Baudžiamoji byla Nr. 1-1222-716/2015

Proceso Nr. 1-10-9-00178-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.3.; 1.2.14.5.2.; 2.3.6.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Agnei Sarnačinskaitei, Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorui M. G., gynėjui advoaktui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, teistas 1) 1994-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos  BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; 2) 2012-05-18 Suomijoje laisvės atėmimu 4 m.; 3) 2014-12-30 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos  BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d, 25 str. 3 d. ir 138 str. 2 d. 6 p.- laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d.

n u s t a t ė :

G. R. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su Ž. J. ir A. S., kurių atžvilgiu išskirtas ikiteisminis tyrimas į atskirą bylą, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodami, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, tai yra, už išnuomotą statybinę įrangą nuomos nemokės, o išnuomota įranga bus parduota kitiems asmenims, jis nurodė A. S., o pastarasis perdavė nurodymą išnuomoti fasadinius pastolius bendrovės „Ž.“ direktoriui Ž. J., nurodė vietas, kur išnuomotus fasadinius pastolius nuvežti, bei surasti asmenis, pastoliams pakrauti. Ž. J., kaip bendrovės „Ž.a“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktorius, bendrovei nevykdant jokios veiklos, sudarė 2008-01-14 nuomos sutartį Nr. EP 2008/ 01/14 su UAB „N. A. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovaujama direktoriaus N. K., taip suklaidinus bendrovės atstovą, 2008-01-15 ir 2008-01-17 pagal sutarties Nr. EP 2008/ 01/14 priedą Nr. l ir priedą Nr. 2  perėmė iš bendrovės „N.A. B.“ statybinę įrangą – fasadinius pastolius: 222 vnt. vertikalių rėmų, kainuojančių 49159,68 Lt., 31 vnt. porankių stulpelių su apsauga 0,73, kainuojančių 3700,47 Lt., 420 vnt. turėklų 3,07, kainuojančių 22524,6 Lt., 14 vnt. galinių rėmų 0,73 m, kainuojančių 3027,5 Lt., 55 vnt. inkarinių jungčių su kabliu 1,0 m, kainuojančių 2378,75 Lt., 48 vnt. įstrižainių 3,07, kainuojančių 4567,2 Lt., 300 vnt. metalinių  paklotų 0,32x3,07, kainuojančių 69450 Lt., 36 vnt. aliuminio paklotų su liuku ir kopėčiomis 3,07, kainuojančius 33885 Lt., 78 vnt. reguliuojamus padus 0,78, kainuojančius 4048,2 Lt., 55 vnt. sąvaržų 9,1 kN, kainuojančios 862,5 Lt., 16 vnt. galinių turėklų 0,73 m, kainuojančių 1522,4 Lt., viso 1374,7 m²., dalį kurių, G. R. ir A. S. nurodymu, bendrovės „N. A. B.“ transportu nuvežė prie sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o dalį pastolių paties surastu transportu atvežė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Po to, surado asmenis pastoliams krauti, ir dalyvavo pervežant pastolius, kuriuos 2008 m. sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu jis kaltinamas apgaule įgijęs UAB „N. A. B.“ 195226,35 litų vertės turtą.

Be to, G. R. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su Ž. J. ir A. S., kurių atžvilgiu išskirtas ikiteisminis tyrimas į atskirą bylą, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodami, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, tai yra už išnuomotą statybinę įrangą nemokės, o išnuomota įranga bus parduota kitiems asmenims, jis nurodė A. S., o pastarasis perdavė nurodymą bendrovės „Ž.“ direktoriui Ž. J. dėl fasadinių pastolių nuomos. Taip pat A. S., vykdydamas jo (G. R.) nurodymą, liepė Ž. J. surasti transporto priemonę išnuomotų pastolių pervežimui bei pinigų, apmokėti dalį pastolių nuomos. Ž. J., kaip bendrovės „Ž.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktorius, bendrovei nevykdant jokios veiklos, sudarė 2008-02-06 sutartį Nr. N 08-01 su UAB „B. G. LT“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovaujama projektų vadovo N. P.,  Ž. J. suradus transporto priemones pastoliams pervežti - 2008-02-08 ir 2008-02-13 pastolių priėmimo perdavimo aktais iš UAB „B. G. LT“ perėmė statybinę įrangą – fasadinius pastolius: 140 statramsčių, 264 vnt. turėklų, 32 vnt. galinių turėklų, 120 vnt. bortelių, 20 vnt. įstrižainių, 56 vnt. domkratai, 208 vnt. metaliniai paklotai, 20 vnt. kopėčių dekas, 20 vnt. stovams turėklams, 8 vnt. viršutiniai galiniai turėklai, 28 vnt. lentučių pagrindui, 20 vnt. vamzdžių 1-3 pėdų, viso 805 kvadratinius metrus, kurie Ž. J. surasta transporto priemone buvo išvežti iš bendrovės „B. G. Lt“ sandėlių ir 2008 m. vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduoti A. L. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu jis kaltinamas apgaule įgijęs UAB „B. G. LT“ 98 000 litų vertės turtą.

Be to, G. R. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su Ž. J. ir A. S., kurių atžvilgiu išskirtas ikiteisminis tyrimas į atskirą bylą, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodami, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, tai yra, už išnuomotą statybinę įrangą nemokės, o išnuomota įranga bus parduota kitiems asmenims, jis nurodė  A. S., o pastarasis perdavė nurodymą bendrovės „Ž.“ direktoriui Ž. J. išnuomoti fasadinius pastolius bei surasti transporto priemones jų pervežimui. Ž. J. sudarė 2008-02-21 sutartį Nr. N 08/02/21 su UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilnius, atstovaujama direktoriaus O. Š., ir 2008-02-21 priėmimo perdavimo aktu Nr. 08/02/21 iš bendrovės „P.“, perėmė statybinę įrangą – fasadinius pastolius: 110 vnt. standartinių rėmų, 18 vnt. porankio stulpelių su apsauga 0.73 m, 4 vnt. priekinių rėmų 0,73 m,. 240 vnt. viengubų porankių 3,07 m, 20 vnt. įstrižainių 3,07 m, 180 vnt. plieninių aikštelių 3.07 x0.32 dydžio, 10 vnt. aliuminio aikštelių su litu ir kopėčiomis 3.07 x 0.64 m, 44 vnt. stovų reguliuojamų 0.40 m, 20 vnt. spyruoklinių kaiščių 70 mm, 20 vnt. inkarinių varžtų su ausele 120 mm, 20 vnt. sankabų, 20 vnt. atstumo reguliatorių 110, 16 vnt. galinių aptvėrimų, viso 675 m² pastolių, kurie buvo bendrovės „P.“ transportu atvežti į Ž. J. nurodytą vietą - adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokiu būdu jis kaltinamas apgaule įgijęs UAB „P.“ 88 200 litų vertės turtą.

