Civilinė byla Nr. e2A-133-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00085-2021-3 

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. (toliau – ir ieškovas) prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė), 3 000 000 Eur žalą.

2.       Ieškovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teismai neatliko savo pareigos vykdyti teisingumą. Jau dešimt metų vyksta teisminiai ginčai dėl šalto, karšto vandens tiekimo, šildymo ir šildymo sistemų priežiūros kokybės. Pasak ieškovo, psichologiniu spaudimu siekiama užvaldyti jo paveldėtą būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 8 metai jis šąla. Teismai į tokią situaciją nereaguoja. Ieškovas taip pat teigė, kad per 12,5 metų trukusių ginčų Lietuvos Respublikos teismai atliko ir daugiau neteisėtų veiksmų. Ieškovas ne savo noru buvo atleistas iš užimamų pareigų, o teismai negynė jo pažeistų teisių. Įvyko penki pasikėsinimai į ieškovo gyvybę, tačiau teismai nusikalstamos veikos tame neįžvelgė. Dėl teisėjų, antstolių neteisėtų veiksmų ieškovas negavo nei euro iš jo priverstinai parduoto 200 000 Eur vertės nekilnojamojo ir kilnojamo turto. Latentiniai medikų veiksmai privedė ieškovo tėvą prie mirties. Teismai nereaguoja ir į tai, kad ieškovas trejus metus gyvena be elektros, jam sumažinta socialinė išmoka. Teismai negynė ieškovo teisių, kai odontologijos klinikoje buvo išlaužyti jo dantys. Pasak ieškovo, jam neleidžiama susitikti su vaikais. Ieškovas taip pat nurodė, kad teisėjų neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, jog bylose nebuvo skiriamos ekspertizės, nevertintos jo kviestų specialistų pateiktos išvados ir liudytojų parodymai. Ieškovas, siekdamas pagrįsti žalos dydį, paaiškino, kad vien tik per 150 mėnesių jo negautos pajamos dėl neteisėto atleidimo iš darbo sudaro 1 650 000 Eur.  Ieškovas taip pat nurodė, kad 6 350 Eur permoka Valstybinei mokesčių inspekcijai yra negrąžinta, o dėl netinkamų buitinių (komunalinių) paslaugų teikimo jam padaryta žala sudaro 60 000 Eur, sveikatos sužalojimas – 30 000 Eur. Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 procentų palūkanas už neteisėtais teismų sprendimais ir nutartimis nusavintas ieškovo lėšas ir turtą. Pasak ieškovo, tai sudarytų 60 procentų nuo jo reikalaujamos sumos, t. y. 1 200 000 Eur. Kadangi nėra galimybės nustatyti kiekvieno reikalavimo tikslios pradžios datos ir neteisėtų teismų nutarčių įsigaliojimo, ieškovas prašomą sumą suapvalino iki 3 000 000 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo veiksmų, atliktų civilinėje byloje Nr. 2-2830-589/2008, jį pripažino pagrįstu, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą 2021 m. dėl 2008 m. nagrinėtos bylos, t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje.

5.       Teismas, nagrinėdamas ieškovo argumentus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3864-755/2010, kurioje, anot ieškovo, buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes buvo atmestas ieškovo prašymas atlikti pakartotinę ekspertizę, nurodė, kad dėl ieškovo reikalavimo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, dalį, buvo pasisakyta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kartu teismas patikrino, ar priimant sprendimą, buvo užtikrinti rungimosi, betarpiškumo principai. Byloje nebuvo nustatyta, kad atmestas ieškovo prašymas atlikti pakartotinę ekspertizę turėjo poveikį bylos rezultatui. Vadinasi, ieškovas neįrodė Panevėžio miesto apylinkės teismo kaltų veiksmų.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovo teiginys dėl nepaisytų jo argumentų nėra siejamas su teisėjų kaltų veiksmų aplinkybe. Ieškovas neatskleidė, kaip byloje dėl išlaikymo vaikams sumos pakeitimo teisėjas pažeidė atidumo ir rūpestingumo pareigą.

