PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės,

 uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-363-1005/2020 pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovui I. J. dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepilnamečiam vaikui, ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija - Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-637-783/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 ir 3 punktus ir: 1) padidinti nepilnamečiui vaikui L. J. iš atsakovo I. J. priteistą išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2019-10-28) iki vaiko pilnametystės, ieškovę paliekant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) nustatyti sekančią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: a) I. J. metų lyginės savaitės šeštadieniais nuo 14 val. iki 16 val. turi teisę susitikti su savo dukra jos gyvenamojoje vietoje, privalomai kartu dalyvaujant vaiko motinai; b) kitu laiku I. J. susitikimai su savo dukra jos gyvenamojoje vietoje galimi tik tuo atveju, jeigu tai bus suderinta su D. J. ir privalomai jai kartu dalyvaujant; c) prieš įgyvendindamas bendravimo su vaiku teises ir pareigas, I. J. privalo prieš tris dienas informuoti D. J. telefonu ar kitu sutartu būdu; d) I. J., įgyvendindamas savo bendravimo tvarką su dukra, privalo atsižvelgti į vaiko norus, interesus ir nuomonę.

2.       Nurodė, kad nuo 2012 metų iš esmės padidėjo vaiko poreikiai ir išlaidos, kurios susidaro tenkinant juos. Vaiko minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga 400 Eur suma, todėl pusę šios sumos vaikui išlaikyti turi skirti atsakovas. Prašoma nustatyti nauja bendravimo tvarka, šiuo metu atitinkanti vaiko interesus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-637-649/2009, ir pakeistos Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-637-783/2012, 2 ir 3 punktus bei šiuos punktus išdėstė sekančiai: 1) padidinti nepilnamečiui vaikui L. J. iš atsakovo I. J. priteistą išlaikymą iki 130 Eur per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2019-10-28) iki vaiko pilnametystės, ieškovę paliekant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) nustatyti sekančią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: a) I. J. metų lyginės savaitės šeštadieniais nuo 14 val. iki 16 val. turi teisę susitikti su savo dukra L. J. jos gyvenamojoje vietoje, privalomai kartu dalyvaujant vaiko motinai D. J.; b) kitu laiku I. J. susitikimai su savo dukra L. J. jos gyvenamojoje vietoje galimi tik tuo atveju, jeigu tai bus suderinta su L. J. motina D. J. ir privalomai jai kartu dalyvaujant; c) prieš įgyvendindamas bendravimo su vaiku teises ir pareigas, I. J. privalo prieš tris dienas informuoti dukters motiną D. J. telefonu ar kitu sutartu būdu; d) I. J., įgyvendindamas savo bendravimo tvarką su dukra L. J., privalo atsižvelgti į vaiko norus, interesus ir nuomonę. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

4.       Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimu. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-21 sprendimu šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pakeista ir iš atsakovo priteistas 200 litų dydžio išlaikymas L. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8-10). Vaikui 2018-12-19 buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis nuo 2018-12-19 iki 2020-12-19 dėl (duomenys neskelbtini). Mergaitė lanko bendrojo lavinimo mokyklą 5 klasę, tačiau mokosi pagal individualizuotą programą (el. b. l. 21-25;58;71). 

5.       Nustatė, kad ieškovė perka maisto produktus, higienos prekes, apmoka už komunalinius patarnavimus, autobuso bilietus ir t. t. (el. b. l. 104-124) Pagal ieškovės pateiktą lentelę išlaidos vaiko maitinimui yra 155 Eur, rūbams 50 Eur, avalynei 50 Eur, higienos prekėms 20 Eur, sveikatos priežiūrai (vitaminai, vaistai) 50 Eur, pramogoms 30 Eur, komunalinių paslaugų ir būsto nuomos 50-70 Eur, kišenpinigiai 20 Eur, mokymosi priemonės 30 Eur, buities įrengimas (baldai, kompiuteris, mobilus telefonas, televizorius, buities prietaisai (naudoti kartu su kitais šeimos nariais) 60 Eur, ekskursijos 10 Eur, dailės būrelis 25 Eur, kulinarijos būrelis 5 Eur, kelionės į Panevėžio miesto gydymo įstaigas ir kitas įstaigas 18 Eur, papildomos išlaidos reabilitacinėms procedūroms pagal neurologo rekomendaciją (baseinas, sporto kineziterapija Panevėžyje) 30 Eur. Papildomai lentelėje nurodoma, kad vaikui reikalingas specialus aprūpinimas (pavyzdžiui, ortopedinė kuprinė). Bendra išlaidų suma - 623 Eur (el. b. l. 102). Pažymėjo, kad ieškovė teisme iš esmės patvirtino nurodytas sumas, kaip reikalingas vaiko poreikių tenkinimui.

