Administracinė byla Nr. I-3617-789/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02057-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjai R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja R. S. 2014 m. balandžio 3 d. pateikė teismui skundą (b. l. 1–6), kurį patikslino 2014 m. balandžio 16 d. (b. l. 41), prašydama: 1) panaikinti Policijos departamento Darbo apmokėjimo sistemos policijoje tobulinimo, vienkartinių materialinių pašalpų ir butpinigių mokėjimo, tarnybinių butų skyrimo komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. kovo 3 d. sprendimą; 2) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) perskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei į jį įskaityti 1993 m. lapkričio 1 d. – 1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. kovo 8 d. – 1995 m. rugsėjo 22 d. ir 1997 m. balandžio 25 d. – 1997 m. lapkričio 17 d. laikotarpius; 3) įpareigoti Departamentą perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjos darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė klaidingai skaičiuojant vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą nuo 1997 m. lapkričio 17 d.

Skunde pareiškėja nurodė, kad dirba Departamente, yra statutinė valstybės tarnautoja. 2014 m. vasario 11 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė prašymą perskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei ir vidaus tarnybos stažą, tačiau Departamentas 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 5-S-897 informavo, kad 2014 m. kovo 3 d. Komisija priėmė sprendimą į pareiškėjos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaičiuoti laikotarpių nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d., nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. lapkričio 17 d., kai pareiškėjai buvo suteiktos akademinės atostogos (vaiko priežiūrai) ir kai pareiškėjai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Departamentas 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. 5-S-897 nenurodė minėto sprendimo priėmimo motyvų.

Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutinka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. I-1311 patvirtinto Lietuvos policijos akademijos statuto 6.3 p. nustatyta, kad mokymosi akademijoje laikas įskaitomas į tarnybos policijoje laiką, akademijos studentai naudojasi socialinėmis garantijomis ir lengvatomis, kurios suteikiamos policijos pareigūnams. 1990 m. gruodžio 11 d. redakcijos Policijos įstatymo 33 str. įtvirtinta, kad policijos pareigūnai turi Laikinajame pagrindiniame įstatyme (Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose įtvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves; analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 17 str. nuostatose. 1991 m. gruodžio 17 d. redakcijos Atostogų įstatymo 17 ir 19 str. nustatyta, kad tikslinės atostogos yra mokymosi, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros. Motinai jos pageidavimu suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai. Šių atostogų laikotarpiu mokama valstybės nustatyta pašalpa, taip pat paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Šios nuostatos vėliau buvo perkeltos į Darbo kodeksą.

R. S. nurodo, kad 1991 m. liepos 22 d. Lietuvos policijos akademijos (toliau – LPA) rektoriaus įsakymu Nr. 88 buvo priimta į LPA dieninių studijų I kursą, jai buvo išduota uniforma, mokama stipendija, pareiškėja davė priesaiką Lietuvos valstybei. 1993 m. spalio 22 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 62S pareiškėjai nuo 1993 m. lapkričio 1 d. suteiktos akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, išmokėta nėštumo ir gimdymo pašalpa. 1994 m. gegužės 27 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 341S pareiškėja iš dieninių studijų III kurso dėl akademinių atostogų (vaiko priežiūrai) grąžinta studijuoti į neakivaizdinių studijų III kursą. 1995 m. kovo 8 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 226S pareiškėjai iki 1996 m. sausio 1 d. suteiktos akademinės atostogos vaiko priežiūrai. 1995 m. rugsėjo 22 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 24S pareiškėja buvo grąžinta į neakivaizdines studijas. 1997 m. balandžio 25 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 249S pareiškėjai buvo įteiktas teisės bakalauro diplomas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po mokslų baigimo LPA nepriėmė sprendimo dėl jos siuntimo į Vidaus reikalų centrinę įstaigą, nors tuo metu LPA statuto 4.5 p. reglamentavo, kad studentai, neperėję konkurso į aukštesnę mokymo pakopą, nukreipiami dirbti į vidaus reikalų įstaigas. Tai reiškia, kad pareiškėjai buvo suteikta teisė į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis treji metai, vadovaujantis Atostogų įstatymo nuostatomis. Visą mokymosi LPA laikotarpį (nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. balandžio 25 d.) pareiškėja nebuvo išbraukta iš studentų sąrašų, tik atskirais laikotarpiais jai buvo suteiktos tikslinės atostogos.

Nors teisę į vaiko priežiūros atostogas pareiškėja turėjo iki 1998 m. vasario 4 d., ji 1997 m. spalio 20 d. Tardymo valdybos prie Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkui pateikė prašymą priimti į darbą ir nuo 1997 m. lapkričio 17 d. buvo priimta į Tardymo skyriaus prie Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato tardytojos pareigas. Pagal Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1998 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. TD-2 patvirtintą išvadą pareiškėjai į tarnybos stažą buvo įskaitytas tik studijų LPA laikas – 2 metai ir 2 mėnesiai, tuo neatsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. 2 d. ir 49 str. nuostatas. 2001 m. lapkričio 12 d. pareiškėja perėjo dirbti į Lietuvos policijos mokymo centrą, kurio viršininkas 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 131-TE-22 patvirtino, kad 2003 m. gegužės 1 d. pareiškėjos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvo 9 metai ir 11 mėnesių, t. y. iš dalies perskaičiavo mokymosi LPA laikotarpį, tačiau vis tiek nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjai buvo suteiktos akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpiams. Taigi nebuvo atsižvelgta į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintose Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse buvo nustatyta, kad į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų ir pagal Valstybės tarnybos įstatymo 37-38 str. suteiktų atostogų laikas, pašalpų dėl ligos ar traumos gavimo laikotarpis. Be to, 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (toliau – Statutas), atsirado speciali vidaus tarnybos stažo nustatymą reglamentuojanti teisės norma, pagal kurią į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje laikas (37 str. 1 d. 9 p.), taip pat nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros laikas (37 str. 1 d. 10 p.). Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. buvo įtvirtinta, kad iki Statuto įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statutui.

Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (atnaujinti ieškinio senatį), jeigu teismas nustatytų, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti (b. l. 70–72).

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 46–47) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Komisija pagrįstai į vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą nutarė neįskaičiuoti pareiškėjos prašomų laikotarpių.

Rašte dėl nuomonės, susijusios su prašymu atnaujinti terminą, prašė prašymą dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 88).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl 1993 m. lapkričio 1 d. – 1994 m. gegužės 27 d. ir 1995 m. kovo 8 d. – 1995 m. rugsėjo 22 d. laikotarpių, kai pareiškėjai buvo suteiktos akademinės atostogos, ir 1997 m. balandžio 25 d. – 1997 m. lapkričio 17 d. laikotarpio, kai pareiškėjai buvo išduotas diplomas, tačiau ji dar nebuvo paskirta į jokias pareigas, įskaičiavimo į pareiškėjos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 1991 m. liepos 22 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 88 pareiškėja buvo priimta į I kursą (b. l. 8, 109). 1993 m. spalio 22 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 62S pareiškėjai nuo 1993 m. lapkričio 1 d. suteiktos akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui (b. l. 52). 1994 m. gegužės 27 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 341S pareiškėja grąžinta į neakivaizdinių studijų III kursą (b. l. 53). 1995 m. kovo 8 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 226S pareiškėjai iki 1996 m. sausio 1 d. suteiktos akademinės atostogos (b. l. 54, 109). 1995 m. rugsėjo 22 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 24S pareiškėja, grįžusi iš akademinių atostogų, buvo įrašyta į neakivaizdinių studijų III kurso sąrašus (b. l. 55). 1997 m. balandžio 25 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 249S pareiškėjai įteiktas bakalauro diplomas (b. l. 24, 109). Lietuvos policijos akademijos 1997 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 262S „Dėl neakivaizdinių studijų IV kurso studentų perkėlimo į neakivaizdinę magistrantūrą, išbraukimo iš studentų sąrašų, palikimo kartoti kursą“, išbraukta iš studentų sąrašų (b. l. 109 (antra pusė)).

2014 m. vasario 11 d. prašymu R. S. kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, prašė perskaičiuoti jos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą, įskaitant mokymosi LPA laikotarpius, kai pareiškėjai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, t. y. nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d., nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d., ir laikotarpį, kai jai buvo išduotas diplomas, tačiau ji dar nebuvo paskirta į jokias pareigas, t. y. nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. lapkričio 17 d. (b. l. 49–51).

