Administracinė byla Nr. eI3-2919-331/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00751-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba, Atsakovė) 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 4S-237 įpareigojo pareiškėją sustabdyti Koncesijos sutarties sudarymo procedūrą.
2. Pareiškėja pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 4S-237 dėl tarnybos įpareigojimo, susijusio su koncesija „Daugiafunkcinis sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo kompleksas“ ir priteisti 4 243,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Pareiškėja, Administracija) kartu su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau - Ministerija) vykdo projekto „Daugiafunkcis sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo kompleksas“ (toliau - Projektas) koncesijos (toliau - Koncesija) suteikimo konkursą (toliau - Konkursas). Konkurso laimėtoju pripažinta ūkio subjektų grupė, susidedanti iš (duomenys neskelbiami) (toliau - Konkurso laimėtojas). Konkurso laimėtojo pasiūlymas galioja iki 2020 m. balandžio 1 d. 2020 m. kovo 6 d. Pareiškėja gavo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - Atsakovė arba VPT) raštą Nr. 4S-237 (toliau - Skundžiamas sprendimas), kuriuo Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pavedimu ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (toliau - Koncesijų įstatymas) 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies 5 punkto nuostatomis, įpareigojo Pareiškėją sustabdyti Koncesijos sutarties sudarymo procedūrą, kol Atsakovė pateiks Pareiškėjos pateiktų dokumentų, susijusių su Koncesija, ir sprendimų įvertinimą.
2.2. Teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes Atsakovei nėra suteikta kompetencija šios Koncesijos atžvilgiu atlikti Konkurso procedūrų vykdymo kontrolę ir įpareigoti Pareiškėją sustabdyti Konkurso procedūras. Koncesijų įstatymo 66 straipsnio nuostatos, kuriomis Atsakovė grindžia savo teisę priimti Sprendimą, galioja tik nuo 2018 m. sausio 1 d., tuo tarpu Konkurso procedūros buvo pradėtos dar 2016 metais ir jos yra vykdomos pagal tuo metu galiojusią Koncesijų įstatymo redakciją - kuri nenustatė Atsakovei jokių įgaliojimų, susijusių su Koncesijų įstatymo pagrindu vykdomais koncesijos suteikimo konkursais. Tai, kad Atsakovei nebuvo priskirta funkcija kontroliuoti ar aiškinti Koncesijai taikomų Koncesijų įstatymo nuostatų yra patvirtinusi ir pati Atsakovė. Todėl Atsakovė, priimdama Skundžiamą sprendimą, viršijo savo kompetenciją.
2.3. Pažymi, kad projektas Koncesijos įgyvendinimui rengiamas beveik 6 metus. Prie to aktyviai ir tiesiogiai prisidėjo daugybė institucijų, į Koncesijos parengimą ir kuo geresnį ir efektyvesnį Konkurso vykdymą buvo investuoti didžiuliai tiek Pareiškėjos, tiek kitų suinteresuotų institucijų ištekliai, tačiau Projekto įgyvendinimui buvo nuolat trukdoma. Galutinės Koncesijos sutarties sąlygos buvo patvirtintos dar 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-359. Jau tada buvo aiški Projekto finansavimo struktūra, Konkurso laimėtojas vietoje Projektui nebeskirto numatyto ES finansavimo turės skolintis Projekto finansavimui reikalingus pinigus iš finansų institucijų. Todėl priežiūros institucijos, jeigu būtų elgęsi sąžiningai, apdairiai ir pagrįstai, jau tuo metu galėjo operatyviai pradėti visus joms pagrįstai reikalingus patikrinimo ir vertinimo veiksmus. Tačiau beveik 4 mėnesius iš esmės nieko nedarė, o kad pateisintų savo neveiklumą, ar dėl kitų neaiškių priežasčių, iš esmės nurodė Atsakovei priimti jos kompetencijai nepriklausantį Skundžiamą sprendimą ir įpareigoti stabdyti Koncesijos sutarties sudarymo procedūrą. Tokie veiksmai akivaizdžiai neatitinka įstatymų viršenybės, skaidrumo, objektyvumo ir lygiateisiškumo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ)
2.4. Mano, kad net jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų laikoma, jog Atsakovei suteikta kompetencija priimti Skundžiamą sprendimą, šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka Koncesijų įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų. Pagal šiuos reikalavimus, Atsakovė gali įpareigoti suteikiančiąją instituciją sustabdyti koncesijos suteikimo procedūras ne bet kada, bet tik įtarusi Koncesijų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir laikantis privalomų teisingumo ir protingumo kriterijų. Tuo tarpu šiuo atveju šie kriterijai yra netenkinami. Neaišku, kokius Koncesijų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus Atsakovė įtaria Pareiškėjos atžvilgiu Koncesijoje. Bet kur kas svarbiau yra tai, kad Skundžiamu sprendimu nustatytas įpareigojimas sustabdyti Koncesijos procedūras akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei būtų itin neproporcingai žalingas - dėl jo kyla rizika, kad jau ir taip ilgai besitęsiantis nacionalinės svarbos Projektas liks neįgyvendintas ir dėl to didžiulę žalą patirs ne tik Administracija ir Ministerija, bet ir visuomenė ir viešasis interesas.
