Civilinė byla Nr. e2A-75-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00210-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.20.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sepo novus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sepo novus“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Sunprojektai“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą, o atsakovei UAB ,,Sepo novus“ pareiškus prieštaravimus, atitinkamai, su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Sepo novus“ 70 000 Eur skolą, 5 145 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.    

2.       Nurodė, kad 2016 m. balandžio 28 d. su atsakove sudarė sutartį, kuria įsipareigojo teikti atsakovei konsultacijų įmonės veiklos klausimais paslaugas, kurios, be kita ko, apėmė teritorijos plėtrą, kontaktų užmezgimą, dalyvavimą aukcionuose, o atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 100 000 Eur atlyginimą. Ieškovė tokias paslaugas atsakovei suteikė, tą patvirtina ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. šalių pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, tačiau atsakovė sumokėjo tik dalį sulygto atlyginimo. Nesumokėtą 70 000 Eur atlyginimo dalį ir prašo priteisti iš atsakovės kartu su 5 145 Eur delspinigiais (70 000 Eur x 0,05 proc. x 147 d.).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Sunprojektai“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Sepo novus“ 70 000 Eur skolą, 5 145 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 74 145 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 160,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 28 d. sudarytos sutarties Nr. 2016/04/27 pagrindu tarp bylos šalių yra susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Šios sutarties sudarymo tikslas buvo apibrėžtas 1.2 punkte, t. y. „kad atsakovė įsigytų gretimus sklypus nuo 1,234 ha iki 6,369 ha greta įsigyjamos teritorijos (duomenys neskelbtini)“, o sutarties vykdymo kaina – 100 000 Eur plius PVM, jos 3.1 punkte.   

5.       Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės argumentus, kad jai nekyla pareiga atsiskaityti, nes  nepasiektas sutarties tikslas – atsakovė neįsigijo nuosavybėn žemės sklypo. Šiuo aspektu  teismas pažymėjo, kad atsakovė pasirašė 2017 m. rugpjūčio 10 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodyta, jog sutarties tikslas yra pasiektas, atsakovė turi galimybę įsigyti šalia esančius sklypus ir priima paslaugų sutarties rezultatą. Be to, pagal šalių sudarytos sutarties 4.1 punktą, net ir tuo atveju, jeigu atsakovei buvo suteiktos konsultacijos, o atsakovė sklypų neįsigijo, šalių susitarimu laikoma, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Lygiai tokia pati nuostata, t. y. kad atsakovė nebūtinai turi įsigyti sklypus, yra įtvirtina ir sutarties 3.2 punkte. Taigi, teismo vertinimu, šalys aiškiai sutartyje aptarė jos sudarymo tikslus ir susitarė, kad sklypo ir (ar) sklypų įsigijimas nėra galutinis sutarties tikslas.    

6.       Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyti jos valdymo organo veiksmai (perdavimo–priėmimo aktos pasirašymas viršijant kompetenciją ir (ar) įgaliojimus) neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti sutartį, juolab kad byloje ir nebuvo įrodyta, jog jį pasirašęs direktorius viršijo savo įgaliojimus. Byloje nėra duomenų, nei kad atsakovės direktorius, pasirašęs perdavimo–priėmimo aktą, būtų atšauktas iš užimamų pareigų dėl šio dokumento pasirašymo, nei būtų siekiama pripažinti aktą negaliojančiu. Tokia aplinkybė, susijusi su santykiais bendrovės viduje, neatleidžia bendrovės nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Be to, atsakovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad ieškovė žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad atsakovės direktorius viršijo savo įgaliojimus. Atsakovė nei sutarties, nei akto ar jų dalies neginčijo, priešingai, ji vykdė sutartį ir dalį mokėjimų atliko.

7.       Nepagrįstais teismas pripažino ir atsakovės argumentus, kad sutartyje nurodyta paslaugų kaina neatitiko realios rinkos kainos. Šalys, laisva valia sudarydamos paslaugų sutartį, pasiekė atitinkamą susitarimą, kad ieškovės paslaugų kaina yra 100 000 Eur. Iki pat sutarties galiojimo pabaigos – 2018 m. sausio 1 d. – šalys pretenzijų viena kitai dėl paslaugų kainos nereiškė, sutarties sąlygų pripažinti negaliojančiomis neprašė. Byloje nėra ir jokių kitų duomenų, patvirtinančių turėjusią ir (ar) galėjusią būti paslaugų rinkos kainą.   

