Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-465-212/2014
Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08412-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija:121.21
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-732/2013 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, L. K., tretiesiems asmenims R. N., A. P., VĮ Utenos miškų urėdijai, Utenos visuomenės sveikatos centrui, B. Z. R. dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos įsakymo, projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo, Utenos apskrities viršininko administracijos pažymos apie nebaigtą statybą be esminių nukrypimų nuo projekto panaikinimo ir L. K. įpareigojimo nugriauti statinį dalyje dėl statinių nugriovimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė panaikinti: 1) Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ 2 punktą; 2) Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 5 d. išduotą statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15; 3) Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 22 d. išduotą statybos leidimą Nr. P5-56; 4) Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. liepos 31 d. pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34; 5) įpareigoti atsakovę statytoją L. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo, Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) lėšomis nugriauti L. K. nuosavybės teise priklausantį statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad ginčijami statybą nurodytame žemės sklype įteisinantys dokumentai yra neteisėti, priimti pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų normas, todėl turi būti panaikinti. Miško žemėje gyvenamojo namo statyba negalima, todėl teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje negali būti įgyvendinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr.B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ 2-rą punktą, panaikino Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-02-05 statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15, panaikino Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-05-22 statybos leidimą Nr. P5-56, panaikino Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduotą 2009-07-31 pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34, įpareigojo statytoją L. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti L. K. nuosavybės teise priklausantį statinį - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1950-5929, esantį Molėtų rajono savivaldybėje, Narušiškio kaime, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, priteisė iš atsakovės L. K. į valstybės biudžetą 881,25 Lt.
Nustatė, kad Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius L. K. 2008-06-18 išdavė planavimo sąlygų sąvadą Nr. 8 Kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektui ūkininko ūkio sodybos formavimui 9,6 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šių sąlygų sąvade numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Molėtų rajono miškų priskyrimo miškų grupėms plano, patvirtinto LR Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651 reikalavimai. Sąlygose nurodyta, kad rengiant spec. planą tikslu ūkininko sodybai statyti, pastatų ir įrenginių vietas projektuoti ne miško žemėje. Suderinus žemėtvarkos projektą, Molėtų rajono savivaldybės administracija išdavė atsakovei 2009-02-05 statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15. Molėtų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisijos 2009-05-21 protokolu Nr.P2-9- (10) priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai, o 2009-07-31 pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34 pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2009-08-14 įregistruotas Žemės sklypo priklausinys - nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas - 1%, nuosavybės teise priklausantis L. K.. Liudytojai nurodė, jog atsakovei L. K. priklausantis namas stovi miške, ortografiniame žemėlapyje jo vieta taip pat pažymėta kaip esanti miške. Valstybinė miškų tarnyba 2010-07-20 raštu konstatavo, jog nurodytas sklypas patenka į IV miškų grupę ir jame nustatytas neteisėtas miško kirtimo faktas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos komisijos 2010-05-31 pažymoje padaryta išvada, jog gyvenamasis namas pastatytas miško žemėje, pagal nepagrįstai parengtus, suderintus ir patvirtintus projektus, tuo pažeistas viešasis interesas. Teismas nurodė, kad miško žemė yra tapati miškų ūkio paskirties žemei, tad net ir teigiant, kad sklype, kad Nr. 6228/0001:362. buvo kirtavietė ar miškų neapaugęs sklypas, tai nereiškia, kad tokia negali būti priskiriama miško žemei. UAB „Grametra“ parengė projektą vadovaudamasi dokumentais, kurie neatitinka oficialaus ortofotografinio žemėlapio reikalavimu, o atsakovė L. K. pasinaudojusi neteisėtai parengtu Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projektu ūkininko ūkio sodybai formavimui suderino su atsakingomis institucijomis dokumentaciją, kurios pagrindu sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas gyvenamasis namas. Kadangi namas yra pastatytas miško ūkio paskirties žemėje, todėl teismas atsakovę įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Be to, atsakovė L. K., 2010-02-26 aktu sustabdžius statybą, statybą toliau vykdė akto ir pati sau padidino neteisėtos statybos kaštus. Kadangi pažeidimas pasireiškė neteisėta statyba miškų ūkio paskirties žemėje, šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, o prokuroras ieškinį pareiškė teisėtai ir pagrįstai. LR aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymu Nr. D1-619 sudaryta komisija nustatė, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas miško žemėje, o Vilniaus apygardos prokuratūra pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2010-08-13, taigi vieno mėnesio terminas nebuvo praleistas. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepraleido jam suteikto termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir tinkamai atliko savo, kaip institucijos, pareigas, todėl netenkino prašymo taikyti ieškinio senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. K. prašo taikyti ieškinio senatį, Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat prašė, jog teismui palikus galioti skundžiamo sprendimo dalį dėl priimtų viešojo administravimo teisės aktų panaikinimo, jai būtų nustatytas terminas naujai projektinei dokumentacijai parengti ir įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės administraciją ši dokumentaciją suderinti; jei būtų palikta galioti sprendimo dalis dėl atsakovės įpareigojimo nugriauti statinį, nustatyti 1 metų statinio nugriovimo terminą ir įpareigoti statinį nugriauti atsakovų, išskyrus L. K., lėšomis ir priteisti atsakovei L. K. padarytos žalos atlyginimą pagal statybos rangos darbų išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino argumentų dėl ieškinio senaties. Terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo Molėtų rajono apylinkės prokurorų 2009-11-26 priimto nutarimo dėl tyrimo nutraukimo.
