Civilinė byla Nr. 2A-125-480/2014
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16380-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.3.6;35.5;121.18;121.21;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1195-587/2013 pagal ieškovės 206-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams S. K., R. V. K. dėl skolos už daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukciją priteisimo bei atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei 206-ąjai Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos protokolų ir nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 10715,86 Lt skolos už namo renovaciją, 1100,00 Lt skolos už laiku nesumokėtas įmokas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų įsteigta namo administravimui ir priežiūrai bendrija. Atsakovai yra ieškovo administruojamame name esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kuriems šis butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bendrijos narių ir namo patalpų savininkų 2007-09-11, 2007-11-15, 2008-06-26 sprendimais buvo nuspręsta dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje ir renovuoti (rekonstruoti) daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Projektų valdymo centras“ parengtą 2007-08-22 investicijų projektą su visais šiame investicijų projekte nurodytais darbais, kurių projektinė vertė – 1415395,00 Lt. Keliems bendrijos nariams iškėlus klausimą dėl bendrijos priimtų sprendimų įforminimo trūkumų, siekiant, kad protokolai atitiktų teisės aktų reikalavimus, 2010 m. buvo papildomai organizuotas visų namo patalpų savininkų balsavimas raštu, kurio metu didžioji savininkų dauguma patvirtino dalyvavimą modernizavimo programoje bei namo renovavimą (rekonstravimą). Vykdant priimtus sprendimus buvo parengtas daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninis projektas, gautas statybos leidimas, sudaryta sutartis su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra dėl valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą, skelbti konkursai dėl darbų atlikimo, sudarytos sutartys su rangovais dėl namo renovavimo. Šiuo metu visi modernizavimo darbai yra atlikti, daugiabutis namas pripažintas tinkamu naudoti, tačiau atsakovai kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkai nemoka įmokų, susijusių su namo rekonstravimu. Atsakovams tenkanti išlaidų dalis už namo rekonstravimą yra 11510,77 Lt. Atsakovai yra sumokėję 794,91 Lt išlaidų, todėl atsakovų skola už su namo rekonstravimu susijusias išlaidas yra 10715,86 Lt, kurią ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovų. 2009 m. gegužės 28 d. įvykusiame susirinkime buvo nutarta visą renovavimo darbams apmokėti reikalingą sumą mokėti lygiomis dalimis po 1/6 apskaičiuotos sumos kas mėnesį, pradedant birželio mėnesiu, paskutinio mokėjimo sumą koreguoti pagal faktines išlaidas. Atsakovai remiantis šiuo sprendimu privalėjo visiškai atsiskaityti iki 2009 m. spalio 31d., tačiau neatsiskaitė iki šiol, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 1100,00 Lt palūkanų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos.
Atsakovas S. K. priešieškiniu prašė pripažinti 2007 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo metu 2) darbotvarkės klausimu 41 balsų dauguma priimtą nutarimą į techninį pastato renovacijos projektą įtraukti automatizuotos šilumos apskaitos sistemos įrengimą; pripažinti negaliojančiu 2007 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokole Nr. 4 1) darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą pritarti ir patvirtinti energetinį auditą ir investicijų projektą bei rengti techninį pastato renovacijos projektą; pripažinti negaliojančiu 2007 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokole Nr. 4 2) darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą projekto administratoriui A. K. surinkti informaciją apie bankus paskolai gauti, pradėti kaupti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau 5% investicijų projekto sumos ir sukaupti jas iki 2008 m. liepos 1 d.; pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo protokole Nr. 3 1) darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje; pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo protokole Nr. 3 2) darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą pritarti ir patvirtinti energetinį auditą ir investicinį projektą; pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo protokole Nr. 3 3) darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą patvirtinti A. K. programos administratoriumi; pripažinti negaliojančiu 2008 m. birželio 26 d. susirinkimo protokole Nr. 2-08 5.2 darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą įpareigoti bendrijos valdybą priimti sprendimą organizuoti namo renovacijos darbus pagal 2007 m. lapkričio 15 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 4 renovacijos objektų ir darbų sąrašą; pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 28 d. susirinkimo protokole Nr. 1-09 6.1 darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą neimti iš banko paskolos, visas išlaidas padengti savo lėšomis; pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 28 d. susirinkimo protokole Nr. 1-09 6.2 darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą renovacijos darbams apmokėti visą reikalingą sumą mokėti lygiomis dalimis po 1/6 pagal investicijų projekte numatytas išlaidas apskaičiuotos sumos kas mėnesį, pradedant birželio mėnesiu, paskutinę įmoką koreguojant pagal faktines išlaidas; pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 28 d. susirinkimo protokole Nr. 1-09 6.3 darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą vėluojantiems sumokėti skaičiuoti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną dieną, pradedant skaičiuoti nuo sekančio mėnesio 1 d.; pripažinti negaliojančiu 2010 m. birželio 21 d. balsavimo raštu rezultatų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 1 1.1. darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą patvirtinti 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų dalyvavimą daugiabučių namų modernizavimo programoje ir toliau dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje; pripažinti negaliojančiu 2010 m. birželio 21 d. balsavimo raštu rezultatų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 1 1.2. darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą patvirtinti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovavimą (rekonstrukciją), vykdomą pagal UAB „Projektų valdymo centras“ parengtą 2007-08-22 Investicijų projektą su visais šiame Investicijų projekte nurodytais darbais, kurių projektinė vertė 1415395 Lt ir toliau vykdyti namo renovavimą (rekonstrukciją); pripažinti negaliojančiu 2010 m. birželio 21 d. balsavimo raštu rezultatų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 1 2.1. darbotvarkės klausimu užfiksuotą nutarimą patvirtinti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų apmokėjimo už vykdomą namo renovavimą (rekonstrukciją) tvarką, pagal kurią: a) išlaidos, susijusios su konkrečių butų ir rūsių langų pakeitimu bei balkonų įstiklinimu apmoka šių butų, rūsių ir balkonų savininkai; b) visas kitas išlaidas, kurios susijusios su pagrindinėmis namo konstrukcijomis, apmoka visų patalpų savininkai proporcingai butų plotui; c) savininkas, apmokėjęs išlaidas avansu, turi apmokėti bendrijos patiriamas išlaidas tik po to, kai jam tenkanti išlaidų dalis viršija avansu įmokėtą sumą.