G. R. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad pažįsta A. S.. Šis pas jį buvo atvažiavęs po Naujų metų, sausio mėnesį 2008 metų. Pokalbis vyko, kad yra pas A. S. pažįstamą įmonė, kuri užsiima ar nori užsiimti statybos veikla. Jis pats 2006 metais užsiėmė nekilnojamu turtu. A. S. ieškodavo jam klientų. Jis A. S. pasakė, kad statybos veikla jo nedomina. A. S. rusakalbis, todėl davė pažiūrėti dokumentus. Po to A. S. atvažiavo, jie susitiko su J. Ž., kalbėjo dėl įmonės. Šis pasakė, kad įkūrė su žmona įmonę, turi įrankių, užsiima ar nori užsiimti pastolių nuoma. Tada A. S. paprašė pasižiūrėti, ką Ž. J. siūlo. Jis perskaitęs dokumentus pasakė, kad nuosavybės teisės nėra, kad pastoliai išnuomoti. Su Ž. tai buvo pirmas ir paskutinis susitikimas. Nieko bendro su tuo Ž. jis po to neturėjo. Po žmonos laidotuvių jis išgėrinėjo, transporto priemonės negalėjo vairuoti, tai A. S. jį paveždavo. Jis su Ž. nebendravo nei dėl stelažų, nei dėl statybinių medžiagų. Praėjus apie 3 savaitės, vasario mėnuo buvo, sulaukė skambučio iš policijos. Atėjus į policiją, jį apklausė dėl S., Ž., dėl pastolių. Iš policijos išėjus buvo ten piliečių daug. Iš jų bendravimo jis suprato, kad tas Ž. įkūręs tą įmonę apgaulei. Buvo A., kuris pasakojo, kad Ž. paėmė tuos pastolius iš įmonės, kurioje yra pažįstamas M.. A. jo paprašė pakalbėti su pažįstamu M., davė telefoną to M.. M. buvo tos įmonės, kur pastoliai buvo paimti, pavaduotojas. A. bijojo to M. ar policijos. Jis bendravo su tuo M., vyko dialogas gal savaitę dėl pastolių grąžinimo. Gal po savaitės, dviejų paskambino A. dėl pastolių atidavimo vietos. Po to jis daugiau nebendravo nei su Ž., nei su A.

Liudytojas N. K. teisme parodė, kad prisimena keletą įvykių, kur buvo turto nuoma su negrąžintu rezultatu. Įmonė „Ž.“ jam girdėta, jie nuomoja pastolius. Buvo toks atvejis, viską tvarkė vadybininkas. Ž. išsinuomojo pastolius per du kartus ir negrąžino jų. Jie užsiėmė paieška. Parašė pareiškimą į policiją ir visom pastangom ieškojo pastolių, kuriuos surado ir atsiėmė. Visos procedūros metu dalyvavo vadybininkas ir viską tvarkydavo. Buvo neapmokėta sąskaita, ar kažkas. Tada jis sužinojo apie tą įmonę ir apie Ž.. Jis sužinojo, kad negrąžinti pastoliai ir nesiruošia niekas jų grąžinti. Pastolių paėmime, atrodo, pats Ž. dalyvavo. Jis nepamena, kieno transportas buvo naudojamas. Sutartis buvo viena pasirašyta,  o po to rašomi priedai. Jam žinoma, kad buvo bendrauta telefonu su tuo Ž.. Prisimena, kad buhalteriją tvarkė samdoma įmonė, kuri tai pačiai „Ž.“ įmonei tvarkė buhalteriją, Iš jos sužinojo, kad tai įmonei prasta. Jie per du kartus susigrąžino pastolius. Pirma, berods, paskambino nepažįstmas žmogus ir pasakė, kur yra pastoliai. Antrą kartą jau ekonominė policija pranešė, kad Alytuje tie pastoliai, kad kažkas  juos nusipirkę. Nuvažiavo, išsiaiškino, kad jų pastoliai, ir šie buvo grąžinti.

Liudytojas O. I. teisme parodė, kad jis ir A. L. važiavo pirkti pastolių į įmonę Salininkuose, adreso neprisimena. Nuvykus viskas jau buvo paruošta. Jie nuėjo į firmą, pasitikrino užsakymą, pasirašė, sumokėjo ir pasiėmė pastolius. Pinigus mokėjo A. arba jis. Pastolius nuvežė pas A. į namus, Moliakalnio gatvėje. Pinigus sumokėjo grynais tam žmogui, kuris pardavė pastolius. To asmens vardo tiksliai neprisimena. A. pasirašinėjo pirkimo dokumentus. Pastolius jie pirko kartu. Jie nelabai skaitėe, ant kokių pirkimo dokumentų pasirašė. Pastolius grąžino, nes pas juos atvyko policija. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 79-81), O. I. nurodė, kad paaiškinimai teisingi, jais galima vadovautis.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad paskambino draugas I., kad kažkas turi pigiai parduoti pastolių. Jie susitiko su Ž., aptarė kainą, sutarė, kad nuvažiuos pažiūrėti šitų pastolių. Firma, iš kurios pastolius pirko, buvo Salininkuose. Ž. sakė, kad firma skolinga, kad ten guli pastoliai. Nuvažiavus pažiūrėti jiems viskas tiko. Paskui jie susiskambino dėl mašinos, privažiavo ir pasiėmė šituos pastolius. Jis pinigus už pastolius davė Ž.. Su Ž. susitiko netoli šios firmos, mašinoje pasikalbėjo. Ž. parašė raštą, kad pastoliai nevogti, kad viskas tvarkoje. Ž. kartu atsisakė eiti. Jie nuvažiavo į sandėlį, pakrovė pastolius, kuriuos parvežė namo, iškrovė pas jį. Po kiek laiko važiavo į policiją, kur sužinojo, kad pastoliai vogti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 41-43) A. L. juos patvirtino.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad dirbo įmonėje darbų vadovu, iš kurios buvo pasikėsinta pavogti pastolius. Susitiko su pastolius norėjusiu išsinuomoti asmeniu. Šis davė asmens tapatybės kortelės ar teisių kopiją. Jie pasirašė pastolių nuomos sutartį. Iškrovė pastolius Salininkuose prie gamybinių patalpų. Pastolius vežė jų vairuotojai dviem sunkvežimiais. Pasirašius sutartį grįžo į darbą. Sutartis buvo standartinė. Kol iškrovė pastolius, tol jis pasirašinėjo dokumentus – sutartis. Vieną padavė nuomininkui, kitą pasiliko sau. Grįžus į darbą po valandos laiko paskambino iš kitos įmonės „A. B.“, kuri taip pat užsiėmė pastolių nuoma, ir pasiūlė važiuoti pasiimti pastolius, kol šie dar yra. Jie tą pačią dieną nuvažiavo, pastoliai dar buvo toje vietoje. Kitų asmenų toje vietoje nematė.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad A. iš Dvarčionių paskambino ir paklausė, kam reikia pastolių. Jis pasiūlė tai O. I.. Tada nuvažiavo prie prekybos centro „Panorama“ aikštelės. O. I. susidomėjo pastoliais. Prie prekybos centro „Panorama“  O. susitiko su mergina bei vaikinu, kurie sėdėjo mašinoje. Ką šie sutarė – jis negirdėjo. Jam nežinoma, ar dėl pastolių buvo kažkas susitarta. Pagarsinus tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 101) liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad su Ž. susitiko prie prekybos centro „Europa“.

Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad dirbo 2008 m. įmonėje. Pas juos Ž. išsinuomojo pastolius, šio pavardės nepamena. Pastolius atidavė Ž.. Pastolius išdavė ir sutartį pasirašė darbuotojas E.. Norėjo įteikti PVM sąskaitą-faktūrą tam Ž., bet šis vengė susitikti su jais. Davė numerį, kad siųsti sąskaitą į buhalteriją. Ž. davė jų buhalterijos numerį, nes buhalteriją jiems tvarką ta pati įmonė. Jie pasiskambinę į buhalteriją pasiteiravo, kas tas Ž.. Buhalteris pasakė, kad tas asmuo kažkoks neaiškus, panašus į aferistą. Tuomet jie pradėjo Ž. ieškoti. Šis visokiais būdais jų vengė, grasino, nenorėjo susitikti ir grąžinti pastolių. Po to Ž. pagavo ekonominė policija. Jis neatsimena, kaip po to susisiekė su G.. Su šiuo susitiko, kalbėjo apie pastolius. Jis suprato, kad G. padeda susigrąžinti tuos pastolius, nes kažką pažįsta. G. pasakė, kad padės susigrąžinti pastolius. Jis kalbėjo su G., kad kažkas kažką prisidirbo. G. jokios pagalbos nesiūlė, sakė, kad jam paskambino kažkas bei pasakė, kur pastoliai. Tada jie nuvažiavo ir atsiėmė savo pastolius. Pokalbio metu kažkas G. paskambino ir pasakė, kur yra pastoliai. Pagarsinus tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 41-42) liudytojas patvirtino teisingai tuo metu nurodęs aplinkybes.

