Baudžiamoji byla Nr. 1-237-408/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11155-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1;

1.2.15.5.1;1.1.7.2.2;1.1.7.2.4;1.1.7.2.5;

1.1.8.10.3;2.1.16.1.9;2.1.8

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 5 d.  

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,

sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, Skaistei Budinavičiūtei, Aurelijai Genienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,

kaltinamiesiems A. P., R. K., M. K., D. M., D. R., jų gynėjams advokatams Vytautui Bučiui, Rimantui Bučmai, Stasei Kupčiūnienei, Raimundui Gargasui, Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje,  

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2017-01-11 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme paskirta 2016-03-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė– laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams,

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis Pavasario g. 39-14, Kėdainiuose, neteistas, 

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., teistas: 1. 2014-11-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu. 2. 2015-05-13 Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-24 Kėdainių rajono baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., teistas: 1. 2008-03-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2. 2009-12-28 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, bausmes iš dalies sudedant su 2008-03-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. 2014-05-08 vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paleistas lygtinai 9 mėnesius prieš terminą,

D. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą prie Kėdainių savivaldybės, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2017-03-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas,

n u s t a t ė : 

Kaltinamieji A. P., D. M., R. K. ir M. K., veikdami anksto susitarusių bendrininkų grupe, apgaule įgijo UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz E 270 CDI“, 2002 metų laidos, 15000 Lt (4344,30 Eurų) vertės, tai yra 2014 metais, ne vėliau kaip 2014-06-17., Kėdainiuose, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, A. P. susitarė su M. K., R. K. ir D. M. apgaule įgyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Tuo tikslu R. K. pasiūlė D. M. 1000 Lt (289,62 eurų) atlygį bei kartu su M. K. nurodė D. M. su (duomenys neskelbtini) sudaryti lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį dėl automobilio įgijimo, nuslepiant nuo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, kad D. M. savo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdys, o automobilį perduos M. K., R. K. ar A. P.. D. M. vykdant susitarimą, 2014-06-17 atsidarius sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Medicinos bankas“, jis gautą sąskaitos numerį, kortelę su elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais atidavė M. K. ir R. K.. Tada M. K. kartu su R. K. automobiliu atvežė D. M. į Kauną, kur 2014-06-27 UAB (duomenys neskelbtini) Kauno aptarnavimo centre, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, D. M. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG27062014/0094 dėl A. P. parduodamo automobilio, kuris buvo užregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu už 15 000 Lt (4 344,30 eurų) įsigijimo. D. M. įgijęs automobilį „Mercedes Benz E 270 CDI“ jį perdavė A. P.. Kadangi D. M. įmokų pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo, todėl 2014-11-14 UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį, tačiau D. M. automobilio UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino. Taip apgaule D. P., D. M., M. K. ir R. K. savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 15 000 Lt (4 344,30 eurų) vertės turtą - automobilį „Mercedes Benz E 270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 

     Kaltinamieji A. K. ir M. K., veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupe, apgaule įgijo UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Ford Galaxy“, 2000 metų laidos, 2172,15 eurų vertės, tai yra 2014 metais, ne vėliau kaip 2014-06-05, Kėdainiuose, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, M. K. pasiūlė A. K. už 1000 Lt (289,62 eurų) atlygį apgaule įgyti UAB (duomenys neskelbtini)  turtą. Tuo tikslu M. K. nurodė A. K. su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį dėl automobilio įgijimo, nuslepiant nuo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, kad jis, t. y. A. K., savo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdys, o automobilį perduos M. K.. Vykdydamas nurodymus, A. K. perdavė M. K. savo asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)  kopiją) ir 2014-05-31 atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Medicinos banke“. Po to, M. K. savo automobiliu atvežė A. K. į Kauną, kur jis 2014-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) Kauno aptarnavimo centre, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG07062014/0054 dėl UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruoto automobilio „Ford Galaxy“ įsigijimo, kuri vėliau perdavė M. K.. Kadangi A. K. įmokų pagal sutartį UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo, todėl 2014-10-29 UAB (duomenys neskelbtini) nutraukus sutartį, automobilio UAB (duomenys neskelbtini) A. K. negrąžino. Taip apgaule M. K. ir A. K. savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 7500 Lt (2172,15 eurų) vertės turtą – automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis D. R. ir S. S. (jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupe, apgaule įgijo UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Jaguar XJ6“, 1987 metų laidos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) 11900 Lt (3446,47 Eurų) vertės, tai yra, D. R. 2014 metais, ne vėliau kaip 2014-07-14, Kėdainiuose, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, S. S. pasiūlė 1000 Lt (289,62 eurų) atlygį ir susitarė su ja, apgaule įgyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Tuo tikslu D. R. nurodė S. S. sudaryti su UAB (duomenys neskelbtini) lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį dėl automobilio įgijimo, nuslepiant nuo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, kad S. S. savo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdys, o automobilį perduos D. R.. S. S. vykdant susitarimą ir 2014-07-14 atsidarius sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Medicinos banke“, D. R. automobiliu ją atvežė į Kauną, kur S. S. 2014-07-18 UAB (duomenys neskelbtini) Kauno aptarnavimo centre, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG18072014/0092 ir iš pardavėjo A. B. UAB (duomenys neskelbtini) vardu už 11900 Lt (34462,47 Eurų) įgijo automobilį „Jaguar XJ6“, 1987 metų laidos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį perdavė D. R.. Tačiau S. S. įmokų pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo, o 2014-11-27 UAB (duomenys neskelbtini) nutraukus sutartį automobilio UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino, D. R. apgaule savo ir S. S. naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 11900Lt (3446,47 eurų) vertės turtą – automobilį „Jaguar XJ6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Sukčiavimo būdu įgytas automobilis „Mercedes Benz E 270 CDI“.

