VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjui G. G., pareiškėjo atstovui advokatui Sergejui Chiminui, atstovei  Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovei Leokadijai Daujotaitei (pagal žodinį pareiškėjo įgaliojimą), atsakovo atstovui Aivarui Danusui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Raimondai Dzelzienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2013-08-23 sprendimą Nr. (5.34)3B-9799 atsisakyti patenkinti prašymą atleisti iš tarnybos savo noru Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Paaiškino, kad yra statutinis muitinės pareigūnas – Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresnysis inspektorius. Vadovaudamasis Statuto 55 str. 1 d. 1 p., 2013-08-09 Muitinės departamento generaliniam direktoriui pateikė prašymą atleisti iš tarnybos savo noru. Įvertinus tai, kad Statuto 55 str. 2 d. nustatyta, jog ketinantis savo noru atsistatydinti muitinės pareigūnas privalo apie tai įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, jis turėjo būti atleistas 2013-08-23, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013-08-23 rašte Nr. (5.34)3B-9799 nurodyta, kad dėl jo veiklos pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, todėl 2013-08-09 prašymas atleisti bus išnagrinėtas pabaigus minėtą tyrimą. Kadangi tyrimas pradėtas anksčiau, nei jis parašė prašymą atleisti iš tarnybos, sprendimas dėl atleidimo nukeliamas iki tyrimo pabaigos. Tokie Muitinės departamento, kaip darbdavio, veiksmai prieštarauja teisės aktams. Įspėjimo terminui pasibaigus, jis turi teisę nutraukti tarnybą (darbą), o darbdavys privalėjo įforminti tarnybos santykių nutraukimą ir atsiskaityti su juo. Jis neturi aiškinti savo apsisprendimo nutraukti tarnybą priežasčių, motyvų ar kitų aplinkybių. Pagal įstatymus ir kitus norminius teisės aktus tik reikalaujama, kad darbdavys būtų tinkamai įspėtas iki nustatyto termino. Įstatymai nenustato jokios galimybės Muitinės departamentui užlaikyti jį tarnyboje pasibaigus įspėjimo terminui. Net ir tarnybinei drausmei nusižengęs pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos savo noru, nes tarnybinė nuobauda turi būti paskirta tik laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir ne vėliau kaip iki pareikšto įspėjimo dėl išėjimo iš tarnybos termino pabaigos. Jokio dokumento, kuriuo jam būtų paskirta tarnybinė nuobauda, nėra gavęs iki šiol.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad tokiu atsakovo sprendimu jam daromos kliūtys įsidarbinti, užsidirbti ir išlaikyti šeimą. Pareiškėjas nėra pripažintas kaltu, savo kaltės taip pat nepripažįsta, ilgai besitęsiantis bylos tyrimas ir nagrinėjimas bei tarnybinio nusižengimo tyrimas negali būti trukdis atleisti jį iš tarnybos savo noru.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 13–15) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius 2012-02-07 raštu Nr. (7.17/19)10T1958 informavo Muitinės departamentą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pareiškėjo, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus, atliekančio pareigas Medininkų kelio poste, atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-12-11 įsakymu Nr. 1B-931 dėl pareiškėjo veiklos pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas yra sustabdytas, iki kol paaiškės aplinkybės, nurodytos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, 18 punkte. Atliekamame tarnybinio nusižengimo tyrime yra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-09-24 iki 2012-11-27 atliko veiką, kuria galimai diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-12-06, 2013-06-03, 2013-09-05 nutartimis jis buvo nušalintas nuo einamų pareigų, nes yra pagrįsta manyti, kad jis gali būti padaręs apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d., 228 str. 2 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo galimai padaryta nusikalstama veika yra susijusi su jo einamomis pareigomis, galimai pasinaudojus jomis priešingai tarnybos interesams. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą atleisti iš tarnybos savo noru po padaryto galimo nusikaltimo ir galimo tarnybinio nusižengimo, siekė išvengti tarnybinės atsakomybės ir dėl to galimų kilti teisinių pasekmių (prarastų galimybę gauti pareigūno valstybinę pensiją, jei būtų pašalintas iš tarnybos dėl savo kaltės). Pasibaigus tarnybiniam patikrinimui ir nustačius, kad pareiškėjas diskreditavo muitinės pareigūno vardą arba padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, jam gali būti pritaikytas vienas iš Statuto 55 str. 1 d. 18 arba 19 punkte nustatytų atleidimo iš tarnybos pagrindų. Be to, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pirmesnis veiksmas laiko požiūriu yra pareiškėjo padarytas galimas nusikaltimas, galimas tarnybinis nusižengimas arba pareigūno vardo diskreditavimas, todėl vėlesnių įvykių (pareiškėjo prašymas atleisti iš valstybės tarnybos savo noru) teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime (b. l. 10–12) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą atleisti iš tarnybos savo noru po padaryto galimo nusikaltimo ir galimo tarnybinio nusižengimo, siekė išvengti tarnybinės atsakomybės ir dėl to galimų kitų teisinių pasekmių (prarastų galimybę gauti pareigūno valstybinę pensiją, jei būtų pašalintas iš tarnybos dėl savo kaltės).