Atsakovas nurodė, kad savo reikalavimų pagrindimui pasitelkia namo bendrijos 2009-05-28 susirinkimo nutarimą visą namo renovavimo darbams reikalingą sumą apmokėti avansu lygiomis dalimis per 6 mėnesius, pradedant tų pačių metų birželio mėnesiu ir baigti išmokėti iki 2008-10-31, prie šio protokolo papildomai pateikia ir 6-ių lapų apimties priedą, tačiau atsakovo, kaip ir dar keliolikos namo butų savininkų parašų nėra. Atsakovas reguliariai kas mėnesį, pradedant nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. mokėjo ir moka namo kaupiamojo fondo, kuris ir yra skirtas namo atnaujinimui, įnašą – tokio dydžio, kurį yra nustačiusi pati ieškovė. Be to, atsakovas yra papildomai ir visiškai sumokėjęs ir už daugelį kitų namo atnaujinimo priemonių: balansinių ventilių ir rutulinių čiaupų pastatymą, ketvirtinių sklendžių ir šildymo kranų keitimą pagal 2008 m. Sutartį Nr. C-1928/2 su UAB „Vikis“, už laiptinės langų ir durų keitimą, už buto langų keitimą, už balkono langų įdėjimą ir kt. Kaupiamojo įnašo mėnesinė įmoka, kurią apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, skirta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir kitoms įmokoms, susijusioms su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu (pirmiausia apmokamos kredito palūkanos, statybos techninės priežiūros išlaidos ir kitos), mokėti laikotarpiu iki projekte numatytų darbų pabaigos, tenkanti buto naudingojo ploto arba kitų patalpų bendrojo ploto 1 kv. metrui, neturi būti didesnė kaip 0,7 Lt/m2 per mėnesį (išskyrus tuos atvejus, kai didesnei įmokai raštu pritaria buto ar kitų patalpų savininkas). Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovę dėl jos neteisėtų veiksmų personaliai perspėjo LR Aplinkos ministerija – Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos koordinatorė savo 2009-08-18 raštu Nr.(13-6)-D8-7183. Bendrijos sprendimas namo atnaujinimui (modernizavimui) neimti banko paskolos ir modernizavimo darbus apmokėti po 1/6 reikalingos sumos kas mėnesį, nustatyti 0,02 % delspinigių dienos normų, vėluojant sumokėti kreiptis į valstybės institucijas skolai išieškoti, pažeidžia teisines normas. Bendrijos sprendimas neimti banko paskolos ir per 6 mėnesius apmokėti namo renovacijos išlaidas yra neteisėtas. Atsakovas sutikimo 2009-05-28 susirinkimo protokole Nr.1-09 užfiksuotam nutarimui neimti iš banko paskolos ir visus namo renovavimo darbus apmokėti savo lėšomis per 6 mėnesius, pradedant birželio mėnesiu ir pilnai atsiskaityti 2009-10-31, nedavė. Atsakovo, kaip ir keliolikos kitų to namo butų savininkų, parašo šiame ieškovo protokolo priedu pateikiamame sąraše nėra. Ieškovo 2009 – 2011 m. atliktųjų namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių apimtis ir investicijų dydis – 1415395,00 Lt, iš kurių Valstybės skirta parama – 623427,00 Lt ne tik niekaip nepagrįsti, jie tiesiogiai prieštarauja Vyriausybės nutarimo 2.4. p. reikalavimui, kad namo atnaujinimo priemonių apimtis ir investicijų dydis turi būti suderinti su didžiausia leistina mėnesine įmoka, tenkančia buto ploto 1 kv. metrui, skirta apmokėti atnaujinimo (modernizavimo) projekto investicijoms apmokėti įgyvendinus projektą. Pagal šio LR Vyriausybės nutarimo 2.4. p. kaupiamojo įnašo leistino dydžio mėnesinė įmoka apskaičiuojama konkrečiam namui pagal pateiktą formulę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir į planuojamą šiluminės energijos sutaupymą, įmoka neturi būti didesnė, kaip 0,7 Lt/m2 per mėnesį. Šiame konkrečiame name ieškovės apskaičiuota kaupiamojo įnašo mėnesinė įmoka, kurią atsakovas reguliariai moka nuo pat 2005 m. rugpjūčio mėn., sudaro 15,20 Lt/m2/mėn. ir ieškovės padaryta 1415395,00 Lt investicija viršija LR Vyriausybės nustatytąjį maksimalų leistiną investicijos dydį 6,3 karto. Atsakovai nėra davę sutikimo didesniam įmokos dydžiui. Atsakovų buto plotas yra 76 kv.m, todėl jiems galimas taikyti maksimalus įmokos dydis yra 53,2 Lt (76*0,7) per mėnesį. Ieškovės pasirašytuose darbų priėmimo ir apmokėjimo dokumentuose nurodytosios atliktų darbų apimtys yra kelis kartus didesnės, nei jos nurodytos Investicijų projekte, o tų darbų nurodytieji apmokėjimo įkainiai taip pat didesni už to meto rinkos kainas. Investicijos įgyvendinimas administruotas nelegaliai. Tarp ieškovės pateiktųjų dokumentų yra ir atliktų darbų aktai, kuriuose nurodytos darbų apimtys ir sutartinės darbų kainos, keletą kartų besiskiriantys nuo projektinių darbo apimčių ir tų darbų to meto rinkos kainų. Ieškovės atliktieji techniškai nepagrįsti, ekonomiškai nepateisinami ir namo butų savininkų daugumos valiai prieštaraujantys darbai padarė sunkiai ištaisomą žala namui ir namo gyventojams, namas turėjo geresnį šilumos energijos panaudojimo efektyvumą, negu siekiamas, pritaikant programos priemones, ir tokiu būdu namas pagal savo šilumos energijos vartojimo efektyvumo rodiklius netgi negalėjo patekti į programos apimamų daugiabučių namų sąrašą. Tuo pačiu tai rodo, kad atliktoji namo sienų rekonstrukcija yra techniškai nepagrįsta ir ekonomiškai netikslinga. Atlikus išorinių namo sienų apšiltinimą buvo galutinai išbalansuotas šilumos paskirstymas namo viduje. Namo pirmojo ir dalinai antrojo aukštų butuose šildymo sezono metu temperatūra (16 C° - 17 C°) nebesiekia sanitarinio minimumo. Namo butų savininkai visuotiniuose namo butų savininkų susirinkimuose niekada nebuvo priėmę sprendimo renovuoti namą, išskyrus tik tai, kad 2007-09-11 susirinkime aptarė namo energinį efektyvumą didinančių atskirų priemonių, pateikiamų Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, įgyvendinimo tikslingumą. Butų ir kitų patalpų savininkų dauguma nepritarė namo rekonstrukcijai, apšiltinant lauko sienas ir stogą. Ginčijamuose protokoluose užfiksuotas tariamas pritarimas namo rekonstrukcijai, apšiltinant lauko sienas ir stogą, neatitinka tikrovės. Byloje yra pateikta po kelis 2007 m. rugsėjo 11 d. ir 2007 m. lapkričio 15 d. vykusių susirinkimų protokolus, kuriuose skirtingai aprašyta atitinkamų susirinkimų eiga ir jų metu priimti bendraturčių nutarimai. Byloje yra trys 2007 m. rugsėjo 11 d. vykusio bendrijos susirinkimo protokolai Nr. 3, kurių turinys (užfiksuota susirinkimo darbotvarkė, eiga ir priimti nutarimai) skiriasi. Autentiškas yra pirmasis protokolas, nes jame atsispindi visi susirinkimo metu svarstyti klausimai. Antrajame protokole pašalintas priimtas nutarimas dėl automatizuotos šilumos apskaitos sistemos įrengimo, galimai siekiant sudaryti prielaidas sienų ir stogo šiltinimui, nors tai neatitiko daugumos gyventojų valią. Aplinkybę, kad automatizuotos šilumos apskaitos sistemos įrengimo klausimas buvo faktiškai svarstomas, patvirtina kituose dokumentuose esantys įrašai apie renovaciją, atnaujinant šildymo sistemą. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų apsisprendimas buvo renovuoti šilumos tiekimo sistemą, o ne šiltinti sienas ir stogą. Atsakovo nuomone, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo priimtiems nutarimams ginčyti nėra numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, todėl taikytinas LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog ieškinio senaties terminas praleistas, prašė jį atnaujinti, atsižvelgiant į šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, nes atsakovas negalėjo pasinaudoti teise ginčyti nutarimus anksčiau, jam nebuvo žinomos visos su pastato modernizavimu susijusios aplinkybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė; teismas priteisė solidariai iš atsakovų 10715,86 Lt skolą už namo rekonstrukciją, 1100,00 Lt skolą už laiku nesumokėtas įmokas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11815,86 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai; priteisė iš atsakovų po 2032,01 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai; priteisė iš atsakovų po 10,00 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Dėl ieškinio reikalavimų
Teismas nustatė, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Žiemių g. 4, Kaune, savininkų įsteigta namo administravimui ir priežiūrai bendrija (t.1, b. l. 11, 12-19). Atsakovai yra ieškovės administruojamame name esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kuriems šis butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 20-21). 2007 m. rugpjūčio mėnesį, atlikus (duomenys neskelbtini), statinio apžiūrą, buvo surašytas Statinio apžiūros aktas, kuriame išvardinti nustatyti pastato defektai, deformacijos, gedimai ir rekomenduojami darbai defektams pašalinti (t. 1, b. l. 22-23). Bendrijos narių ir namo patalpų savininkų 2007-09-11, 2007-11-15, 2008-06-26 sprendimais buvo nuspręsta dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje ir renovuoti (rekonstruoti) daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Projektų valdymo centras“ parengtą 2007-08-22 investicijų projektą su visais šiame investicijų projekte nurodytais darbais, kurių projektinė vertė – 1415395,00 Lt, nuspręsta ir dėl kitų klausimų. Atsižvelgdamas į šiuos sprendimus, teismas sprendė, kad atsakovams atsirado pareiga proporcingai savo daliai bendrojoje daugiabučio namo nuosavybėje apmokėti išlaidas daugiabučiui namui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 str. 5 d., 4.83 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad dauguma butų savininkų, dalyvavusių visuotiniuose susirinkimuose pritarė namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai pagal investicinį projektą, pritarė projektams, finansavimui, darbų apimčiai, išlaidoms. Taigi, negalima sutikti su atsakovų argumentais, kad daugiabučio namo savininkų dauguma nepritarta namo rekonstrukcijai. Nurodė, kad iš pateiktų byloje įrodymų akivaizdu, kad ieškovė sumokėjo visuotiniuose susirinkimuose patvirtintas renovacijos išlaidas, t. y. 16546,86 Lt už santechnines medžiagas, balansinių ventilių derinimo darbus (t. 1, b. l. 114), 15000,00 Lt už investicinio projekto rengimą (t. 1, b. l.121, 122, 123), 600,00 Lt už konkursinės medžiagos paruošimą (t. 1, b. l. 127, 128, 136, 137), 166,60 Lt už skelbimus (t. 1, b. l. 129-132), mokėjo darbo užmokestį, susijusį su namo renovacijos administravimu (t. 1, b. l. 138-139), langų keitimą (t. 2, b. l. 3-11), byloje taip pat pateikta Rangos darbų pirkimų ataskaita (t. 1, b. l. 140-141), apmokėjimai už darbus (t. 2, b. l. 58, 64, 69, 74, 79, 85, 90, 94, 104, 113, 114). Rekonstrukcija buvo atlikta, 2011-06-15 surašytas Statybos užbaigimo aktas (t. 2, b. l. 126-127). Byloje pateikti skirtingi susirinkimo, vykusio 2007-09-11, protokolai, tačiau iš šalių paaiškinimų bei liudytojos parodymų teismas nustatė, kad protokolas buvo tikslinamas, jame nustačius neatitikimus (t. 3, b. l. 170). Teismas nurodė, kad atsakovai ginčija rekonstrukcijos teisėtumą, nurodo, kad nebuvo jų raštiško sutikimo, tačiau teismo vertinimu, jų ir nereikėjo, sprendimai yra priimti namo butų savininkų balsų dauguma, kurie yra galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, atsakovams tenkanti rekonstrukcijos kaina paskaičiuota pagal atsakovų buto plotą.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Teismas nustatė, kad ieškovės iniciatyva sudarytos rangos sutartys atlikti rekonstrukcijos darbus atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalies norma, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas. Nurodė, kad ginčo namo rekonstrukcijos darbų išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, be to, namo gyventojų sutikimas su rekonstrukcija išreikštas balsų dauguma įvykusiuose susirinkimuose, todėl aplinkybė, kad atsakovai nebuvo davę sutikimo namo rekonstrukcijai, teismo vertinimu, neeliminuoja atsakovų pareigos apmokėti už rekonstrukcijos darbus. Teismas pripažino, kad atlikti darbai buvo privalomi, siekiant išsaugoti tinkamus bendrosios nuosavybės objektus, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį.