A. P. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad asmenų pavardėmis R., K., K., nepažįsta. Pažįsta D. M., kaip automobilio „Mercedes Benz“ , kurį jis pardavė, pirkėją. Jam pagal skelbimą paskambino žmogus, kuris norėjo pirkti jo automobilį. Su D. M. susitiko prie degalinės Kėdainiuose. Jis tą kartą buvo su dviem draugais, kurių jis nepažinojo. Apžiūrėjęs automobilį, D. M. paklausė ar parduotų automobilį per (duomenys neskelbtini) ir jis gautų visus pinigus iš karto. Jis su pasiūlymu sutiko. Po kurio laiko jam paskambino D. M. ir paprašė atvažiuoti į Kauną, į (duomenys neskelbtini) kur turėjo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Neatsimena kada važiavo į (duomenys neskelbtini) Neatsimena ar jam davė rankpinigius, ar ne. Neatsimena kiek prašė sumokėti už automobilį. Neatsimena už kiek jį pardavė. Dėl automobilio pardavimo bendravo tik su D. M.. Jo draugai į pokalbį nesikišo. Jis vienas važiavo į (duomenys neskelbtini) kur jau laukė D. M. su tais pačiais dviem draugais, su kuriais apžiūrinėjo automobilį Kėdainiuose. Pirmą kartą pirkimo-pardavimo sutarties nepavyko pasirašyti, kadangi D. M. trūko kažkokių dokumentų. D. M. paprašė, kad jis atvažiuotų į Kauną dar kartą. Kitą kartą sutartį jau pavyko pasirašyti. D. M. buvo su tais pačiais savo draugais. Pasirašius sutartį jis nuvažiavo su D. M. į banką, kur nusiėmė už automobilį pervestus pinigus. Niekam jokių pinigų nedavė. D. M. paprašė parvairuoti automobilį į Kėdainius. Jis prie savo namų Kėdainiuose D. M. atidavė automobilį ir raktelį. Automobilio dokumentai jau buvo pas D. M.. Jokio nusikaltimo jis nepadarė. Kiti kaltinamieji jį apkalba. 

R. K. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad supažindino D. M. su M. K. ir dalyvavo pasinaudojant įmone (duomenys neskelbtini) parduodant A. P. automobilį „Mercedes Benz“. Jis pasiūlė D. M. užsirašyti automobilį savo vardu, t. y. sudaryti lizingo sutartį su (duomenys neskelbtini) Buvo kartu kai D. M. atsidarė sąskaitą „Medicinos banke“. Važiavo su D. M. ir M. K. į (duomenys neskelbtini)“, kur jų laukė A. P.. Žinojo, kad D. M. pasirašė lizingo sutartį, pagal kurią neva įsigijo A. P. automobilį. Po to, visi važiavo į banką, esantį Kauno mieste, kur A. P. nusiėmė pinigus. Nurodė, kad jis jokių pinigų nei iš A. P., nei iš M. K. negavo ir jokios naudos neturėjo. Jis visur dalyvavo dėl kompanijos, norėdamas padėti užsidirbti D. M.. 

M. K. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad 2014 metų vasarą, tikslaus laiko neatsimena, jis kartu su R. K. ir A. P., sugalvojo, kad reikia pasinaudojant įmone (duomenys neskelbtini) parduoti A. P. automobilį „Mercedes Benz“. Mintis tiko visiems. R. K. surado D. M., kuris sutiko užsirašyti automobilį savo vardu, t. y. sudaryti lizingo sutartį su (duomenys neskelbtini) D. M. atsidarė sąskaitą „Medicinos banke“ ir gautus dokumentus iš banko atidavė jam. Neatsimena kurią tiksliai dieną, bet greičiausiai, kad kitą dieną, jis, R. K. ir D. M. jo automobiliu BMW važiavo į Kauną, į (duomenys neskelbtini) A. P. savo automobiliu „Mercedes Benz“ jau laukė prie (duomenys neskelbtini) Kaune. D. M. pasirašius lizingo sutartį, pagal kurią jis neva įsigijo automobilį „Mercedes Benz“, visi važiavo į banką, esantį Kauno mieste. A. P., nuėjęs į banką, nusiėmė pinigus, kuriuos už parduotą automobilį „Mercedes Benz“ pervedė (duomenys neskelbtini) Jam A. P. davė apie 4000 litų. Jis R. K. davė apie 1500 litų, nes jis turėjo sumokėti D. M. už pasirašytą lizingo sutartį savo vardu. Nematė, kas sumokėjo D. M.. Automobilio „Mercedes Benz“, kurį pardavė, A. P. niekam neatidavė, o pasiliko sau. Kur vėliau A. P. padėjo automobilį jis nežino. Tačiau tikrai neatidavė nei D. M., nei jam, nei R. K.. Jų visų susitarimas buvo toks, kad parduoda A. P. automobilį, bet jo niekam neperduoda, o jį pasilieka jį pats A. P.. R. K., žinodamas jo sumanymą, jam pritarė ir ieškojo asmenų, kurie paimtų kreditą iš (duomenys neskelbtini)  už tam tikrą atlygį. Didesnę dalį pinigų už sutarčių pasirašymą pasilikdavo jis. R. K. duodavo 1500 litų, iš kurių jis kažkiek sumokėdavo sutartį pasirašiusiam asmeniui.