8.       Vertindamas sutarties kainą, teismas pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad ginčo sutarties sudarymo metu atsakovė vykdė statinių (administracinio pastato, garažo, dengtos naftos siurblinės, dengtos autocisternų išpylimo aikštelės, vamzdyno, dengtos geležinkelio cisternų užpylimo estakados, kiemo statinių), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo procedūras, kurios buvo užbaigtos 2016 m. gegužės 20 d., šį turtą jai įsigijus už 700 000 Eur kainą.

9.       Atsakovė 2016 m. rekonstravo 2016 m. gegužės 20 d. įsigytas gamybines patalpas, iš Rusijos importavo metalines konstrukcijas su komplektuojančiomis dalimis (bokštu, skirtu naudoti bitumo gamybos procesui), paprastojo plieno suvirintus fitingus, skirtus išpilti naftos produktus iš geležinkelio cisternų, nerūdijančio plieno užspaudžiamas akles, surenkamus kombinuotus konteinerius bitumui, kt. Atsakovė 2016–2017 metais veiklai vykdyti iš Rusijos ir Ukrainos importavo atsargas, tarą ir įrengimus, žaliavą (naftą) bitumo gamybai įsigijo iš AB Orlen Lietuva ir vykdė bitumo gamybą bei jį pardavinėjo vietinėje ir užsienio rinkoje.

10.       Įvertinęs šias atsakovės investicijas į verslo plėtrą, jų dydį, būsimo verslo projekto mastą, jos vykdomą veiklą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė, vykdydama statinių (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 700 000 Eur procesą, verslo plėtrai siekė įsigyti dar ir šalia esančius specifinės lokacijos sklypus, taip pat į tai, kad su ieškove susijęs asmuo buvo pagrindinio objekto – statinių pardavėjas, taigi atsakovė lanksčiau galėjo derėtis bei atlikti strateginius veiksmus dėl kitų gretimų žemės sklypo ir (ar) sklypų įsigijimo, teismas padarė išvadą, kad ginčo paslaugų sutartyje nustatyta kaina nėra neadekvati bendrame pirkimų kontekste.

11.       Todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei likusią 70 000 Eur dalį atlyginimo už jai suteiktas paslaugas ir sutarties 4.5 punkte numatytus delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, t. y. 5 145 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė UAB ,,Sepo novus“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:   

12.1.                      Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo – sprendimas nėra motyvuotas. Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neteisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai.     

12.2.                      Visus mokėjimus pagal sutartį atsakovė atliko avansu, tikėdamasi, kad ieškovė tinkamai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus ir pavyks pasiekti sutartyje numatytą tikslą. Tačiau jokios konsultacijos atsakovei nebuvo suteiktos, žemės sklypų ji neįsigijo, taigi ir sutarties tikslas nebuvo pasiektas.   

12.3.                      Kai kyla ginčas dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šalių valios sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius nustatymas, suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšies ir atlyginimo už šias paslaugas dydžio nustatymas. Šiuo atveju nebuvo įrodyta nė viena iš sąlygų.    

12.4.                      Aplinkybė, kad atsakovė neneigė, jog yra pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, neatleidžia ieškovės nuo pareigos pagrįsti savo atliktus darbus, už kuriuos galėtų reikalauti sutartyje numatyto 100 000 Eur atlyginimo. Jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų teismo išvadą, kad atsakovė turi pareigą sumokėti 70 000 Eur, byloje nėra. PVM sąskaitos faktūros išrašymas, apmokėjimas ir deklaravimas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose patvirtina vien pinigų sumokėjimą, tačiau nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kokios konkrečios paslaugos klientui buvo suteiktos.   

12.5.                      Teismui buvo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2020 m. vasario 27 d. pažyma, kurioje yra nustatyta, kad darbų priėmimo–perdavimo akte nėra nurodyti jokie konkretūs darbai ar paslaugos, atlikti bendrovės PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, todėl bendrovė negali atskaityti 21 000 Eur pirkimo PVM pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad paslaugos nebuvo suteiktos, o tokiu atveju neatsiranda ir prievolės jų apmokėti.

12.6.                      Ieškovės reikalavimus patenkinus tam nesant teisinio pagrindo, ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita.

13.       Ieškovė UAB ,,Sunprojektai“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:   

13.1.                      Teismas tinkamai išaiškino sutartį bei pagrįstai nusprendė, kad teisę į sutartyje numatytą atlygį ieškovė įgijo nepasiekus sutarties 1.2 punkte nurodyto galutinio atsakovės tikslo, bet pasiekus vieną iš sutarties 3.2 punkte numatytų rezultatų – sudarius galimybę atsakovei dalyvauti sklypo aukcione.