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo atmesti. Paaiškino, kad Koncesijų įstatymu (redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) Tarnybai yra pavesta vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų (66 str. 1 d. 2 p.) bei nustatyta teisė, įtariant šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti suteikiančiąją instituciją sustabdyti koncesijos suteikimo procedūras iki suteikiančiosios institucijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti suteikiančiąją instituciją nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, pakeisti ar panaikinti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus (66 str. 3 d. 5 p.).
3.1. Pagal 2017 m. birželio 15 d. Koncesijų įstatymo I-1510 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-440 2 straipsnio 3 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos koncesijų suteikimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiais Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas. Tačiau, priešingai nei teigia Pareiškėja, tai nereiškia, kad įstatymo ankstesnės redakcijos taikymas koncesijos suteikimo procedūrų vykdymui paneigia Tarnybos, kaip koncesijų priežiūrą atliekančios institucijos, priežiūros funkcijos vykdymą koncesijos, kurios sutartis būtų sudaroma galiojant naujai Koncesijų įstatymo redakcijai, atžvilgiu.
3.2. Pažymi, kad Skundžiamą įpareigojimą Tarnyba priėmė ne savo iniciatyva, o vykdydama teisėsaugos institucijos pavedimą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. 17.2. – 1117 nurodoma, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Generalinei prokuratūrai pateikta informacija yra pakankamas pagrindas įtarti, kad koncesijos suteikimo procedūros vykdytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl yra būtina stabdyti koncesijos sutarties pasirašymą. Tarnyba yra tas subjektas, kuris atlieka savo pobūdžiu koncesijos suteikimo procedūrai labai artimų viešųjų pirkimų procedūrų priežiūros funkciją, o be to, ir pagal naujai įsigaliojusią Koncesijų įstatymo redakciją, būtent Tarnybai (o ne tam tikrai kitai institucijai, kuriai būtų reikalingos kitokios nei Tarnybos turimos kompetencijos) pavesta atlikti koncesijų teisinių santykių (nuo koncesijos paskelbimo) priežiūrą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
5. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos sprendimo įpareigoti pareiškėją sustabdyti Koncesijos sutarties sudarymo procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad Pareiškėja kartu su Ministerija vykdo projekto „Daugiafunkcis sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo kompleksas“ (skelbto 2016 m. rugsėjo 7 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 69; taip pat 2016 m. rugsėjo 7 d. Europos viešųjų pirkimų žurnale (TED), skelbimo Nr. 2016/S 172-309541) koncesijos suteikimo konkursą. Konkurso laimėtoju pripažinta ūkio subjektų grupė, susidedanti iš (duomenys neskelbiami).
6.1. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 17.2. – 1117 (toliau – pavedimas) informavo Atsakovę, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Generalinei prokuratūrai pateikta informacija yra pakankamas pagrindas įtarti, kad koncesijos suteikimo procedūros vykdytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl yra būtina stabdyti koncesijos sutarties pasirašymą.
6.2. Tarnyba 2020 m. kovo 6 d. Skundžiamu sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pavedimu ir Koncesijų įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies 5 punkto nuostatomis, įpareigojo Pareiškėją sustabdyti Koncesijos sutarties sudarymo procedūrą, kol Atsakovė pateiks Pareiškėjos pateiktų dokumentų, susijusių su Koncesija, ir sprendimų įvertinimą.
7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas (toliau – ir Koncesijų įstatymas); Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – ir VPĮ). Pagal VPĮ 93 straipsnio nuostatas, Viešųjų pirkimų tarnyba - valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus, finansuojama iš valstybės biudžeto, priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. Viena iš Tarnybos paskirčių, numatytų 2011 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1517 patvirtintuose Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatuose - įgyvendinti koncesijų politiką ir prižiūrėti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo. Pagal Koncesijų įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Tarnyba vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, o pagal šio straipsnio 3 dalies 5 punktą, įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti suteikiančiąją instituciją sustabdyti koncesijos suteikimo procedūras iki suteikiančiosios institucijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti suteikiančiąją instituciją nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, pakeisti ar panaikinti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus.
8. Pareiškėjos teigimu, atsakovė priimdama Skundžiamą sprendimą viršijo savo kompetenciją, be to sprendimas neatitinka VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų.
9. Tarnyba, nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodama, kad sprendimą priėmė vykdydama teisėsaugos institucijos pavedimą, pagal teisės aktais suteiktus įgaliojimus.