D. M. kaltu prisipažino. Jis parodė, kad 2014 m. birželio mėnesį jo pažįstamas D. R., vieno susitikimo metu paklausė, ar jis nenori užsidirbti pinigų. Po poros dienų jam paskambino R. K.. Susitikus R. K. pasakė, kad už tai, jog savo vardu nupirks automobilį, gaus 1000 litų. Po to, automobilis bus perrašytas tikrajam savininkui. Nelabai suprato, ką aiškino, tačiau užtikrino, kad tai nieko neteisėto ir su policija jokių reikalų nebus. Minėjo, kad reikės turėti asmens dokumentą ir atsidaryti sąskaitą „Medicinos banke“. Davė 10 litų sąskaitos atidarymui. Jis sutiko ir atsidarė „Medicinos banke“ sąskaitą, sudarė elektroninės bankininkystės sutartį, gavo prisijungimo kodus ir slaptažodį. Visus banke gautus dokumentus atidavė R. K.. Po 4 dienų vėl paskambino R. K. ir pasakė kada ir kur atvažiuoti. Nurodytu laiku atvykus į Kėdainius, kur  susitiko su R. K. ir M. K., kuris tvarkė dokumentus. M. K. padavė jam baltą lapą ir liepė rašyti, kad jis – D. M., dirba pas patėvį ūkyje, atlieka apdailos darbus ir pajamos yra 3000 litų. Parašęs tekstą ir pasirašęs, jis lapą atidavė M. K.. Važiuojant M. K. vairuojamu automobiliu, sustojo Kėdainiuose prie degalinės, kur jų automobilyje „Mercedes Benz“ laukė A. P.. Kol M. K. kalbėjosi su A. P., iš R. K. sužinojo, kad važiuos į Kauną. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) į vidų jis nuėjo kartu su A. P.. Jis pateikė darbuotojai lapą apie gaunamas pajamas, tačiau jam atsakė, kad turi būti oficiali pažyma iš darbdavio. Išėjus iš pastato A. P. užsipuolė M. K., sakydamas ką čia pridirbot. Jis su M. K. ir R. K. grįžo atgal į Kėdainius, kur susitiko su dar vienu asmeniu, kuris M. K. pasakė, kad už pažymą reikia 200 litų. Tačiau M. K. jam davė 100 litų. Tas vaikinas padavė pažymą. Vėl visi grįžo į Kauną. Automobilyje jam M. K. padavė pažymą. Matė, kad tai pažyma apie turimą ūkį. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) nuėjo į vidų ir pateikė minėtą pažymėjimą. Iš telefono, kurį buvo davęs R. K., jis paskambino A. P.. Tą kartą pasirašė išperkamosios nuomos sutartį. Jis jos neskaitė, o tik pasirašė. Tada jis kartu su A. P. nuvažiavo iki AB SEB banko. A. P. vienas nuėjo į banką, o grįžęs atsisėdo į M. K. automobilį, kur jam padavė 5 kupiūras po 200 litų. Sumokėjęs 1000 litų, A. P. išvažiavo savo automobiliu „Mercedes Benz E 270 CDI“.

Liudytoja V. P. parodė, kad sūnus jai sakė, jog parduoda savo automobilį. Matė per savo buto langą, kaip jos sūnus A. P. atidavė pirkėjui automobilio raktelius ir tas su automobiliu nuvažiavo.

Iš 2014-12-03 UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad 2014-06-27 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. M. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LG27062014/0094, pagal kurią D. M. gavo teisę valdyti ir naudotis transporto priemone „Mercedes Benz“ 270 CDI, VIN: (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nevykdė įsipareigojimų ir automobilio negrąžino (1 t., b. l. 79).

Iš Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. LG27062014/0094 matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. M. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią D. M. gavo teisę valdyti ir naudotis transporto priemone „Mercedes Benz“ 270 CDI, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.80-86).

Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PS27062014/0094, priėmimo-perdavimo aktas Nr. PA27062014/0094 (1 t., b. l. 87-89).

Iš 2014-11-17 pranešimo matyti, kad D. M. informuotas dėl sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 92). 

UAB „Medicinos bankas“ pateiktas D. M. sąskaitos išrašas, iš kurių matyti, kad šiame banke turėjo sąskaitą, kuri buvo atidaryta 2014-06-17 bei tą pačią dieną į sąskaitą pervesta 10 Lt, taip pat iš šios sąskaitos apmokėtas patvirtintas sutikimas bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) 3 t., b. l.95- 97).

AB „SEB bankas“ pateiktas A. P. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2014-06-27 UAB (duomenys neskelbtini) pervedė jam 15000 litų, iš kurių tą pačią dieną buvo išgryninta 7892,70 litų (3 t., b. l. 99-100).

Iš VĮ „Regitra“ gautos dokumentų kopijos, kurios buvo pateiktos registruojant automobilį „Mercedes Benz“ (3 t., b. l.30-40).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, įtariamasis D. M. atpažino asmenį vardu „M.“, apie kurį jis davęs parodymus apklausiamas įtariamuoju. Būtent „M.“ organizavo ir tvarkė visus reikalus dėl automobilio „Mercedes Benz“ įsigijimo per (duomenys neskelbtini) 3 t., b. l. 177-181).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, įtariamasis D. M. atpažino asmenį vardu „Rega“, apie kurį jis davęs parodymus apklausiamas įtariamuoju. „Rega“ tvarkė visus dokumentus jo vardu, kad (duomenys neskelbtini) duotų išperkamosios nuomos būdu automobilį (5 t., b. l. 24-26).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, įtariamasis D. M. atpažino asmenį vardu „A.“, apie kurį jis davęs parodymus apklausiamas įtariamuoju (5 t., b. l. 27-29).

Akistatos metu tarp D. M. ir A. P. metu, abi pusės laikėsi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (3 t., b. l. 189-191).

Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje taikoma asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto bei darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu jis priverčiamas perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

        Teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia prieiti prie išvados dėl kaltinamųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės. Įrodymai, kurie surinkti teisėtu būdu ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normose numatyta tvarka, visiškai patvirtina kaltinime nurodyto nusikaltimo padarymą ir kaltinamųjų kaltę padarius nusikaltimą.