13.2.                      Tai, kad ieškovė suteikė atsakovei sulygtas paslaugas, patvirtina ne tik perdavimo–priėmimo aktas, bet ir atsakovės veiksmai, šiai sumokėjus už paslaugas dalį sutartos kainos, t. y. 30 000 Eur.    

13.3.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji atliko avansinius mokėjimus. Nors pirmoji 2017 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta iki akto pasirašymo, tačiau faktiškai pirmoji 5 000 Eur įmoka pagal šią sąskaitą faktūrą buvo atlikta tik 2017 m. spalio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo akto pasirašymo.

13.4.                      Tai, kad ieškovė vykdė ir galiausiai tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, taip pat patvirtina į bylą pateikta ieškovės parengta ataskaita apie atliktus darbus su priedais. Aplinkybę, kad paslaugos atsakovei buvo teikiamos nuolat, vedamos derybos su savivaldybe dėl aukciono ir kt., taip pat patvirtino liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai bei atsakovei teisines paslaugas teikusi L. Š..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalis siejusių santykių kvalifikavimo

14.       Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.  

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę ir netgi pareigą, nėra saistomas šalių siūlomo ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Ir nors bylos šalių siūlomas teisinis kvalifikavimas neturi lemiančios įtakos teismui parenkant taikytinas ginčui spręsti teisės normas, visgi ir pačios šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises bei pareigas, atlieka atitinkamus veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus, nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 23 punktas).

16.       Šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo pagrindu tapusios 2016 m. balandžio 28 d. sutarties Nr. 2016/04/27 turinį, šalių elgesį ją sudarant bei vykdant, padarė teisingą išvadą, kad šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą aktualios yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios tokius santykius. Pažymėtina, kad apeliantė, iš esmės vien pareiškusi nesutikimą su bylą nagrinėjusio teismo atlikta šalių santykių teisine kvalifikacija, savo pozicijos dėl kitų teisės normų taikymo nenurodo, taigi tokie jos apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.   

17.       Paslaugų sutarties samprata yra pateikta CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio straipsnio 3 dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos), kuris nėra baigtinis, nes įstatymų leidėjas vartoja ir tokią sąvoką „<...>ar kitokias atlygintinas paslaugas<...> .       

18.       Kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu; pagal atlygintinų paslaugų sutartį teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 26 punktas); kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius, 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis, 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 66 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-684/2019, 16 punktas).

19.       Ieškovė UAB ,,Sunprojektai“ savo ieškinio reikalavimams pagrįsti, be kitų faktinių aplinkybių, nurodė, kad apeliantė UAB ,,Sepo novus“ 2016 m. gegužės 20 d. įsigijo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kompleksą, kuriuose ketino ir vėliau pradėjo vykdyti bitumo gamybą. Turimų pastatų nepakako produkcijai sandėliuoti, todėl apeliantei tapo aktualus šalia jos pasatų esančių valstybei priklausančių žemės sklypų įsigijimo klausimas. Kadangi apeliantė reikiamų žinių ir patirties žemės sklypų įsigijimo iš valstybės klausimais neturėjo, ji kreipėsi į ieškovę dėl atitinkamų paslaugų jai suteikimo. Apeliantė tokių aplinkybių teisingumo neginčija.

20.       Siekiant aptartų apeliantės lūkesčių, susijusių su kaimyninio žemės sklypo įsigijimu, įgyvendinimo šalys 2016 m. balandžio 28 d. ir sudarė sutartį Nr. 2016/04/27. Šios sutarties 1 punkte nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliantė turi nepakankamai patirties (duomenys neskelbtini) mieste plėtojant teritorijas ir jas vystant, o ieškovė gali konsultuoti šiais klausimais, apeliantei pageidaujant, ieškovė įsipareigoja teikti konsultacijas įmonės veiklos klausimais, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl plėtros, kontaktų užmezgimo, dalyvavimo aukcionuose. Taip pat ieškovė įsipareigojo konsultuoti apeliantę santykiuose su valstybės ar savivaldos institucijomis, valstybinės žemės įsigijimo, nuomos klausimais bei teikti visas reikalingas konsultacijas. Galutiniu šių paslaugų tikslu sutartyje yra įvardytas nuo 1,234 ha iki 6,369 ha ploto žemės sklypo, esančio teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini), įsigijimo faktas (sutarties 1.2 punktas).