2014 m. kovo 3 d. įvyko Komisijos posėdis, surašytas protokolas Nr. 5-3-P7-7 (b. l. 56–57). Posėdžio metu Komisija nutarė į vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaičiuoti pareiškėjos prašomų laikotarpių, remdamasi šiais argumentais: Statuto 37 str. 9 d. nustatyta, kad į vidaus tarnybos stažą įskaitomas tik mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas; asmens įstojimas į LPA Statuto 37 str. prasme negali būti laikomas paskyrimu į pareigūno pareigas; Lietuvos teisės akademijos statuto, patvirtinto 1991 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. I-1311, 4.3 p. nustatyta, kad studijų laikas naudojamas tik mokymosi procesui ir su juo susijusioms reikmėms; akademinės atostogos į mokymosi laiką neįskaitomos; pareiškėjos mokymosi laikas (bakalauro studijos) kartu su akademinėmis atostogomis tęsėsi nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. balandžio 25 d.; pareiškėja LPA baigė 1997 m. balandžio 25 d., o įsidarbino 1997 m. lapkričio 17 d.; šiuo laikotarpiu jai nebuvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 5-S-897 Departamentas informavo pareiškėją apie Komisijos priimtą sprendimą (b. l. 58).

Kaip matyti, pareiškėjos nurodyti ginčo laikotarpiai yra iki jos paskyrimo į pareigūnės pareigas. Vidaus tarnybos pareigūno tarnybos stažo skaičiavimo taisykles tais atvejais, kai prieš priėmimą į vidaus tarnybą pareigūnas mokėsi (buvo baigęs mokslus) tam tikrose mokymo įstaigose, reglamentuoja Statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 37 str. 1 d. 9 p. (2006 m. liepos 19 d. redakcija) norma, kurioje nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad Statuto 37 str. yra speciali vidaus tarnybos stažo nustatymą reglamentuojanti teisės norma, kurioje, be kita ko, nurodyta tokio stažo skaičiavimo pradžia (pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą data) bei išvardinti atvejai, kai į šį stažą papildomai įskaitomi (visiškai arba iš dalies) tokiam stažui prilyginami laikotarpiai, tarp jų ir buvę iki 1990 m. kovo 11 d. Šiame straipsnyje nurodytas vidaus tarnybos stažo skaičiavimo reglamentavimas yra nukreiptas į retrospektyvų teisinių santykių, buvusių iki Statuto įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.), įskaitant laikotarpius iki 1990 m. kovo 11 d., vertinimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad šioje teisės normoje yra pateiktas išsamus ir baigtinis galimų įtrauktinų į pareigūno vidaus tarnybos stažą laikotarpių sąrašas (LVAT 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3047/2011). Statuto 37 str. 1 d. 9 p. prasme mokymo įstaigos sąlyginai gali būti skirstomos į tris grupes: 1) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, aukštosios, specialiosios vidurinės, aukštesniosios Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklos; 2) tokios pat kitų valstybių mokyklos; 3) kitos aukštosios švietimo įstaigos. 1990 m. Policijos akademijos laikinojo statuto (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. I-371) 1.1 p. apibrėžta, kad LPA yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specializuota aukštojo mokslo ir mokymo įstaiga, turinti statute numatytą autonomiją ir juridinio asmens teises, kurios svarbiausi uždaviniai: rengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų įstaigoms kvalifikuotus specialistus, kelti vidaus reikalų organų darbuotojų kvalifikaciją (1.2 p.). Pagal 1991 m. redakcijos Policijos akademijos statutą (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. I-1311) (toliau – LPA statutas) LPA yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga (1.1 p.), kuriai pavesti uždaviniai iš esmės liko tie patys, kaip ir pagal 1990 m. Policijos akademijos laikinąjį statutą, detalizuojant, kad svarbiausi LPA uždaviniai: rengti Lietuvos Respublikos policijai ir kitoms vidaus reikalų įstaigoms kvalifikuotus specialistus; kelti jų kvalifikaciją (1.5 p.). Minėti LPA statuso pasikeitimai Statuto 37 str. 1 d. 9 p. taikymo prasme vidaus tarnybos stažo skaičiavimui nėra reikšmingi (LVAT 2012 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2971/2012).