Nustatyta, kad A. P., R. K., M. K. ir D. M., veikdami bendrininkų grupe, apgaule, savo naudai, įgijo svetimą turtą, tai yra 2014-06-17, Kėdainiuose, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, A. P. susitarė su M. K., R. K. ir D. M. apgaule įgyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Tuo tikslu R. K. pasiūlė D. M. 1000 Lt atlygį bei kartu su M. K. nurodė D. M. su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti lizingo sutartį dėl automobilio įgijimo, nuslepiant nuo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, kad D. M. savo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdys, o automobilį perduos A. P.. D. M. vykdant susitarimą ir atsidarius sąskaitą AB „Medicinos bankas“, jis gautą sąskaitos numerį, kortelę su elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais atidavė M. K. ir R. K.. Tada M. K. kartu su R. K. automobiliu atvežė D. M. į Kauną, kur 2014-06-27 UAB (duomenys neskelbtini) Kauno aptarnavimo centre, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, D. M. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG27062014/0094 dėl A. P. parduodamo automobilio, kuris buvo užregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu už 15 000 Lt (4 344,30 eurų ) įsigijimo. D. M. įgijęs automobilį „Mercedes Benz E 270 CDI“ jį perdavė A. P.. Kadangi D. M. įmokų pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį (duomenys neskelbtini) nemokėjo, todėl 2014-11-14 UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį, tačiau D. M. automobilio UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino. Taip apgaule A. P., D. M., M. K. ir R. K. savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 15 000 Lt ( 4344,30 eurų) vertės turtą – automobilį „Mercedes Benz“ .

                Kaltinamieji R. K., M. K. ir D. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis ją padarė. Kaltinamasis A. P. savo kaltę neigia, tačiau teismas sprendžia, kad jo parodymai tai gynybinė versija, pasirinkta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo parodymai nėra nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, prieštaringi, todėl teismas vadovaujasi jais tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais byloje ar jiems neprieštarauja.

                M. K. parodė, kad parduoti A. P. automobilį per lizingo bendrovę UAB (duomenys neskelbtini) sugalvojo jis, R. K. ir pats A. P., kuris vėliau jam sumokėję 4000 litų. Šią aplinkybę patvirtino ir kaltinamasis R. K., kad A. P. iš karto po lizingo sutarties pasirašymo iš banko pasiėmė pinigus, jam pervestus lizingo bendrovės.

                Kaltinamasis D. M. nuosekliai teigė, kad automobilis jam nagrinėjamu laikotarpiu buvo nereikalingas, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jis neturėjo darbo, jam itin reikėjo pinigų, todėl jis ir sutiko su R. K. ir M. K. pasiūlymu, norėdamas gauti pasiūlytus 1000 Lt. Jis nurodė, kad telefonu, kurį buvo davęs R. K., jis paskambino A. P., jie pasirašė išperkamosios nuomos sutartį. Jis jos neskaitė, o tik pasirašė. Tada jis kartu su A. P. nuvažiavo iki AB SEB banko, kuriame A. P. vienas nuėjo į banką, o grįžęs atsisėdo į M. K. automobilį, kur jam padavė 5 kupiūras po 200 litų. Sumokėjęs 1000 litų, A. P. išvažiavo savo automobiliu „Mercedes Benz“.

                Teismas netiki kaltinamojo A. P. aiškinimu, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, kad kiti kaltinamieji jį apkalba. Teismas šiuos jo parodymus atmeta, kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Nors R. K. ir M. K. nurodė skirtingas aplinkybes, tačiau visą įvykių seką pakankamai detaliai parodė kaltinamasis D. M.. Vertinant jo parodymus pažymėtina, kad jie viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu dėl esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina ir kaltinamųjų R. K. ir M. K. duoti parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys, todėl teismas juos vertina kaip teisingus ir patikimus tiek, kiek jie neprieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms. Jokių aplinkybių, dėl ko kiti kaltinamieji galėtų nepagrįstai apkalbėti A. P. teismas nenustatė, jokių konkrečių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis, todėl teismas šią jo nurodytą aplinkybę atmeta kaip nepagrįstą. Teismas netiki liudytojos V. P. parodymais, kad parduotą automobilį jos sūnus A. P. perdavė pirkėjui, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi. 

Sukčiavimo būdu įgytas automobilis „Ford Galaxy“.

A. K. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad jis pažįsta D. R.. M. K. pažįsta iš matymo. D. R. jam pasiūlė būdą kaip užsidirbti pinigų. Kadangi buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, reikėjo pinigų, todėl sutiko savo vardu užsirašyti mašiną ir ją įkeisti. Jam automobilis nebuvo reikalingas, nes neturi vairuotojo pažymėjimo ir net nemoka vairuoti, o be to, neturėjo pinigų jam įsigyti. Kaltu neprisipažįsta, kadangi nesuprato, jog dalyvauja nusikaltimo padaryme. Jis tik pasirašė dokumentus dėl automobilio įsigijimo. Tuo tikslu D. R. jį supažindino su M. K., kuris paaiškino, kad užrašys mašiną jo vardu, ją įkeis (duomenys neskelbtini) už paskolą. Už tai pažadėjo 1000 litų. Jis sutiko. M. K. pasakė, kad reikia atsidaryti sąskaitą „Medicinos banke“, nuvežė į Kėdainiuose esantį „Medicinos“ banką, kur jis atsidarė savo vardu sąskaitą. Gavęs sąskaitos numerį, elektroninės bankininkystės kodų kortelę, juos padavė M. K.. Praėjus savaitei laiko jam paskambino M. K. ir pasakė, kad važiuos į Panevėžį įkeisti mašiną. Nuvažiavo į Panevėžį, tačiau sutarties pasirašyti nepavyko. M. K. pasakė, kad važiuos į Kauną. Po kelių dienų jis su M. K., jo vairuojamu automobiliu BMW, nuvažiavo į Kauną, į (duomenys neskelbtini) kur susitiko su žmogumi, kuris pardavinėjo automobilį „Ford Galaxy“. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) automobilio pardavėjas užpildė kažkokius dokumentus. Jis juos pasirašė. M. K. laukė lauke. Matė, kad jis pasirašo ant dokumentų, kad įgyja automobilį „Ford Galaxy“. Kad jis savo vardu įgyja ir registruoja automobilį „Ford Galaxy“, buvo jo ir M. K. susitarimas. Jam neperdavė nei automobilio dokumentų, nei raktų. Ar pardavėjas dokumentus ir automobilio raktus perdavė M. K., jis nematė. Važiuojant link Kėdainių M. K. jam padavė 1000 litų. Pats nebūtų pirkęs automobilio jeigu nebūtų buvę susitarimo su M. K.. D. R. automobilio pirkime nedalyvavo 