Gyvenamasis namas yra pastatytas ne miško žemėje – namas stovi žemės ūkio paskirties žemėje. Nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka Valstybinės miškų tarnybos pažymose, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimus, numatytam plotui. Teismas neteisingai įvertino liudytojų G. P., P. G. parodymus, neatsižvelgė į apeliantės nurodytas laimėtas administracines bylas dėl gyvenamojo namo dokumentacijos, projektavimo sąlygų, statybos leidimo. Žemės sklypo dalis, kurioje L. K. leista formuoti ūkininko ūkio sodybą, yra priskirta prie įsiterpusių žemės naudmenų – „Miškai, kuriuose galima rengti detaliuosius planus“. Todėl net nustačius, jog namas buvo pastatytas miško žemėje, šią savavališką statybą galima likviduoti negriaunant statinio, t. y. parengus atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendiniais žemė būtų paversta kitomis naudmenomis. Tačiau teismas dėl šių atsakovės argumentų nepasisakė.
Apeliantė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, statybas vykdė turėdama tiek statytojo teisę, tiek visus reikalingus suderinimus ir leidimus, kurių išdavimui negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos. Jeigu priimant administracinius aktus padaryta pažeidimų, pilna atsakomybė turi tekti juos priėmusiems subjektams, institucijoms. Jeigu institucijos vadovavosi UAB „Gramerta“ parengtu žemėtvarkos projektu, kuris parengtas oficialaus ortografinio žemėlapio neatitinkančiais dokumentais, tai neatleidžia jų nuo atsakomybės už statybą miško žemėje leidžiančios dokumentacijos išdavimą. Apeliantė buvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek tai buvo būtina: atliko veiksmus, kad būtų parengtas teritorijų planavimo dokumentas. Konstatavus statybų neteisėtumą, kaltais asmenimis turėtų būti pripažinti kiti atsakovai, ir atitinkamai išspręstas žalos atlyginimo atsakovei klausimas. Klaidingai nustačius apeliantės kaltumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą dėl žalos, susijusios su namo nugriovimu, atlyginimo Statybos įstatymo 28-1 str. 6 d. prasme.
Dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir žalos atlyginimo: teismas nepagrįstai pritaikė radikaliausią neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą, nors buvo galima savavališką statybą pašalinti ir negriaunant statinio, kadangi yra galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Be to, teismas nesivadovavo Statybos įstatymo 28-1 str. 3 d., neatsižvelgė į tai, kad statytoja buvo sąžininga, kad nugriovus namą medžiai neatsiras, mišką atsodinus prireiks daugybės metų, kol jis užaugs, todėl atstatyti padėtį į prieš tai buvusią praktiškai nėra galimybių. Teismas neatsižvelgė, kad gamtai padaryta žala yra tik 1 170 Lt, o bendra apeliantės išlaidų namo statybai suma yra 330 000 Lt, todėl statinių griovimas nėra teisingas, protingas ar proporcingas padarytam pažeidimui. Mano, kad teismo nustatytas 3 mėnesių terminas yra per trumpas, turėtų būti ne mažesnis nei 6 mėnesių terminas nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Atsižvelgiant į tai, kad galimas miško žemės paskirties keitimas, o tuo pačiu ir naujo teritorijų planavimo dokumento bei statybą leidžiančių dokumentų išdavimas, o šie procesai yra pakankamai ilgi, objektyvus terminas yra 1 metai. Teismo sprendimas, kuriuo apeliantė įpareigojama nugriauti statinį, tačiau nėra išsprendžiamas žalos jai atlyginimo klausimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Apeliantė prašo sustabdyti Panevėžio apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-502-2388-13. Nurodo, jog ieškovas savo reikalavimus grindžia Valstybinės miškų tarnybos pažymomis, tačiau kadangi Valstybinės miškų tarnybos duomenys yra netikslūs bei prieštaringi, apeliantė kreipėsi į tarnybą su prašymu šiuos duomenis patikslinti. Valstybinė miškų tarnyba 2013-02-25 sprendimu prašymą tenkinti atsisakė. L. K. šį prašymą apskundė administracine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-06-11 sprendimu L. K. skundą atmetė. Dėl nurodyto sprendimo L. K. pateikė apeliacinį skundą, jis buvo priimtas ir byla perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliantė pažymėjo, jog minėtoje administracinėje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės šios civilinės bylos išsprendimui: pakeitus Nekilnojamojo turto registro duomenis, šie duomenys atitinkamai pasikeis ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Duomenų prieštaravimų įvertinimas ir jų pašalinimas gali nulemti priešingą pirmosios instancijos teismo įsitikinimą byloje. Atsakovė nurodė, kad LVAT nagrinėjama byla neabejotinai turės reikšmės ir šios civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl civilinė byla privaloma sustabdytina iki bus išnagrinėta administracinė byla.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija patvirtino L. K. žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininkų ūkių sodyboms formuoti, tačiau nesutinka su apeliantės argumentu, kad dėl namo statybos miško žemėje yra kalta Molėtų rajono savivaldybės administracija. Atsakovas negalėjo žinoti aplinkybės, kad UAB „Grametra“, rengdama minėtą projektą, naudojo kartografinį pagrindą, kuris neatitinka oficialaus ortografinio žemėlapio. Rengėjas buvo atestuotas nustatyta tvarka ir nepasitikėti UAB „Grametra“ parengtu projektu nebuvo pagrindo. Teismas teisingai konstatavo, jog institucijos, derinusios statybą leidžiančią dokumentaciją, atliko savo darbą, atsižvelgdamos į UAB „Grametra“ paruoštą žemėtvarkos projektą ir pagrįstai nepriteisė žalos iš atsakovo. Molėtų rajono savivaldybės administracija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas turėjo patikrinti projekto sprendinių atitikimą šioms taisyklėms ir planavimo sąlygoms, bei projekto rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Utenos apskrities viršininko administracija nebuvo įgaliota tikrinti ar kvestionuoti Utenos RAAD veiksmų teisingumo ar teisėtumo. Dėl kitų apeliacinio skundo klausimų atsakovė nepasisakė, kadangi jie neįeina į jos kompetenciją.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės L. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog prokuroras neturėjo pakankamai duomenų vertinti apie tai, kad statybos buvo vykdomos miško žemėje. Be to, Molėtų rajono apylinkės prokurorui tuo metu nebuvo suteikta kompetencija ginti viešąjį interesą. Įrodymai dėl neteisėtos statybos pradėti rinkti 2010-06-21, o 2010-08-13 paduotas prašymas dėl termino atnaujinimo, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino.
Dėl namo statybos miško žemėje: Nekilnojamojo turto registro duomenys remiasi administraciniais aktais, kurie priimti remiantis suinteresuotų asmenų pateiktais duomenimis. Sudarant dokumentus nebuvo remtasi Valstybinio miškų kadastro duomenimis, juos surašant nedalyvavo miškų specialistai, šie kadastriniai dokumentai atspindi dabartinę situaciją, kai statybų vieta yra neapaugusi medžiais. Liudytojų parodymai patvirtino miško buvimo statybos vietoje faktą, jo kirtimo faktą, valstybės miškų kadastro duomenų tikslumą, keitimosi aplinkybes ir priežastis.