6.       Nustatė, kad šalys savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (el. b. l. 30-31; 81;84). Ieškovė nedirba, už L. J. priežiūrą gauna 58 Eur priežiūros pašalpą. Kitos ieškovės disponuojamos lėšos irgi yra gaunamos iš valstybės, kaip socialinės išmokos, t. y., socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, tikslinės pašalpos ir kt. Vaikui mokama 198 Eur šalpos neįgalumo pensija bei 90,44 Eur dydžio „vaiko pinigai“. (el. b. l. 28-41) Ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame socialiniame būste, nuomos mokestis per mėnesį yra 12,36 Eur (el. b. l. 129-135).

7.        Atsakovas 2019 metais ir 2020 metų pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis į atskaičius mokesčius buvo apie 379 Eur per mėnesį (el. b. l. 72-82-83), tačiau iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis įmonėje nebedirba, įmonė gamybos nebevykdo. I. J. (duomenys neskelbtini) gydytojas radiologas nustatė tarpslankstelinių diskų osteochondrozę (el. b. l. 80).

8.       Vertino, kad vaikui 200 litų (57,92 Eur) dydžio išlaikymas buvo priteistas 2012 metais, kai vaikas buvo 4 metų amžiaus, per 8 metus vaiko poreikiai ženkliai padidėjo ir yra užprogramuoti toliau augti. Sprendė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalingas žymiai didesnis išlaikymas. 

9.       Vertino, kad vaikui dėl nustatyto vidutinio neįgalumo lygio yra mokama 198 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija, skirta tenkinti poreikiams, kurie susiję su jo susirgimais ir ši suma turi padengti protingas ir būtinas išlaidas, kurios atsiranda (gali atsirasti) ryšium su specifiniais vaiko poreikiais. Pažymėjo, kad kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui atsakovas skiria 57,92 Eur pagal ankstesnį teismo sprendimą, taip pat 2017-04-06 savanoriškai sudarė „Saugaus vaiko fondo sutartį“, pagal kurią iki 2027-08-09 vaiko naudai planuojama sukaupti ne mažesnė, kaip 2739 Eur suma, ir nuo sutarties sudarymo kas mėnesį moka 25 Eur dydžio įmokas bankui.

10.        Ieškovė nedirba, gauna tik 58 Eur neįgalaus vaiko priežiūros pašalpą, atsitiktinį uždarbį. Vertino, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, jai iš esmės tenka vaiko priežiūros našta, todėl jos indėlis į vaiko auginimą yra nė kiek ne mažesnis, nei atsakovo teikiamas išlaikymas.

11.       Teismas gydytojo radiologo surašytos išvados nevertino kaip įrodymo, kad atsakovas gali būti laikomas nedarbingu asmeniu. Pažymėjo, kad atsakovas iki šiol per pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 2017-06) nesikreipė į atsakingas sveikatos įstaigas dėl neįgalumo nustatymo, taip pat, 2019 metais ir 2020 metų pradžioje dirbo ganėtinai sunkų fizinį darbą lentpjūvėje bei teisme pripažino, kad gyvena kaime ir padeda tėvams ūkyje. Sprendė, kad atsakovas yra ne tik pakankamai jauno amžiaus, bet ir darbingas bei išlaikymą galintis teikti asmuo. Pažymėjo, kad jis turi įgijęs suvirintojo ir medžio pjovėjo specialybes, ieškosi darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir dirba tėvų ūkyje. Sprendė, jog atsakovas gali uždirbti tokį atlyginimą, kurio užtektų tenkinti savo poreikius bei teikti vaikui didesnį išlaikymą. Pripažino, kad tėvai kas mėnesį turėtų skirti 12 metų amžiaus nepilnametės dukters būtiniems poreikiams užtikrinti 260 Eur, jau  įvertinus aplinkybę, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą šalių dukrai yra skiriama ir 90,44 Eur valstybės išmoka (vaiko pinigai). Sprendė, kad ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-10-28 iki vaiko pilnametystės (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196, 3.200 straipsniai).