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento atsisakymo atleisti pareiškėją iš pareigų Statuto 55 str. 1 d. 1 p. pagrindu bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius 2012-12-07 raštu Nr. (7.17/19)10T-1958 (b. l. 42–43) informavo Muitinės departamento generalinį direktorių, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 04-1-147-12 pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 str. 2 d., 228 str. 2 d. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas pareiškėjas, Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-12-06 priėmė nutartį nušalinti jį nuo pareigų. Muitinės departamento generalinis direktorius 2012-12-07 įsakymu Nr. 1P-1190 nušalino pareiškėją nuo pareigų iki 2013-06-06 (b. l. 37), o 2012-12-11 įsakymu Nr. 1B-931 sudarė komisiją ir pavedė jai ištirti tarnybinį nusižengimą bei sustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimą iki aplinkybių, nurodytų Taisyklių 18 p., paaiškėjimo (b. l. 44). Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-06-03 nutartimi pareiškėjui pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo einamų Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigų trims mėnesiams – terminas (b. l. 28–36). Muitinės departamento generalinis direktorius 2013-06-05 įsakymu Nr. 1P-812 pratęsė pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų nuo 2013-06-05 iki 2013-09-05 (b. l. 27). 2013-08-09 pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 88-1951 atleisti jį iš tarnybos, pačiam prašant (b. l. 2). Muitinės departamento generalinis direktorius 2013-08-23 raštu Nr. (5.34)3B-9799 informavo pareiškėją, kad nuspręsta jo pateiktą prašymą svarstyti po to, kai bus baigtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nes atliekamame tyrime yra duomenų, patvirtinančių, kad jis atliko veiką, kuria galimai diskreditavo muitinės pareigūno vardą (b. l. 4).

Statuto 55 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai atsistatydina savo noru. Pagal Statuto 55 str. 2 d., ketinantis savo noru atsistatydinti muitinės pareigūnas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 25 str. 2 d., 228 str. 2 d., nusikalstamos veikos padarymu įtariamas pareiškėjas (b. l. 42). Pareiškėjo atžvilgiu 2012-12-11 pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris sustabdytas atsižvelgus į Taisyklių 18 p. nuostatą, t. y. kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinis tyrimas sustabdomas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašymą atleisti iš pareigų pateikė 2013-08-09, t. y. po pradėto tarnybinio patikrinimo pradžios ir žinodamas, kad tarnybinis patikrinimas sustabdytas, kol bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, o vėliau bus sprendžiama dėl savarankiško atleidimo pagrindo – atleidimo iš tarnybos dėl muitinės pareigūno vardo diskreditavimo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas, paduodamas prašymą atsistatydinti iš pareigų savo noru, galimai siekia išvengti tarnybinės atsakomybės.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad įspėjimo terminui pasibaigus jis turi teisę nutraukti tarnybą (darbą), o darbdavys privalo įforminti tarnybos santykių nutraukimą ir su juo atsiskaityti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnį („Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai“), yra suformavęs praktiką, pagal kurią atsakovas turi teisę, iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų, neatleisti jo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies l punktą (paties prašymu), o atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, jog pareiškėjas padarė tarnybinį ar drausmės pažeidimą, spręsti dėl jo patraukimo tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1474/2008). Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos nurodytos bylos aplinkybėms, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas taikytinas ir šioje byloje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas, turėdamas duomenų, kad pareiškėjas yra galimai padaręs nusikalstamą veiką, pagrįstai netenkino jo prašymo atsistatydinti iš pareigų savo noru, o nutarė užbaigti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti bei įvertinti visas įvykio aplinkybes, todėl pagrindo tenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą atleisti pareiškėją iš pareigų Statuto 55 str. 1 d. 1 p. pagrindu nėra.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas nušalintas nuo tarnybos, tarnybinių pareigų nevykdo ir gali dirbti įstatymų leidžiamą darbą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                     Nijolė Sušinskienė