Mano, jog nėra pagrindo miško žemę paversti kitomis naudmenomis, tokio pagrindo nenurodė ir pati apeliantė. Įvertinus žemės sklypo lokalizaciją, konfigūraciją ir teisės aktų reikalavimus, atsakovei priklausančiame žemės sklype iš viso nėra vietos, kurioje būtų buvę galima statyti pastatus, kadangi arba būtų pažeistas Miškų įstatymo nustatytas statybos miške ribojimas, arba neišlaikyta sąlyga dėl 50 m atstumo nuo kranto.
Dėl atsakovės kaltės, įpareigojimo nugriauti namą, žalos atlyginimo: Statybų procese apeliantės vardu veikė jos įgaliotas sūnus A. K., todėl sprendžiant kaltės klausimus, reikia vertinti būtent A. K. veiksmus visuose teritorijų planavimo ir statybos proceso etapuose. A. K. aktyviai dalyvavo žemėtvarkos projekto rengimo procese, teikė projektuotojui kartografinį pagrindą, galimai projektą atsiėmė be suderinimo, todėl tikėtina, jog tiek veiksmus iškertant mišką, tiek ir topografinį planą su tikrovės neatitinkančiais dokumentais pateikė suinteresuotas statybomis asmuo – A. K., todėl statytojo kaltė dėl neteisėtų statybų egzistuoja. Mano, kad pirmiausia turi būti siekiama likviduoti neteisėtos statybos padarinius ir realiai atkurti trečiųjų asmenų teises, tačiau jeigu byloje nėra nagrinėjamas dėl statybos kaltų asmenų klausimas, nugriauti neteisėtai pastatytą statinį gali būti įpareigojamas statytojas, kuris, įrodęs, jog egzistuoja ne tik jo kaltė, gali kreiptis dėl žalos atlyginimo. Atsakovės gyvenamasis namas pastatytas vietoje, kurioje statyba visai negalima, tačiau iškirstų medžių vertė visada bus mažesnė nei statybos išlaidos, todėl jas lyginti nėra racionalu. LAT yra ne kartą pasisakęs, jog statybų miške ribojimai yra proporcingi savininkų teisių atžvilgiu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Birutė Z. R. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimą palikti nepakeistą. Dėl termino administraciniams aktams ginčyti: Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorai nenustatė viešo intereso pažeidimo neapribojo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, kuris nustatė viešo intereso pažeidimą, teisės kreiptis į teismą ir ginčyti administracinius aktus. Be to, prokurorai neturėjo duomenų, kad apeliantės gyvenamasis namas statomas miško žemėje.
Dėl gyvenamojo namo statybos miško žemėje: Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad L. K. namas statomas miško žemėje. L. K. priklausantis pastatas patenka į Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 948 kvartalo 2 taksacinį sklypą, L. K. nepaneigė LR miškų valstybės kadastro duomenų teisingumo.
Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis: Įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu yra nustatyta, kad L. K. priklausantis pastatas stovi miško žemėje ir jokių kompetentingų institucijų sprendimų dėl šios žemės pavertimo kitomis naudmenomis nėra priimta.
Dėl įpareigojimo nugriauti namą: statytoja, neteisėtai pastačiusi statinius miško žemėje, kur galima tik specializuotų su mišku susijusių statinių statyba, negali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo procedūra. Ieškovo ginamas viešasis interesas negali būti sutapatinamas su gamtai padaryta žala, apskaičiuota pagal iškirstos medienos kiekį ir vertę. Kiekvienu atveju teismas, įpareigodamas nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, nustato terminą savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, jog gyvenamasis namas nebuvo pilnai pastatytas, trijų mėnesių terminas jo nugriovimui yra pakankamas.