12.       Teismas, įvertinęs duomenis, apibūdinančius vaiko sveikatos būklę, duomenis apie 2019 metais vykusį, o po to nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuriame I. J. buvo įtariamas atlikęs netinkamus veiksmus prieš dukrą (el. b. l. 11-17) bei atsižvelgęs į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, paties atsakovo poziciją, sprendė, kad ieškinyje siūloma nauja atsakovo bendravimo tvarka su vaiku geriausiai šiuo metu atitinka vaiko interesus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovas I. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14.       Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo gyvenimiškas aplinkybes, kad jis savanoriškai kaupia fondą vaikui, rūpinasi mama ir neįgalia seserimi; neįvertino, kad ieškovė pragyvena iš vaikui skirtų atsakovo ir valstybės mokamų lėšų, neprisideda prie vaiko poreikių patenkinimo, jos faktinės šeimos pajamos mažesnės nei nurodomi vaiko poreikiai. Atsakovas nenori išlaikyti pačios ieškovės. Teismas neatsižvelgė į abiejų tėvų dedamas pastangas užsidirbti lėšų, ieškovė ilgą laiką nedirba.

15.       Atsakovas tinkamai vykdo pareigas vaikui, niekada neveikė priešingai vaiko interesams ar saugumui, o teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, remdamasis nutrauktu ikiteisminiu tyrimu bei nustatydamas ribojimus.

16.       Nurodo, kad bendravimo tvarka suteikia ieškovei visas galimybes drausti atsakovui bendrauti su vaiku, sudaryti kliūtis bendravimui su dukra, nustato perteklines pareigas, įtvirtina esminę tėvų nelygybę rūpintis ir auklėti bendru biologiniu vaiku (Konstitucijos 38 str.) ir neteisėtai riboja tėvo valdžią, pažeidžia vaiko interesus, nes pašalina galimybę vaikui abiem tėvams būti vienodai prieinamiems. Teigia, kad su prašoma nustatyti bendravimo tvarka sutiko per klaidą.

17.       Nurodo, kad ieškovė disponuoja 210 Eur vaiko neįgalumo išmoka, 90 Eur dydžio išmoka vaikui, vaikas gauna nemokamą maitinimą mokykloje, 80 proc. nuolaidą kelionėms autobusu, su vaiku gyvena socialiniame būste (būstui išlaidos tik 11,41 Eur/mėn.), kitą jos dukrą išlaiko biologinis tėvas, ieškovė moka už būstą papildomai mokesčių 60 Eur (trims bute gyvenantiems asmenims), gauna maisto paketus iš Maisto banko kas du mėnesius, gauna 58 Eur išmoką už vaiko priežiūrą. Atsakovas teikia vaikui išlaikymą, kaupia banke lėšas vaikui po 25 Eur/mėn. jau apie 3 metus, galimybių teikti didesnį išlaikymą neturi bankrutavus jo darbovietei. 

18.       Atsakovas turi traktorininko pažymėjimą, yra įgijęs suvirintojo ir miško pjovėjo kvalifikaciją. Jis kitų vaikų neturi, bet rūpinasi motina ir jos turtu, o motina teikia paramą atsakovui apie 100 Eur/mėn. Atsakovas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo. Tėvų teikiamą paramą už pagalbą ūkyje atsakovas dažniausiai išleidžia maistui ir Saugaus vaiko fondo įmokoms ir taupymui, jokių išmokų negauna.