M. K. kaltu prisipažino. Jis parodė, kad sugalvojo, jog per (duomenys neskelbtini) galima pirkti automobilius, kuriuos registruotų ne savo, o kitų asmenų vardu. Pinigus gautų automobilio pardavėjas, o jis pasiimtų automobilį. D. R. surado A. K.. Nežino, ką D. R. jam prižadėjo. 2014 metais, Kėdainiuose, jis susitiko su A. K.. Tiksliai neatsimena ar jis, ar D. R. davė pinigų A. K., kad jis atsidarytų sąskaitą „Medicinos banke“. A. K. viską darė savo noru, per prievartą niekas jo nevarė. A. K. atsidaręs sąskaitą, gautus dokumentus atidavė jam. Jis kartu su A. K. važiavo į Kauną, į (duomenys neskelbtini) kur A. K. pasirašė lizingo sutartį, pagal kurią įgijo automobilį „Ford Galaxy“. Automobilį A. K. perdavė jam. Jis už lizingo sutarties pasirašymą A. K. davė 1000 litų.

        D. R. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo. Pažįsta A. K., kuris jo prašė padėti užsidirbti pinigų. Jis papasakojo A. K., kad per (duomenys neskelbtini) galima įsigyti automobilį ir už jį nemokėti. Tuo tikslu jis A. K. supažindino su M. K.. Ką jie toliau darė jis nežino, prie jų veikos neprisidėjo, jokio atlygio iš jų negavo. A. K. pats susidomėjo tokiu būdu gauti pinigų.

Iš liudytojo T. R. parodymų matyti, kad jis nuosavybės teise turėjo automobilį „Ford Galaxy“, 2000 metų laidos. Maždaug 2014 metų pradžioje į „Autogidą“ ir „Autopliusą“ įdėjo skelbimą, kad parduoda arba keičia minėtą savo automobilį. 2014 metais, tikslios datos pasakyti negali, bet tai galėjo būti balandžio ar gegužės mėnesį jam paskambino vyriškis ir paklausė, ar dar turi savo automobilį, kadangi vyriškis buvo ne iš Jonavos miesto, jie susitarė po kelių dienų su juo susitikti. Kada susitiko, pasakyti negali, kadangi nepamena. Po kelių dienų minėtas vyriškis atvažiavo į Jonavą apžiūrėti jo automobilį. Pažiūrėjęs pasakė, kad automobilis jam tinka. Jis tuomet davė 500 Lt rankpinigių ir paklausė ar jis sutiktų jam automobilį perrašyti per UAB (duomenys neskelbtini) lizingą. Jis pasakė, kad jam jokio skirtumo nėra, svarbu kad jis gautų savo pinigus. Kadangi pirkimo - pardavimo sutartį pildė kiekvienas už save, jis to vyriškio nei vardo, nei pavardės pasakyti negali, kadangi nežino. Pirkimo - pardavimo sutartį su automobilio pirkėju pasirašė Kauno mieste, automobilių turguje, kur yra įsikūrusi UAB (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo dokumentų jis jau nebeturi, kadangi praėjus keliems mėnesiams, juos išmetė (3 t., b. l. 146).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo su priedais matyti, kad 2014-06-07 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. K. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LG07062014/0054, pagal kurią A. K. gavo teisę valdyti ir naudotis transporto priemone FORD GALAXY, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nevykdė įsipareigojimų ir automobilio negrąžino (1 t., b. l. 34-47).

Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. LG07062014/0054 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. K. kurią A. K. gavo teisę valdyti ir naudotis transporto priemone FORD GALAXY, VIN: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.37-43).

2014-10-29 Pranešimas apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nutraukia sutartį su A. K. (1 t., b. l. 50). 

UAB „Medicinos bankas“ pateikti A. K. sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad 2014-05-30 A. K. UAB „Medicinos banke“ atidarė banko sąskaitą, 2014-06-05 buvo sumokėta UAB (duomenys neskelbtini)  tvirtinant sutikimą (3 t., b. l.84-87).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. K. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus rastos dvi nuotraukos asmens, kuris kaip nurodo įvykio metu prisistatė M.. Telefonas pakvitavimu grąžintas savininkui (4 t., b. l. 40-47). 

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų A. K. ir M. K. kaltė įrodyta.