Atsakovo reikalavimą pripažinti, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. susirinkime 2 darbotvarkės klausimu 41 balsų dauguma buvo priimtas nutarimas į techninį pastato renovacijos projektą įtraukti automatizuotos šilumos apskaitos sistemos įrengimą, teismas atmetė, nes byloje atsakovai nepateikė jokių duomenų, jog toks nutarimas buvo priimtas, ir kad jam pritarė visi (41) 2007 m. rugsėjo 11 d. susirinkime dalyvavę patalpų savininkai. Teismas kritiškai vertino atsakovo į bylą pateiktą neoriginalaus protokolo kopiją (t. 3, b. l. 69), kadangi kopija yra ne originalaus dokumento, protokolas nepasirašytas susirinkimo sekretoriaus, tuo tarpu kai byloje ieškovė yra pateikusi tos pačios dienos (2007-09-11) protokolo Nr. 3 patvirtintą originalaus protokolo kopiją, kuri yra pasirašyta ir susirinkimo pirmininko, ir sekretorės, kuriame nėra punkto, jog buvo nutarta „automatizuotos šilumos apskaitos sistemos įrengimas“ (t. 1, b. l. 60-61).
Teismas atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo protokolu Nr. 3 pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, kaip prieštaraujančius daugumos patalpų savininkų valiai, nes iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų bei liudytojos parodymų teismas nustatė, kad šie atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės. Nurodė, kad iš 2007 m. rugsėjo 11 d. protokolų matyti, kad dauguma susirinkime dalyvavusių savininkų pritarė nutarimui pritarti ir patvirtinti energetinį auditą ir investicinį projektą.
Teismas atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo protokolu Nr. 3 trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą patvirtinti A. K. programos administratoriumi, nes iš šio protokolo turinio teismas nustatė, kad toks nutarimas nebuvo priimtas (t. 1, b. l. 59-61).
Teismas atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2007 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokolu Nr. 4 pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, nes iš byloje esančio 2007 m. lapkričio 15 d. protokolo teismas nustatė, jog sprendimai priimti esant daugumos pritarimui (t. 1, b. l. 66-77).
Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad 2007 m. lapkričio 15 d. susirinkime nebuvo apsispręsta dėl konkrečių renovacijos objektų ir darbų, dėl ko atsakovas ginčija 2008 m. birželio 26 d. susirinkimo 5.2 nutarimą „įpareigoti bendrijos valdybą priimti sprendimą organizuoti namo renovacijos darbus pagal 2007 m. lapkričio 15 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 4 renovacijos objektų ir darbų sąrašą“, nes iš 2007 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokolų teismas nustatė, kad buvo nutarta patvirtinti energetinį auditą ir investicijų projektą, o investicijų projekte yra nurodyti visi renovacijos objektai bei darbai (t. 1, b. l. 24-58, 66-77).
Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 28 d. susirinkime 6 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kaip prieštaraujantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi tai patvirtinančių įrodymų atsakovai nepateikė, be to teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad būtų nesąžininga, neprotinga ir neteisinga, jei atsakovų reikalavimu teismas pripažintų, kad visi kiti butų savininkai turėjo imti paskolą iš banko ir pastarajam mokėti palūkanas vien tam, kad tokį pageidavimą išreiškė vienintelis atsakovas. Be to, teismas pažymėjo, kad minėtas bendrijos nutarimas nedraudė atsakovams patiems kreiptis į banką ir prašyti paskolos jiems reikiamai pinigų sumai, jei atitinkamų lėšų neturėjo, o nustatytų delspinigių dydis atitinka protingumo reikalavimus ir delspinigių institutas yra vienas iš civilinės teisė gynimo būdų. Taip pat teismas nurodė, kad minėtas bendrijos nutarimas priimtas 2009 m. gegužės 28 d., t. y. LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1725, kurio 2.3 punktu buvo nustatyti didžiausi leistini mėnesiniai kaupiamųjų įnašų dydžiai, priimtas jau po atsakovo ginčijamų bendrijos sprendimų priėmimo, todėl ginčijami sprendimai nebuvo priimti pažeidžiant teisės normų ir negali prieštarauti Vyriausybės nutarimui, kuris sprendimų priėmimo metu nebuvo priimtas. Be to teismas nurodė, kad atitinkamais bendrijos nutarimais nebuvo svarstomas klausimas dėl mėnesinio kaupiamojo įnašo dydžio tam tikroms išlaidoms padengti. Šiuo atveju buvo priimtas vienas iš nutarimų, kuriuo bendrijos nariai nusprendė, kaip bus apmokama už jau atliekamus darbus, tačiau ne kaip kaupti lėšas ateičiai.
Teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2010 m. birželio 21 d. balsavimo raštu rezultatų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 1 1.1, 1.2, 2.1 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, atsakovo teigimu, kaip priimtus atgaline data ir prieštaraujančius Vyriausybės nutarimui. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad balsuojant raštu visi sprendimai buvo priimti ta data, kai buvo organizuotas balsavimas raštu, o visų namo patalpų savininkų balsavimas raštu 2010 m. buvo papildomai organizuotas dėl to, kad keli bendrijos nariai iškėlė klausimą dėl bendrijos priimtų sprendimų įforminimo trūkumų, siekiant, kad protokolai atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad būtų pašalintos abejonės dėl anksčiau įvykusiuose susirinkimuose priimtų sprendimų, nes buvo surašyti keli savo turiniu šiek tiek besiskiriantys protokolai. Teismas nurodė, kad dauguma savininkų patvirtino pradėtus renovavimo darbus, taip pat jų atlikimo tvarką, todėl atitinkami nutarimai sukėlė teises ir pareigas visiems patalpų savininkams (t. 1, b. l. 93-98). Taip pat teismas nustatė, kad priimant atsakovo ginčijamus sprendimus ieškovės įstatai nebuvo pakeisti ir nenumatyta sprendimų priėmimo balsuojant raštu teisė bei šios teisės įgyvendinimo procedūra, tačiau toks bendrijos narių neveikimas nepaneigia įstatymu suteiktos teisės. Pažymėjo, kad pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisė balsuoti raštu įgyvendinama nepriklausomai nuo to, nustatyta tokia balsavimo procedūra bendrijos įstatuose ar ne. Ši teisė suteikta įstatymu, o jos įgyvendinimo tvarka apibrėžiama Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame teisės akte - Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje, todėl, teismo vertinimu, net ir nepakeitus įstatų, tačiau vykdant balsavimo raštu procedūras laikantis Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje numatytų reikalavimų, toks balsavimas ir jo pagrindu priimami sprendimai yra teisėti.
Taip pat teismas sprendė, jog priešieškinis atmestinas ir tuo pagrindu, kad atsakovas reikalavimui dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti praleido CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 mėnesių senaties terminą. Be to, teismas sprendė, jog pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą nėra ir atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, jog apie pažeistą teisę jis sužinojo tik gavęs ieškinį. Teismas nurodė, kad atsakovui apie namo renovaciją buvo žinoma, jis dalyvavo 2007-11-15 susirinkime, kur pasiūlė sienas šiltinti iš butų vidaus, sutvarkyti šildymo sistemą, siūlė atsisakyti renovacijos (t.1, b. l. 67-69), byloje yra pateiktas 2009-09-18 atsakovo S. K. pasirašytas prašymas dėl ekspertų paskyrimo (t. 2, b. l. 159), be to atsakovas gyvena renovuotame name, kurio remonto darbai pilnai baigti, ką patvirtina 2011-06-15 surašytas Statybos užbaigimo aktas (t. 2, b. l. 126-127) ir jam negalėjo būti nežinoma namo rekonstrukcijos eiga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priešieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:
1. Teismas sprendimą grindė bendrijos namo butų ir kitų patalpų savininkų 2007-09-11, 2007-11-15 ir 2008-06-26 susirinkimų nutarimų protokolais, tačiau neįvertino tai, kad ieškovė teismui pateikė ne po vieną, bet po du skirtingo turinio, bet ta pačia data ir tuo pačiu registracijos numeriu 2007-09-11, 2007-11-15 susirinkimų protokolus.
2. Teismas ignoravo tą faktą, kad pagrindinis dokumentas, įteisinantis 1415395,00 Lt apimties investiciją, iš kurių 623427,00 Lt yra valstybės paramos pinigai, Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti tiekimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą Sutartis Nr. VP/09-2, 2009-04-16, ieškinyje yra pateikta be jos pagrindinės sudedamosios dalies „8.6.1. Investicijų projektas, patvirtintas Agentūros - 1 priedas“. Šioje sutarties sudedamojoje dalyje turėtų būti ir visi kiti dokumentai, įteisinantys ne tik pačią investiciją, bet ir jos panaudojimo būdus. Tačiau ieškovės atskirai 6-uoju ieškinio priedu pateiktas Investicijų projektas neturi absoliučiai jokių dokumentui privalomų rekvizitų.
3. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudininkės J. U. parodymais, nekreipdamas dėmesio į tai, kad pastaroji dirbo be darbo sutarties su darbdaviu. Ieškovė, nesudariusi darbo sutarties su šia darbų vykdytoja, tuo pačiu vykdė nelegaliai ir investicijų įgyvendinimą.
4. Teismas ignoravo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009-08-18 raštą Nr. (13-6)-D8-7183, adresuotą ieškovės pirmininkui ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, įspėjantį, jog 2009-05-28 susirinkimo sprendimas neimti iš banko paskolos namo modernizavimo įgyvendinimui yra ginčytinas civilinės teisės, Bendrijų įstatymo ir Valstybės paramos teikimo daugiabučiams namams modernizuoti teikimo taisyklių taikymo prasme, pažeidžia minėtas normas ir yra neteisėtas.
5. Teismas, įvardindamas „skolos“ dydį, visiškai ignoravo tą faktą, kad ieškovės ieškinyje pateiktuosiuose atliktų darbų priėmimo ir apmokėjimo dokumentuose nurodytos darbų apimtys neatitinka nurodytosioms Investicijų projekte darbų apimtims. Be to, į namo renovavimo išlaidas papildomai įtrauktas ir apmokėjimas pagal 2008-08-06 sutartį Nr. C-1928/2, kuri niekaip nesusijusi su ginčo namo renovavimo 2009-04-16 Sutartimi Nr. VP/09-2, ir kuri įvykdyta bei už kurią sumokėta dar iki pastarąją pasirašant.
6. Teismas netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą.
7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dauguma namo butų savininkų ryžtingai priešinosi neleistiniems investicijos įgyvendinimo iniciatorių veiksmams ir, negalėdami jų sulaikyti, kreipėsi pagalbos į visas jiems prieinamas institucijas. Taip pat teismas neatsižvelgė, kad ginčo namo butų 21 savininkas dar prieš pradedant namo sienų ir stogo išorinio šiltinimo darbus, bendru pareiškimu asmeniškai įspėjo tuo metu bendrijos pirmininką A. N., kad už tuos darbus, kuriems priešinasi namo butų savininkų dauguma, jie atsisako mokėti (8 p., 2 poz.). Be to, 206-oji DNSB revizijos komisija namo gyventojų daugumos prašymu atlikusi savarankišką namo butų savininkų apklausą 2008 m. vasario - kovo mėn. laikotarpiu, paskelbė ir tuo pačiu 2009-07-28 pareiškimu pranešė Gyvenamojo fondo administravimo skyriam vedėjui, kad renovacijos iniciatoriai nevykdė namo butų savininkų apklausų pagal 2007-04-11, 2007-09-11, 2007-11-15 nutarimus, kad namo apžiūros akto nėra, kad bendrijos valdyba savo veiksmais viršijo jai suteiktus įgaliojimus, kad dauguma namo butų savininkų pritaria laiptinių ir rūsio langų pakeitimui, stogo renovacijai be pašiltinimo, magistralinių vamzdynų atnaujinimui ir cirkuliacijos užtikrinimui šildymo sistemoje, tačiau nepritaria namo išorinių sienų šiltinimui.
8. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų 354,00 Lt žyminį mokestį, nes pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 punktą, butų savininkai ir pati bendrija, besikreipianti į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą, sumažinant iš atsakovų ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumokėto žyminio mokesčio dalimi ir šį žyminį mokestį grąžinti ieškovei, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovų išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas, spręsdamas bylą turi nustatyti (konstatuoti) tik tas reikšmingas aplinkybes, kurios susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu (CPK 176 str.). Šiuo atveju, teismas atitinkamas aplinkybes ir nustatė, jog sprendimas dalyvauti namo modernizavimo programoje ir atlikti darbus, numatytus investicijų projekte, buvo priimtas, o apelianto argumentai, kad daugiabučio namo savininkų dauguma nepritaria namo rekonstrukcijai, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš dviejų ieškovės pateiktų 2007 m. rugsėjo 11 d. protokolų, dauguma susirinkime dalyvavusių savininkų pritarė nutarimui pritarti ir patvirtinti energetinį auditą bei investicinį projektą. Nors jų formuluotės šiek tiek ir skiriasi, tačiau pati esmė yra tapati, todėl teismas pagrįstai konstatavo atitinkamas aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad protokolai buvo tikslinami, juose nustačius tam tikrus neatitikimus, todėl teismas aptarė ir šią aplinkybę.
2. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti tiekimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programa sutarties vykdymo tinkamumo ar netinkamumo, taip pat atitinkama sutartis nebuvo ginčijama. Ši sutartis buvo pateikta tik kaip įrodymas, patvirtinantis, kad dalį pinigų už atliktus darbus apmokėjo valstybė, todėl atitinkamos dalies apmokėti neprivalo atsakovai. Net jei ir būtų išsiaiškinta byloje, kad parama suteikta nepagrįstai ar netinkamai, tai neatleistų atsakovų nuo pareigos sumokėti teismo priteistą sumą. Be to, ieškovė jau su ieškiniu pateikė atitinkamą investicijų projektą. Apeliantas, tvirtindamas, kad tai ne tas pats projektas, kuris nurodytas ir atitinkamoje sutartyje, turėjo pateikti įrodymus, kad egzistavo kitas investicinis projektas, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Apelianto nuomone, kad byloje pateiktas projektas įformintas netinkamai ar su trūkumais, ar, kad jame nėra nuorodos į sutartį, nepaneigia fakto, kad darbai buvo atlikti būtent pagal šį, o ne pagal kažkokį kitą projektą.
3. Apeliantas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko teismas neturėjo vertinti liudytojos J. U. parodymų, ar juos vertinti kritiškai, todėl teismas pagrįstai vertino atitinkamus parodymus, kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar J. U. dirbo pas ieškovę ir ar atitinkamos jos atliktos funkcijos turėjo būti įformintos su ieškove sudaryta darbo sutartimi. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės neturi jokios reikšmės.
4. Šiuo atveju byloje nebuvo ginčijamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009-08-18 raštas, todėl teismas pagrįstai ignoravo atitinkamą raštą ir nepasisakė dėl jame nurodytos nuomonės pagrįstumo ar nepagrįstumo.
5. Teismas, priimdamas sprendimą ir priteisdamas tam tikras išlaidas, priteisė iš atsakovų proporcingai realiai faktiškai ieškovės patirtų išlaidų dalį už visus atliktus darbus, kuriuos patvirtino byloje esantys įrodymai (konkurso dokumentai, sutartys, aktai, PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimo dokumentai), o ne pagal projektinius apskaičiavimus. Apeliantas nei atsiliepime į ieškinį nei kituose procesiniuose dokumentuose nenurodė atitinkamai galimų neatitikimų ir paskaičiavimų, todėl teismas pagrįstai atitinkamų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atliekant darbus realiai, faktiškai atliekamų darbų kiekiai kito nuo projektuotų ir skelbtų konkurse, kadangi atliekant darbus paaiškėjo, kad faktiškai sienų, o taip pat stogo plotai buvo didesni nei nurodyti projektinėje dokumentacijoje, tačiau ne tokiomis apimtimis kaip nurodo apeliantas. Apelianto nurodytos darbų kainos nepagrįstos jokiais įrodymais.
6. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė ginčą dėl atsakovų pareigos apmokėti už pagerintą bendrąją nuosavybę, bet ne ar tinkamai ir pagrįstai buvo įgyvendinta daugiabučių namų modernizavimo programa. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis, o ne apelianto išvardintais teisės aktais.
7. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad dauguma gyventojų pritarė atitinkamų darbų atlikimui, dėl ko pagrįstai ieškinį patenkino. Aplinkybė, kad dalis gyventojų tam tikrais darbų pasiruošimo ar darbų vykdymo atvejais nesutikdavo su daugumos priimtais sprendimais, nesuteikia apeliantui teisės nemokėti atitinkamų įmokų. Taip pat aplinkybė, kad atliekant darbus buvo įvairių nesklandumų, nusiskundimų, ar kad atliktais renovavimo darbais ne visi galimi pagerinimai yra atlikti, taip pat nesuteikia teisės atsakovams nemokėti teismo priteistų sumų. Faktą, kad visi darbai atlikti tinkamai patvirtina ir 2011-06-15 statybos užbaigimo aktas, kuriame atitinkamą kvalifikaciją ir įgaliojimus turinti komisija nenustatė jokių trūkumų.
