Civilinė byla Nr. e2YT-4324-892/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00967-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.4.4.; 3.4.5.20.
(S)
Vilniaus REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,
sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos R. F. – J. atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui D. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. F. ir R. F. – J. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys V. F., J. F., V. M., VĮ "Turto bankas", VĮ "Vilniaus SOS vaikų kaimas", Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui atsisakyti priimti bei išduoti R. F. – J. teismo leidimą atsisakyti priimti D. M. palikimą nepilnamečio sūnaus L. F. vardu.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos nepilnamečio sūnaus L. F. senelė D. M.. Pareiškėja 2022 m. vasario 17 d. gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, jog Vilniaus rajono 5-ojo notaro biure yra vedama D. M. paveldėjimo byla, kurios pirmos eilės įpėdiniai (vaikai) praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, į teismą dėl praleisto termino atstatymo nesikreipė, todėl paveldėjimo teisė atsiranda antros eilės įpėdiniams D. M. vaikaičiams, tame tarpe ir L. F., gim. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad D. M. palikimą sudaro 1/2 dalis 1,2582 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio 1,1091 ha sudaro miško žemės plotas, 0,1491 ha - kitos žemės plotas. Šis žemės sklypas jokios realios vertės neturi, yra nuostolingas. Be to, antstolis Dainius Šidlauskas vykdo priverstinį išieškojimą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4991-341/2015, išduotą 2016 m. sausio 11 d. dėl 1 689,35 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. M. trečios eilės išieškotojo UAB "Nemenčinės komunalininkas" naudai; vykdomąją bylą Nr. 0178/11/01328, pagal Vilniaus r. apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-2275-494/2011, išduotą 2011 m. birželio 28 d. dėl 1 304,08 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės M. D. trečios eilės išieškotojo UAB „Nemenčinės komunalininkas" naudai. Taigi, apart tam tikrų prievolių, senelės palikimo priėmimas jokios realios turtinės naudos nepilnamečiui sūnui neatneš, priešingai - tokiu atveju tik nukentėtų jo teisės ir teisėti interesai.
2. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, VĮ "Vilniaus SOS vaikų kaimas", Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą prašė teismo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Likę suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad Skyriaus nuomone, terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių ir termino atnaujinimas užtikrintų prioritetinę vaiko teisių apsaugą ir gynybą. Skyrius neprieštarauja, kad pareiškėja atsisakytų priimtų po D. M. mirties palikimą nepilnamečio L. F. vardu.
4. Teismo posėdyje pareiškėjos bei išvadą teikiančios institucijos atstovai prašė patikslintą pareiškimą tenkinti jame nurodytais pagrindais.
Pareiškimas tenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis nustato, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.60 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (1 dalis); palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (2 dalis); įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (3 dalis); neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (4 dalis).
6. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, išaiškinta, kad paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Palikimo atsisakymas, taip pat kaip ir palikimo priėmimas, turi būti išreikštas aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pagal CK 5.60 straipsnio 3 dalį palikimo atsisakymas yra raštu sudaromas sandoris, apie kurį įpėdinis praneša palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009).
8. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra nepilnamečio L. F. motina. 2021 m. rugpjūčio 4 d. mirė nepilnamečio L. F. senelė D. M.. Nepilnametis L. F. yra palikėjos D. M. antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatytu CK 5.60 str. 1 d. terminu (per 3 mėnesius) nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas (motina) į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo nesikreipė, taip pat nesikreipė į teismą su prašymu dėl įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo. Testamento palikėja sudariusi nebuvo. Po palikėjos mirties jos palikimo priėmimo faktų nenustatyta.
Dėl įstatymų nustatyto praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo.
9. Pareiškėja pirmuoju reikalavimu prašo atnaujinti L. F. praleistą CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, atsisakyti priimti D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
10. Prašyme pareiškėja nurodo, kad įstatymų nustatytas 3 mėnesių terminas atsisakyti palikimo buvo praleistas, kadangi pareiškėja nežinojo, jog D. M. turėjo kokio nors turto, kurį galėtų paveldėti sūnus, be to, negalėjo tikėtis, jog palikėjos sūnūs: V. F., J. F. ir V. M. kaip pirmosios eilės palikėjos įpėdiniai nesiims jokių veiksmų mirusios motinos palikimui priimti, jeigu toks egzistuoja. Pareiškėja apie palikimą, tenkantį jos sūnui, sužinojo tik 2022 m. vasario 17 d. gavusi Tarnybos raštą.