Liudytojas A. P. parodė, kad tuo metu dirbo įmonėje „C. V.“ vairuotoju. Jam  paskambino vadybininkas ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į Eišiškių plentą ir nuvežti kažkokį krovinį. Pasakė, kad klientas susitiks prie parduotuvės. Jis pralaukė gal dvi valandas. Vieną sykį atvažiavo klientas su lengvuoju automobiliu ir sakė, kad turi atvažiuoti dar vienas automobilis. Po kiek laiko atvažiavo kitas asmuo, kuris nulydėjo automobiliu jį aikštelę. Tai buvo įmonės teritorija. Ten pakrovė pastolius, surašė protokolus, duomenis ir jis išvažiavo. Prieš geležinkelį jį sustabdė ir sakė, kad reikia palaukti. Belaukiant pasakė, kad reikia važiuoti į degalinę, kuri yra Eišiškių plente ir ten laukti, kol atvažiuos tikrasis asmuo. Jis išlaukė visą dieną, bet niekas neatvažiavo. Vienas asmuo buvo atvažiavęs su džipu, kuris priėjęs pasakė, kad aikštelė nedirba ir reiks atvažiuot rytoj. Jis grįžo namo. Ryte vėl susitiko degalinėje. Prieš pietus su automobiliu jį nulydėjo į kažkokį kaimą. Ten buvo sankryža: viena kryptis į  Alytų, kita į Druskininkus, o jie tiesiai gal kilometrą pavažiavo. Gyvenvietės nepamena, gal Merkinė. Prieš gyvenvietę pasuko į keliuką, į sodybą, kur pastolius iškrovė. Tas asmuo, kuris nurodymus davė, atvažiuodavo berods „Passat“ automobiliu. Pasakydavo, ką daryt ir vėl išvažiuodavo. Su juo niekas niekada nevažiavo. Į degalinę su juodos spalvos džipu buvo atvažiavęs asmuo, kuris pasitiko jį prie Merkinės. Pagarsinus tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b.l.1-2) liudytojas patvirtino, kad dėl  skambučių, automobilių markės, išvaizdos sakė tiesą, tai atitinka jo duotus parodymus.

Liudytojas J. M. teisme parodė, kad vežė pastolius, nes paprašė nuvežti jo kaimynas A. S.. Jis dirba su sunkvežimiu, stovėjo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ Salininkuose, privažiavo S. ir paklausė jo, ar yra laisvas. Atsakė jam, kad laisvas. Tada paklausė kainos ir pasakė, kad pažįstamam ar draugui reikia nuvežti pastolius. Pasakė, kad gali nuvežti, nes yra laisvas. Reikėjo pasiimti iš Salininkų. Sakė, kad vėliau pasakys vietą, į kurią reiks nuvežti. Kadangi susitarė, tai jis nuvažiavo į Salininkus, į kažkokius sodus, netoli parduotuvės „Maxima“. Tai buvo tą pačią dieną. Ten buvo kažkokie žmonės, gal pasamdyti ir jie pakrovė tuos pastolius. Jis pažiūrėjo vežimo dokumentus, juose buvo parašytas vardas, pavardė, krovinys – pastoliai. A. S. pasakė, kad pastolių šeimininkas važiuos su juo, o važiuoti reikėjo prie „Regitros“. Nuvažiavo su tuo žmogumi prie „Regitros“ ir ten laukė 15-20 min. kol atvažiavo A.. Nepamena, ar A. buvo vienas ar ne. Pasakė važiuoti paskui jį. Jie nuvažiavo į dešinę pusę už „Regitros“, ten krovė tuos pastolius. Tada A. pasakė važiuoti į Ukmergės plentą, į degalinę „Lukoil“ ir ten palaukti. Nuvažiavo, palaukė, tada atvažiavo S. su R. dviese. Tada juos su juodos spalvos džipu nulydėjo prie namo, kuris yra už kolonėlės pavažiavus po dešine puse. Iškrovė pastolius. Dar pasakė, kad su jais reikės nuvažiuoti į Lentvario gatvę, pasikrauti ir atvežti antrą reisą. Pasodino jam kažkokį darbininką. Pastolius pakrovė, jis atvežė, pastolius iškrovė. Viskas buvo tą pačią dieną. Prie jo priėjo dviese: A. ir G.. Jis net neišlipo iš kabinos. Jis daugiau su A. bendravo, nes šis jo kaimynas.  Kuris iš jų sumokėjo - nepamena. Buvo tamsu. G. R. atvažiavo su S.. S. buvo vairuotojas. Gal G. kažką ir šnekėjo apie pastolius, bet jis šnekėjo su kaimynu S.. Antrą kartą paliko jam tą patį lapą. suprato, kad tas pastolių kiekis yra vežamas per du kartus. Vežė iš dviejų vietų. Klausė to asmens, kodėl iš dviejų vietų, o šis pasakė, kad užsiima statybomis. Reikėjo vežti į trečią vietą, nes ten namas ir sakė, kad ten dirbs. Pagarsinus tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 46-48, b. l. 58-59) liudytojas patvirtino teisingai tuo metu nurodęs apinkybes. A. ir G. buvo kartu, todėl susidarė tokį įspūdį, kad pastolių pervežimą šie organizavo bendrai. Keleivis atvykus į degalinę išlipo iš jo automobilio ir nuvažiavo lengvuoju automobiliu. Buvo trečias asmuo, kuris iškrovė, bet jis su šiuo nevažiavo. Ž. išlipo ir įsėdo pas juos į mašiną. Ž. J. buvo tame name, kur buvo iškrauti pastoliai.

Liudytoju R. K. teisme parodė, kad dirbo firmoje „N. A. B.”: sandėlyje vairuotoju. Sandėlys buvo toje pačioje teritorijoje, tik kontora toliau. Jis dirbo sandėlyje. Kai atvažiuodavo klientai, tai iš kontoros jam paskambindavo ir pranešdavo, kad atvažiuos klientas su sąrašu. Klientui atvažiavus pakraudavo pastolius. Tą kartą paskambino iš kontoros, kad reikia pakrauti atitinkamą kiekį ir pasakė kontaktinį numerį, kurį jis užsirašė. Sukrovė ką reikėjo, tada paskambino tam piliečiui. Asmuo nurodė nuvežti į Liudvinavo gatvę, kuri yra už „Regitros“. Tą pačią dieną pakrovė į firmos automobilį ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) – tai dviejų aukštų mūrinis pastatas. Ten stovėjo lengvoji mašina ir laukė 4-5 žmonės. Automobilį vairavo jis. Privažiavo prie namo, sustojo, išsikrovė pastolius, ir jis išvažiavo. Lapą, kad pristatė pastolius, jam pasirašė, kai buvo iškrauti pastoliai. Pasirašė vyras. Pastoliai dar nebuvo apmokėti, apmokama yra paprastai kontoroje ar pavedimu. Grįžo į sandėlį vakare, buvo tamsu. Kitą sykį vėl paskambino, kad reikia pakrauti mašiną. Nurodė tą pačią pavardę, pasakė kiekius. Paskambino tuo pačiu telefono numeriu ir pasakė, kad reikia nuvežti į Salininkų sodus. Nurodė adresą ir kaip nuvažiuoti. Tai buvo tas pats asmuo su kuriuo kalbėjo pirmą sykį. Matė tą žmogų, nes jis buvo privažiavęs prie sandėlio, kai buvo pakrauta. Tai buvo vienas vyras. Kai telefonu kalbėjo, tai balsas tas pats. Jis atvažiavo su lapu, kuris buvo išrašytas kontoroje. Dar buvo kažkoks vyras. Kas jis toks ir prie ko - nežino, bet jis atvažiavo su juo. Dokumentus pateikė užsakovas, jo požymių įvardyti negali, nepamena. Jis vežė užsakymą. Tas asmuo buvo privažiavęs. Jis nuvažiavo į Salininkus. Paklydo, todėl jam paskambino ir smulkiau nurodė, kur važiuoti. Jis buvo su tuo pačiu automobiliu, kuriame buvo dar kažkokia moteris. Pasakė, kad įvažiuoti atbulomis ir iškrauti. Privažiavo ir  iškrovė.