19.       Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė sudaro atsakovui kliūtis bendrauti su vaiku, o siūloma bendravimo tvarka suteikia jai teisinius įrankius dar labiau riboti galimybę bendrauti su vaiku. Pažymi, kad 1 punktas maksimaliai nepagrįstai riboja atsakovui galimybę matytis su vaiku, nes atsakovas gali matytis su vaiku tik 4 valandas per mėnesį ir jo bendravimas su vaiku gali vykti tik betarpiškai dalyvaujant ieškovei. Tokie ribojimai yra grindžiami tuo, kad atsakovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nereiškia, kad ji buvo padaryta, išvados pažeidžia nekaltumo prezumpciją.

20.       Atsakovas nori dalyvauti vaiko gyvenime maksimaliai, tačiau bendraujant su vaiku dalyvaus vaiko motina.  Tvarkos 2 punkte numatyta, kad atsakovas, norėdamas bendrauti su vaiku daugiau, turės gauti prieš jį nusiteikusios ieškovės sutikimą. Tokiu būdu bus apribota galimybė atsakovui bendrauti su dukra ir bus pažeidžiami vaiko interesai, nes vaikui sunkiomis gyvenimo akimirkomis abu tėvai negalės būti vienodai prieinami.  Tvarkos 3 punktas dar labiau suvaržo bendravimo tvarką, nes ieškovė, galimai pažeidinės 1,2 ir 4 punktuose nustatytas taisykles, galės teigti, kad telefoninio pokalbio metu ji informuota apie neatvykimą arba nesusitarta dėl kitų bendravimo su vaiku privalomų sąlygų, ar atsakovas konfliktavo. Mano, kad nereikalingi papildomi ribojimai ir sąlygos, jei 1 punkte nurodomas konkretus vaiko ir tėvo bendravimo laikas. Tvarkos  4 punktu ieškovė siekia įtvirtinti galimybes be atsakomybės riboti atsakovui tėvo valdžią. Ieškovė bet kada galės atsakovui uždrausti bendrauti su vaiku, teigdama, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, kad bendravimas kenkia vaiko interesams. Mano, kad šia tvarka siekiama ne stiprinti atsakovo ir vaiko tarpusavio ryšį, bet maksimaliai riboti jų bendravimą, kas neatitinka ir kasacinio teismo praktikos, CK 3.175 straipsnio nuostatų.

21.       Nesutinka su teismo sprendimu priteistą vaikui išlaikymą padidinti iki 130 Eur. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jau šiandien atsakovas rūpinasi vaiko ateitimi, 2017-04-06 yra sudaręs sutartį Saugaus vaiko fonde. Sutinka, kad vaiko poreikiai padidėjo, tačiau mano, kad teismas, įvertinęs minėtą aplinkybę, turėjo priteisti tik 100 Eur išlaikymo vaikui dydį, mokamą periodinėmis išmokomis.

22.       Nurodo, kad teismas nesprendė vaiko tėvų dedamų pastangų išlaikyti vaiką, neįvertino, kad ieškovė nedirba, vaiko išlaikymą, vaiko pinigus, vaiko neįgalumo ir kitas valstybės išmokas, lėšas panaudoja savo, savo faktinio sugyventinio ir tik galiausiai vaiko poreikiams. Ieškovė visiškai neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, nes jos asmeninės pajamos yra vos keliasdešimt eurų. Pažymi, kad net jis per didžiausius skausmus eina dirbti, kad bent minimaliai galėtų išlaikyti vaiką, savo mamą, seserį, save. Nesikreipė dėl nedarbingumo arba neįgalumo nustatymo, kadangi tokiu atveju būtų atleistas iš darbovietės, sunkiau įsidarbintų. Teismas nevertino ieškovės amžiaus, darbingumo, pastangų išlaikyti vaiką, dirbti, įgyti profesiją.

23.       Teigia, kad ieškovė siekia savo pačios išlaikymo. Ieškovė neperka vaikui kiekvieną mėnesį avalynės už 50 Eur, nes vaikas vaikšto su senais batais, o namuose be šlepečių. Rūbus perka tik padėvėtus, kuriems faktiškai išleidžia per mėnesį ne daugiau nei 15 Eur, vaikas pramogų beveik neturi. Ieškovė nenurodė jokių savo pajamų, tik kažkokius pasvarstymus apie senyvo amžiaus asmenų priežiūrą.