Dėl statytojos kaltės ir žalos atlyginimo: Aplinkybė, kad L. K. yra senyvo amžiaus jos neatleidžia nuo pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis yra būtina. Be to, L. K. vardu pagal įgaliojimą veikė jos sūnus A. K.. L. K. ir A. K. negalėjo nežinoti, kad gyvenamojo namo statybos vykdomos miško žemėje, o ginčo sklypui yra taikomi apribojimai. L. K. kaltė yra akivaizdi, kadangi ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek tai buvo būtina. Teismas pagrįstai nenustatė institucijų kaltės dėl neteisėtų statybų, kadangi institucijas suklaidino žemėtvarkos projektas, kuriame ginčo vieta nebuvo pažymėta kaip miškas. Reikalauti žalos atlyginimo statytojas gali tik tuo atveju, jeigu nėra jo kaltės dėl neteisėtai išduoto dokumento, tuo tarpu L. K. kaltė buvo nustatyta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimą nepakeistą. Mano, kad gyvenamojo namo statyba vykdyta miško žemėje. 2010-07-20 Valstybinė miškų tarnyba įregistravo Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 948 kvartalo 70 taksacinį sklypą, kuriame nustatytas neteisėto miškų kirtimo faktas. Šis sprendimas galioja, o L. K. statomas namas patenka į miško žemės plotą. Gyvenamojo namo įteisinti gavus naują statybą leidžiantį dokumentą negalima, kadangi tokia statyba prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Apeliantė nepateikė duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog gyvenamojo namo statybos darbų įteisinimas yra įmanomas. Apeliantė pagrįstai įpareigota nugriauti statomą gyvenamąjį namą, kadangi pagal Statybos įstatymą, statytojas yra vienas asmenų, kuris gali būti įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Patyręs išlaidas, o vėliau įrodęs, kad dėl neteisėtos statybos dokumentų išdavimo yra ne tik jo, bet ir kitų asmenų kaltė, statytojas turi teisę išlaidų dalį išsireikalauti iš kalto asmens.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo L. K. apeliacinį skundą atmesti, Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė kaip statytoja, kreipdamasi į atsakovus dėl statybą leidžiančių dokumentų, pateikė oficialius dokumentus – projektinę dokumentaciją, su joje nurodytais melagingais duomenimis apie miško žemės nebuvimą planuojamos ūkininko sodybos vietoje. Už šiuos veiksmus ir kilusias pasekmes apeliantė turi atsakyti. UAB „Grametra“ parengtame ir apeliantės Utenos RAAD pateiktame projekte buvo nurodyta, kad ūkininko sodybos projektavimui buvo panaudoti 2005 m. ortografiniai žemėlapiai, 2004 m. Nacionalinės žemės tarnybos parengtas Lietuvos teritorijos georeferencinis planas, ir UAB „Geoplanum“ 2008-01-17 rengta topografinė nuotrauka. Abejoti pateiktais duomenimis atsakovas neturėjo pagrindo, be to, Utenos RAAD pareigūnas pats tokių duomenų patikrinti negalėjo, nes nedisponavo jais. Utenos RAAD pareigūnas, vykdydamas savo funkcijas, nežinojo darąs pažeidimą, nes visi duomenys liudijo, jog pažeidimo nėra, todėl iš Utenos RAAD neturėtų būti reikalaujama atsakyti už padarinius. Nors apeliantė nurodė, kad ginčo sklype statybos galimybė numatyta, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad būtų bandžiusi šia galimybe pasinaudoti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantė kaip sklypo savininkė ir statybų vykdytoja nėra pakankamai rūpestinga ir atsakinga, kad užtikrintų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.
Panevėžio apygardos teismas 2014-09-27 nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad tiek Valstybinė miškų tarnyba, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad atsakovės statomas namas yra miško žemėje. Atsakovės galimybę paversti sklype esančią miško žemę kitomis naudmenomis, vertino kaip hipotetinę. Teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės L. K. gyvenamasis namas statomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jo statyba negali būti įteisinta, kad dėl netinkamo projekto ir neteisėtos statybos yra atsakovės L. K. kaltė. Siekdama žalos atlyginimo, atsakovė turėjo teisę CPK nustatyta tvarka reikšti priešieškinį, jį apmokėti žyminiu mokesčiu, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl klausimo dėl žalos atlyginimo nenagrinėjo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, įpareigojanti statytoją L. K. savo lėšomis nugriauti namą, keistina (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimo dalis atmesti ieškinio dalį dėl statinių nugriovimo išlaidų atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui bei kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikino ir grąžino šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės L. K. kasacinį skundą, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsakovei L. K. priklausančios žemės sklypo dalies, kurioje vykdomos statybos, priskyrimo miško žemei ir su tuo susijusių padarinių taikymo, tačiau palikdamas galioti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovė L. K. įpareigota nugriauti ginčo gyvenamąjį namą tik savo lėšomis, ir nesvarstydamas atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Utenos RAAD kaltės klausimo bei netirdamas jam išspręsti reikšmingų įrodymų, pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 30, 32 dalių, 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančias proceso teisės normas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl panaikintos Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalies.
Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti statytoją L. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo, Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) lėšomis nugriauti L. K. nuosavybės teise priklausantį statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę (t. 7, b. l. 30-37).