Liudytojas E. B. teisme parodė, kad dalyvavau teismo posėdyje 2008, 2012, metais, todėl pamenu bylą. Buvo toks Ž., kuris paprašė palaikyti pastolius. Pastoliai buvo atgabenti ir iškrauti nurodytoje vietoje. Niekas pastolių neatvažiavo pasiimti. Kažkokį laiką pastoliai gulėjo, kol jis sužinojo, kad pastolių ieško policija. Pastoliai buvo grąžinti policijai. 2008 žiemą skambino Ž.. Šį jis buvo matęs gal kartą, gal daugiau su G.. Ž. prisistatė, kad G. draugas, paprašė pagalbos. Pasakė, kad važiavo mašina, kad kažkas lūžo ar sugedo, kad yra ant Alytaus - Druskininkų sankryžos. Po to jis išsiaiškino, kad buvo vežami pastoliai. Jis atvažiavo, pasitiko tą mašiną, iškrovė pastolius. Sumokėjo žmonėms, kurie padėjo krauti ir išvažiavo. Pastoliai prastovėjo gal savaitę. Merkinėje apsilankė policijos pareigūnai. Jis pats išsiaiškinęs, kad policija ieško pastolių, nuvažiavo į ekonominės policijos būstinę ir pasakė, kad pastoliai pas jį.

Liudytoju apklaustas Ž. J. teisme parodė, kad neatsimena, kaip viskas prasidėjo. Niekas negalvojo negrąžinti pastolių. Nebuvo kalbos, kad kažkas pastolius kažkur panaudos kitiems tikslams. Jam sunku kažką prisiminti. Jis Su G. R. niekada nebendravęs vienas su vienu. Keletą kartų buvo su A., apie pastolius kažką aptarinėjo. G. R. tiesiog bendroje kompanijoje buvo ir tiek, pokalbyje nedalyvavo, nieko nekalbėjo. Jis neturi, ką pasakyti teismui, daug laiko praėjo. Visur teisybę sakė. Teisybė, kad buvo dėl skolų bendraujama. Jis atsisako duoti parodymus dėl pirminių parodymų.