Kaltinamieji A. K. ir M. K., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, apgaule – A. K. sudarius su UAB (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį, pagal kurią įsigijo automobilį FORD GALAXY, žinant, jog įmokų nemokės ir automobilį perduos M. K., savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, todėl jų veika atitinka sukčiavimo, tai yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Nors A. K. neprisipažįsta žinojęs apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau tokia jo pozicija laikytina tik gynybine, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Kaltinamasis nurodė, kad apie jokį daromą nusikaltimą nežinojo, manė, kad už automobilį atsiskaitys M. K.. Būdamas tuo įsitikinęs, jis tik pasirašė lizingo sutartį, kuria gavo teisę valdyti ir naudotis automobiliu FORD GALAXY, tačiau automobilio pardavėjas jam neperdavė nei automobilio dokumentų, nei raktų. Pats nebūtų pirkęs automobilio, jeigu nebūtų buvę susitarimo su M., iš kurio už paslaugą gavo 1000 litų. Tačiau tokį jo aiškinimą pilnai paneigia teisme apklaustas kaltinamasis M. K., kuris nurodė, kad A. K. viską darė savo noru, prievartos jo atžvilgiu nebuvo. A. K., atsidaręs sąskaitą, gautus dokumentus atidavė jam. Jis kartu su A. K. važiavo į Kauną, į (duomenys neskelbtini) kur A. K. pasirašė lizingo sutartį, pagal kurią įgijo automobilį „Ford Galaxy“. Automobilį A. K. perdavė jam. Jis už lizingo sutarties pasirašymą A. K. davė 1000 litų.

Teismas netiki kaltinamojo A. K. aiškinimu, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, kad jį pati apgavo M. K.. Teismas šiuos jo parodymus atmeta, kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas sprendžia, kad A. K., atlikdamas tokius veiksmus, privalėjo suprasti, kad pasirašydamas lizingo sutartį, pagal kurią įgijo automobilį „Ford Galaxy“, tačiau faktiškai negaudamas paties automobilio ir jo dokumentų, automobilį kartu su M. K. įgijo nusikalstamu būdu, tačiau jis ne tik neužkirto tam kelio, bet įsitraukė į daromą nusikaltimą, tapdamas bendrininku.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, D. R. kaltė, padarius šį nusikaltimą yra neįrodyta, todėl jis jis išteisintinas. Prie šios išvados prieita dėl šių aplinkybių:

        Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo. Parodė, kad pats A. K. susidomėjo tokiu būdu gauti pinigų. Jis tik papasakojo A. K., kad per (duomenys neskelbtini) galima įsigyti automobilį ir už jį nemokėti. Tuo tikslu jis A. K. supažindino su M. K.. Ką jie toliau darė jis nežino, prie jų veikos neprisidėjo, jokio atlygio iš jų negavo.

Išanalizuotų D. R. ir kitų kaltinamųjų parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia prieiti prie kategoriškos išvados, kad kaltinamasis D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. 

        BK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką”.

              Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tokios abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltininko naudai. Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti D. R. parodymai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepadarė. 

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad būtent kaltinamasis D. R., veikdamas bendrininkų grupe, iš anksto susitarė su A. K. ir M. K., apgaulės būdu įgyti UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Galaxy“ 2172,15 eurų vertės, pasiūlydamas kartu su M. K. kaltinamajam A. K. už 1000 Lt atlygį apgaule įgyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, kad jie su M. K. nurodė A. K. su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti lizingo sutartį dėl automobilio įgijimo, nuslepiant nuo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, kad A. K. savo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdys, o automobilį perduos jam ar M. K., jog vykdydamas jų nurodymus A. K. perdavė M. K. savo asmens dokumentą, atidarė sąskaitą AB „Medicinos banke“, kad jis su M. K. savo automobiliu atvežė A. K. į Kauną, kur jis sudarė lizingo sutartį dėl automobilio „Ford Galaxy“ įsigijimo, kuri vėliau perdavė M. K.. 

 Baudžiamojoje byloje D. R. pateikti kaltinimai grindžiami tik paties kaltinamojo A. K. pirminiais parodymais, kad jis pažįsta D. R., kuris jam pasiūlė būdą kaip užsidirbti pinigų bei kaltinamojo M. K. pirminiais parodymais, kad jis su D. R. sugalvojo, jog per (duomenys neskelbtini) galima pirkti automobilius, kuriuos registruotų ne savo, o kitų asmenų vardu, jog pinigus gautų automobilio pardavėjas, o jie pasiimtų automobilį, kad D. R. surado A. K.. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu M. K. savo parodymus dėl D. R. vaidmens nusikaltimo padaryme keitė, aiškindamas, kad jį supainiojo su R. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek A. K., tiek ir M. K. paaiškino, kad D. R. kartu su jais nedalyvavo A. K. atidarant sąskaitą AB „Medicinos banke“, jis kartu su jais nevažiavo į Kauną, sudaryti lizingo sutarties dėl automobilio „Ford Galaxy“ įsigijimo, kuris buvo vėliau perduotas M. K.. Kaltinime nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kuriuos pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas būtų galima laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidą, jog D. R. žinojo ir galėjo dalyvauti, tačiau nepatvirtina, kad jis tikrai dalyvavo nusikalstamoje veikoje apgaulės būdu įgyjant automobilį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismas negali remtis abejonėmis, o visos teisminio bylos nagrinėjimo metu iškilusios abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Pats kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo savo kaltės nepripažino, daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. R. kaltė, apgaulės būdu įgyjant UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Galaxy“ yra neįrodyta, jis išteisintinas.

Sukčiavimo būdu įgytas automobilis „Jaguar XJ6“.

        Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas, nepadarė. Jis buvo išvykęs gyventi į užsienį, todėl padaryti šio nusikaltimo negalėjo. Jis pažįsta S. S., kuri buvo jo kaimynė. Sprendžia, kad S. S. jį apkalba, nes jie buvo susipykę. Kadangi ji yra išvykusi iš Lietuvos, todėl negali papasakoti teisybės. Mano, kad S. S. šį nusikaltimą galėjo padaryti su A. Š.. Jis prie šios veikos neprisidėjo ir jokio nusikaltimo nepadarė.