Įsiteisėjusia Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo dalimi statytojos L. K. kaltė nustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2009-05-21 patikrino individualios Narušio įmonės „Fasadas“ parengtą ūkininko sodybos (gyvenamojo namo) kūrimo techninį projektą. Visi komisijos nariai pritarė statybos leidimo išdavimui. Komisija priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą, o statinio projekto patikrinimo rezultatus įformino 2009-05-21 protokolu Nr. P2-9-(10). Molėtų rajono savivaldybė 2009-05-22 išdavė statytojai L. K. Statybos leidimą Nr. P5-56 (adm. byla Nr. I-224-602/2011, t. 2, b. l. 106, 112-196).
Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai reglamentuoja, kad komisija, gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) statytojo (užsakovo) prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintame aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus (Nuostatų 16.1 p.). Šių Nuostatų 18 punkte nustatyta, kad sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo atvejais nagrinėjant statinio projektą, Nuolatinės statybos komisijos nariai negali kelti papildomų reikalavimų, kurie nebuvo įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau nustatęs (pagal kompetenciją), kad statinio projektas parengtas pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, Nuolatinės statybos komisijos narys turi teisę nepritarti statybos leidimo išdavimui, nepritarimo motyvus išdėstydamas raštu.
Byloje esami dokumentai patvirtina, kad planavimo sąlygų nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti, rengėjais buvo atsakovai Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Utenos RAAD, kuris, beje, nurodė, kad ūkininko sodybos statiniai ir įrenginiai neturi būti planuojami miško žemėje (adm. byla Nr. I-224-602/2011, t. 2, b. l. 19-24). Taigi, Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, kurios pirmininku buvo Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, Molėtų rajono savivaldybės vyr. architektas G. P., o nariais Utenos RAAD Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas R. V., Molėtų rajono savivaldybės administracijos Statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos reikalų skyriaus vyresn. specialistė Petronėlė Purvienė ir kiti, pagal Nuostatų 16.1 punktą turėdami prievolę patikrinti dokumentus, nurodytus STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, to nepadarė, t. y. dėl jų kaltės buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas.
Byloje yra duomenų, kad Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros pareigūnai atsakovės L. K. žemės sklype, kuriame ir pastatytas gyvenamasis namas, dar 2009-06-01 užfiksavo savavališką miško kirtimo faktą, tačiau to neįregistravo miško kirtimų registracijos žurnale. Tuo pažeidė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2004-01-19 įsakymu Nr. 1A-06 „Dėl registravimo žurnalų, ataskaitų formų pavyzdžių, susijusių su miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrole, patvirtinimo“ ir Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010-03-20 įsakymu Nr. 59-10-V „Dėl ataskaitų, informacijos formų pavyzdžių, susijusių su miško būklės, naudojimo atkūrimo ir apsaugos kontrole patvirtinimo“ nustatytos Neteisėtų miško kirtimų registravimo ir informacijos apie juos pateikimo tvarkos reikalavimus(t. 8, b. l. 14-17). Be to, pareigūnai, užfiksavę neteisėtą kirtimą turėjo pateikti privalomąjį nurodymą dėl neteisėtai iškirsto miško atkūrimo, tačiau duomenų, kad toks nurodymas buvo duotas, nėra (Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 18 str. 5 p., Miškų įstatymo 15 str. 4 d.).
Įstatymas reglamentuoja, kad statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkas, valdytojas ar naudotojas per nustatytą terminą įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis (Statybos įstatymo 281 str. 2 d., 1 p.). Taigi, neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies nuostatas, bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 str. 32 d.).
Nagrinėjamojoje byloje atsakovais be statytojos L. K. nurodyti Molėtų rajono savivaldybės administracija bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurie rengė planavimo sąlygas, dalyvavo Nuolatinė statybos komisijos 2009-05-21 posėdyje ir pritarė statybos leidimo išdavimui. Kadangi statybos leidimas bei statinio projektavimų sąlygų sąvadas panaikinti, nustačius, kad buvo išduoti pažeidžiant įstatymus, tai atsakovai Molėtų rajono savivaldybės administracija bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos RAAD laikomi kaltais Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme ir kartu su atsakove L. K. įpareigotini atlyginti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad dėl atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos RAAD kaltės plačiai ir argumentuotai pasisakė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-04-20 įsakymu Nr. D1-308 sudaryta komisija, kuri konstatavo, kad Žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektas parengtas ir patvirtintas pažeidžiant Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir kitų teisės aktų reikalavimus, jo pagrindu priimti administraciniai aktai, t. y. Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009-02-05 ūkininko sodybos (gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastato, pirties) projektavimo sąlygų sąvadas Nr. P4-15; Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-05-21 protokolas Nr. P2-9-(10) ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2009-05-22 statybos leidimas Nr. P5-56 gyvenamojo namo statybai Žemės sklype yra neteisėti (t. 7, b. l. 177-202).