11. Teismo vertinimu, terminas atsisakyti palikimo nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra įsitikinęs, jog terminas atsisakyti palikimo turi būti atnaujintas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnis).
12. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas tenkina pareiškėjos prašymą dėl termino atsisakyti palikimo atnaujinimo – atnaujina pareiškėjai praleistą terminą atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko L. F. vardu, po palikėjos D. M. mirties.
Dėl teismo leidimo išdavimo
13. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalgą Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m.).
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei Nekilnojamojo turto registro (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad palikėjos D. M. vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 1,2582 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurio 1,1091 ha sudaro miško žemės plotas, 0,1491 ha - kitos žemės plotas (turto vidutinė rinkos vertė – 1 440 Eur). Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad minėtas žemės sklypas jokios realios vertės neturi, kadangi yra pelkėtoje vietovėje, apsemtas vandeniu bei apaugęs menkaverčiais krūmynais, prie jo privažiavimas yra komplikuotas, todėl ten vykdyti kokią nors ūkinę veiklą ar jį parduoti arba išnuomoti nėra jokių galimybių, be to yra reali tikimybė, kad ateityje šio sklypo naujas savininkas įgis prievolę mokėti Žemės mokestį valstybei, taip pat jis privalės šį turtą prižiūrėti, kas suponuoja tam tikras išlaidas. Taip pat nustatyta, kad iš palikėjos buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai kreditoriaus UAB „Nemenčinės komunalininkas“ naudai, antstolio Dainiaus Šidlausko į bylą pateiktais duomenimis, 2022 m. birželio 1 d. palikėjos D. M. skola išieškotojui UAB „Nemenčinės komunalininkas“ yra pilnai padengta, vykdomosiose bylose (Nr. 0178/11/01328 ir Nr. 0178/16/00272) yra likusios nepadengtos tik vykdymo išlaidos, kurios sudaro 71,84 Eur.
15. Kaip minėta, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). Neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.60 straipsnio 4 dalis).
16. Teisė turi saugoti, kad tvarkant turtinius klausimus, taigi ir sprendžiant dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo priimti palikimą) nepilnamečio vaiko vardu, vaikui neatsirastų daugiau žalos negu naudos (pavyzdžiui, leidžiant priimti kreditorių reikalavimais suvaržytą turtą, kai šie viršija paveldimo turto vertę; pan.). Vaiko interesas yra ir viešasis interesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-08 apžvalgą Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m.).
17. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad palikėjos paveldimo turto vertė yra maža, taip pat, tikėtina, kad ateityje šis turtas taps nuostolingu ir/ar reikalaus papildomų išlaidų, be to, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad minėto palikimo priėmimas būtų naudingas nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina, kad įpėdiniai, priėmę palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad įpėdiniai nėra padavę palikimo atsiradimo vietos notarui (ar ne palikimo atsiradimo vietos notarui) pareiškimo dėl palikimo priėmimo (CK 5.60 straipsnio 4 dalis).
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsisakymas priimti palikimą, atsiradusį po D. M. mirties, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų (CK 3.3 straipsnis, CPK 582 straipsnio 4 dalis), todėl pareiškėjai leistina atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko L. F. vardu.
19. Dėl atsisakymo priimti palikimą pareiškėja R. F. – J. turi kreiptis įstatymo nustatyta tvarka į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.60 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalimi, 5.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 579-582 straipsniais, –
n u t a r i a:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai R. F. – J. a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko L. F., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po palikėjos D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Išduoti teismo leidimą R. F. – J. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. F., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Išaiškinti pareiškėjai, kad dėl atsisakymo priimti palikimą kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Likusi nutarties dalis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Ieva Pluirienė