7.       Ieškovas nenurodė žalos dydžio dėl jo nenagrinėtų teiginių civilinėje byloje Nr. 2-3300-739/2010, todėl teismas nenagrinėjo ieškovo išvestinių reikalavimų, kildinamų iš bylos dėl antstolio A. B. veiksmų civilinėse bylose Nr. 2-3301-755/2010, 2S-576-212/2012, dėl hipotekos ir AB DnB reikalavimų.

8.       Apibendrinęs ieškovo teiginius dėl valstybės, kuri atsako už teisėjo kaltais veiksmais padarytą žalą, atsakomybės, teismas akcentavo jų prieštaringumą ir nurodė, kad ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kildinamam iš santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir vaikų išlaikymo yra suėjęs trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys yra atmetamas. 

9.       Apskųstame sprendime nurodyta, kad ieškovas, manydamas, jog dėl pareikšto AB DnB banko išieškojimo yra teisėjo, nagrinėjusio bylą, kaltė, privalėjo konkrečiai įvardinti jo neteisėtus veiksmus. Kadangi ieškovas šios aplinkybės nepagrindė, nėra teisinių prielaidų tenkinti ieškovo ieškinį dalyje dėl žalos padarymo, nekontroliuojant antstolių veiksmų. Taip pat konstatuota, kad nėra teisėjų kaltų veiksmų dėl to, jog antstoliai veikia savarankiškai, nes teismai nevykdo antstolių veiklos kontrolės. Visos ieškovo turto pardavimo lėšos buvo paskirstytos pagal jo turimus įsipareigojimus, o jie negali būti prilyginti teisėjų kaltiems veiksmams.

10.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nenurodė, kokią pareigą ar veiksmus teismai atsisakė atlikti, dėl ko galėjo atsirasti ieškovo teisių pažeidimas, įvertintas 6 350 Eur, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys teismo buvo atmestas kaip neįrodytas.

11.       Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, nes jis yra nepagrįstas. 

12.       Teismas konstatavo, kad ne dėl teisėjų veiksmų, o dėl ieškovo prievolių nevykdymo, jo bute nėra tiekiama šilumos energija. Ieškovas gavo tinkamos kokybės paslaugas, teisėjų priimti sprendimai yra įsiteisėję, pripažinti pagrįstais ir teisėtais, todėl byloje neįrodyta, kad dėl teisėjų veikos yra daroma žala ieškovo sveikatai ir turtui. Be kita ko, byloje nėra įrodymų, kad ieškovui dėl teisėjų veikos buvo padaryta bent kokia žala sveikatai. Ieškovas nepateikė medicininių dokumentų išrašų, kuriuose būtų įrašai, kad ieškovo sveikata pablogėjo dėl bylos nagrinėjimo, sprendžiant ginčą tarp ieškovo ir AB „Panevėžio energija“.

13.       Teismas paaiškino, kad teismai neskirsto ir nesprendžia dėl asmenims teikiamos paramos. Be to, į bylą nepateikus įrodymų, patvirtinančių ieškovo išsekimą ir (ar) kitą sveikatos sutrikimą dėl nepakankamo maitinimosi, ieškovo reikalavimas šioje dalyje buvo pripažintas neįrodytu.

14.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo nurodytų argumentų, kad teisėjų neteisėtas veikimas pasireiškė tuo, jog jie neatsižvelgė į diskriminacines atleidimo iš (duomenys neskelbtini) sąlygas, nesvarstė grąžinimo į darbą, taip pat buvo nepaisomas automobilio apšaudymas, konstatavo šių aplinkybių nagrinėjimą ankstesniuose procesuose, todėl jų detaliai nenagrinėjo.  

15.       Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas valstybei dėl 1 650 000 Eur žalos atlyginimo yra pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovo kaip neteisėti įrodinėjami teisėjų veiksmai paaiškėjo 2012 m. balandžio 19 d. (Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-960/2012 paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams D. J., (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), todėl 2021 m. sausio 26 d. pareikštas ieškinys dalyje 1 650 000 Eur žalos atlyginimo buvo atmestas, taikant ieškinio senatį. Teismas nenustatė svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti.