Teisme buvo pagarsinti Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 10, b. l. 80-90) apie tai, kad Ž. J. bendrovės „Ž.“ vardu pagal 2008-01-14 sutartį Nr. EP 2008/01/14 iš bendrovės „N. A. B.“ išnuomavo fasadinius pastolius ir juos laikinai paskolino A. S.. 2008-01-15, kaip liepė A. S., UAB „N. A. B.“ transportu nuvežė fasadinius pastolius į Lentvario gatvę, už techninės apžiūros centro „Tuvlita“, ir prie ten esančių sandėlių iškrovė. Vietą, kur vežti pastolius, parodė A. S.. Kiek atsimena, pastolius iškrovė UAB „N. A. B.“ darbuotojai. Iškrovus pastolius apie tai pranešė A. S.. A. S. naudojosi dviem telefono numeriais. Jis taip pat turėjo keletą telefono numerių, iš kurių daugiausia naudojosi numeriu (duomenys neskelbtini). Telefonu su A. S. susitarė susitikti autobusų stotyje. Susitikus pastarajam pasakė, kad pastoliai atvežti į Lentvario gatvę, tačiau ne visi, nes netilpo į UAB „N. A. B.“ krovininę mašiną. A. S. likusius pastolius liepė vežti į sodą, esantį (duomenys neskelbtini), Salininkuose, priklausantį jo tėvui A. J.. Po kelių dienų, tai galėjo būti ir 2008-01-17, bendrovės „N. A. B.“ transportu likę pastoliai buvo atvežti į sodą. Ir į Lentvario gatvę, ir į sodą pastolius vežė vienas vairuotojas su ta pačia krovinine mašina. Į sodą atvežtus pastolius iškrovė jis ir vairuotojas. Tada paskambino A. S., o pastarasis liepė atvažiuoti pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), Salininkai. Atvažiavęs A. S. pasakė, kad ir likę pastoliai atvežti į tėvo sodą. Tada A. S. atvažiavo apžiūrėti pastolių. Juos pamatęs pasakė, kad gaus transportą ir pastolius išveš namo fasadiniams darbams atlikti. Taip pat pažadėjo sumokėti sutartyje Nr. EP 2008-01/14 numatytą sumą už pastolių nuomą. Po kelių dienų jis susiskambino su A. S., po ko susitiko prie autobusų stoties. Susitikus A. S. pasakė, kad jo draugas krovinine mašina pastolius iš Lentvario gatvės ir iš jo tėvo sodo išveš. A. S. džipu parvažiavo į Salininkus. A. S. jį išleido prie parduotuvės „Maxima“, kad surastų žmonių, galinčių pakrauti pastolius, o A. S. nuvažiavo pas draugą, kuris turėjo pervežti pastolius. Jis prie parduotuvės rado tris vyrus pastoliams krauti ir apie tai pranešė A. S.. Netrukus prie jų privažiavo A. S. ir visi nuvažiavo į sodą, esantį (duomenys neskelbtini), Salininkai. Paskui važiavo krovinine mašina. Darbininkams kraunant pastolius, A. S. su vairuotoju  išvažiavo. Baigiant krauti pastolius jis paskambino A. S. ir pastarasis grįžo atgal su vairuotoju bei dar vienu vyriškiu, kuris prisistatė kaip G.. Jis, Ž. J., kartu su vairuotoju krovinine mašina nuvažiavo prie VĮ Regitros, kur laukė atvažiuojančio A. S.. Vairuotojas paskambino A. S. kur toliau važiuoti, į tai pastarasis atsakė, jog privažiuos žmonės ir parodys. Dar būnant sode A. S. jam sakė, kad pastoliai pervežti į kitą vietą, tačiau dėl kokių priežasčių, nesakė. Netrukus prie jų privažiavo automobilis VW Golf, trečios klasės, tamsios spalvos, ir parodė, kad važiuotų paskui jį. Kiek žmonių važiavo šioje mašinoje, jis nežino. Taip jie nuvažiavo į tą pačią teritoriją, tik prie kito sandėlio, kur buvo sudėti pastoliai. Prie pastolių buvo 5 ar 6 žmonės, kurie pradėjo krauti pastolius į mašiną. Krovikai jam buvo nepažįstami. Iš automobilio VW Golf išlipo du vaikinai, kurie vadovavo krovikams. Ne visi pastoliai tilpo į mašiną, todėl vienas iš vaikinų vairuotojui pasakė, kad reikės grįžti ir atvežti likusius pastolius. Pakrovus pastolius, vairuotojas paskambino A. S. klausdamas, kur vežti pastolius. Kaip sakė vairuotojas, A. S. liepė važiuoti ir laukti prie VĮ Regitra. Po valandos prie jų atvažiavo sidabrinės spalvos automobilis, kurio markės negali nurodyti. Šia mašina atvažiavo G. su dar vienu vyriškiu. Vairuotojas, išlipęs iš krovininės mašinos, kalbėjosi su G. ir kitu vyriškiu. Tada G. su vyriškiu nuvažiavo, o jis ir vairuotojas liko laukti. Po valandos vairuotojui paskambino A. S. ir liepė važiuoti Ukmergės plentu, bei išvažiavus iš Vilniaus, laukti prie „Lukoil“ degalinės. Atvažiavę prie minėtos degalinės pamatė laukiantį A. S.. Jis buvo su savo džipu „Mersedes Benz“. Tada A. S. jam liepė išlipti ir laukti degalinėje. Tuo tarpu A. S. krovinine mašina su pastoliais nuvažiavo. Po valandos atvažiavęs A. S. paėmė jį, džipe dar buvo G. bei du vyriškiai. Visi nuvažiavo į prekybos centrą „BIG“. Jis liko laukti mašinoje, o A. S., Gintas ir abu vyriškiai nuėjo valgyti. Visi grįžo maždaug po pusvalandžio ir vėl atvažiavo prie „Lukoil“ degalinės, kur paliko jį laukti, o patys nuvažiavo. A. S. po valandos grįžo, kartu atvažiavo ir automobilis VW Golf, tai yra tas pats automobilis, kuris rodė kelią nuo VĮ Regitra važiuojant prie pastolių, esančių Lentvario gatvėje. Iš automobilio VW Golf išlipo 5 vyrai, kurie kalbėjosi su A. S. ir G.. Po to VW Golf išvažiavo. Tada A. S. jį parvežė namo. A. S. jam liepė važiuoti krovinine mašina tam, kad sustabdžius policijai, jis parodytų dokumentus, įrodančius, kad pastoliai nevogti. Važiuojant namo A. S. iš jo paėmė pastolių priėmimo perdavimo aktą, kuris rodė, iš kur pastoliai gauti. Po dienos ar kelių jam paskambino A. S., su kuriuo susitiko prie autobusų stoties. Jis pasakė, kad G. tiko iš UAB „N. A. B.“ paimti pastoliai, bei paklausė, ar yra galimybė paimti dar tokių pat pastolių. A. S. sakė, kad nė karto jo nėra apgavęs, ir gali pasitikėti. Pamatęs, kad jis nenori imti pastolių, A. S. priminė skolą – 10000 Lt, kuriuos skolinosi 2007 metų vasarą. Iš A. S. skolinosi 4000 Lt, bet A. S. paskaičiavus procentus susidarė 10000 Lt suma. Taip jis pažadėjo paskambinti į UAB „N. A. B.“ ir sužinoti, ar jie neišnuomotų dar pastolių. A. S. prašė pusantro tūkstančio kvadratinių metrų pastolių. Jis paskambino UAB „N. A. B.“ vadybininkui E. ir paklausė ar negalėtų išsinuomoti 1500 m2 pastolių. Vadybininkas atsakė, kad gali išnuomoti 730 m2 pastolių. Jis sutiko paimti tiek pastolių, kiek bendrovė nuomavo, bei pažadėjo išsivežti savo transportu. Jis paskambino skelbime esančiu telefonu į vieną bendrovę, teikiančią krovinių pervežimo paslaugas ir susitarė dėl pastolių pervežimo krovinine mašina „Volvo“ iš UAB „N. A. B.“ sandėlių į Salininkus. Apie tai pranešė telefonu A. S.. Tą pačią dieną jis susitiko prie autobusų stoties, kur pasakė, kad reikalingi žmonės pastoliams pakrauti. Po ko atvažiavo į Salininkus. Važiuojant A. S. paskambino pažįstamiems ir paprašė jų padėti pakrauti, iškrauti pastolius. Salininkuose jie paėmė vaikinus, pravarde „G.“, „A.“. Po ko jis paskambino vairuotojui ir liepė važiuoti prie Oslo gatvėje, Vilniuje, esančio automobilio salono ir laukti jų. Bei paskambino UAB „N. A. B.“ sandėlininkui, sakydamas, kad mašina stovi netoli jų ofiso ir paprašė palydėti į sandėlius. „G.“ ir „A.“ įsėdo į krovininę mašiną. Jį A. S. nuvežė į autobusų stotį ir liepė pasivaikščioti, o pats kažkur nuvažiavo. Po dviejų valandų jam paskambino A. S. ir pasakė, kad mašina pakrauta. Iš autobusų stoties jie nuvažiavo į Salininkus į A. S. namus, kur, kaip nusprendė A. S., turėjo būti atvežti pastoliai. Pastolius iškrovė jis, A. S., „G.“, „A.“, vėliau atėjo A. S. pusbrolis, vyresnio amžiaus vyras bei vaikinas, šalia gyvenantis. Su vairuotoju atsiskaitė A. S.. Po dienos ar dviejų jam paskambino A. S. ir paprašė atvažiuoti pas jį į namus. Atvažiavęs pamatė, kad pastolių pas A. S. nebėra. A. S. pasakė, kad pastolius išvežė pas pažįstamą, tačiau jo vardo, pavardės neminėjo. Pažadėjo apmokėti pastolių nuomą. Taip pat A. S. sakė, kad reikia rasti dar tokių pastolių kitose bendrovėse. Jam nesutinkant daugiau imti pastolių, A. S. pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu. Taip A. S. spaudžiamas jis sutiko ieškoti pastolių kitose bendrovėse. Taip skambindamas pagal skelbimus jis paskambino į UAB „B. G. LT“, esančią (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Bendrovės darbuotoja nurodė bendrovės projektų vadovo N. telefono numerį ir liepė su juo derinti pastolių nuomos klausimus. Paskambinęs projektų vadovui, prisistatė kaip UAB „Ž.“ direktorius ir pasakė, kad nori išsinuomoti 800 m2 fasadinių pastolių. N. atsakė, kad pradžiai duos 400 m2 pastolių, už kuriuos reikės sumokėti avansą – 3304 litų. Jis sutiko paimti 400 m2 pastolių ir apie tai pranešė A. S.. A. S. atsakė, kad dėl avanso nebus jokių problemų ir liepė atvažiuoti pas jį į namus paimti pinigų. Andrejus padavė 5000 litų, sakydamas, kad apmokėjęs avansą, likusius pinigus panaudotų transporto nuomai pastoliams parvežti. 2008-02-06, pirmoje dienos pusėje, jis atvažiavo į UAB „B. G. LT“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur bendrovės  darbuotoja davė pasirašyti sutartį Nr. 08-01 dėl 400 m2 pastolių nuomos. Ši sutartis jau buvo pasirašyta bendrovės projektų vadovo N. P.. Po to sumokėjo už pastolius pagal PVM sąskaitą faktūrą serija BRO Nr. 000002, 3304 litus. Gavęs po vieną sutarties Nr. 08-01 ir PVM sąskaitos faktūros egzempliorių, paskambino A. S., informuodamas, kad viskas tvarkoje. Tada pradėjo ieškoti transporto, kuriuo galima būtų išvežti pastolius iš UAB „B. G. LT“. 2008-02-06 dieną transporto nerado, apie ką pranešė A. S.. Jis liepė 2008-02-07 rytą atvažiuoti pas jį į namus. A. S. liepė kartu su juo važiuoti pas G.. Taip jie atvažiavo į autoservisą, esantį netoli prekybos centro „Maxima bazė“. Atvažiavus A. S. nuėjo į autoservisą, o jis liko automobilyje. Po kelių minučių priėjo G. ir A. S.. G. paėmė iš jo ir A. S. mobiliuosius telefonų aparatus, juos padavė netoliese buvusiam automobilio „Lexus 430“ vairuotojui. Tada grįžo atgal pas jį ir pradėjo aiškintis, ar tikrai jis išnuomavo pastolius. G. pasakė, kad pažįsta daug įtakingų žmonių ir jei jis apgaus, geriausiu atveju liks invalidu. Jis atsakė, kad sutartis dėl pastolių nuomos sudaryta. A. S. pasakė, kad tai reikia patikrinti. G. pakalbėjo su automobilio „Lexus 430“ vairuotoju, iš jo paėmė LR piliečio pasą ir pasakė, kad automobilio „Lexus 430“ vairuotojas A. nuveš į UAB „B. G. LT“, kur pažiūrės, ar tikrai pasirašyta sutartis. Atvažiavę į bendrovę jie kartu užėjo į ofisą, kur sekretorei prisistatė kaip UAB „Ž.“ direktorius Ž. J., bei paprašė parodyti dokumentus, iš kurių matyti, kiek pastolių užsakyta ir kokia jų komplektacija. Taip sakyti jį pamokė A.. Bendrovėje parodė pastolių konstrukciją, kiek ir kokių detalių į tą konstrukciją įeina. A. paprašė dokumentų kopijų, kuriuos darbuotojai atšvietė. Sužinojęs, kad bendrovė dirba nuo 8.00 val. ryto, A. pasakė, jog pastolius rytoj išsiveš. Grįžus į automobilį, A. paskambino G., kuris liepė atvažiuoti į barą „Bravaria“, esantį PC „Akropolis“. Atvažiavę bare rado G. ir A. S.. Jiems A. pasakė, kad pastoliai išnuomoti ir rytoj reikia juos paimti. Tada jis, Ž. J., pradėjo skambinti bendrovėms, nuomojančioms transportą, kroviniams pervežti. Taip surado firmą, pavadinimo neprisimena, kuri sutiko išnuomoti transportą. 2008-02-08 apie 10.00 val., krovininė mašina turėjo laukti prie parduotuvės „Maxima“ Salininkuose, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis apie tai pasakė G., A. S., A.. 2008-02-08 apie 10.00 val., jis susitiko su A. S., G. ir kitu A., kuriems pasakė, kad jį kažkas seka. Jie liepė nesinervinti, nes G. pažįsta Vilniaus autoritetus, todėl viską išsiaiškins. Tada jis paskambino vairuotojui, kuris turėjo pervežti pastolius ir liepė palaukti. Vairuotojo telefono numerį davė bendrovės vadybininkas. A. S. nuvažiavo į namus ir ten liko, o jam davė savo automobilį VW Passat. Šiuo automobiliu jis nuvažiavo pas laukiantį vairuotoją ir palydėjo jį iki UAB „B. G. LT“ sandėlių, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pats į sandėlių teritoriją nevažiavo, o tik parodė vairuotojui kur važiuoti. Po ko paskambino UAB „B. G. LT“ sekretorei ir pasakė, kad UAB „Ž.“ transportas yra, todėl reikia pakrauti pastolius. Sekretorė pasakė, jog apie tai praneš sandėlininkui. Jis dar kartą paskambino vairuotojui ir liepė pasirašyti ant pastolių priėmimo perdavimo akto, bei kai bus pakrauti pastoliai, paskambinti jam. Po 2 valandų paskambino vairuotojas, sakydamas, kad pastoliai pakrauti. Jis liepė vairuotojui važiuoti prie parduotuvės „Maxima“, Salininkuose ir laukti, o pats paskambino A. S.. Pastarasis liepė atvažiuoti pas jį į namus, tačiau greitai persigalvojo ir liepė grįžti prie krovininės mašinos. Taip aikštelėje jis laukė apie valandą laiko. Tada vėl paskambino A. S., kuris liepė važiuoti prie degalinės „Impala“, esančios Eišiškių plente, Vilniuje. Prie šios degalinės laukė apie 20 minučių, kol atvažiavo A. S. su G.. A. S. liepė pasakyti, kad vairuotojas lauktų toliau prie degalinės, o jam liepė važiuoti namo A. S. priklausančiu automobiliu VW Passat, kadangi jis nereikalingas. Tos pačios dienos vakarą jam paskambino vairuotojas, klausdamas ar dar ilgai reikės laukti. Tai sužinojęs jis paskambino A. S., kuris pasakė, kad vairuotojas stovėtų toliau. Tą patį vakarą jam skambino ir bendrovės, iš kurios buvo išsinuomavęs transportą, vadybininkas, kuris domėjosi, ar tikrai bus apmokėta. Jis nuramino vadybininką, pažadėdamas atsiskaityti. Vakare, apie 21.00 val. paskambino A. S. ir liepė pranešti vairuotojui, kad krovinį reikės laikyti per naktį, kad kitą dieną, t.y. 2008-02-09  9.00 val., vairuotojas būtų prie mašinos ir krovinį vežtų į Alytų. 2008-02-19 apie 9.00 val., jam paskambino A. S. ir pasakė, kad keičiasi maršrutas ir krovinį reikia vežti ne į Alytų, o į šalia esančią gyvenvietę, kurios pavadinimo neprisimena. Taip maršrutas buvo keičiamas apie tris kartus. Per dieną jam ne kartą skambino bendrovės vadybininkas, norėdamas sužinoti, kas darosi. Vairuotojas, atvažiavęs į galutinę vietą, paskambino, po ko jis – A. S.. Pastarasis liepė sužinoti iš bendrovės vadybininko, kiek už pervežimą reikia sumokėti. Vadybininkas pasakė, kad reikia sumokėti 900 litų. Tą patį vakarą jam paskambino A. S. ir liepė atvažiuoti pas jį. Iš A. S. išgirdo, kad pastoliai netinka, o 3304 Lt sumokėti veltui. Taip pat veltui sumokėta vairuotojui. A. S. jam liepė pinigus grąžinti. Tada jis vėl paskambino bendrovei „B. G. LT“ ir paprašė dar išnuomoti 400 m2 pastolių. Projektų vadovas N. P. sutiko išnuomoti. Jis pradėjo ieškoti pirkėjo pastoliams, todėl paskambino A. N.. A. N. atsakė, kad jam pastolių nereikia, bet pažadėjo pasiūlyti kitiems. Pirkėjų pastoliams pradėjo ieškoti verčiamas A. S. ir G.. Po dienos jam paskambino vaikinas vardu M., kuris pasakė, kad domina pastoliai. Su M. susitiko tos pačios dienos vakarą, apie 22.00 val., prie PC „Europa“. Jis susitiko su M. ir jo draugu. Pokalbio metu nutarė kitą dieną važiuoti į UAB „B. G. LT“ pasižiūrėti pastolių. Kitą dieną į bendrovę „B. G. LT“ važiavo jis, M. draugas ir dar vienas vyriškis. Sandėlininkas parodė pastolius. Vyrai apžiūrėję nutarė, kad pastoliai tinka ir sutarė dėl kainos -12000 litų. Vyrai pasakė, kad savo transportu išsiveš pastolius. Jiems liepė sumokėti už pastolių nuomą 3304 Lt sumą, kaip avansą. Su M. draugu buvęs vyras klausė, kodėl parduoda išnuomojamus pastolius. Jis į tai atsakė, kad labai reikia pinigų. Abu vyrai sumokėjo 3304 litų avansą bendrovėje bei prižiūrėjo, kaip kraunami pastoliai. Krovimo metu M. draugas liepė parašyti raštelį, kad šiuos pastolius jis parduoda už 12000 litų O.. Kai pastoliai buvo pakrauti, vienas iš vyrų jam sumokėjo 8700 litų. Visą šią sumą tą pačią dieną jis atidavė A. S..

