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines specialistai ( t.2 b.l. 186, raštas Nr. 2R-1028(5.19).
Apeliante, skusdama nuteistojo atžvilgiu priimta nuosprendi, nurodo, kad pirmos instancijos teismas baudžiamaja byla del aptariamo eismo ivykio nagrinejo šališkai, neobjektyviai, neprieme iš jos visu prašomu dokumentu, netenkino jos prašymu, susijusiu su jai padarytais kuno sužalojimais, neiškart paskyre teismo medicinos ekspertize, o pats apkaltinamasis nuosprendis buvo surašytas, pažeidžiant jo surašymo reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos BPK 305 str. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas byla išnagrinejo objektyviai ir bešališkai, tai patvirtina duomenys, užfiksuoti teisiamojo posedžio protokole, apkaltinamojo nuosprendžio išvados, paremtos byloje išnagrinetais faktais. Tai, kad teismas nepatenkino visu nukentejusiosios ar jos atstovo prašymu ar ne iškart paskyre teismo medicinos ekspertize ar tenkino prašyma , nera vada byla nagrinejusi teisma pripažinti šališku, nes byla nagrinejantis teismas neturi jokios pareigos tenkinti visus šaliu prašymus ar juos tenkinti iškarto, neisitikinus, kad tam yra pakankamas pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, surašydamas apkaltinamaji nuosprendi, pažeide tokio nuosprendžio surašymo taisykles, neaptardamas visu irodymu del nukentejusiajai eismo ivykio metu padarytu kuno sužalojimu sunkumo ivertinimo, taciau toks šio nuosprendžio ydingumas nera esminis, sukliudes priimti pagrista ir objektyvu nuosprendi, nuosprendis nenaikintinas, nes mineto nuosprendžio trukumai yra taisomi šiuo apeliacines instancijos teismo sprendimu.
Kolegija, ivertinusi kaltininkui T. S. paskirtaja bausme, mano, kad jam paskirta tinkamos rušies bausme- bauda, taciau paskirta bauda savo dydžiu yra aiškiai per švelni , neproprorcinga jo padarytai baudžiamajai veikai. Nagrinejamu atveju jam paskirta bauda savo dydžiu yra mažesne nei baudos , skirtinos asmenims, padariusiems Keliu eismo taisykliu pažeidimus, numatytus Administraciniu teises pažeidimu kodekse, dydis, o tai aiškiai prieštarauja bausmes paskirties principams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 41 str., taip pat prieštarauja bendriesiems bausmes skyrimo principams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 54 str. Ivertinus prieš tai išdestytas aplinkybes, kolegija mano, kad nuteistajam skirtina didesnio dydžio bauda. Nustatant nuteistajam T. S. skirtinos baudos dydi, atsižvelgtina i istatyma, reglamentuojanti baudos skyrima ( Lietuvos Respublikos BK 47 str.2d.5p.) , taip pat i tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kad yra nustatyta jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe-jis prisipažino padares jam inkriminuojama nusikalstama veika, nuoširdžiai del to gailisi, kad jis dirba, teigiamai charakterizuojamas darbavieteje (t.1 b.l. 143). Byloje yra duomenu, kad praeityje nuteistasis T. S. buvo baustas administracine tvarka už Keliu eismo taisykliu pažeidimus , taciau , nustatant jam skirtinos baudos dydi, i ankstesnes administracines nuobaudas neatsižvelgtina, nes jos nuteistajam T. S. inkriminuojamos veikos padarymo metu jau negaliojo ( t.1 b.l. 71).Pakeitus nuteistajam T. S. skirtinos baudos dydi, keistinas toje dalyje apkaltinamasis nuosprendis del neteisingai paskirtos bausmes ( Lietuvos Respublikos BPK 328 str.1d.2p.).
Pirmos instancijos teismas taip pat nepagristai neišsprende nukentejusiosios I. G. prašymo priteisti jos turetas išlaidas savo atstovo- advokato darbo apmokejimui. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad nukentejusiaja I. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu atstovavo advokatas, jis dalyvavo teisminiuose procesuose, teike nukentejusiajai teisine konsultacija, raše procesinius prašymus, už toki darba nukentejusioji I. G. jam sumokejo 1500 Litu (t.1 b.l. 179). Tai ivertinus, nukentejusiosios I. G. išlaidos apmoketi advokatui už jo darba, atstovaujant jos interesus, pripažintinos proceso išlaidomis, jos priteistinos iš nuteistojo T. S. (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., 106 str.).
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2d.2p., 328 str.1d.2p. 4p.,
n u s p r e n d e :
Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007-08-23 nuosprendi pakeisti iš dalies.
T. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.1d., paskirti 25 MGL dydžio ( 3250 Litu ) bauda.
Priteisti iš T. S. I. G. 1500 Litu ( Viena tukstanti penkis šimtus Litu) išlaidu už advokato darba atlyginimui.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.
Kolegijos pirmininke (parašas) Laureta Ulbiene
Kolegijos teisejai (parašai) Stasys Lemežis
Ryšardas Skirtunas
Kolegijos pirmininke Laureta Ulbiene