10. Vadovaujantis 2017 m. gegužės 2 d. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 4 straipsnio 7 ir 8 dalimis, pirkimų procedūroms taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. birželio 30 d., nuostatos, o pirkimų sutarčių vykdymui – Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. liepos 1 d., nuostatos. Ginčo koncesijos atveju, kaip ir yra numatyta 2017 m. birželio 5 d. Koncesijų įstatymo I-1510 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-440 2 straipsnio 3 dalyje iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos koncesijų suteikimo procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas. Tuo tarpu, ginčo koncesijos sutartis, taikant viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo analogiją, turėtų būti vykdoma (pvz., atliekami koncesijos sutarties keitimai) Koncesijų įstatymo, galiojančio nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. koncesijos sutarties sudarymo metu galiojančios įstatymo redakcijos, nustatyta tvarka. Šia Koncesijų įstatymo redakcija (galiojanti nuo 2018-01-01) Tarnybai yra pavesta vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų (66 str. 1 d. 2 p.) bei nustatyta teisė, įtariant šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti suteikiančiąją instituciją sustabdyti koncesijos suteikimo procedūras iki suteikiančiosios institucijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti suteikiančiąją instituciją nutraukti koncesijos suteikimo procedūras, pakeisti ar panaikinti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus (66 str. 3 d. 5 p.).
11. Teismo vertinimu, priešinga pozicija reikštų, jog koncesijų sutarčių, kurios (kaip ir šiuo atveju) įprastai sudaromos 25 metų laikotarpiui, atitiktis teisės aktų reikalavimams per visą jų galiojimo laikotarpį negalėtų būti vertinama vien todėl, kad jų suteikimo procedūra pradėta galiojant ankstesnei Koncesijų įstatymo redakcijai, nors pagal naujai įsigaliojusią minėto įstatymo redakciją, įstatymų leidėjas Tarnybai pavedė atlikti koncesijų priežiūrą. Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Tarnyba neturi kompetencijos vykdyti ginčo koncesijos priežiūros, nes bylos medžiaga (Generalinės prokuratūros raštas) aiškiai patvirtina, kad koncesijos suteikimo procedūra buvo vykdoma pažeidžiant teisės aktų nuostatas, be to, turi būti apgintas viešasis interesas. Pažymėtina, kad Valstybė, vykdydama savo funkcijas, turi veikti visos visuomenės interesais (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešasis interesas, valstybė turi užtikrinti viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą. Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, Konstitucijoje įtvirtinti pilietinės visuomenės ir teisingumo siekiai, Lietuvos valstybės unitarinis pobūdis, kiti konstituciniai imperatyvai suponuoja tai, kad savivaldybės – teritorinės bendruomenės viešasis interesas negali būti priešpriešinamas visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos, kurios dalis yra ir atitinkama teritorinė bendruomenė, viešajam interesui. Ir dėl šios priežasties, be tų funkcijų, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, joms gali būti pavesta vykdyti ir tam tikras valstybės funkcijas; taip yra užtikrinama veiksmingesnė valstybės valdžios ir piliečių sąveika, valdymo demokratiškumas; pagal Konstituciją tokios valstybės funkcijos savivaldybėms vykdyti turi būti perduodamos įstatymu (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Taigi viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimu siekiama kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Teismo vertinimu, viešieji prekių ar paslaugų pirkimai savo esme panašūs teisiniai santykiai, turintys panašius teisinio reguliavimo tikslus (visuomenės suinteresuotumas tam tikrais gėriais, kurių poreikis patenkinamas šiomis viešojo konkurso rūšimis, dalyvių sąžiningos konkurencijos skatinimas ir užtikrinimas, konkursą rengiančių institucijų atstovų korupcijos prevencija ir pan.).
12. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. kovo 6 d. rašte pažymėta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Generalinei prokuratūrai pateikta informacija yra pakankamas pagrindas įtarti, kad koncesijos suteikimo procedūros vykdytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl yra būtina stabdyti koncesijos sutarties pasirašymą. Be to, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. kovo 19 d. atsakymo Nr. 17.2.-1278 į Tarnybos raštą, kuriuo, atsižvelgdama į Savivaldybės 2020 m. kovo 12 d. rašte išdėstytas aplinkybes, Tarnyba prašo informuoti ar neprieštaraujama dėl Tarnybos 2020 m. kovo 6 d. suteikiančiajai institucijai pateikto įpareigojimo Nr. 4S-237(7.33.)E dėl Koncesijos sutarties sudarymo procedūros stabdymo atšaukimo, prokuratūra susipažinusi su Tarnybos raštu ir pateiktais dokumentais, išreiškė poziciją, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašyme išdėstytos aplinkybės nesudaro prielaidų Tarnybai atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas priemones.
13. Vadinasi, vadovaujantis Koncesijos įstatymo 66 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Tarnyba turi teisę sustabdyti Koncesijos sutarties sudarymo procedūrą, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą dėl tarnybos įpareigojimo, susijusio su koncesija „Daugiafunkcinis sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo kompleksas.
14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
15. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 4S-237, todėl jis paliekamas nepakeistas, Pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
16. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Heile prieš Suomiją; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Rūta Miliuvienė
Henrikas Sadauskas