Teisme taip pat buvo pagarsinti Ž. J. parodymai, duoti teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr.1-134-119/2012 (t. 11, b. l. 93) apie tai, kad veiklą su pastoliais daugiau organizavo G. R.. A. S. pažinojo apie 2-3 metus, su juo darbiniai reikalai ir šiaip buvo pažįstami. A. S. anksčiau dirbo su nekilnojamu turtu ir jis jam ieškojo nekilnojamojo turto objektus. Savo kaltę pripažįsta toje dalyje, kad išnuomoti pastoliai buvo parduoti, tačiau iš anksto to nebuvo suplanavęs. Pastoliai buvo nuomojami, kad jais galėtų pasinaudoti kiti žmonės, vykdant apšiltinimo darbus objektuose. Objektų, kur buvo vykdomi apšiltinimo darbai, pats nebuvo matęs. Jis asmeniškai buvo skolingas A. S., o A. S. buvo skolingas G. R.. G. R. sakė, kad jis, tai yra Ž. J., nebus daugiau skolingas A. S., o bus skolingas pačiam G. R.. Vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo jis, A. S. ir G. R., pastarasis pasakė, kad su juo, Ž. J., tiesiogiai nebendraus, bendraus tik per A. S.. Nežino ar A. S. buvo žinoma, kad išnuomoti pastoliai bus parduoti ir nebus grąžinti. Praktiškai visada žinodavo į kokį miestą bus vežami išnuomoti pastoliai, bet konkrečios vietos, kur jie bus iškrauti, nežinojo.  Neneigia, kad visas sutartis dėl pastolių nuomos pasirašydavo jis. Toks buvo reikalavimas, nes buvo skolingas A. S. pinigų. Išankstinio susitarimo parduoti išnuomotus pastolius nebuvo, iš pradžių jis nesuprato, kad išnuomoti pastoliai bus parduoti, o ne panaudoti darbams, tik eigoje suprato, koks nuomos tikslas, jis neturėjo kitos išeities, nes buvo skolingas didelę sumą ir jam dėl to buvo daromas spaudimas, neigia tik tai, kad buvo iš anksto susitarta dėl pastolių pardavimo. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad G. R. su juo bendraus tik per A. S., nes tiek pastarasis, tiek G. R. jam grasino. UAB „P.“ pastoliai buvo paimti tik nuomai, apie pardavimą šių pastolių kalbos nebuvo, neprisimena kieno nurodymu pastoliai buvo išnuomoti, kas turėjo atlikti darbus nežinojo. UAB „Ž.“ darbų su pastoliais neplanavo, bendrovė buvo įsteigta namų vidaus darbams vykdyti. Veiklą UAB „Ž.“ vykdė, buvo keturi darbuotojai, mokėjo mokesčius. Su A. S. po susipažinimo matydavosi apie du kartus per savaitę, G. R. iki susipažinimo su A. S. nepažinojo, prašė A. S. surasti darbų statybose. Už UAB „Ž.“ suteiktas nuomos paslaugas A. S. žadėjo apmokėti ir mokėdavo, pinigus duodavo grynais. Į kokią konkrečiai vietą reikėdavo vežti pastolius nurodydavo A. S., visų vietų, į kurias pastarasis nurodydavo vežti pastolius, konkrečiai įvardinti negali. Su savo tėvu dėl pastolių laikymo pas jį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarėsi jis pats. UAB „Ž.“ veikloje G. R. nedalyvavo, jis asmeniškai G. R. skolingas nebuvo, nors pastarasis jam grasino. Iki visų reikalų A. S. buvo skolingas 4000 Lt, po to suma išaugo iki 10000 Lt, o vėliau iki 20000 Lt. Iš kokių bendrovių A. S. davė jam nurodymus išnuomoti pastolius neprisimena, todėl konkrečiai pagal visus kaltinimo epizodus pasisakyti negali. Apie tai, kad A. S. skolingas G. R., ir kad jis, Ž. J., bus skolingas ne A. S., o G. R., pastarasis pasakė dalyvaujant A. S., kai buvo susitikę visi trise. Mano, kad viską organizavo G. R. ir darė spaudimą tiek jam, tiek A. S.. Kiek gavo pinigų už parduotus pastolius neprisimena, pats asmeniškai visko nebūtų sugalvojęs. Gaudavo nurodymus išnuomoti pastolius. G. R. per A. S. perduodavo jam nurodymus, o A. S. reikalavo skolos, todėl ir parduodavo pastolius, visus pinigus, gautus už parduotus pastolius, atiduodavo A. S..