        Nors kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino, Tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais: 

Iš nuteistosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad galimai nurodytu laiku, pažįstamas D. R. jos paprašė, kad ji savo vardu pasirašytų lizingo sutartį, pagal kurią paimtų išsimokėtinai automobilį „Jaguar“. Neatsimena, kada jis jai pasiūlė už sutarties pasirašymą atlygį. Tačiau po sutarties pasirašymo iš jo gavo 1000 litų. Kas surado perkamą automobilį, ji nežino. Tikslios datos neatsimena, pas ją atvažiavo į namus D. R. ir paprašė pasirašyti lizingo sutartį. Ji tuo metu niekur nedirbo. Susigundė jo pasiūlymu užsidirbti 1000 litų už sutarties pasirašymą. Negalvojo, kad ją pačią gali apgauti. D. R. jai liepė atsidaryti „Medicinos“ banke sąskaitą. Jis davė 10 litų, kad atsidarant sąskaitą, į ją įneštų pinigų, t. y., kad sąskaitoje būtų pinigų sutarties atidarymo mokesčiui sumokėti. Sąskaitą ji atsidarė po susitikimo su D. R. ir tarp lizingo sutarties pasirašymo, tiksliai neatsimena datos, bet susitarė su D. R. važiuoti į Kauną, į (duomenys neskelbtini) pasirašyti lizingo sutarties, pagal kurią neva ji įsigijo automobilį „Jaguar“, rudos spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Automobilio pardavėjo ji nepažinojo. Automobilio kaina galėjo būti 11900 litų, tačiau tiksliai neatsimena. Nuvažiavus į Kauną, į (duomenys neskelbtini) būstinę, ji pasirašė lizingo sutartį. Žinojo, kad įmokų nemokės ir pagal sutartį įsipareigojimų nevykdys. Jai D. R. buvo žadėjęs, kad įmokas mokėsis jis pats. Pasirašius sutartį, D. R. ją parvežė namo. Automobilis ir jo dokumentai liko pas D. R.. Kur jis dėjo automobilį ji nežino. Kai jos pradėjo ieškoti policijos pareigūnai dėl nemokamų lizingo įmokų, tuomet ji sužinojo, kad D. R. jokių įmokų už įsigytą automobilį nemokėjo ir visa atsakomybė už nevykdomus lizingo sutarties įsipareigojimus atiteko jai.

S. S. šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta kaltinamąja, nurodydama, kad buvo pažįstama su D. R.. Jis iš jos skolindavosi pinigų, tačiau visada grąžindavo, todėl apie jį nieko blogo negalvojo ir netikėjo, kad jis gali apgauti. D. R. jos klausė, ar ji gali paimti automobilį lizingu, o įmokas mokės jis pats. Nieko įtartino nepagalvojusi, ji sutiko. Ji, D. R. ir jo draugas A. Š. nuvažiavo į UANB (duomenys neskelbtini) ji pasirašė visus reikiamus dokumentus, D. R. pinigus žadėjo pervesti kitą dieną ir, pasiėmę automobilį grįžo namo. Vėliau dar porą kartu su D. R. buvo susitikusi, tačiau vėliau jis dingo. Už paimtą automobilį D. R. davė jai 1000 Lt atlygį. Vėliau „Medicinos banke“ ji atsidarė sąskaitą, gavo internetinės bankininkystės duomenis, tačiau juos visus perdavė D. R.. Kad D. R. nemokėjo žadėtų įmokų, sužinojo po 3 mėnesių gavusi kvietimą į policiją. Kiek žino, dabar D. R. yra dingęs ir per tuos trejus metus nepaaiškėjo kur jis yra. Labai gailisi, kad taip įvyko, tuo metu nepagalvojo, kad jis gali nemokėti įmokų. Kur dabar yra automobilis ji nežino, pati teisės vairuoti transporto priemones neturi. Dirba ir gyvena Švedijoje, niekur nesislapsto. UAB (duomenys neskelbtini)  direktoriaus M. S. pareiškimas apie tai, kad 2014-07-18 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir S. S. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LG18072014/0092, pagal kurią S. S. gavo teisę valdyti ir naudotis transporto priemone „Jaguar XJ6“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nevykdė įsipareigojimų ir automobilio negrąžino (1 t., b. l. 43-45). 

Iš liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad per lizingo bendrovę UAB (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį „Jaguar XJ6“. Jis buvo įdėjęs skelbimą dėl automobilio pardavimo internetinėje svetainėje „Autogidas“. Paskambinęs asmuo, kuris susidomėjo jo automobiliu pasiteiravo, ar neprieštarauja dėl automobilio pardavimo per lizingo bendrovę. Susitarę konkretų laiką ir vietą dėl automobilio demonstravimo, susitiko su vyru ir moterimi, kurių apibūdinti negali. Automobiliu domėjosi abu, tiek vyras, tiek moteris. Suprato, kad jie pora. Automobilio pirkėjo nepažįsta, jo daugiau nematė. Kiek pamena, dokumentus dėl automobilio pirkimo sutvarkė su moterimi. Pirkimo pardavimo dokumentų neišsaugojo (1 t., b. l. 65).

Iš 2017-06-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad S. S. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (7 t., b. l. 105-108).

Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje Nr. LG18072014/0092 užfiksuota, jog S. S. su pardavėju A. B. sudarė automobilio „Jaguar XJ6“ pirkimo sutartį už 11900Lt bei lizingo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 48-55).

        Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. LG18072014/0092 nurodyta, kad S. S. perka automobilį „Jaguar XJ6“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55, 56).