21.       Kiekvienos iš sutarties šalių įsipareigojimai taip pat buvo aptarti sutarties II dalyje. Pagal sutarties 2.1.4 punktą ieškovė įsipareigojo pateikti apeliantei rašytines rekomendacijas, analizes dėl galimos gamybinių ir sandėliavimo teritorijų plėtros šalia įsigyjamos teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė sutarties 2.2.1 punkte įsipareigojo apmokėti už konsultavimo paslaugas pagal sutartyje nurodytą tvarką. Paslaugų kaina ir jos sumokėjimo tvarka buvo numatyta sutarties III dalyje ir 3.1 punkte nurodyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu, apmokant 100 000 Eur, neįskaitant PVM, kuris apskaičiuojamas pagal galiojančius įstatymus prie paslaugų kainos pagal pateiktą sąskaitą. Atsiskaitymo terminas – 30 darbo dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos (sutarties 3.4 punktas).

22.       Vadinasi, vien šalių sudarytos sutarties, kurios galiojimo ar sąlygų teisėtumo klausimai nėra keliami, lingvistinės formuluotės, vartojant tokias sąvokas, kaip ,,konsultuoti“, „teikti rekomendacijas“, „parengti analizes“ ar ,,teikti paslaugos“, sudaro pagrindą spręsti dėl šalių buvusios valios susitarti dėl nematerialaus pobūdžio (t. y. konsultavimo) paslaugų teikimo apeliantei. Šių nematerialiųjų paslaugų pobūdis nurodytas sutarties 1 punkte, o detalizuotas – sutarties 1.2, 2.1.4 punktuose, t. y. galimybių ir sąlygų sklypui, esančiam šalia teritorijos (duomenys neskelbtini), įsigyti sudarymas. Šalys susitarė ir dėl apeliantės atsiskaitymo už būtent tokio pobūdžio (t. y. konsultavimo) paslaugas sąlygų bei tvarkos.

23.       Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad paslauga laikoma atlikta, kai užsakovė (apeliantė) pagal pateiktas rašytines vykdytojos (ieškovės) rekomendacijas ir (ar) analizes įsigys kaimyninį sklypą arba, alternatyviai, turės galimybę tai padaryti ir nepadarys. Tuo atveju, jei vykdytoja (ieškovė) pateikė užsakovei (apeliantei) rašytinę konsultacinę medžiagą dėl kaimyninių sklypų ir užsakovė, tai įvertinusi, žemės sklypų neįsigyja, laikoma, kad vykdytoja (ieškovė) savo įsipareigojimus vykdė tinkamai (sutarties 4.1 punktas). Todėl gramatinė aptartų sutarties nuostatų išraiška leidžia padaryti tokią išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar žemės sklypą apeliantė įsigys nuosavybėn, ar ne, tai neturės reikšmės jos pareigai atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Ir tik tuo atveju, jeigu ieškovė nesudarytų galimybių apeliantei įsigyti kaimyninio žemės sklypo, apeliantei nekiltų pareiga su ja atsiskaityti.

24.       Taigi, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos kasacinio teismo praktikoje išvardintos sąlygos (žr. nutarties 18 punktą), kurias nustačius gali būti konstatuotas atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių susiklostymas.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ištyrė ir įvertino aktualias byloje kilusio ginčo teisiniam kvalifikavimui faktines aplinkybes, susijusias su sutarties dalyku, paslaugų pobūdžiu, bei pagrįstai taikė CK normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius (žr. skundžiamo teismo sprendimo 8.1, 11–12 punktus). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kad būtent šios aplinkybės teikia pagrindą atitinkamai teisinių santykių kvalifikacijai, nesudaro prielaidų sutikti su apeliantės pozicija dėl skundžiamo teismo sprendimo nemotyvavimo ar, juo labiau, dėl šios priežasties jį panaikinti (CPK 328 straipsnis).

Dėl paslaugų sutarties įvykdymo    

26.       Paslaugų sutartis yra galiojanti, todėl joje prisiimti įsipareigojimai šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdomi (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė neįrodė pagal šią sutartį (su)teikusi apeliantei paslaugas ar kad šios paslaugos buvo tinkamos kokybės, tai siejant vien su apeliantės nuosavybėn neįgytu valstybinės žemės sklypu, teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti įrodymai sudaro pagrindą padaryti kitokią, nei daro apeliantė, išvadą, juo labiau kad apeliantės interpretacijas dėl sutartimi ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimties (jų turinio) paneigia pačios sutarties turinys (žr. šios nutarties 21– 23 punktus). 

27.       CK 6.722 straipsnyje nustatyta atlygintinų paslaugų teikėjo pareiga kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, pranešti klientui visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai, reiškia, kad paslaugų teikėjas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po suteiktų atlygintinų paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iš paslaugų teikėjo gauti visą informaciją apie suteiktas paslaugas. Ši įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 38 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-381/2021, 64-65 punktai).     