24.        Jos faktinės šeimos pajamos, kurias beveik visas sudaro išmokos vaikui, nesiekia net 623 Eur, kas patvirtina, jog ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra akivaizdžiai užaukštinti ir neatitinka tikrovės. Mano, kad realiems vaiko poreikiams reikalinga 240 Eur suma, taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuo 2017 m. atsakovas kaupia vaikui Saugaus vaiko fondą (25 Eur/mėn.). Nurodo, kad vienkartinės išlaidos, kaip buitinės įrangos ir baldų išlaidos, nesąžiningai prilygintos periodinėmis išlaidomis.

25.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 

27.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo priteisto vaikui išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis dydis bei nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

28.       Byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-723-649/2009. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-637-783/2012 šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo pakeista ir iš atsakovo priteistas 200 litų dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8-10). Vaikui 2018-12-19 buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis nuo 2018-12-19 iki 2020-12-19 dėl (duomenys neskelbtini). Mergaitė šiuo metu lanko bendrojo lavinimo mokyklą 5 klasę, tačiau mokosi pagal individualizuotą programą. (el. b. l. 21-25;58;71). 

Dėl išlaikymo dydžio

29.       Apeliantas teigia, kad realių vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 240 Eur suma, taip pat, nustatant iš atsakovo priteistiną išlaikymo vaikui dydį, turi būti atsižvelgta, jog atsakovas moka savanoriškai įmokas vaiko ateičiai po 25 Eur per mėnesį. Mano, kad iš jo galėtų būti priteistas išlaikymas vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

30.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė perka maisto produktus, higienos prekes, apmoka už komunalinius patarnavimus, autobuso bilietus (el. b. l. 104-124) .Ieškovė į bylą pateikė lentelę, kurioje nurodė minimalius vaiko L. J. poreikius per mėnesį, ir šiems poreikiams tenkinti reikalingas pinigų sumas. Lentelėje nurodyta, kad išlaidos vaiko maitinimui yra 155 Eur, rūbams 50 Eur, avalynei 50 Eur, higienos prekėms 20 Eur, sveikatos priežiūrai (vitaminai, vaistai) 50 Eur, pramogoms 30 Eur, komunalinių paslaugų ir būsto nuomos 50-70 Eur, kišenpinigiai 20 Eur, mokymosi priemonės 30 Eur, buities įrengimas (baldai, kompiuteris, mobilus telefonas, televizorius, buities prietaisai (naudoti kartu su kitais šeimos nariais) 60 Eur, ekskursijos 10 Eur, dailės būrelis 25 Eur, kulinarijos būrelis 5 Eur, kelionės į Panevėžio miesto gydymo įstaigas ir kitas įstaigas 18 Eur, papildomos išlaidos reabilitacinėms procedūroms pagal neurologo rekomendaciją (baseinas, sporto kineziterapija Panevėžyje) 30 Eur. Papildomai lentelėje nurodoma, kad vaikui reikalingas specialus aprūpinimas (pavyzdžiui, ortopedinė kuprinė). Bendra aptartų išlaidų suma yra 623 Eur (el. b. l. 102).

31.        Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad protingumo reikalavimus atitinkanti suma, kurią tėvai kas mėnesį turėtų skirti 12 metų amžiaus nepilnametės dukters būtiniems poreikiams užtikrinti, yra 260 Eur, jau įvertinęs aplinkybę, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą šalių dukrai yra skiriama ir 90,44 Eur valstybės išmoka (vaiko pinigai). Tokiu atveju galima spręsti, jog pagrįstomis vaiko poreikių tenkinimui reikalingomis lėšomis teismas pripažino 350,44 Eur sumą (nevertinant išlaidų specifiniams vaiko poreikiams tenkinti, kuriuos turėtų padengti mokama 198 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija ir kurie ieškovės nebuvo individualizuoti). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokios išlaidos konkretiems vaiko poreikiams tenkinti yra neprotingos ir nepagrįstos ir kodėl jos sumažintos.

