Civilinė byla Nr. 2-770/2010

                                                Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gloksinija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1333-253/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gloksinija“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,BTTS“ dėl skolos priteisimo bei skolininko turto realizavimo.        

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :  

Ieškovas UAB ,,Gloksinija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo BUAB „BTTS“ 3 133,90 Lt skolą už automobilio saugojimą. Taip pat prašė teismo pripažinti ieškovui teisę realizuoti skolininko automobilį „Citroen“, o gautą sumą panaudoti ieškovo turtiniam reikalavimui patenkinti. Ieškovas nurodė, kad įsipareigoja skirtumą, kuris atsiras realizavus automobilį ir viršys ieškovo reikalavimo sumą, grąžinti atsakovui BUAB „BTTS“. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio automobilio „Citroen“ sulaikymą ir patikėti saugoti šį automobilį ieškovui.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovo UAB „Gloksinija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškovas yra vienas iš bankrutuojančios įmonės kreditorių, todėl tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę būtent jo reikalavimui užtikrinti nėra teisinio pagrindo, nes tai pažeistų kitų įmonės kreditorių interesus į jų reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Teismo teigimu, galimas būsimas teismo procesinis sprendimas šioje byloje bus vykdomas ir visų kreditorių reikalavimai bus tenkinami iš įmonės turto Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Ieškovas UAB ,,Gloksinija“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Skunde nurodo, kad ieškovas neteikė prašymo, kad jis būtų pripažintas atsakovo kreditoriumi ir ieškovas nėra įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašą. Todėl teismo išvados, kad ieškovas yra vienas iš bankrutuojančios įmonės kreditorių, yra niekuo nepagrįstos. Pagal CK 4.229 straipsnio 1 dalį, kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Teisėtai ir pagrįstai sulaikymo teisę įgyvendinęs asmuo negali būti tapatinamas su kitais skolininko kreditoriais, kurie nėra pasinaudoję jokiomis daiktinėmis teisėmis į skolininko turtą. Iš atitinkamai, kreditorius, teisėtai ir pagrįstai pasinaudojęs daiktinėmis teisėmis į skolininko turtą, turi pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius, nes sulaikymo teisei, kaip daiktinei teisei, yra būdingas absoliutumas, šios teisės niekas negali pažeisti, o skolininko daiktą galima sulaikyti iki bus visiškai patenkintas daiktą sulaikiusio asmens reikalavimas (CK 4.230 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies prasmę turto areštas atlieka būsimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančią funkciją, jeigu atsakovas turi jam priklausančio turto disponavimo teises, kurios nėra suvaržytos kitais pagrindais. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo UAB ,,Gloksinija“ laikinųjų apsaugos priemonių taikymas BUAB „BTTS“ turtui po bankroto bylos iškėlimo praranda užtikrinančią paskirtį, dėl to tokių priemonių taikymas nėra tikslingas.

Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteiktų ieškovui pirmumo teisės prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius, nes pirmenybės teisę kreditoriams į bankrutuojančios įmonės turtą lemia Įmonių bankroto įstatymo nustatytas kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumas (ĮBĮ 35 str.), taigi turto areštas pats savaime nesuteiktų ieškovui išieškojimo teisės į areštuotą turtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo paskirtimi bankrutuojančios įmonės atžvilgiu gali būti taikoma tik iki bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme. Tuo tarpu po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojanti įmonė negali laisvai disponuoti turtu, nes bankroto administratoriaus teisės disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu yra griežtai suvaržytos, turtas yra realizuojamas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir gautos lėšos panaudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti bendra tvarka. Tai reiškia, kad UAB „BTTS“  iškėlus bankroto bylą ieškovo UAB ,,Gloksinija“ reikalavimas negali būti užtikrintas bankrutuojančios įmonės turto areštu, neatsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas nėra pateikęs prašymo dėl įtraukimo į UAB „BTTS“ kreditorių sąrašą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies            1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                 Alė Bukavinienė

                                                                                                            Konstantinas Gurinas 

                                                                                                            Nijolė Piškinaitė