8. Ieškovė sutinka su apelianto argumentu, kad remiantis LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 punktu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas atitinkamai ieškovės sumokėtą žyminį mokestį neturėjo priteisti iš atsakovų. Todėl atitinkama skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, o atitinkama suma grąžintina ieškovei CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje ieškovei – 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, pareiškus ieškinį atsakovams S. K. ir R. V. K. dėl skolos už daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukciją priteisimo, atsakovas S. K. ieškovei pareiškė priešieškinį dėl 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos protokolų bei juose užfiksuotų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Apeliantas ginčija savo pareigą padengti daugiabučio gyvenamojo namo renovavimo (rekonstravimo) jam tenkančios dalies išlaidas tais aspektais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatliko pateiktų dokumentų patikimo vertinimo, ignoravo faktus dėl tinkamo Investicijų projekto nepateikimo, darbų apimčių neatitikimo Investicijų projekte nurodytiems dydžiams, kad atsakovas (apeliantas), kaip ir dauguma namo butų savininkų, priešinosi darbų atlikimui, už kuriuos atsisako mokėti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apelianto argumentus, išsakytus jo patikslintame priešieškinyje, paaiškinimuose teismo posėdžių metu bei rašytiniuose paaiškinimuose, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo atleisti atsakovą nuo visos ar dalies skolos sumos sumokėjimo ieškovei. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti skirtingi Daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 206 patalpų savininkų susirinkimo, vykusio 2007-09-11, protokolai, tačiau iš šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatė, kad protokolas buvo tikslinamas (t. 1, b. l. 59, 60-61, t. 3, b. l. 69, 170). Savo turiniu nėra visiškai tapatūs ir 2007-11-15 vykusio susirinkimo protokolai (t. 1, b. l. 66, 67-68). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino į bylą atsakovo pateiktą neoriginalaus protokolo kopiją (t. 3, b. l. 69), kadangi kopija yra ne originalaus dokumento, protokolas nepasirašytas susirinkimo sekretoriaus. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visų namo patalpų savininkų balsavimas raštu 2010 m. buvo papildomai organizuotas dėl to, kad keli bendrijos nariai iškėlė klausimą dėl bendrijos priimtų sprendimų įforminimo trūkumų, siekiant, kad protokolai atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad būtų pašalintos abejonės dėl anksčiau įvykusiuose susirinkimuose priimtų sprendimų, nes buvo surašyti keli savo turiniu šiek tiek besiskiriantys protokolai (t. 1, b. l. 93-98). Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, esant ne visiškai tapataus turinio to paties susirinkimo protokolams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, jog sprendimas dalyvauti namo modernizavimo programoje ir atlikti darbus, numatytus investicijų projekte, buvo priimtas dauguma patalpų savininkų balsų. Skundžiamame sprendime aptartas teisinis reglamentavimas dėl bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu bei faktinės bylos aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės visi priimti balsuojant raštu sprendimai yra teisėti. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino kiekvieną byloje priimtą įrodymą, o šių įrodymų visuma leido daryti pagrįstą išvadą, jog daugiabučio namo savininkų dauguma priėmė sprendimą atlikti namo renovavimo darbus, už kurių atlikimą ieškovė prašė priteisti proporcingai iš atsakovų, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertintini nepagrįstais. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas nereiškė prašymų skirti (protokolų) ekspertizę, o ir apeliaciniame skunde jis nenurodo, kokia iš galimų ekspertizių galėtų atsakyti į klausimą, kuriame iš protokolų yra tiksliausia susirinkime priimtų nutarimų formuluotė.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tą faktą, jog pagrindinis dokumentas, įteisinantis 1 415 395,00 Lt apimties investiciją, iš kurių 623 427,00 Lt yra Valstybės paramos pinigai, Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti tiekimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą 2009-04-16 Sutartis Nr. VP/09-2, yra pateikta be jos pagrindinės sudedamosios dalies – Investicijų projekto, patvirtinto Agentūros, tačiau su šiais jo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais teisėjų kolegija nesutinka, nes kartu su ieškiniu buvo pateikta tiek 2009-04-16 Sutartis Nr. VP/09-2 (t. 1, b. l. 99-105), tiek ir Investicijų projektas, parengtas UAB „Projektų valdymo centras“ (t. 1, b. l. 24-58). Ir nors Sutartyje nurodytuose jos prieduose Investicijų projektas konkrečiau neidentifikuojamas (Sutarties 8.6.1 p.), o Investicijų projekte nėra nuorodos į sutartį, tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, tai nepaneigia fakto, kad darbai buvo atlikti būtent pagal šį, o ne kitą Investicinį projektą. Apeliantui teigiant, kad egzistavo kitas investicinis projektas, šias aplinkybes jis turėjo pagrįsti įrodymais, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. U., bylos Nr. 3K-3-269/2011).