Iš pateikto teisinio reguliavimo ir LVAT išaiškinimų matyti, kad į vidaus tarnybos stažą, remiantis Statuto 37 str. 1 d. 9 p. nuostatomis, turi būti įskaitytas visas mokymosi LPA laikotarpis. Pareiškėja teigia, kad į jos vidaus tarnybos stažą turėtų būti įskaityti 1993 m. lapkričio 1 d. – 1994 m. gegužės 27 d. ir 1995 m. kovo 8 d. – 1995 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiai, kai jai buvo suteiktos akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros laikotarpiais. Todėl nagrinėjamam ginčui išspręsti yra reikšminga aplinkybė, ar akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros laikotarpiais yra įskaitomi į mokymosi LPA laikotarpį Statuto 37 str. 1 d. 9 p. prasme.

LPA statute (originali redakcija, galiojusi nuo 1991 m. gegužės 14 d. iki 1997 m. liepos 17 d.) įtvirtinta, kad studijos LPA organizuojamos pagal LPA senato patvirtintus studijų planus bei mokymo programas (4.1 p.). LPA yra dieninis (stacionaras) ir neakivaizdinis skyriai (4.2 p.). Mokslo metai LPA suskirstyti į du semestrus ir trunka 10 mėnesių. Kiekvienas semestras baigiamas įskaitų bei egzaminų (kurso, semestro) sesija. Studijų laikas naudojamas tik mokymo procesui ir su juo susijusioms reikmėms (4.3 p.). Studentams, įvykdžiusiems visus studijų plano ir mokymo programos reikalavimus, išduodamas aukštojo mokslo baigimo diplomas (4.6 p.). Mokymosi LPA laikas įskaitomas į tarnybos policijoje laiką. LPA studentai naudojasi socialinėmis garantijomis ir lengvatomis, kurios suteikiamos policijos pareigūnams (6.3 p.).

Pagal Statuto 37 str. 1 d. 10 p. į vidaus tarnybos stažą, be kita ko, įskaitomas pareigūno nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros laikas.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išeidami akademinių atostogų studentai nepraranda studento statuso (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 55 str. 1 d. 11 p.). Taigi, akademinės atostogos yra tikslinės, jos suteikiamos tik esant tam tikriems pagrįstiems pagrindams. Nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų laikas priskirtini tokiems pagrindams. Todėl tiek policijos pareigūnė, būdama nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogose, tiek LPA studentė, būdama akademinėse atostogose būdama nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros laikotarpiu, turi būti traktuojamos vienodai.

Sistemiškai vertinant minėtas LPA statuto, Statuto, Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas darytina išvada, kad LPA studentai, kaip ir policijos pareigūnai, turi teisę naudotis nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogomis, turi teisę į akademines atostogas nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros laikotarpiu ir tokių atostogų laikas turi būti įskaitomas į mokymosi LPA laiką. Toks nuostatų aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, ir 29 str. įvirtintą asmenų lygybės principą.

Pareiškėjai buvo suteiktos akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros laikotarpiais nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d. ir nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad šie laikotarpiai įskaičiuotini į mokymosi LPA laiką ir į vidaus tarnybos stažą.

Pareiškėja teigia, kad į vidaus tarnybos stažą turėtų būti įskaičiuotas ir laikotarpis nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. lapkričio 17 d., kai pareiškėjai buvo išduotas diplomas, tačiau ji dar nebuvo paskirta į jokias pareigas. Pareiškėja nurodo, kad šiuo laikotarpiu (iki 1998 m. vasario 4 d.) ji turėjo teisę į vaiko priežiūros atostogas.

Pagal Statutą pareiškėjos tarnybos stažo skaičiavimo pradžia yra siejama (tapatinama) su jos priėmimo į vidaus tarnybą data. Ši taisyklė yra nustatyta Statuto 37 str. 1 d. bendrojoje nuostatoje, pagal kurią vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą. Ji taip pat yra nurodyta šios straipsnio dalies atskiruose punktuose, kuriuose kalbama apie tam tikrų laikotarpių įskaitymą į vidaus tarnybos stažą, t. y. jų prilyginimą vidaus tarnybos stažui Statuto 37 str. taikymo prasme. Nagrinėjamai bylai yra aktualus priėmimo į vidaus tarnybą sampratos aiškinimas iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusių teisės aktų taikymo prasme. Teisiniai santykiai dėl asmens priėmimo (paskyrimo) į vidaus tarnybą buvo reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtintu Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutu (toliau – 1991 m. Statutas). Pagal šio teisės akto 17 p. nuostatas asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu. Taigi, pareiškėjos įstojimas į LPA nelaikytinas jos paskyrimu į pareigūno pareigas (toks aiškinimas atitinka formuojamą LVAT praktiką, žr. LVAT 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3047/2011). Pareiškėja tapo pareigūne, kai buvo priimta į Tardymo skyriaus prie Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato tardytojos pareigas nuo 1997 m. lapkričio 17 d. (b. l. 28).