Po pagarsintų parodymų liudytojas Ž. J. teisme nurodė, kad teisingi parodymai, kurie duoti teisme. Jis neatsimena, ar buvo sutarimas, kad G. R. per A. S. vadovaus. Jis negali atsakyti, kodėl apie G. R., kaip vadovą, ikiteisminio tyrimo metu nekalbėjo. Jis nepamena, ar grasino jam G. R.. Kai jis buvo sulaikytas, jam poveikio niekas nedarė.

Kirų įrodymų vertinimui teisme buvo pagarsinti A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 119-121)

Rašytiniai duomenys dėl UAB „N. A. B.“ pastolių

Iš UAB „N. A. B.“ direktoriaus N. K. pakvitavimo matyti, kad 2008-03-31 Alytuje (duomenys neskelbtini) „A.“ teritorijoje buvo rasti ir apžiūrėti UAB „N. A. B.“ priklausantys pastoliai, kuriuos, kuriuos išsinuomojo UAB „Ž.“ direktorius Ž. J. ir negrąžino, tai yra, pasisavino. Apžiūrėjus šiuos pastolius jie pakrauti į UAB „N. A. B.“ transportą ir pervežti UAB „N. A. B.“ į sandėlį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 31).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką, liudytojas A. J. atpažino vyriškį vardu G., su kuriuo bendravo, buvo rodęs savo statomą namą Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Užubalių kaime  (t. 2, b. l. 77-79).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. M. parodė vietas, kurias minėjo apklausiamas liudytoju: namą (duomenys neskelbtini), Salininkuose, Vilniuje, prie kurio buvo sudėti pastoliai, vietą Lentvario g., Vilniuje, kur jis savo krovininėje mašinoje su pastoliais laukė A. S., vietą, esančią Liudvinavo g., Vilniuje, kur buvo sudėti pastoliai, degalinę „Lukoil“, esančią Užubaliuose, Vilniaus raj., kur jis laukė atvažiuojančio A. S., garažo duris, pro kurias buvo sunešti pastoliai (t. 2, b. l. 49-54). 

Iš asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. M. atpažino vyriškį vardu G., važiavusį kartu su A. S., vežant pastolius iš Lentvario gatvės (t. 2, b. l. 55-57).

2008-01-14 d. Sutartis (kopija) tarp UAB „N. A.B.“ ir UAB „Ž.“ dėl pastolių nuomos bei priėmimo perdavimo aktai, sąskaitą - faktūra, kuriuose yra aptariamos nuomos sutarties sąlygos, atliekamas apmokėjimas pagal sutartį (t. 2, b. l. 3-11; 14).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti liudytojo R. K. nurodytos vietos, iš kur buvo paimti pastoliai, kur šie buvo nuvežti ir iškrauti (t. 2, b. l. 21-26).

Rašytiniai duomenys dėl UAB „B. G. LT“ pastolių

Iš pareiškimas, sutarties dėl pastolių nuomos bei su ja susijusių dokumentų matyti, kad 2008-02-06 buvo sudaryta nuomos sutartis tarp UAB „B. G. LT“ ir UAB „Ž.“  dėl pastolių nuomos, pagal kurią nuomotojas „UAB B. G.“ išnuomojo UAB „Ž.“  pastolių dalis, buvo sumokėtas avansas už 2 savaičių nuomą. Dėl pastolių tarėsi Ž.. Apytikslė žala padaryta 98 000 Lt (t. 3, b. l. 1-8).

              Iš 2008-02-26 apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur rasti pastoliai iš UAB „B. G. Lt“ (t. 3, b. l. 66-75).

              Iš 2008-03-04 apžiūros protokolo matyti (duomenys neskelbtini), Merkinėje, rastos pastolių metalinės konstrukcijos (t. 3, b. l. 135-143).

              Iš 2008-03-03 parodymų atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas E. B. atpažino G. R., esantį fotonuotraukoje Nr. 3. E. B. nurodė, kad G. supažindino jį su Ž., kuris paprašė padėti jo iškrauti pastolius (t. 3, b. l. 96-97).

              Iš vairuotojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad pastoliai buvo iškrauti prie (duomenys neskelbtini), Merkinėje, pažymėto namo, šalia ūkinių pastatų, prie tvarto, prie šalia esančios malkų krūvos (t. 4, b. l. 9-15).

Rašytiniai duomenys dėl UAB „P.“ pastolių

Iš 2008-02-21 nuomos sutarties tarp UAB „P.“ ir Ž. J. matyti, kad buvo sudaryta sutartis dėl statybinės įrangos nuomos, aptartos sutarties sąlygos (t. 4. b. l. 35).