Pirmosios instancijos teismas liudytojos J. U. parodymus (t. 3, b. l. 169-171), kuri yra bendrijos narė ir kuriai bendrijos susirinkimo buvo pavestos tam tikros funkcijos (t. 1, b. l. 83), vertino kartu su byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, šalių paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, daro išvadą, jog apelianto nurodytos aplinkybės, kad liudytoja J. U. bendrijoje dirbo be darbo sutarties, t. y. nelegaliai, ir todėl teismas nepagrįstai rėmėsi jos parodymais, yra teisiškai nepagrįstos bei neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai ir nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009-08-18 rašto Nr. (13-6)-D8-7183, adresuoto J. Č., DNSB 206 pirmininkui ir Kauno miesto savivaldybės administracijai (t. 2, b. l. 149), įrodomosios reikšmės nagrinėjamu atveju, tačiau išanalizavusi pateikto rašto turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis raštas, kuriame yra išreikšta ministerijos nuomonė dėl bendrijos 2009 m. gegužės 28 d. visuotinio susirinkimo sprendimo dėl namo modernizavimo, vertinant kartu su pirmosios instancijos nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu reglamentavimu dėl 2009 m. gegužės 28 d. susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumo, negali būti pagrindu skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto bendro pobūdžio argumentais, jog ieškovės pateiktuose atliktų darbų priėmimo ir apmokėjimo dokumentuose nurodytos darbų apimtys neatitinka nurodytoms Investicijų projekte darbų apimtims, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai atliktų darbų priėmimo ir apmokėjimo dokumentuose nurodytos darbų apimtys yra neteisingos ir nepagrįstos. Pripažįsta ir ieškovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, jog atliekant darbus realiai, faktiškai atliekamų darbų kiekiai kito nuo projektuotų ir skelbtų konkurse. Ieškovės Būsto ir urbanistikos plėtros agentūrai 2009-11-17 raštas su priedais rodo, kad vykdant stogo dangos renovaciją ir sienų šiltinimą buvo nustatytos klaidos ir neatitikimai konkurso medžiagos darbų kiekių žiniaraštyje, dėl ko objekto užbaigimui iš viso trūksta 95 532,17 Lt, ir 2009-12-08 raštu gavus šios agentūros pritarimą, buvo atlikti atitinkami rangos darbų sutarties pakeitimai (t. 2, b. l. 45-57). Renovacijos darbų kaina kito ir nuo 2009 rugsėjo 1 d. įsigaliojus naujam LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymui, kai buvo nustatytas naujas 21 procento PVM dydis (t. 2, b. l. 31-31-36). Priešingai nei teigia apeliantas, jog prieš tenkinant ieškovės reikalavimus, jų pagrįstumą ir atitikimą realiems namo poreikiams privalėjo patikrinti tam skirtos valstybinės įstaigos, jo paties pareiga buvo kartu su atsiliepimu į ieškinį (ar kituose procesiniuose dokumentuose) pateikti galimų neatitikimų realiems namo poreikiams paskaičiavimą bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokiu įrodymų ir teikdamas apeliacinį skundą apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 str.). Ieškovė atskiru punktu ieškinyje išskyrė prašomą priteisti atsakovams tenkančią 282,68 Lt sumą už balansinių ventilių pakeitimą pagal 2008-08-06 sutartį Nr. C-1928/2 ir šios skolos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė, o tai, kad ši suma buvo įtraukta į prašomą priteisti bendrą skolos už namo renovaciją sumą, nelaikytina, jog ši suma nepagrįstai buvo įtraukta į pareikštą reikalavimą.
Nors bylos duomenimis atsakovas kaip ir dalis kitų namo butų savininkų priešinosi investicijų įgyvendinimo veiksmams, nepritarė namo sienų ir stogo išorinio šiltinimo darbams, tačiau tai savaime nereiškia, jog nedavęs sutikimo šios išlaidoms, atsakovas neprivalo jų apmokėti.
Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Aptariamo straipsnio 4 dalyje numatytos išlygos, kada buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų: 1) išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, su sąlyga, kad šios išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais; 2) dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo Civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalis atleidimą nuo pareigos apmokėti atitinkamas išlaidas sieja ne su abiejų įstatyme numatytų sąlygų egzistavimu: įstatyme vartojama sąlyga ,,arba“, o tai reiškia, jog vienos iš jų pakanka, kad pareiga padengti išlaidas atsirastų. Todėl, kai Civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka yra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas dėl tam tikrų darbų atlikimo bei išlaidų jiems paskirstymo, net ir tas bendraturtis, kuris nepritarė tokioms išlaidoms (nedavė dėl jų sutikimo), turi pareigą jas apmokėti. Toks aptariamos teisės normos aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. Teisėjų kolegija pastebi, jog toks aiškinimas, kokį apeliaciniame skunde pateikia atsakovas, jog dar prieš darbų atlikimą jis asmeniškai įspėjo bendrijos pirmininką, kad už būsimą namo sienų ir stogo šiltinimą, kuriam priešinasi, jis atsisako mokėti, prieštarautų ir demokratijos principo esmei (sprendimų priėmimo balsų dauguma ir priimtų sprendimų privalomumo netgi tiems asmenims, kurie pasisakė prieš ar susilaikė) bei elementariai logikai kai daugumos savininkų balsų dauguma priėmus tam tikrą sprendimą, reikėtų gauti dar ir atskirai kiekvieno bendraturčio sutikimą. Tokiu atveju balsų dauguma priimami sprendimai neteaktų bet kokios prasmės, nes darbams, nesusijusiems su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atlikti būtų reikalingas absoliučiai visų (100 procentų) bendraturčių sutikimas. Tuo tarpu Civilinio kodekso 4.85 str. 1 ir 4 dalyse numatytas sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir priimtų sprendimų privalomas visiems savininkams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovų pareigos apmokėti jiems tenkančią dalį už atliktą daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukciją, būtent pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalies normos aiškinimas yra teisingas ir teismas pagrįstai šia teisės norma bei CK 4.84 ir 4.85 straipsnių nuostatomis vadovavosi, bet ne apelianto apeliaciniame skunde išvardintais teisės aktais.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovo S. K. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad asmenys nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiami kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo) 23 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal pateiktą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų 354,00 Lt žyminio mokesčio ieškovei bei po 10,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei. Atsižvelgiant į tai, iš kiekvieno atsakovo priteista po 2032,01 bylinėjimo išlaidų suma mažintina iki 1855,01 Lt (2032,01-(354,00:2)=1855,01) bei naikintina sprendimo dalis, kuria iš atsakovų priteista po 10,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Ieškovei grąžintina 354 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį (t. 1, b. l. 10, CPK 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu, o tuo pačiu ir sprendimo iš dalies pakeistu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų 8.11p.). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš viso turėjo 1815,00 išlaidų (t. 4, b. l. 49-52). Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, o taip pat į tai, jog atsiliepimą į apeliacinį skundą rengęs advokatas atstovavo ieškovę ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kad į Rekomendacijose nustatytą maksimalaus dydžio sumą įskaičiuotas ir PVM, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistinos šios išlaidos mažintinos iki Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio -1500,00 Lt, nes tai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimu priteistą iš atsakovų S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 2032,01 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovo 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k. 135333784, naudai, sumą sumažinti, priteisiant iš kiekvieno atsakovo – S. K. ir R. V. K., ieškovei - 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, po 1855,01 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis litus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovų S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista valstybei po 10,00 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, j. a. k. 135333784, 2012 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėtą žyminį mokestį – 354,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt keturis litus).
Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, j. a. k. 135333784, 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Aušra Baubienė
Nijolia Indreikienė
Albina Rimdeikaitė