16.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių, kad teismai, priimdami procesinius veiksmus nors vienoje iš ieškovo nurodytų 373 bylų, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) keliamus reikalavimus, todėl nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta teisėjų veikos neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos žalos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bei prijungti 2021 m. balandžio 27 ir 28 dienomis pateiktus įrodymus prie bylos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs visų įrodymų, esančių Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP) ir turinčių reikšmę, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo.

17.2. Vilniaus apygardos teisme nebuvo suplanuotas bylos nagrinėjimas. Byla nebuvo įtraukta į nagrinėtinų bylų sąrašą.  

17.3. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi visų neteisėtų veiksmų padarytos žalos tyrimas nėra pasibaigęs, jis yra tęstinis.

17.4. Draudimas daryti išskaitas iš išeitinės kompensacijos liko neįvertintas ir šioje byloje.

17.5. Ieškovas nesiekė nuginčyti tėvystės, o reikalavo tik tikslinti juridinę reikšmę turinčius faktus, dėl ko reikalingas DNR tyrimas. Nagrinėjant minėtą bylą, vaikai patyrė emocinę traumą, su jais nutrūko bendravimas – tai teismo padaryta žala ieškovui, kuri nebuvo įvertinta. Bylą grąžinus nagrinėti pirmajai instancijai, ši klaida būtų ištaisyta.

17.6. Tyrimas dėl ieškovo tėvo mirties dar nėra baigtas, žalos mastas nėra aiškus, o tai reiškia ieškinio sumos padidėjimą.

17.7. Neteisėtais teismų ir antstolių veiksmais nei ieškovas, nei jo buvusi šeima negavo 130 000 Eur turto vertės.

17.8. Panevėžio apygardos administracinis teismas nepersiuntė bylos į bendrosios kompetencijos teismą pagal teismingumą. Joje buvo prašoma perskaičiuoti mokesčius už nekokybišką šilumą.

17.9. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kodėl ieškovas išėjo iš darbo. Nebuvo vertinamas ieškovo sveikatos žalojimo, pasikėsinimo į jo gyvybę faktas.

18.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, remiasi savo subjektyvia nuomone ir iš esmės nori revizuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Tačiau jis nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų.

18.2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė žalą dėl teismų neteisėtų ir kaltų veiksmų. Jo nurodytas turtinės žalos dydis, įskaitant Valstybinei mokesčių inspekcijai galimai permokėtą 6 350 Eur sumą, taip pat žalą, atsiradusią dėl netinkamų buitinių (komunalinių) paslaugų teikimo, yra visiškai nepagrįstas bei neturi priežastinio ryšio su teismų procesiniais sprendimais.

18.3. Byloje nėra pagrįsta, kaip prarastos pajamos dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra susijusios su valstybės atsakomybe, kuri kildinama iš teismų priimtų procesinių sprendimų.

18.4. Ieškovas nurodė tik deklaratyvius teiginius apie jo patiriamą neturtinę žalą ir neįrodinėjo patirtų dvasinių išgyvenimų ar sveikatos sutrikimų, dėl ko nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo. Ieškovo nurodomas sveikatos pablogėjimas ir dvasiniai išgyvenimai siejami su jam nepalankiais teismų sprendimais, tačiau ne su teismo (teisėjų) veiksmais.

18.5. Kadangi ieškovas nenurodė, kokie konkretūs įrodymai, esantys ieškovo prašomose prijungti 370 bylose galėtų patvirtinti reikalaujamą 3 000 000 Eur žalą, taip pat ieškovas nepaaiškino, kokias aplinkybes įrodinės prašomomis prijungti konkrečiomis bylomis, nurodytų 370 bylų išreikalavimas nėra tikslingas.

18.6. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp bylą nagrinėjusių teismų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos.

18.7. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad civilines bylas nagrinėję teisėjai būtų padarę akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl ko ieškovas būtų patyręs žalą. Nagrinėjamu atveju nėra kaltės, kaip būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

18.8. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra suėję ieškiniui pateikti senaties terminai, o ieškovas neįrodė svarbių priežasčių, kurios lėmė ieškinio senaties termino praleidimą, atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo skundą dėl teismų sprendimų, priimtų iki 2018 m. sausio 28 d., atmesti kaip nepagrįstą.

19. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. balandžio 27 ir 28 dienomis buvo gauti ieškovo prašymai dėl naujų įrodymų pateikimo Nr. DOK-16244 ir Nr. DOK-16549. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto prašymai dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų pateikimo:  2021 m. birželio 28 d. Nr. DOK-3268, 2021 m. rugsėjo 21 d. Nr. DOK-4344, 2021 m. spalio 6 d. Nr. DOK-4597, 2021 m. spalio 13 d. Nr. DOK-4720, 2022 m. sausio 17 d. Nr. DOK-232, 2022 m. vasario 10 d. Nr. DOK-704, 2022 m. vasario 17 d. Nr. DOK-796, 2022 m. vasario 18 d. Nr. DOK-825, 2022 m. vasario 28 d. Nr. DOK-940, 2022 m. kovo 2 d. Nr. DOK-1013, 2022 m. kovo 4 d. DOK-1050. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

        Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų priėmimo

21.       Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti prašymai dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų pateikimo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, į bylą teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). 

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo su prašymais teikiamus dokumentus, sprendžia, kad kitose civilinėse ir administracinėse bylose, ikiteisminio tyrimo medžiagose ieškovo teikiami tarpiniai procesiniai dokumentai, Nacionalinei teismų administracijai adresuotas pasiūlymas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymas į pasiūlymą neturi sąsajumo su nagrinėjama byla ir negali pagrįsti šioje byloje analizuojamų aplinkybių.   

24.       Šios bylos nagrinėjimo dalykas – ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas – nėra susijęs su ieškovui paskirtos socialinės pašalpos dydžiu, todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus 2021 m. birželio 21 d., 2022 m. sausio 7 d. pažymos apie ieškovui paskirtą socialinę pašalpą neturi teisinės reikšmės, vertinant ieškinio pagrįstumą.

25.       Teisėjų kolegija atsisako priimti visus ieškovo naujai teikiamus įrodymus, nes jie nėra susiję su apeliacijos dalyku ir neturės įtakos bylos teisingam išnagrinėjimui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo prašymai Nr. DOK-940, Nr. DOK-1013, DOK-1050 dėl dokumentų prijungimo Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. kovo 4 d., po bylos išnagrinėjimo iš esmės (2022 m. vasario 22 d.) ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie procesiniai dokumentai, prašymai, įrodymai negali būti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 251, 258, 302 straipsniai). Ši aplinkybė suponuoja pagrindą atsisakyti priimti ieškovo 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. kovo 4 d. pateiktus prašymus dėl įrodymų priėmimo.

Dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų ir ieškovo procesinių teisių (ne)pažeidimo

26.       Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas teiginiais, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtos sudėties teismo, nepaskelbus apie bylos nagrinėjimą.

27.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejai, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamu atveju nėra aplinkybių, patvirtinančių ieškovo teiginį ir leidžiančių pripažinti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimą. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2021 m. sausio 26 d. buvo gautas ieškovo ieškinys. Tą pačią dieną LITEKO sistema atrinko bylą nagrinėjančią teisėją, kuri ir priėmė apskųstą sprendimą.

29.       Pagal CPK 64 straipsnį teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Vien tai, kad ieškovas deklaratyviai reiškia nepasitikėjimą bylą nagrinėjusia teisėja, įtaria ją palaikant teisėjus, advokatus, kompiuterių specialistus, nesudaro objektyvaus pagrindo nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo. Apeliaciniame skunde nėra nurodytos aplinkybės, galinčios kelti pagrįstą abejonę dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos, nagrinėjusios bylą pagal ieškovo ieškinį, suinteresuotumo bylos baigtimi ar kitokio pobūdžio šališkumo.

30.       Taigi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, kad byla galėjo būti išnagrinėta neteisėtos sudėties ar šališko teismo.

31.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teisme 2021 m. balandžio 21 d. 10.30 val. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Parengiamojo teismo posėdžio metu, į kurį atvyko ir ieškovas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, nutarė bylą išnagrinėti iš esmės. Pagal CPK 231 straipsnio 5 dalį numatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Vadinasi, esant nustatytoms aplinkybėms, negalima sutikti su ieškovu, kad bylos nagrinėjimas iš esmės vyko, nepaskelbus apie tai ieškovui.

