Civilinė byla Nr. e2S-1360-601/2025

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01240-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.6.1; 3.3.2.5; 3.3.2.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8470-457/2025 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams I. V., E. Č., A. U., M. Š., trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“ dėl turto priteisimo natūra.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. Š. 2025 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti jai žemės sklypus, kurie Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-45-797/2019 dėl santuokos nutraukimo 2019 m. lapkričio 19 d. priimtu sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi buvo priteisti V. Š., t. y.:

-       10,6500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., rinkos kaina – 63 800,00 Eur;

-       24,5600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., rinkos kaina – 142 300,00 Eur;

-       0,4200 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., rinkos kaina – 2 500,00 Eur;

-       0,1500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., rinkos kaina – 900,00 Eur;

-       3,8500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., rinkos kaina – 23 100,00 Eur.

2.       Ieškovė nurodė, kad minėtu teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir V. Š. (mirusio (duomenys neskelbtini) santuoka, o santuokoje įgytas turtas bei prievolės padalinti lygiomis dalimis. Tarp padalinto turto buvo ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r. – 124 000 Eur vertės 3,500 ha žemės sklypas (miškų ūkio paskirties) ir jame esanti kavinė su motelio patalpomis, artezinis gręžinys, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo aikštelė, tvora, pavėsinė, su kitu neįregistruotu 273 500,00 Eur vertės turtu (esančiu prie kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r.), kuris priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

3.       Tačiau ieškovei 2022 m. pabaigoje tapo žinoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dar 2020 m. balandžio 14–20 d. V. Š., kaip statytojui, surašė 24 privalomuosius nurodymus nugriauti 24 statinius, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., nes jie pastatyti savavališkai. Pasak ieškovės, tokie statiniai negalėjo būti įtraukti į dalintino turto balansą bei priteisti asmeninės nuosavybės teise, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnį savavališkos statybos objektai negali būti teisėtais civilinės apyvartos objektais.

4.       Teismui priteisus ieškovei 273 500,00 Eur įvertintą neregistruotą turtą, kuris faktiškai yra bevertis ir negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei eksploatuojamas, buvo iškreiptas dalintino turto balansas. Kadangi V. Š. nuslėpė aplinkybę apie Inspekcijos nustatytą savavališką statybą, ieškovės teigimu, šis turtas šalintinas iš dalinamo turto balanso, o vietoje jo natūra ieškovei turėtų atitekti 135 410,00 Eur vertės santuokoje įgytas turtas, kuris anksčiau buvo priteistas V. Š. (CK 3.116–3.117 straipsniai).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

6.       Teismas nurodė, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, sutuoktinis savo pažeistas teises gali ginti tik pasinaudodamas proceso atnaujinimo institutu CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Kadangi nuo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties dar nėra praėjęs penkerių metų terminas, teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, o ne kreiptis į teismą su nauju civiliniu ieškiniu.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) I. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės ieškinį dėl turto priteisimo natūra. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išimtiniais atvejais klausimai, susiję su bendro turto padalijimu, gali būti nagrinėjami atskiroje byloje, nepriklausomai nuo termino proceso atnaujinimui santuokos nutraukimo byloje. Priešingu atveju būtų nepagrįstai apribota asmens teisė į teisminę gynybą, o buvusio sutuoktinio turtinės teisės liktų neapgintos ar pažeistos;

7.2.       Šiuo atveju egzistuoja išskirtinė aplinkybė – atsakovas santuokos nutraukimo byloje V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl sutuoktinio mirties procesinių teisių perėmimas santuokos nutraukimo byloje yra negalimas, todėl negalimas ir proceso atnaujinimas;

7.3.       Sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu nei teismui, nei ieškovei nebuvo žinoma apie kompetentingos institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – 2020 m. balandžio 14–20 d. privalomuosiuose nurodymuose konstatuotą savavališkos statybos faktą. Dėl šios priežasties teismas klaidingai vertino, jog neįregistruoti statiniai, esantys 3,5000 ha žemės sklype, Joniškio r. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., prie kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“ (adresas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r.), gali būti įtraukti į dalintino turto balansą ir dalinami kaip nekilnojamasis turtas. Iš tiesų savavališkos statybos statiniai negalėjo būti laikomi teisėtais civilinės apyvartos objektais (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Pagal Inspekcijos privalomuosius nurodymus, V. Š. turėjo nugriauti neįregistruotus statinius, tačiau jų nevykdė, todėl teismas leido Inspekcijai V. Š. lėšomis nugriauti, išardyti statinius ir sutvarkyti statybvietę. Privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimo aktai (PNURA) buvo surašyti jau po V. Š. mirties – 2025 m. vasario 26 d., ir tada galutinai tapo aišku, kad faktinė nugriautų, išardytų statinių statybinių medžiagų vertė yra 1 340,00 Eur, o ne 273 500,00 Eur, kaip buvo įvertinta santuokos nutraukimo byloje priimtais sprendimais.

8.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakė jį priimti, nurodydamas, kad teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje dėl turto padalijimo yra galutinis ir įgijęs res judicata galią. Teismas pažymėjo, jog naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, gali būti vertinamos tik pasinaudojus proceso atnaujinimo institutu CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Apeliantė teigia, kad šiuo konkrečiu atveju jos pažeistos teisės, susijusios su bendro turto padalijimu, privalo būti ginamos nagrinėjant atskirą bylą, nes atsakovas santuokos nutraukimo byloje yra miręs ir proceso atnaujinimas nėra galimas. Be to, tik po jo mirties galutinai paaiškėjo, kad faktinė nugriautų, išardytų statinių statybinių medžiagų vertė yra ženkliai mažesnė nei buvo įvertinta santuokos nutraukimo byloje priimtais sprendimais, todėl kilo būtinybė dalį atsakovui santuokos nutraukimo byloje priteisto turto priteisti jai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

11.       Pažymėtina, kad vienas iš bendrųjų teisės principų yra įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo privalomumas, vykdytinumas, jų res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas; draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat jie negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius. Tokiu būdu užtikrinamas procesinio stabilumo ir teisinio tikrumo principų įgyvendinimas. Tuo tarpu teisės aiškinimas, kuriuo būtų leista nagrinėti naują bylą dėl jau padalinto turto, neatitiktų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo, paneigtų res judicata galią ir sukeltų teisinio netikrumo, procesinio nestabilumo padarinius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės pagal įstatymą gali būti vertinamos tik proceso atnaujinimo tvarka.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad mirus atsakovui santuokos nutraukimo byloje, proceso atnaujinimas nėra galimas. Tokia išvada neturi teisinio pagrindo, nes civilinio proceso įstatymas tokio ribojimo nenumato. Pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį procesas negali būti atnaujintas tik dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Be to, ieškovė ginčija ne patį santuokos nutraukimo faktą, o turto padalijimo klausimą, kuris pagal įstatymą gali būti nagrinėjamas proceso atnaujinimo tvarka. Atsakovui mirus, byloje galimas procesinių teisių perėmimas – į bylą gali būti įtraukti jo įpėdiniai (turto paveldėtojai), kurie perima tiek teises, tiek pareigas, kylančias iš ginčo dėl turto. Tokiu būdu užtikrinamas proceso tęstinumas ir nepažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.

13.       Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas