Civilinė byla Nr. e2-23200-1168/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13148-2025-5

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,

sekretoriaujant Julijai Taraškevič,

vertėjaujant Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS INVEST“ atstovei Akvilei Žadeikytei,

atsakovei M. H., atsakovės atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS INVEST“ ieškinį atsakovei M. H. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BLENDER LITHUANIA F1“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,EDS INVEST“ (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovei M. H. (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės: 10 700,00 Eur negrąžinto kredito; 647,39 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo; 133,75 Eur sutarties aptarnavimo mokesčio; 3 798,62 Eur negautų pajamų; 1 033,30 Eur delspinigių; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė M. H. (buvusi A.) su trečiuoju asmeniu UAB BLENDER LITHUANIA F1 (toliau – ir pradinis kreditorius) 2022 m. vasario 11 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. LAI-00436687 (toliau – Sutartis) pagal kurią Pradinis kreditorius suteikė atsakovei vartojimo kreditą1, o atsakovė, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų Pradiniam kreditoriui, Pradinis kreditorius su atsakove sudarytą Sutartį 2022 m. liepos 25 d. nutraukė. 

3.       2022 m. gruodžio 3 d. sutartimi Nr. 20211203/01 dėl reikalavimo teisių perleidimo, sudaryta tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB EDS INVEST visos iš Sutarties kylančios reikalavimo teisės (įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas bei netesybas) į Atsakovę buvo perleistos ieškovei. Faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2022 m. gruodžio 30 d. Pažymėjo, kad apie reikalavimo perleidimą ieškovė skolininkę informavo rašytiniu pranešimu, siųstu 2023 m. sausio 13 d.

4.       Pažymėjo, jog atsakovė nevykdė pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 10 700,00 Eur. Taip pat nurodė, kad Sutarties bendrosiose sąlygose nurodyta, jog paskolos davėjas turi teisę apskaičiuoti, o Paskolos gavėjas turi mokėti palūkanas už naudojimąsi paskola. Pagrindinėse Sutarties sąlygose šalys susitarė dėl 13,50 procentų dydžio metinių palūkanų, nurodant, jog jos yra apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrąžinto kredito sumos likučio. Sutarties nutraukimo dieną (2022 m. liepos 25 d.) atsakovės nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis sudarė 647,39 Eur, kurias prašė priteisti iš atsakovės.

5.       Be kita ko nurodė, jog remiantis specialiosiomis Sutarties sąlygomis ir Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.15 punktu kredito gavėjas (atsakovė) be kitų pagal Sutartį grąžintinų/mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį Sutarties aptarnavimo mokestį. Nutraukus Sutartį prieš terminą kredito gavėjas (atsakovė) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotą mėnesinį Sutarties aptarnavimo mokestį, tačiau šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė. Pažymėjo, jog ieškovei perleistas atsakovės negrąžinto Sutarties aptarnavimo mokesčio likutis Sutarties nutraukimo dienai sudaro 133,75 Eur. 

6.       Sutarties bendrųjų sąlygų 1 skirsnyje nurodyta, kad Sutartyje nustatytos palūkanos yra už naudojimąsi bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas (t. y. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos). Pagrindinėse Sutarties sąlygose šalys susitarė dėl 13,50 proc. dydžio metinių palūkanų, nurodant, jog jos apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Pagal Sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo visą jai suteiktą kredito sumą grąžinti iki 2027 m. birželio 25 d. Taigi iki pat šios dienos pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžinto kredito bei nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje Sutartyje. Tačiau, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė - negrąžino jai suteikto kredito bei nesumokėjo sutartinių palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus suteiktomis lėšomis, todėl Sutartis buvo nutraukta. Anot ieškovės, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kreditorius negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas Sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. Ieškovė nurodo, jog už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2027 m. birželio 25 d. (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), atsakovė, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjusi kreditoriui papildomai dar 3798,62 Eur palūkanų. Paaiškino, jog negautos pajamos yra paskaičiuotos sutarties mokėjimo grafiko ribose, vadovaujantis mokėjimo grafiko trečiajame stulpelyje „Palūkanos“ nurodyta informacija (t. y. sudedant visas mokėjimo grafike po Sutarties nutraukimo dienos atsakovės mokėtinas palūkanas, pradedant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki paskutinės grafiko dienos). Anot ieškovės, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Sutartį nutraukus, kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, todėl ši suma priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

7.       Remiantis Sutarties specialiųjų sąlygų 10.1. punktu bei Sutarties bendrųjų sąlygų 12.3. punktu, ieškovė atsakovei paskaičiavo 1033,30 Eur delspinigių (11 481,14 EUR2 x 0,05 proc. x 180 d., už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 9 d. iki 2025 m. gegužės 8 d.), kuriuos prašė priteisti iš atsakovės. Taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

8.       2025 m. gegužės 27 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį (DOK-23200), kuriuo ji prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji nesiskolino ieškovės nurodyto dydžio kredito. Pažymėjo, kad Pradinė kreditorė jai suteikė 1 038,60 Eur dydžio kreditą 2022 m. vasario 11 d., todėl su ieškovės ieškinyje nurodytomis sumomis ji nesutinka. 

9.       Trečiasis asmuo UAB „BLENDER LITHUANIA F1“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2025 m. rugsėjo 8 d. pateiktame prašyme – nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (DOK-131214) nurodė, kad atsakovei buvo suteikta paskola pilna apimtimi, dalį paskolos išmokant jai į sąskaitą, o dalį - refinansuojant jos turėtus tris kreditus.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

10.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį pilna apimtimi byloje esančiais duomenimis. Ieškovės atstovė teigė, kad į bylą pateiktas atsakovės 2022 m. vasario 11 d. pranešimas patvirtina, kad jai buvo suteiktas būtent 10 700,00 Eur kreditas, kurio dalis buvo suteikta refinansuoti kitus atsakovės turėtus kreditus. Pažymėjo, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis galiojanti, nenuginčyta. Pažymėjo, kad 2025 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad užpildė paraišką kreditui suteikti ir per 1-2 valandas gavo 1 038,60 Eur kreditą. Tačiau iš pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad susirašinėjimas dėl kredito suteikimo ir refinansavimo vėliausiai vyko 2022 m. vasario 11 d. ryte, kai atsakovė pateikė duomenis apie norimus refinansuoti kreditus, jų dydžius, kredito sutartis buvo pasirašyta 14:10 val. o mokėjimas atliktas 20:40 val. Manytina, kad atsakovė neprisimena kredito suteikimo aplinkybių ir refinansavimo, arba tai yra jos gynybinė pozicija.

11.       Atsakovė siekė refinansuoti kitus tris kreditus, pateikė pradiniam kreditoriui turimus kitiems kreditoriams paskolų likučius. Jie nurodė paskolos likučius 2022 vasario 10-11 dienai, atsakovė įsipareigojo padengti mokėjimų skirtumus, kurie susidarys per vieną dieną. Nurodė, kad ieškovė remiasi iš pradinio kreditoriaus gautais duomenimis, elektroniniu susirašinėjimu ir mokėjimo pavedimais atsakovės kreditoriams, sudėjus visas sumas, matyti, kad ji atitinka atsakovei suteiktos paskolos dydį. Buvo atliktas atsakovės kreditingumo įvertinimas, buvo nustatyta, kad atsakovė turi tris kreditorius ir nori refinansuotis. Rašytinio susitarimo, kad dalis kredito bus skirta nefinansavimui, byloje nėra, tačiau tokią išvadą galima daryti remiantis bylos duomenimis. Nėra tiesioginio dokumento, kad būtų nurodymas pervesti kitiems kreditoriams.

12.       Paaiškino, kad nuo Kredito sutarties sudarymo ir nutraukimo skaičiuojamos mokėjimo palūkanos, o nuo sutarties nutraukimo iki Kredito sutarties termino pabaigos skaičiuoja kompensacines palūkanas. Delspinigius skaičiavo nuo Kredito sutarties nutraukimo dienai buvusios paskolos ir palūkanų sumos. Atstovė neturi duomenų ar buvo atsakovė informuota ir kaip buvo informuota apie suteiktą kreditą, kaip tai numato Kredito sutarties 5.4 punkte. Teigė, kad su atsakove buvo deramasi dėl specialiųjų sąlygų. Asmuo su sutartimi susipažįsta pažymėdamas, kad susipažino su sutarties sąlygomis. Asmuo prisijungęs į savo paskyrą mato dokumento turinį. Ji pasirašė tokią sutartį, kuri yra pateikta. Iš pradinio kreditoriaus paraiška nebuvo perduota. Patikslino, kad sutarties administravimo mokestis buvo nustatytas šalių susitarimu, už visą sutarties laikotarpį suma 1 713,00 Eur buvo 26,75 Eur ir buvo skaičiuojami iki Kredito sutarties nutraukimo. Konkreti suma būna nustatoma remiantis pradinio kreditoriaus vidiniais dokumentais, atsižvelgiant į kredito sumą, laikotarpį, skolininko mokumą, kitas aplinkybes.   

13.       Baigiamojoje kalboje akcentavo, kad tarp šalių yra pasirašyta galiojanti Kredito sutartis, ji turi šalims įstatymo galią. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dalis paskolos panaudota refinansuoti kitų atsakovės kreditorių įsipareigojimus. Pažymėjo, kad pati atsakovė nurodė, jog kreipėsi į pradinį kreditorių siekdama refinansuoti kitus įsipareigojimus. Pažymėjo, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės egzistuoja, remtinasi įrodymų pakankamumo taisykle, išvados daromos iš įrodymų visumos. Pateikti byloje įrodymai pagrindžia ieškovės reikalavimus, neprieštarauja vieni kitiems, o atsakovės teiginiai vertintini, kaip jos gynybinė pozicija.

14.       Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai buvo suteikta mažesnė nei sutartyje nurodyta paskolos suma – 1 038,60 Eur, kurią ji sutinka grąžinti, taip pat sutinka, kad nuo šios sumos būtų skaičiuojamos palūkanos ir kitos su paskola susijusios išmokos. Pažymėjo, kad paskolas paprastai iš jos mobiliojo telefono įformindavo jos vaikinas, kuriam buvo davusi visus prisijungimo duomenis.    

15.       Atsakovė teigė, kad neprisimena kokio dydžio paskolai pildė paraišką, tačiau didesnę nei 1 000,00 Eur, o buvo sumokėta tik apie 1 000,00 Eur. Teigė, kad jai žinoma, kad pradinis kreditorius apmokėjo sumas kitiems kreditoriams. Tačiau jos prašymo nebuvo – nei žodžiu nei raštu. Matė kredito sumų grąžinimo grafiką, bet nekreipė dėmesio, kokias sumas mokėjo neprisimena. Ketino grąžinti tokią sumą, kokią jai paskolino, t. y. turi grąžinti apie 1 000,00 Eur sumą. Teigė neprisimenanti, ar atliko kokius nors kredito grąžinimo mokėjimus. Tai nebuvo pirma jos kredito sutartis. Tačiau kitus du, iš trijų nurodytų, kreditus paėmė jos vaikinas, kuris turėjo atsakovės prisijungimo duomenis, juos perdavė pati, todėl jos vaikinas sudarė kredito sutartis jos vardu. Teigė suprantanti šių veiksmų pasekmes. Anot atsakovės, ji asmeniškai nesiuntė pradiniam kreditoriui duomenų apie kitiems kreditoriams turimus įsipareigojimus, galimai duomenys išsiųsti iš jos mobilaus telefono, juos galėjo siųsti vaikinas. Teigė, kad nei vieno laiško kreditoriui nesiuntė, telefonu nebendravo. Nurodė pasirašiusi paraiškos formą didesnei sumai, o atsiuntė tik 1000,00 Eur, todėl tik tą sumą sutinka atiduoti. Teigė prašiusi suteikti didesnę sumą, nes norėjo padengti kitiems kreditoriams įsiskolinimus. Po aptariamo kredito suteikimo, kiti kreditoriai ieškovei reikalavimų nebereiškė, teigė nežinojusi, kad jiems įsipareigojimai padengti. Tačiau kreditoriai jai nieko nesakė, tai ji ir neklausė. Mano neprivalanti grąžinti ieškovei sumų už kitiems kreditoriams įvykdytus įsipareigojimus, sutinka grąžinti tik pagal sutartį gautas pinigų sumas. Mano, kad proporcingai suteiktos paskolos sumai galėtų būti skaičiuojamos ir palūkanos bei administraciniai mokesčiai.

16.       Baigiamojoje kalboje atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškinys atmestinas didžiojoje dalyje. Nes pagal faktą atsakovė iš ieškovės gavo tik 1 038,10 Eur paskolos, todėl daugiau grąžinti neturi pagrindo. Sudarytą rašytinę sutartį ruošė ieškovė, jokių pakeitimų sutartyje dėl paskolos perdavimo atsakovei nebuvo padaryta. Nebuvo valios pakeisti paskolos dalyko perdavimą, o pagal sutartį, paskola perduodama pervedant į kliento sąskaitą, paskolos suteikimo diena yra laikoma diena,  kai suma įskaitoma į kliento sąskaitą. Visa paskolos suma turėjo būti pervesta į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė turėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais, tačiau iš vasario 11 dienos susirašinėjimo matyti, kad atsakovė įsipareigojo padengti kreditus iš savo lėšų. Laiške nėra jokių susitarimų, kad šalys keičia paskolos sutarties sąlygas. Atsakovė prisiėmė pareigą pervesti iš savo lėšų kreditoriams. Kadangi paskola yra realinis sandoris, ji laikoma sudaryta nuo pinigu gavimo momento. Buvo pervesta tik dalis paskolos 1 038,60 Eur, realiai paskolinta atsakovei buvo tik ši suma. Ieškovė neįgijo teises reikalauti iš atsakovės kitos paskolos dalies, nesant susitarimo dėl kitos dalies paskolos sumos, nuo paskolintos sumos skaičiuotini ir mokesčiai pagal sutartį. Ieškovė visą sumą reikalauja priteisti kaip paskolą, ir teismas negalėtų peržengti šio reikalavimo ribų. Nėra jokių prielaidų išvadai, kad atsakovė buvo susitarusi, kad jai bus pervesta 1/10 dalis paskos, o kita dalis bus pervesta kitiems kreditoriams. Atsakovė net nebuvo informuota, apie kitų kreditorinių jos įsipareigojimų tiesioginį apmokėjimą. Sutartis sudaryta nuotoliniu būdu, atsakovė užpilde prašymo formą, ieškovė pateikė pasiūlymą kiek gali suteikti paskolos, ieškovei buvo pateikti duomenys apie kitus įsipareigojimus, tačiau nebuvo jokio prašymo ar susitarimo dėl tiesioginio kitų kreditorinių įsipareigojimų padengimo. Informacija apie kitus kreditorius buvo pateikta tik  kreditingumo vertinimo tikslu.

17.       Trečiasis asmuo UAB „BLENDER LITHUANIA F1“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylą jis informuotas tinkamai, todėl ji nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 12 d. atsakovė M. H. (tada pavardė A.) ir UAB ,,Blender Lithuania F1“ (toliau – ir pradinis kreditorius) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. LAI-00436687 (toliau – ir Sutartis, Fl. 1, e. b. l. 11-21), kurios Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte numatyta kad M. H. suteikiama 10 700,00 Eur vartojimo kredito suma, numatoma kredito grąžinimo data 2027 m. birželio 25 d. (Specialiųjų sąlygų 6.6. punktas), palūkanų norma 13,50 procentų, sutarties aptarnavimo mokestis 1 712,00 Eur, delspinigiai 0,05 procentai (Specialiųjų sąlygų 7.1.1., 7.2., 10.1. punktai).

19.       Ieškovė nurodė, kad pradinis kreditorius UAB ,,Blender Lithuania F1“ pagal Sutartį dalį suteiktos 10 700,00 Eur paskolos sumos pervedė atsakovės turimiems kreditoriams, padengdama atsakovės jiems turimus kreditorinius įsipareigojimus. Iš byloje pateiktų bankinių mokėjimo nurodymų matyti kad 2022 m. vasario 11 d. UAB ,,Blender Lithuania F1“ 3 978,17 Eur sumą pervedė Bigbank AS filialui, 1 122,63 Eur sumą pervedė UAB ,,Credit Service“ ir 4 560,60 Eur sumą pervedė UAB ,,BNP Finance“, visuose mokėjimų nurodymuose gavėja nurodyta M. A. (Fl. 1 , e. b. l. 41-43). Taip pat 1 038,60 Eur 2022 m. vasario 11 d. pervesta atsakovei (Fl. 1, e. b. l. 44). Bendra pervestų lėšų suma yra 10 700,00 Eur (3 978,17 Eur + 1 122,63 Eur + 4 560,60 Eur + 1 038,60 Eur).

20.       Nustatyta, kad 2022 m. liepos 25 p. pranešimu Nr. 05 pranešimu UAB ,,Blender Lithuania F1“ informavo atsakovę, kad atsižvelgdama į tai, kad nepaisant raginimų ir įspėjimų, atsakovė nevykdė prisiimtų finansinių įsipareigojimų, Sutartį nutraukia. Taip pat informavo, kad turimais duomenimis, atsakovės įsiskolinimas sudaro 11 560,16 Eur, paragino skolą sumokėti bei priminė, kad už pradelstus mokėjimus kreditorius turi teisę skaičiuoti 0,05 % delspinigius nuo pradelstos sumos.

21.       2022 m. gruodžio 3 d. Sutartimi Nr. 20221203/01 dėl reikalavimo teisių perleidimo (toliau – ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, Fl. 1, e. b. l. 48-55) UAB ,,Blender Lithuania F1“, kaip pradinis kreditorius, UAB ,,EDS INVEST“, kaip naujajam kreditoriui, vadovaudamasis Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo atlygintinai perleisti Reikalavimo teises, o naujasis kreditorius įsipareigoja perimti iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teises už nustatytą  kainą (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.1. punktas). Nurodomos sutarties 2.2. punkte numatyta, kad reikalavimo teisės kyla tik iš šios sutarties 1 priede nurodytų klientų sutarčių. Iš pateikto 2023 m. gruodžio 30 d. priedo Nr. 1 prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad ieškovė, kaip naujais kreditorius perėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į atsakovę pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. LAI-00436687 (Fl. 1, e. b. l. 9). Byloje pateiktas 2023 m. sausio 13 d. pranešimas, kuriuo ieškovė informavo atsakovę apie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą bei  visų reikalavimo teisių į jos skolinius įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. LAI-00436687 (pagrindinę skolos sumą, palūkanas, delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininko mokėtinus mokesčius), taip pat visas kreditoriui suteiktas užtikrinimo priemones (hipoteka, įkeitimas, garantija, laidavimas, vekselis ir/ar kt., jeigu jų buvo). Pažymėjo, jog dėl įvykusio reikalavimo teisių perleidimo visus minėtus įsipareigojimus atsakovė privalo vykdyti naujajam kreditoriui (Fl. 1, e. b. l. 22). 

22.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė iš dalies sutiko su ieškiniu – dalyje dėl 1 038,60 Eur paskolos sumos bei Sutartyje numatytų palūkanų ir administravimo mokesčių apskaičiuotų proporcingai šiai suteiktos paskolos sumai. Atsakovė teigė kitos paskolos dalies nėra gavusi, todėl neturi pareigos jos grąžinti. Atsakovė pripažino, kad ji siekė gauti paskolą turimų kreditorinių įsipareigojimų padengimui, tačiau nurodė nedavusi pavedimo ir nesitarusi su pradiniu kreditoriumi, kad dalis pagal Sutartį turėtos atsakovei suteikti paskolos sumos bus pervesta ne į atsakovės sąskaitą, o tiesiogiai kitiems kreditoriams, atsakovės jiems turimiems įsipareigojimams padengti. 

23.       Ieškovė 2025 m. rugsėjo 9 d. teismui įteiktame prašyme priimti papildomus įrodymus (DOK-129641) paaiškino, kad pradinis kreditorius nurodė ieškovei, jog atsakovė leidimą refinansuoti skolinius įsipareigojimus davė telefoninio pokalbio metu, taip pat elektroniniu paštu pradiniam kreditoriui pateikė visus dokumentus, reikalingus įsipareigojimų refinansavimui bei raštu įsipareigojo iš asmeninių lėšų padengti skolinių įsipareigojimų skirtumus turimiems kreditoriams. Todėl ieškovė vertino, kad atsakovė davė sutikimą ir išreiškė norą, jog pradinis kreditorius refinansuotų jos skolinius įsipareigojimus. 

24.       Vadinasi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovei pagal sutartį suteiktos paskolos dydžio. Byloje nėra ginčo, kad Sutartis yra vartojimo sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Tokia vartojimo kredito sutarties sąvoka yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 punkte. CK 6.886 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai.

25.       CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

26.       Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo pasirašyta nuotoliniu būdu. ieškovės administruojamoje skolinimo platformoje. Dėl to ginčo tarp šalių nekilo. VKĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma nuotoliniu būdu su vartojimo kredito gavėju, jeigu vartojimo kredito davėjas įsitikina tokia vartojimo kredito gavėjo valia. VKĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartis turi būti sudaroma raštu patvariojoje laikmenoje. Vartojimo kredito sutarties šalys turi gauti po vieną vartojimo kredito sutarties egzempliorių. 

27.       Sutarties specialiųjų sąlygų 11 punkte numatyta, kad Vartojimo kredito išmokėjimui taikomos Bendrosios sąlygos, o 13 punkte numatyta, kad  nėra  sąlygų, keičiančių Bendrąsias sąlygas.  Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.5. punkte numatyta, kad ,,...< Klientui su Bendrove sudarius Sutartį, Bendra vartojimo kredito suma pervedama į Kliento sąskaitą“, o pagal 5.7. punktą ,,Vartojimo kredito suteikimo diena laikoma diena, kurią Bendra vartojimo kredito suma įskaitoma į Kliento sąskaitą“. Bendrųjų sutarties sąlygų 1.1.4. punkte Bendra vartojimo kredito suma apibrėžta, kaip kredito (pinigų) suma, kurią Bendrovė suteikia Klientui naudotis pagal konkrečias Specialiąsias sąlygas. Sutarties mokestis (jei taikomas) arba kitos su Sutartimi susijusios išlaidos, kurie finansuojami iš suteikiamo Vartojimo kredito, nelaikomi Bendros vartojimo kredito sumos dalimi. Jokių sąlygų, kad dalis Sutartyje numatytos paskolos sumos bus pervesta ne į atsakovės, o į jos kreditorių sąskaitas Sutartyje nenumatyta.

28.       Argumentams, kad pradinis kreditorius ir atsakovė susitarė dėl atsakovės turimų kreditorinių įsipareigojimų nefinansavimui pagrįsti ieškovė pateikė į bylą pradinio kreditoriaus 2022 m. vasario 11 d. siųstą atsakovei laišką – ,,kaip ir kalbėjome pokalbio metu, būtų reikalinga visa grąžintina suma su perskaičiuotomis palūkanomis, kreditorių, kuriuos norite refinansuoti. Paskolų likučius galite atsiųsti, atsakant į šį laišką“ bei elektroninį laišką, kuriuo atsakovei nurodyta pateikti pasižadėjimą pasidengti kredito skirtumus ir atsiųsti įrodymus. Taip pat atsakovės elektroniniais laiškais, kuriais ji persiuntė pradiniam kreditoriui duomenis apie turimus kreditorinius įsipareigojimus ir jų apimtis kreditoriams Bobutės paskola, Bigbank, UAB ,,Credit Service“ bei atsakovės 2022 m. vasario 11 d. ranka surašytu įsipareigojimu ,,pasidengti skirtumus Bigbank ir Vivus (2022-02-11) iš savų lėšų ir atsiųsti įrodymus sekančią darbo dieną apie uždarytus įsipareigojimus“. Pažymėtina, kad atsakovė nenurodė, kad įsipareigoja padengti skolos skirtumo UAB ,,BNP Finance“, tačiau šiai bendrovei pradinis kreditorius taip pat pervedė sumas kreditoriniams atsakovės įsipareigojimams padengti. Taigi, ieškovės nurodytas susirašinėjimas nepatvirtina, kad buvo susitarta dėl atsakovės paskolų refinansavimo, dalį suteikiamos paskolos sumos tiesiogiai sumokant atsakovės kreditoriams. Kaip pažymėjo ir ieškovės atstovė, susirašinėjimas dėl kredito suteikimo ir refinansavimo vėliausiai vyko 2022 m. vasario 11 d. ryte, kai atsakovė pateikė duomenis apie norimus refinansuoti kreditus, jų dydžius, o Sutartis buvo pasirašyta 14:10 val. mokėjimas atliktas 20:40 val. Vadinasi Sutartis pasirašyta po Sutarties šalių apsikeitimo informacija, tačiau, nepaisant galimo tarimosi dėl atsakovės kreditorių refinansavimo, Sutartyje nebuvo numatytos atitinkamos sąlygos. Iš aukščiau aptartų Sutarties nuostatų (žr. 27 punktą) matyti, kad šalys vienareikšmiškai numatė, kad visa paskolos suma 10 700,00 Eur suteikiama atsakovei, paskolos lėšas pervedant į jos asmeninę sąskaitą.

29.       Susitarimas sudaromas, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Kiekvienos prievolės esminis elementas yra jos dalykas (CK 6.3 str.). Sutarties esmė – tai šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią, o sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia kokiomis sąlygomis sudaryti sutartis, kokias teises ir pareigas nusimatyti (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

30.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę turi teikti šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį, t. y. subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo taikymo prieš objektyvųjį (pažodinis sutarties aiškinimas) prioritetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015). Kartu pabrėžtina, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktai, 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktas). 

31.       Šiuo atveju pradinio kreditoriaus ir atsakovės pasirašytoje Sutartyje aiškiai numačius, kad visa  bendra vartojimo kredito suma pervedama į atsakovės sąskaitą bei nenumačius pradiniam kreditoriui teisės dalį kredito sumos pervesti ne atsakovei, o jos turimiems kreditoriams, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šalys sudarė susitarimą dėl atsakovės kreditorių refinansavimo. Priešingas aptariamų Sutarties sąlygų aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Be to, aiškinimas, kad nesant aiškaus rašytinio susitarimo su skolininku vartotoju, kreditorius gali dalį suteikiamos paskolos pervesti kitiems skolininko turimiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti ne tik prieštarautų VKĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reikalavimui, kad vartojimo kredito sutartis turi būti sudaroma raštu, tačiau būtų nesuderinamas ir su tinkamo finansų sistemos stabilumo bei patikimumo užtikrinimo siekiu, sukeltų netikrumą skolinimosi rinkai. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius suteikė atsakovei tik 1 038,60 Eur dydžio vartojimo kreditą. Atsakovė pripažino, kad neatliko pagal Sutartį jokių jai suteikto vartojimo kredito grąžinimo įmokų, todėl ši aplinkybė laikytina taip pat įrodyta (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).  

32.       CK 6.101 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Specialiųjų sutarties 15.7. punkte, o taip pat Bendrųjų sąlygų 15.7. punkte numatyta, kad pradinis kreditorius turi teisę perleisti visas ar dalį savo teisių savo teises ir pareigų pagal Sutartį tretiesiems asmenims ar Blender grupės įmonėms ar sudaryti sandorius, pagal kuriuos tretieji asmenys galėtų turėti regresinių reikalavimų.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 28 punktas). Šiuo atveju pačioje Sutartyje numatytas atsakovės sutikimą pradiniam kreditoriui perleisti pagal Sutartį turimus reikalavimus, taip pat byloje nekilo ginčas ir dėl tinkamo atsakovės informavimo apie reikalavimo perleidimo faktą.

34.       Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės pateiktos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir jo priedo Nr. 1 matyti, kad ieškovė perėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į atsakovę pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. LAI-00436687. Reikalavimo teisės pagal Reikalavimų teisių perleidimo sutarties 1.1. punktą reiškia visas pradinio kreditoriaus teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal šios Sutarties prieduose nurodytas sutartis ir su jomis susijusias Prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su Reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, kylančias iš šios sutarties 1 priede nurodytų klientų sutarčių. 

35.       Todėl nustačius, kad atsakovei buvo suteiktas 1 038,60 Eur dydžio vartojimo kreditas bei nustačius, kad atsakovė neatliko nei vienos kredito grąžinimo įmokos, vertintina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į visą 1 038,60 Eur negrąžinto kredito sumą bei visus kitus šioje Sutartyje numatytus mokėjimus, skaičiuojamus nuo suteikto kredito sumos. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

36.       Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo, kad pradinis kreditorius UAB ,,Blender Lithuania F1“ atsakovės kreditoriniams įsipareigojimams padengti 3 978,17 Eur sumą pervedė Bigbank AS filialui, 1 122,63 Eur sumą pervedė UAB ,,Credit Service“ ir 4 560,60 Eur sumą pervedė UAB ,,BNP Finance“, iš viso 9 661,40 Eur. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama, įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018).

37.       Nagrinėjimu atveju, kaip minėta, Reikalavimų perleidimo sutartimi ieškovei pradinis kreditorius perleido tik reikalavimo teises kylančias iš Sutarties. Tačiau pagal Sutartį pradinis kreditorius turėjo reikalavimo teises tik į 1 038,60 Eur suteikto ir negrąžinto kredito sumą ir su juo susijusius mokėjimus. Ieškovei nebuvo perleista reikalavimo teisė į pinigų sumas, kurias UAB ,,Blender Lithuania F1“ sumokėjo už atsakovę tretiesiems asmenims, įvykdydamas atsakovės jiems turimus kreditorinius įsipareigojimus.

38.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est). Nagrinėjamu atveju tas faktas, kad pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę, kurios dalies pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis), ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas. Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet). Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis)  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022).

39.       Taip pat Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio (pagal pareigas) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

40.       Taip pat kasacinis teismas pasisakė ir dėl negaliojančios reikalavimo teisės perleidimo teisinių padarinių. Visų pirma teismas priminė CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatą, jog niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandoris (jo dalis), kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta. Antra, konstatavo, reikalavimo perleidimo sutarčiai negaliojant iš dalies, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kita sutarties dalis lieka galioti, nes nurodytos sutarties nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (CK 1.96 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008; kt.). Kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes pradinis kreditorius pats neturėjo reikalavimo teisės į Sutartyje nuodytą vartojimo kredito dalį 9 661,40 Eur sumai, nes šią sumą atitinkančios kredito dalies atsakovei nesuteikė, vadinasi Reikalavimo teisių perleidimo sutartis dalyje dėl šios 9 661,40 Eur sumos yra niekinė.

41.       Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kurioje nurodyta reikalavimo teisė galioja tik iš dalies, t. y. galioja dalyje dėl 1 038,60 Eur pradinio kreditoriaus atsakovei suteiktos paskolos ir su ja susijusiomis išmokomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 038,60 Eur negrąžinto kredito skola. Beje, atsakovė šią ieškinio dalį pripažįsta.

42.       Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nuo visos Sutartyje įrašytos kredito sumos, t. y. 10 700 Eur, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo 647,39 Eur, taip pat iki Sutarties nutraukimo nesumokėtą 133,75 Eur Sutarties aptarnavimo mokesčio sumą, 3 798,62 Eur negautas pajamas bei apskaičiuotus už šešis mėnesius 1 033,00 Eur delspinigius. Tačiau ieškovei priteisus tik 1 038,60 Eur negrąžinto kredito skolą, kuri sudaro 9,71 procentą Sutartyje nurodytos 10 700,00 Eur numatytos suteikti kredito sumos, proporcingai mažintinos ir suteiktai paskolai tenkančios palūkanų, delspinigių ir Sutarties aptarnavimo mokesčio sumos. Atsakovė taip pat sutiko, kad šie mokėjimai būtų priteisti proporcingai suteikto kredito daliai.  

43.       CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

44.       Nagrinėjamu Sutartyje šalys susitarė dėl atsakovės mokėtinos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos –  metinė fiksuota palūkanų norma – 13,5 procentų. Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi paskolos grąžinimo terminą numatė iki 2027 m. birželio 25 d. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Sutartis nuo 2022 m. liepos 25 d. buvo vienašališkai nutraukta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – nemokant kredito grąžinimo įmokų ir kitų pagal Sutartį mokėtinų palūkanų, ir atsakovė iki šiol nėra grąžinusi suteiktos paskolos sumos (1 038,60 Eur) bei nesumokėjo nei vienos sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų sumos,  darytina išvada, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas, todėl ieškovei priteistinos 62,86 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos nuo suteiktos paskolos sumos (647,39 Eur x 9,71 proc.).

45.       Taip pat ieškovė prašė priteisti iki sutarties nutraukimo 2022 m. liepos 25 d. apskaičiuotą 133,75 Eur Sutarties aptarnavimo mokestį. Sutarties Specialiųjų sąlygų 7.2 punkte šalys numatė, kad taikomas 1 712,00 Sutarties aptarnavimo mokestis. Atitinkamai Bendrųjų sąlygų 1.1.15 punktu kredito gavėja įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį Sutarties aptarnavimo mokestį. Sutarties aptarnavimo mokestis buvo išdėstytas visam Sutarties terminui, kiekvieną mėnesį po 26,75 Eur, tačiau ši suma apskaičiuota už numatytos suteikti kredito sumos 10 700,00 Eur aptarnavimą. Ieškovei buvo pasiūlyta paaiškinti, kaip yra nustatomas sutarties aptarnavimo mokesčio dydis. 2025 m. spalio 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-147139) ieškovė tik detalizavo atsakovei nustatyto Sutarties aptarnavimo mokesčio išdėstymą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad konkreti suma būna nustatoma remiantis pradinio kreditoriaus vidiniais dokumentais, atsižvelgiant į kredito sumą, laikotarpį, skolininko mokumą, kitas aplinkybes. Todėl, teismo vertinimu, atsakovei priteistina iki Sutarties nutraukimo apskaičiuoto Sutarties aptarnavimo mokesčio dalis proporcinga suteikto kredito daliai – 12,99 Eur (133,75 Eur x  9,71 proc.).  

46.       Atitinkamai dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis) nevykdant prievolių pagal paskolos sutartį ieškovė patyrė nuostolių negautų pelno palūkanų forma, skaičiuojamų nuo Sutarties nutraukimo dienos 2022 m. rugpjūčio  25 d. (pirmas mokėjimas po Sutarties nutraukimo) iki Sutarties termino pabaigos 2027 m. birželio 25 d. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovei tinkamai vykdant paskolos sutartį Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vadovaujantis ieškovės skaičiavimais, negauta aptariamų palūkanų suma, kurią ji tikėjosi gauti iš atsakovės už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos, skaičiuojant palūkanas nuo Sutartyje įrašytos numatytos suteikti kredito sumos 10 700,00 Eur sudaro 3 798,62 Eur. Todėl proporcinga nuo faktiškai suteikto kredito sumos ieškovei iš atsakovės priteistina negautų pajamų palūkanų forma suma sudaro 368,85 Eur (3 798,62 Eur x 9,71 proc.).

47.       CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sutarties Specialiųjų sąlygų 10.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė, už Sutartyje nurodyto termino praleidimą įsipareigoja mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė už uždelstą atsiskaityti 180 dienų laikotarpį prašo priteisti iš atsakovės 0,05 procento dydžio delspinigius nuo visų pagal Sutartį nesumokėtų sumų. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 100,30 Eur delspinigių suma (1 038,60 Eur + 62,86 Eur + 12,99 Eur = 1 114,45 Eur) x 0,05 proc. x 10 d.). 

48.       Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 583,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49.       CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99, par. 30; 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 43 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje visi teisiškai reikšmingi faktai nustatyti ir dėl visų esminių šalių pateiktų argumentų pasisakyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius.

51.       Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 367,00 Eur žyminio mokesčio, ieškinys patenkintas 9,71 procentų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 35,64 Eur šių išlaidų suma. Atitinkamai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 412,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (Fl. 1, e. b. l. 117-122, 150-154). Šių išlaidų suma nesiekia Rekomendacijose nurodytų priteistinų išlaidų už teisines paslaugas dydžių. Atmestų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 90,29 procentai, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 372,45 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus priešpriešinį šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 336,81 Eur (372,45 Eur - 35,64 Eur).

52.       Nagrinėjamoje byloje patirtos 8,46 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi šios išlaidos paskirsčius jas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kiekvienai iš šalių tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos tokių išlaidų sumos – 8,00 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“), nurodoma suma nepriteistina. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EDS INVEST“, juridinio asmens kodas 304478449, iš atsakovės M. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 038,60 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis eurus, 60 ct) negrąžinto kredito skolą,  62,86 Eur (šešiasdešimt du eurus, 86 ct) mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo, 12,99 Eur (dvylika eurų, 99 ct) sutarties aptarnavimo mokesčio, 368,85 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, 85 ct) negautų pajamų,  100,30 Eur (vieną šimtą eurų, 30 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 583,60 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2025 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei M. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EDS INVEST“, juridinio asmens kodas 304478449, 336,81 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus, 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Ingrida Krolienė