Iš priėmimo-perdavimo akto matyti, jog A. B. perdavė S. S. automobilį „Jaguar XJ6“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 57).

        UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl sutarties su S. S. nutraukimo. Pranešime raginama iki 2014-12-05 sumokėti įmokas, nes sutartis bus nutraukta (1 t., b. l. 61).        

2015-02-23 automobiliui „Jaguar XJ6“ paskelbta paieška (1 t., b. l. 71).

Įvertinęs šiuos įrodymus teismas konstatuoja, jog kaltinamojo D. R. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis D. R. ir S. S. (jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, apgaule – S. S. sudarius su UAB (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį, pagal kurią įsigijo automobilį „Jaguar XJ6“, žinant, jog įmokų nemokės ir automobilį perduos D. R., savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, todėl jų veika atitinka sukčiavimo, tai yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis D. R. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismas sprendžia, kad jo parodymai tai gynybinė versija, pasirinkta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo parodymai nėra nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, prieštaringi, todėl vadovaujasi jais tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais byloje ar jiems neprieštarauja. Teismas netiki kaltinamojo D. R. aiškinimu, kad jis šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo, kad S. S. jį apkalba.

Kaltinamojo D. R. parodymus apie tai, kad jis buvo išvykęs gyventi į užsienį, todėl padaryti šio nusikaltimo negalėjo, kad S. S. šį nusikaltimą galėjo padaryti su A. Š., paneigia nuteistosios S. S. parodymai.  

        Nors D. R. ir S. S. nurodė skirtingas aplinkybes, tačiau visą įvykių seką pakankamai detaliai parodė nuteistoji S. S.. Vertinant jos parodymus pažymėtina, kad jie viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu dėl esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina ir liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys, todėl teismas juos vertina kaip teisingus ir patikimus tiek, kiek jie neprieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms. Jokių aplinkybių, dėl kurių S. S. galėtų nepagrįstai apkalbėti D. R., teismas nenustatė, jokių konkrečių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Nors jis nurodė, kad yra susipykęs su S. S., todėl ji jį apkalba, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė, todėl teismas šią D. R. nurodytą aplinkybę atmeta kaip nepagrįstą.

Skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų A. P., A. K. ir D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų R. K., M. K. ir D. M. atsakomybę lengvina tai, kad kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikaltimus.

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Visi kaltinamieji, išskyrus M. K., padarė po vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), jų veika padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, žala lizingo bendrovei atlyginta civilinio proceso tvarka.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas atsižvelgia į tai, jog jis ankščiau teismo neteistas, sveikas, darbingas, nebaustas administracine tvarka. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis), jos dydį nustatant kiek mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., teismas atsižvelgia į tai, jog jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis R. K. nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis). 

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas atsižvelgia į tai, jog jis ankščiau teismo neteistas, sveikas, darbingas, baustas administracine tvarka. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis), jos dydį nustatant kiek mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., teismas atsižvelgia į tai, jog jis nusikalto pirmą kartą, po to buvo teistas už kitų nusikaltimų padarymą, registruotas psichikos sveikatos kabineto įskaitoje, darbingas, baustas administracine tvarka. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis), jos dydį nustatant kiek mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Kaltinamasis A. K. teistas, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, yra sveikas, bedarbis, administracine tvarka nebaustas, vienas augina mažametę dukrą, charakterizuojamas teigiamai, nors kaltės tyčia sukčiauti nepripažino, tačiau iš esmės nuosekliai išdėstė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, schemą, kitų bendrininkų veiksmus. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Paskirta bausmė iš dalies subendrintina su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. R. teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu, sveikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė iš dalies subendrintina su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. 

Byloje yra pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-05-02 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-5355 dėl 216,20 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo valstybei iš kaltinamojo R. K., 2017-05-31 pažyma Nr. NTP-7-6619 dėl 227,66 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo valstybei iš kaltinamojo M. K.. 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamieji R. K. ir M. K. nedirba, turto neturi, todėl jų turtinė padėtis yra sunki. Be to, kaltinamasis R. K. buvo suimtas, tarp kaltinamųjų buvo prieštaravimai, advokatai jiems buvo būtini ir buvo paskirti, šio proceso kaltinamieji įtakoti negalėjo. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai iš jų nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę 50 MGL dydžio (1883 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. K. į bausmės laiką įskaityti visą kardomajame kalinime (suėmime ) jo išbūtą laiką nuo 2018-03-29 iki 2018-05-29 ir laikyti jį arešto bausmę atlikusiu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. 

M. K. pripažinti kaltu padarius, nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir nuteisti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (automobilio „Mercedes Benz“ įsigijimas) 30 MGL dydžio (1129,80 eurų) bauda, 

pagal BK 182 straipsnio 1 d. (automobilio „Ford Galaxy“ įsigijimas) 50 MGL dydžio (1883 eurų) bauda. 

Vadovaujantis BK BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti M. K. galutinę 70 MGL dydžio (2636,20 eurų) baudą. 

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę 25 MGL dydžio (941,50 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2009-12-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 1 dalį paskirtos ir neatliktos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. 

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, o jos pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo, nuosprendžiui įsiteisėjus, dienos. 

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, pakeisti į suėmimą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (automobilio „Jaguar XJ6“ įsigijimas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-03-16 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskirtos ir neatliktos 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. 

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, o jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmę D. R. įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-03-16 nuosprendį. 

D. R., kaltintą padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (automobilio „Ford Galaxy“ įsigijimas), išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. 

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (Laisvės al.103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

                Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Daiktinį įrodymą – M. K. asmens tapatybės kortelę, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti M. K..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. K. ir M. K. nepriteisti.  

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                            Virginijus Kalkauskas