32.       Apeliantas nurodo, kad ieškovė patiria išlaidas būsto nuomai, tačiau jame gyvena trys asmenys, neperka vaikui kiekvieną mėnesį avalynės už 50 Eur, nes vaikas vaikšto su senais batais, o namuose be šlepečių, rūbus perka tik padėvėtus, kuriems faktiškai išleidžia per mėnesį ne daugiau nei 15 Eur, vaikas pramogų beveik neturi, vienkartinės išlaidos buities įrengimui nepagrįstai priskirtos prie periodinių išlaidų.

33.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikių tenkinimui nėra pilnai pagrįstos. Pripažintina, kad komunalinių paslaugų ir būsto nuomos išlaidos, sudarančios 50-70 Eur turėtų būti skirstomos visiems bute gyvenantiems asmenims po lygiai. Ieškovė teigė, kad, nors vyresnioji dukra registruota tame pačiame būste, tačiau ji gyvena atskirai ir būsto išlaikymo išlaidos dalintinos tik dviem asmenims. Tokiu atveju pripažintina, kad šių vaiko poreikių tenkinimui būtų reikalinga skirti apie 25-35 Eur per mėnesį.

34.        Taip pat abejotina, kad ieškovė kas mėnesį vaikui perka drabužius ir avalynę, šiems vaiko poreikiams išleidžia bendrą 100 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu ieškovė, paprašius detalizuoti, kas įeina į 50 Eur, skirtą aprangai, paminėjo ir batus, nors atskirai kaip vaiko poreikiams reikalingas išlaidas išskiria 50 Eur apavui, ji taip pat sutiko, kad vaikas nesunešioja batų per mėnesį laiko. Net ir atsižvelgus į tai, kad vaikas yra augantis, pripažintina, kad 100 Eur suma drabužiams ir apavui, skirtina kas mėnesį, negali būti vertinama kaip reali ir būtina.

35.        Nors ieškovė išreiškė abejonę, kad galimai vaikui reikės nešioti specialią ortopedinę avalynę, tačiau patvirtino, kad dar tik ateityje planuoja važiuoti pas ortopedą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, drabužiams ir apavui būtina suma sudarytų daugiausiai 50 Eur per mėnesį. Taip pat negalima sutikti, kad ieškovės nurodomos 60 Eur dydžio išlaidos buities įrengimui (baldai, kompiuteris, mobilus telefonas, televizorius, buities prietaisai (naudoti kartu su kitais šeimos nariais) galėtų būti vertinamos kaip pagrįstos. Teisme ieškovė paaiškino, kad dukra turi suskilusį telefoną, ateityje planuoja pirkti kitą, todėl abejotina, ar faktiškai tokios išlaidos patiriamos, be to, sutiktina su apeliantu, kad jos yra vienkartinės ir negalėtų būti priteisiamos kaip kasmėnesinės išlaidos.

36.       Nors apeliantas teigia, jog vaikas pramogoms išlaidų neturi, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, paaugliui vaikui reikalinga skirti lėšų renginių, kino teatrų lankymui, draugų gimtadieniams, todėl nesutiktina, kad išlaidos pramogoms laikytinos nepagrįstomis.

37.        Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams. Ieškovė teisme paaiškino, kad dukra važiavo  į Klaipėdą, delfinariumą, reikėjo duoti kišenpinigių 10 Eur, važiavo į stovyklą, cirką, todėl negalima sutikti su apeliantu, kad vaikas jokių pramogų neturi.

38.       Pripažintina, kad ieškovės nurodomos išlaidos sveikatos priežiūrai (vitaminai, vaistai) 50 Eur, kelionėms į Panevėžio miesto gydymo įstaigas ir kitas įstaigas 18 Eur, papildomos išlaidos reabilitacinėms procedūroms pagal neurologo rekomendaciją (baseinas, sporto kineziterapija Panevėžyje) 30 Eur, išlaidos kitiems neįvardintiems specialiems poreikiams (pvz. ortopedinė kuprinė), turėtų būti padengiamos iš L. J. mokamos šalpos neįgalumo pensijos.

39.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nekonkretizavo, kurios ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos, o kurios ne, tačiau iš esmės teisingai nustatė vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingą 350,44 Eur sumą. Iš šios sumos teismas atėmė pagal Išmokų vaikams įstatymą šalių dukrai mokamą 90,44 Eur valstybės išmoka (vaiko pinigai), kadangi šios lėšos skirtinos išimtinai vaiko poreikių tenkinimui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog abu tėvai kas mėnesį turėtų skirti bendrą 260 Eur sumą dukters būtiniems poreikiams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negalima spręsti, jog vaiko poreikiams reikalingų lėšų suma nustatyta netinkamai ir tėvai turėtų skirti apelianto nurodomą neženkliai mažesnę (240 Eur) sumą.

40.       Apeliantas nurodo argumentus, kad ieškovė nededa pakankamai pastangų įsidarbinti, gauti pajamų, tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, padidindamas priteistą iš atsakovo vaiko išlaikymą bei nustatydamas pareigą mokėti kas mėnesį po 130 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, sprendė, kad tėvai vaikui išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi dėti papildomas pastangas gauti pajamas, reikalingas vaiko poreikių tenkinimui. Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad šiuo metu ieškovė galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, pats apeliantas sutinka, jog ieškovės turtinė padėtis sudėtinga, tenka pragyventi iš valstybės mokamų pašalpų. Be to, patikrinus SoDros informacinėje sistemoje duomenis apie šalių gaunamas pajamas, nustatyta, kad atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. yra įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), gauna atlyginimą už darbą, jo pajamos rugsėjo mėnesį sudarė 994,18 Eur, tuo tarpu ieškovė ir toliau darbinių pajamų negauna. Tačiau jai tenka didžioji našta rūpinantis dukra.   

41.       Nors apeliantas nurodo, jog priteisiant iš jo vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis turi būti vertinama, jog jis moka savanoriškai įmokas vaiko ateičiai po 25 Eur per mėnesį, pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas ir yra reikalingas vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui šiuo metu. Tai, kad atsakovas savanoriškai moka vaiko ateičiai įmokas, nereiškia, kad šių įmokų dydžiu turėtų būti mažinamas iš atsakovo priteistino vaikui išlaikymo dydis. Pažymėtina, kad Saugaus vaiko fondo sutartis sudaryta iki 2027-08-09, tik tada vaikui būtų išmokėti pinigai, be to, sutartis gali būti nutraukiama.  Dėl nurodyto negalima sutikti su apeliantu, jog 25 Eur kas mėnesį mokama vaiko ateičiai suma turėtų būti vertinama sprendžiant dėl kasmėnesinio teiktino išlaikymo dydžio.

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko poreikiai yra padidėję. Taip pat pripažintina, jog atsakovo dabartinė turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Dėl nurodyto negalima sutikti su apeliantu, kad nepagrįstai buvo padidintas vaikui iš atsakovo priteistas išlaikymas iki 130 Eur sumos.

Dėl bendravimo su vaiku  tvarkos

43.       Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teigia, kad su ja sutiko per klaidą. Nurodo, kad nori dalyvauti vaiko gyvenime maksimaliai, tačiau bendraujant su vaiku dalyvaus vaiko motina, kas jo netenkina.

44.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie vaiko sveikatos būklę, apie 2019 metais vykusį, o po to nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuriame I. J. buvo įtariamas atlikęs netinkamus veiksmus prieš dukrą, bei atsižvelgęs į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, paties atsakovo poziciją, sprendė, kad ieškinyje siūloma nauja atsakovo bendravimo tvarka su vaiku geriausiai šiuo metu atitinka vaiko interesus. Pažymėtina, kad teismas išsamiai nepasisakė dėl bendravimo su vaiku tvarkos punktų, kadangi atsakovas teismo posėdžio metu su ja sutiko.

45.       CK

46.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė sutinkantis su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka. Pats atsakovas, nors buvo atstovaujamas advokato, teisme nesiūlė jokių savo variantų dėl bendravimo su vaiku  tvarkos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas netgi išreiškė abejonę, ar jis galėsiantis su vaiku bendrauti šeštadieniais nuo 14 iki 16 valandos, gal jis bus tuo metu užsiėmęs. Teigė bendrausiantis su vaiku tik pagal savo galimybes.

47.        Teisme atsakovas nurodė, jog, jeigu vaikas nenori bendrauti, jis galįs nebendrauti, jeigu vaikas norės, tai susitiks, paaugs, gal bus viskas kitaip, teigė bendravęs su dukra telefonu, dėl paskalbto karantino šalyje nebuvo nuvykęs susitikti, galimai jis važiuos dirbti į užsienį. Vertinant tokius atsakovo paaiškinimus, negalima spręsti, kad jis buvo suklaidintas ar kad jis būtų pageidavęs maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime bei su dukra siektų artimiau bendrauti.

48.       Pažymėtina, kad Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog vaiko ir tėvo bendravimas tam tikrą laiką buvo nutrūkęs dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, todėl siekiant atkurti bendravimą (vaiko ir tėvo ryšį) yra tikslinga pakeisti bendravimo tvarką, nustatant patikslintame ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką. Išvadoje nurodoma, jog buvo išklausyta L. nuomonė, išsiaiškinta, kad ji norėtų susitikti ir pabendrauti su tėčiu, jo pasiilgo. Atsakovas specialistams teigęs, kad jis nuo 2019 metų gegužės nebendravo su dukra, nebandė su ja susisiekti, manydamas, jog ji nenori su tėvu bendrauti bei dėl vykusio ikiteisminio tyrimo. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, jog atsižvelgiant į tėvo ir vaiko nebendravimą ilgą laiką, vaiko amžių, brandą, sveikatos, emocinę būklę, minimalus bendravimas nepažeis vaiko interesų. 

49.       Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, remdamasis nutrauktu ikiteisminiu tyrimu bei nustatydamas ribojimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinyje siūloma nauja atsakovo bendravimo tvarka su vaiku geriausiai šiuo metu atitinka vaiko interesus atsižvelgęs ir į tai, kad 2019 metais vyko, o po to buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriame I. J. buvo įtariamas atlikęs netinkamus veiksmus prieš dukrą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, sprendime tik nurodė faktines aplinkybes.

50.        Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas buvo įtariamas tuo, kad, žinodamas, jog L. J., yra mažametė ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, atliko L. J., jaunesnio negu šešiolikos metų asmens, tvirkinimo veiksmus, o būtent: savo gyvenamajame name kambaryje esančiai mažametei dukrai L. J. rodė seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio filmus.

51.       2019-07-09 Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad I. J. mažametei dukrai L. J. rodė seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio filmus, taip darė seksualinį poveikį nukentėjusiajai ir norėjo taip elgtis. 

52.       Apeliacinės instancijos vertinimu, sprendime nebuvo konstatuota, jog atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus vaiko atžvilgiu. Šiuo atveju aplinkybė, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas tik patvirtina faktą, jog dėl susiklosčiusios situacijos, pareikštų įtarimų tėvo ir vaiko santykiai kurį laiką buvo nutrūkę ir ryšys susilpnėjo. Manytina, kad dėl pareikštų įtarimų pobūdžio, vykusių ikiteisminio tyrimo veiksmų bendravimas turėtų būti atnaujinamas pamažu, iš pradžių susitikimų metu dalyvaujant ir ieškovei.

53.       Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti įtarimai dėl galimų tvirkinimo veiksmų ir kito asmens atžvilgiu, vaikui buvo atliekama medicininė ekspertizė, vykdomos apklausos, kas, tikėtina, neigiamai įtakojo vaiko savijautą, emocinę būklę. Byloje nėra duomenų, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir (ar) teisėtus interesus. Nors apeliantas abejoja, ar ieškovė neįtakos vaiko noro bendrauti su juo, tačiau apsiriboja tik deklaratyviais pasvarstymais. Pažymėtina, kad abu tėvai turi siekti kompromiso, jog vaiko ir tėvo ryšys kuo greičiau būtų atkurtas.

54.       Pažymėtina, kad teismas nustato tokią bendravimo  su vaiku tvarką, kokia ji galima pagal esamą faktinę situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tokia galimybė numatyta CK 3.175 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, atsakovas turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką negu esama.

55.       Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                          Dalia Pranckienė

                                                                                                                             Laimutė Sankauskaitė

                                                                                                                                     Birutė Valiulienė