Pagal byloje esančią 2015-05-07 Mykolo Romerio universiteto rašte pateiktą informaciją pareiškėja iš LPA studentų sąrašų išbraukta LPA 1997 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 262S (b. l. 109 (antra pusė)). Taigi, šio įsakymo data – 1997 m. gegužės 10 d. – laikytina pareiškėjos mokymosi LPA pabaigos data.

Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja nuo mokymosi LPA pabaigos, t. y. nuo 1997-05-11 iki 1997-11-17 būtų buvusi vaiko priežiūros atostogose. Tai, kad pareiškėja turėjo teisę į vaiko priežiūros atostogas, nereiškia, kad ji jose buvo. Todėl pareiškėjos argumentas dėl šio laikotarpio priskyrimo jos vidaus tarnybos stažui būtent dėl to, kad ji turėjo teisę į vaiko priežiūros atostogas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kitas pareiškėjos argumentas, pagrindžiantis, kodėl į jos vidaus tarnybos stažą turėtų būti įskaitomas laikotarpis po jos mokymosi LPA iki jos priėmimo į tardytojos pareigas, yra tas, kad ji turėjo būti nukreipta dirbti į vidaus reikalų įstaigą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Byloje esančiame 2015-05-07 Mykolo Romerio universiteto rašte nurodoma, kad LPA neakivaizdinių studijų studentai nebuvo nukreipiami į darbovietes (vidaus reikalų įstaigas), nes, vadovaujantis Priėmimo į LPA taisyklėmis, į neakivaizdines studijas buvo priimami asmenys, dirbantys policijoje arba vidaus reikalų įstaigose. Rašte taip pat pažymėta, kad 1997 m. LPA studentų skirstymo į darbovietes byloje nėra nei policijos komisariato pareikalavimo dėl R. S. nukreipimo į darbą, nei jos prašymo nukreipti dirbti (b. l. 110). Policijos departamentas 2015-04-22 rašte teismui, nurodydamas atitinkamas teisės aktų nuostatas, pažymi, kad asmenys, pretenduojantys į tarnybą, privalėdavo pareikšti norą tarnauti, pateikdami rašytinį prašymą priimti į tarnybą (b. l. 89). Kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjos 1994-04-20 prašymo LPA rektoriui, ji dėl su kūdikio auginimu susijusių priežasčių prašė jai leisti tęsti neakivaizdines studijas išimties tvarka ir 1994-05-27 įsakymu ji buvo grąžinta į neakivaizdinį studijų trečiąjį kursą (b. l. 16, 17). Taigi, pareiškėja LPA baigė kaip neakivaizdinio skyriaus studentė.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja dėl savo pačios neveikimo, nesirūpinimo įdarbinimu, nebuvo įdarbinta nedelsiant po studijų LPA baigimo. Todėl pareiškėjos argumentai, kad atsakovas privalėjo ją įdarbinti po studijų baigimo, bet to nepadarė, todėl privalo laikotarpį nuo studijų baigimo dienos iki priėmimo į tarnybą dienos įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą, atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėja studijas baigė ne 1997 m. balandžio 25 d., kai jai buvo įteiktas diplomas, bet 1997 m. gegužės 10 d., kai ji buvo išbraukta iš studentų sąrašų. Taigi, laikotarpis nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. gegužės 10 d. įskaitytinas į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą.