Dėl bylos sustabdymo.
Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės administracija prašo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdyti Panevėžio apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą iki kol Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius priims sprendimą dėl Žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2205-7150, detaliojo plano tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti. Nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu teismas sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis leidžia per nustatyta terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks perstatymas ar pertvarkymas yra galimas. Mano, kad nagrinėjamu atveju toks esamo pastato perstatymas ar pertvarkymas yra galimas. Teigia, kad bylos sustabdymas būtų naudingas visoms šalims, nes per protingą terminą bus pašalinti statybos padariniai, išnyktų būtinybė pastatą griauti.
Teisėjų kolegija nesutinka su pateiktų prašymu.
CPK 164 straipsnio 4 punkto normoje nurodyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra išnagrinėtas ir teismo sprendimas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, statinio nugriovimo, jau įsiteisėjęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi iš naujo perdavė nagrinėti tik klausimą, susijusį su statinio nugriovimo išlaidomis. Esant tokioms aplinkybėms pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusio sprendimo dalį dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, nėra pagrindo, todėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos prašymas stabdyti civilinės bylos Nr. 2A-465-212/2014 nagrinėjimą iki kol Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius priims sprendimą dėl Žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2205-7150, detaliojo plano tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės L. K. apeliacinis skundas atmetamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo kaltais laikomi atsakovai L. K., Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos RAAD, Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos ir lygiomis dalimis priteistinos iš minėtų atsakovų (CPK 93 str. 1, 3 d.).
Byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: B. Z. R. 100 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2010-05-05, paduodant skundą (adm. bylos Nr. I-224-602/2011, t. 1, b. l. 100), 660 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras buvo atleistas ir išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pirmoje instancijoje sudarė 221,25 Lt, o kasacinėje - 135,90 Lt (t. 7, b. l. 2, t. 10, b. l. 141-142, CPK 88 str. 1 d. 3, 9 p.). Atsakovė L. K. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas (660 Lt žyminio mokesčio ir 221,50 Lt išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) apmokėjo (t. 9, b. l. 79, 163), todėl dalis šių išlaidų priteisiamos iš atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos RAAD, atsakovei L. K., o 100 Lt žyminio mokesčio B. Z. R. priteistinos lygiomis dalimis iš visų atsakovų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimo dalis dėl statinių nugriovimo išlaidų atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui bei kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimas iš esmės nekeičia teismo sprendimo esmės tuo požiūriu, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas. Teismo sprendimu ieškinys patenkintas, todėl, nežiūrint į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino pagrįstu vieną iš kasatorės L. K. argumentų (dėl įpareigojimo nugriauti statinį kaltų asmenų lėšomis), iš esmės Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas traktuotinas kaip priimtas apeliantės nenaudai ir todėl jai tenka pareiga atlyginti kasacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 135,90 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria statytoja L. K. įpareigota savo lėšomis nugriauti namą, pakeisti ir išdėstyti taip:
„Įpareigoti atsakovę L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos, JAK 188712799 bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, JAK 190742867 lėšomis nugriauti L. K. nuosavybės teise priklausantį statinį - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Kitą Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), Molėtų rajono savivaldybės administracijos, JAK 188712799 ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, JAK 190742867 po 33,33 Lt (trisdešimt tris litus 33 centus arba po 9,65 EUR – devynis eurus 65 eurocentus) žyminio mokesčio B. Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 135,90 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 90 centų, arba 39 EUR - trisdešimt devynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinėje instancijoje, valstybei.
Priteisti iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos, JAK 188712799 ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, JAK 190742867 po 293,75 Lt (du šimtus devyniasdešimt tris litus 75 centus arba po 85,08 EUR – aštuoniasdešimt penkis eurus 8 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Teisėjai Zina Mickevičiūtė
Ramunė Čeknienė
Birutė Jonaitienė