Iš 2008-02-22 automobilio „Fiat Marea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad automobilyje rasta sutartis tarp UAB „P.“ ir Ž. J. (t. 2, b. l. 63-66); taip pat 2008-02-21 nuomos sutartis (t. 2, b. l. 63-69).

Iš liudytojas A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kur buvo nuvežti pastoliai. Taip pat iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip liudytojas A. P. parodo vietą Salininkų g., Vilnius, kur jo ir UAB „P.“ krovininio automobilio su vežamais pastoliais laukė A. J., nurodytas pastatas šalia angaro, pažymėto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie kurio, kaip nurodė liudytojas A. P. buvo iškrauti UAB „P.“ pastoliai (t. 4, b. l. 52-57).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad byloje surinktų duomenų nepakanka pripažinti G. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. G. R. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., o būtent apgaule veikdamas bendrininkų grupe su Ž. J. ir A. S. bendrai įgijęs didelės vertės UAB „N. A. B.“, UAB „B. G. LT“ ir UAB „P.“ turtą (statybinę įrangą – fasadinius pastolius). Pagal kaltinamajam akte nurodytą nusikalstamos veikos kvalifikaciją G. R. kaltinamas nusikalstamos veikos organizavimu, t. y. veikęs kaip asmuo, kuris subūrė nusikalstamą grupę, vadovavo grupės nariams ar koordinavo narių veiklą arba parengė nusikalstamą veiką, jai vadovavo. Pažymėtina, kad kaltinime kaip nusikalstami organizatoriaus G. R. veiksmai įvardinti kaip nurodymai A. S., kuris nurodymus perdavė „Ž.“ direktoriui Ž. J..

Iš teisme apklaustų asmenų parodymų, ištirtų rašytinių dokumentų nėra jokių duomenų, kurie leistų neginčijamai pripažinti, kad nusikalstamus nurodymus dėl UAB „N. A. B.“, UAB „B. G. LT“ ir UAB „P.“ turto užvaldymo išnuomojant statybinius pastolius A. S. perdavė G. R.. Didžioji dalis teisme apklaustų liudytojų (N. K., M. Š., J. M., O. I., A. L., M. K. ir E. B.) dėl statybinių pastolių užvaldymo, disponavimo jais, perleidimo kitiems įvardino asmenį Ž., kuris kaip nustatyta pagal bylos medžiagą yra Ž. J.. Tai patvirtina eilė rašytinių dokumentų, iš kurių matyti, kad statybiniai pastoliai buvo išnuomoti Ž. J., kuris veikė kaip UAB „Ž.“ direktorius, vardu. Mažuma liudytojų teisme patvirtino epizodinį G. R. pasirodymą ar dalyvavimą kitiems asmenims vykdant ar jau padarius nusikalstamą veiką. Taip J. M. parodė, kad būdamas vairuotoju vežė pastolius, o su juo bendravo kartu atvykę kaimynas A. ir G.; liudytojas teigė, kad jam susidarė įspūdis, kad pastolių pervežimą organizavo A. ir G., nes šie buvo kartu; tyrimo metu šis liudytojas teigė, kad jam už darbą sumokėjo G. (t. 2, b. l. 48). M. Š. teismui nurodė, kad G. R. bendraudamas su juo padėjo įmonei susigrąžinti pastolius. Vieninteliai tiesioginiai duomenys apie tai, kad nurodytas nusikalstamas veikas organizavo G. R. gauti apklausiant teisme liudytoju Ž. J., kuris negalėjo būti įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parrodymų davimą dėl jo kaip vykdytojo dalyvavimo visose G. R. inkriminuotose nusikalstamose veikose. Analizuojant Ž. J. parodymus teismas nustatė, kad šis nebuvo nuoseklus, nes tyrimo metu iš pradžių teigė, kad nusikalstamas veikas jis vykdė „spaudžiamas“ A. S., su kuriuo epizodiškai pasirodydavo G. R.. Vėliau Ž. J. tyrimo metu nurodė, kad pastolių pirkėjams parduoti jis ieškojo verčiamas A. S. ir G. R.. Apklaustas nagrinėjant bylą, kurioje Ž. J. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos vykdymu, teisme šis teigė, kad veiklą su pastoliais daugiau organizavo G. R., kuris nurodymus perduodavo per A. S.. Po pagarsintų tokių Ž. J. parodymų šioje byloje, Ž. J. teisme nurodė, kad visi jo parodymai teisingi, teigė neatsimenantis ir negalintis patvirtinti, kad buvo susitarimas, jog G. R. jam vadovaus per A. S., jis nepamena, ar G. R. jam grasino.

Vertinant Ž. J. parodymų visumą teismas nustatė, kad jose nevienodai ir net prieštaringai aiškinamos G. R. dalyvavimo veikoje aplinkybės, šio asmens vaidmuo Ž. J. vykdytuose nusikaltimuose. Ž. J. G. R. dalyvavimą ir kurstymą jį nuomoti pastolius motyvuoja teiginiais apie pinigines skolas A. S., bei šio skolas G. R., tačiau tai nebuvo neginčijamai patvirtinta byloje. Tokiu būdu, bylą išnagrinėjus ir išnaudojus visas galimybes liko abejonės dėl Ž. J. nurodytų aplinkybių ir teiginių apie G. R. kaip organizatoriaus dalyvavimą nusikaltimuose. Teismas taip pat nustatė, kad tokių nenuoseklių ir net prieštaringų teiginių apie G. R. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje negalima patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek daliniuose Ž. J. parodymuose išsakyta frazė, jog jis mano, kad viską organizavo G. R., tiek liudytojo J. M. parodymuose apie G. R. dalyvavimą nurodyti teiginiai, kad susidarė įspūdis, jog pastolių pervežimą organizuoja A. ir G. bendrai - nėra savaiminis pagrindas pripažinti G. R. kaip organizatoriaus dalyvavimą nusikalstamoje veikloje. Tokie teiginiai taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad asmenys nėra įsitikinę šių teiginių tikrumu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  20 str. 5 d. įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įstatymas ir teismų praktika įpareigoja įrodymus vertinti visapusiškai ir objektyviai. Iš to seka, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo sprendimas gali būti teisėtas tik tuomet, kai tinkamai pritaikius įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra nubaudžiamas teisingai. Vadovaujantis šiais kriterijais teismas priverstas konstatuoti, kad surinktų ir teisme ištirtų duomenų visuma, kuri patvirtina G. R. epizodinį dalyvavimą, ryšį su kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos požymiais, nėra pakankama pripažinti, kad šis asmuo neabejotinai veikė kaip nusikalstamos veikos organizatorius duodamas nurodymus vykdytojams. Išnagrinėjus bylą taip pat nebuvo neginčijamai nustatyta, kad G. R. veiktų kaip nusikalstamos veikos kurstytojas ar padėjėjas, juo labiau vykdytojas. Tokiu būdu nepatvirtinus ir neįrodžius G. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, nenustačius kitų jo veikos požymių, kurie leistų jo veiksmus pagal pareikštų kaltinimų apimtį kvalifikuoti pritaikant kitą baudžiamąjį įstatymą – teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  303 straipsnio 5 dalies 2 punktu priverstas minėtą asmenį išteisinti dėl įrodymų trūkumo ir patikimumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM patyrė 5163,00 Lt išlaidų (sąskaitos faktūros PD Nr. 0000573 ir AE Nr. 043187) dėl G. R. ekstradicijos iš Suomijos Respublikos (t. 11, b. l. 53-55). Teismui kaltinamąjį išteisinus nėra pagrindo minėtų proceso išlaidų išieškoti iš G. R., nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  105 str. pagrindu proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš nuteisto asmens.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ė :

G. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. (dėl UAB „N. A. B.“, UAB „B. G. LT“ ir UAB „P.“ turto užvaldymo), neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamas veikas.

Panaikinti G. R. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                          Mindaugas Striaukas