32.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai nurodė procesinės teisės normų pažeidimus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

33.       CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnyje įtvirtintą deliktą gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaida. Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, aiškiai pažeidė įstatymus, o kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

35.       Pagal CPK 178 straipsnį civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

36.       Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jam tenkančios įrodinėjimo pareigos jis negalėjo realizuoti, kadangi Vilniaus apygardos teismas atsisakė pridėti 430 bylų, kuriose yra įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus.

37.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą išreikalauti 370 Lietuvos Respublikos teismuose nuo 2008 m. balandžio 4 d. vykusių bylų medžiagą. Tokį sprendimą teismas motyvavo CPK 112 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, papildomai turi būti įrodymai, kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus. Jeigu šalis pati pateikti įrodymų negali, būtina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį bei suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu klausimu pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir papildomai nurodo, kad teismas, esant poreikiui nustatyti tam tikras bylai svarbias aplinkybes, taikydamas CPK 179 straipsnio 3 dalį, gali susipažinti su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, todėl tai paneigia bylų, kuriose dalyvavo ieškovas, pridėjimo poreikį.   

38.       Ieškovas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria įvairiuose Lietuvos Respublikos teismuose išnagrinėtų bylų priimtiems procesiniams sprendimams, teigdamas, kad visi jie yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl ko jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

39.       Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo argumentus ir faktines aplinkybes, susijusias su civilinės deliktinės atsakomybės taikymu ir ieškovo prašomos priteisti žalos pagrindu. Apskųstame sprendime detaliai pasisakyta dėl ieškovo ieškinio argumentų apie antstolio, teismo veiksmus šeimos bylose, bylose dėl gydymo paslaugų suteikimo, darbo santykių. Ieškovas, nesutikdamas su minėtas bylas nagrinėjusių teismų įrodymų vertinimu, nepagrindė, kokiu būdu teismai, vertindami įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, bet pateikė tik savo nuomonę dėl įrodymų turinio ir kitokio jų vertinimo. Ieškovas kritikuoja teismų priimtus tarpinius procesinius sprendimus, galutinius bylų išnagrinėjimo rezultatus, tačiau nenurodo motyvų dėl apskųsto teismo sprendimo nepagrįstumo.

40.       Ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, kad minėtas bylas nagrinėję teismai (teisėjai) elgėsi neteisingai ar padarė klaidų, turėjusių reikšmės ieškovo teisių pažeidimui. Visos ieškovo nurodytos bylos išspręstos, teismų procesiniai sprendimai įsiteisėję. Aplinkybė, kad išnagrinėtų bylų rezultatai nepalankūs ieškovui ir sukelia jam nepriimtinų teisinių padarinių, savaime nelemia ir nepagrindžia teismų (teisėjų) veiksmų neteisėtumo, netinkamo normų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų.

41. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvu taikyti ieškinio senaties terminą dėl bylų, išnagrinėtų 2008 m., nurodė, kad šioje byloje jis įrodinėja dėl teisėjų, advokatų, antstolių, prokurorų susivienijimo tęstinės žalos ieškovui padarymo faktą, ir senaties terminas tokiu atveju netaikomas.

42.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

43.       Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017). 

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, nesutikdamas su 2008 m. nagrinėjamoje byloje priimtu sprendimu, teismo atliktais veiksmais, jau tuo metu turėjo suprasti, kad yra pažeidžiami jo interesai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti priešingą išvadą.

45.       Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad ieškovo teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Tęstinio pažeidimo atveju pažeidimas vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Ieškovui teismo neteisėtus veiksmus kildinant iš 2008 m. išnagrinėtos bylos, kurioje, ieškovo vertinimu, teismas atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu dėl ieškinio senaties taisyklių netinkamo taikymo.    

46.  Ieškovui neįrodžius neteisėtų teismų ir (ar) teisėjų veiksmų (CPK 178 straipsnis), taip pat ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą ir nesant pagrindo jo atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

        Dėl procesinės bylos baigties

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų naikinti nėra teisinio pagrindo. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

48.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš priešingos šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

49.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui nėra atlyginamos  apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                              Marius Bajoras

                                      Rasa Gudžiūnienė

                                                                           Neringa Švedienė