Pareiškėja prašo panaikinti Policijos departamento Darbo apmokėjimo sistemos policijoje tobulinimo, vienkartinių materialinių pašalpų ir butpinigių mokėjimo, tarnybinių butų skyrimo komisijos 2014 m. kovo 3 d. sprendimą, įformintą protokole Nr. 5-3-P7-7, įpareigoti atsakovą perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė nuo 1997-11-17. Minėta, kad šiuo sprendimu Komisija atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą įskaičiuoti jos nurodytus laikotarpius į vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pažymėtina, kad pareiškėjos vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas nagrinėjamu atveju sutampa (b. l. 31, 34), dėl to ginčo byloje nėra. Kaip jau konstatuota šiame sprendime, pareiškėjai į jos vidaus tarnybos stažą (šiuo atveju ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą) turi būti įskaičiuojami laikotarpiai nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d., nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. gegužės 10 d. Todėl Komisijos 2014 m. kovo 3 d. sprendimo, įforminto protokole Nr. 5-3-P7-7, dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įskaityti į jos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpius nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d., nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. gegužės 10 d., yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė klaidingai skaičiuojant vidaus tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą nuo 1997-11-17. Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus Civilinio kodekso reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. LVAT praktikoje pripažįstama, kad valstybės tarnautojų reikalavimams, susijusiems su valstybės tarnybos santykiais, taikomas Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (2015-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-738-492/2015, 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-580-492/2015). Pagal Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ieškinio senatį pagal Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas rašte dėl nuomonės, susijusios su prašymu atnaujinti terminą, prašė prašymą dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 88).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja 1997-11-17 buvo supažindinta su vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimu. Pagal byloje esančius duomenis pareiškėja pirmą kartą oficialiai supažindinta su stažo apskaičiavimu 2005-04-05, kai ji buvo supažindinta su 2005-04-05 įsakymu Nr. 131-TE-22, ant kurio yra pareiškėjos parašas (b. l. 31). Byloje yra ir 2006-06-02 įsakymas Nr. 5-TE-270, kuriame taip pat yra apskaičiuotas stažas ir pareiškėjos parašas (b. l. 34). Taigi, teismo nuomone, 2005-04-05 laikytina data, kada pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) apie, jos nuomone, klaidingą stažo skaičiavimą. Pareiškėja kreipėsi į teismą 2014-04-03, t. y. praėjus beveik 9 metams po to, kai sužinojo apie stažo skaičiavimą. Šiuo atveju pareiškėja praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2005-04-05.

Pagal Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Civiliniame kodekse neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (atnaujinti ieškinio senatį), nurodydama šias priežastis, kodėl ji anksčiau nesikreipė dėl klaidingo stažo skaičiavimo: iki 2014-02-11 pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas teisingai skaičiuoja stažą; apie pažeidžiamas pareigūnų teises sužinojo iš LVAT formuojamos praktikos; iki 2010-07-20 nebuvo numatyta tokių ginčų nagrinėjimo tvarka; 2006-06-05 įsakymą vertino kaip įsakymą dėl paskyrimo į pareigas, o ne kaip įsakymą dėl stažo nustatymo (b. l. 70–72). Pareiškėjos nurodytos priežastys nėra pripažintinos svarbiomis, išskirtinėmis priežastimis, nepriklaususiomis nuo pareiškėjos valios, kurios sukliudė pareiškėjai laiku įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjos išsilavinimą, pareigas, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja galėjo nesuvokti įsakymų turinio ir iš jų kylančių jai pasekmių. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Todėl šiuo atveju teismas sprendžia taikyti bendrą ieškinio senaties terminą ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjos darbo užmokestį ir išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl neteisėto ir nepagrįsto vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, už tris metus iki pareiškėjai kreipiantis į teismą, t. y. nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., taip pat įpareigoti perskaičiuoti pareiškėjos darbo užmokestį ir išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl neteisėto ir nepagrįsto vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, nuo pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 4 d., iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo įpareigojimas perskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl neteisėto ir nepagrįsto vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos nereiškia, kad pareiškėjos stažas, įskaitant teismo nurodytus laikotarpius, gali būti skaičiuojamas tik nuo 2011 m. balandžio 3 d. Pareiškėjos vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, įskaitant teismo nurodytus laikotarpius, turi būti skaičiuojamas nuo 1997 m. lapkričio 17 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. ir 129 str., teisėja

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Policijos departamento Darbo apmokėjimo sistemos policijoje tobulinimo, vienkartinių materialinių pašalpų ir butpinigių mokėjimo, tarnybinių butų skyrimo komisijos 2014 m. kovo 3 d. sprendimo, įforminto protokole Nr. 5-3-P7-7, dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įskaityti į jos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą laikotarpius nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d., nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. gegužės 10 d.

Įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti pareiškėjos darbo užmokestį ir išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl neteisėto ir nepagrįsto vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos – 2014 m. balandžio 3 d.

Įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti pareiškėjos darbo užmokestį ir išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl neteisėto ir nepagrįsto vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, nuo pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos – 2014 m. balandžio 4 d. – iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                                     Rasa Ragulskytė-Markovienė