28.       Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nebuvo sulygusios dėl ieškovės pareigos teikti apeliantei ataskaitas ir jų teikimo tvarkos. Įrodymų, kad vykdant sutartį ar ją įvykdžius apeliantė būtų reikalavusi tokių ataskaitų pateikimo, o ieškovė būtų atsisakiusi tai padaryti arba tokius prašymus ignoravusi, į bylą nebuvo pateikta. Priešingai, byloje esantis šalių atstovų 2017 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad ieškovė atliko visus įsipareigojimus pagal sutartį, o apeliantė priima darbus ir darbų kokybei pretenzijų neturi, sudaro pagrindą spręsti, kad iki bylos dėl atsiskaitymo už paslaugas jai iškėlimo apeliantė nei pačių paslaugų jai suteikimo fakto, nei paslaugų apimties ir (ar) jų kokybės neginčijo.

29.       Tokią aplinkybę, kad darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytas paslaugas ieškovė apeliantei faktiškai suteikė, patvirtina ir prie šio akto pridėta ištrauka iš VĮ Valstybės žemės fondo pranešimo apie žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą aukcione, o taip pat 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovės į bylą pateikta ataskaita apie jos suteiktas paslaugas ir ataskaitoje nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų visuma.

30.       Ataskaitoje nurodytas aplinkybes, kad ieškovė parengė (duomenys neskelbtini) savivaldybei prašymą dėl žemės sklypo nuomos ir (arba) įsigijimo, parengė tris galimas bitumo bazės vystymo schemas, raštą dėl aukciono pagreitinimo, patvirtina 2016 m. gegužės 3 d. surašytas ir kitą dieną, t. y. 2016 m. gegužės 4 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje užregistruotas prašymas dėl valstybei priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. nuomos ar įsigijimo nuosavybės teise, 2017 metų rugsėjo–vasario mėn. tarp šalių vykęs elektroninis susirašinėjimas, 2017 m. sausio 11 d. prašymas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, schemų projektai. Minėtas su darbų perdavimo–priėmimo aktu į bylą pateiktas skelbimas apie valstybinės žemės, besiribojančios su apeliantės sklypu, aukcioną, taip pat neabejotinai patvirtina, kad ieškovė sutartyje sulygtas paslaugas suteikė – apeliantei buvo sudarytos realios sąlygos valstybei priklausančiam žemė sklypui įsigyti, t. y. ji objektyviai turėjo galimybę dalyvauti šiame aukcione ir varžytis su kitais dalyviais.        

31.       Be to, paslaugų faktinį suteikimą apeliantei patvirtina ir 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdyje apklaustos buvusios apeliantės darbuotojos L. Š., teikusios jai teisines paslaugas, paaiškinimai. Liudytoja, be kita ko, nurodė, kad kartu su faktine tuometine apeliantės vadove T. T. nuolat lankydavosi ieškovės biure, kur buvo teikiamos konsultacijos žemės įsigijimo klausimais, teikiami galimi variantai, brėžiniai (2021 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:44:22). Liudytoja taip pat patvirtino, kad ieškovė pateikė darbų vykdymo planą, konsultavo dėl raštų turinio, suorganizavo susitikimą su (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, pažymėjo ir tai, kad pretenzijų dėl teikiamų paslaugų ar jų kokybės tuometinė apeliantės vadovė neturėjo (2021 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:45:47; nuo 00:46:54; nuo 00:56:56). Liudytoja apklausta L. Š. paaiškino, kad aukcione apeliantė taip ir nesudalyvavo, nes bendrovei trūko lėšų, o bitumo prekyba nebuvo tokia sėkminga, kaip buvo tikėtasi (2021 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:47:49).

32.       Vadinasi, nors apeliantei buvo sudarytos visos sąlygos įsigyti iš valstybės jos pageidautą žemės sklypą, tačiau tik jos pačios apsisprendimas nedalyvauti aukcione dėl lėšų trūkumo, bet ne ieškovės netinkamai suteiktos paslaugos lėmė situaciją, kad šio sklypo savo nuosavybėn ji neįsigijo.

33.       Aptartų įrodymų visuma teikia pagrindą konstatuoti, kad sutartimi sulygtos paslaugos apeliantei buvo faktiškai suteiktos, jos atitiko šalių susitarimus bei lūkesčius, atitinkamai,  apeliantei atsiranda prievolė sumokėti už jas sutarto dydžio atlyginimą. Apeliaciniame skunde cituojama VMI 2020 m. vasario 27 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, kuri buvo surašyta siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, kitokio teisėjų kolegijos vertinimo nesuponuoja.

34.       Apeliantės nurodytoje VMI pažymoje yra nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo metu apeliantė nepateikė duomenų, kokias konkrečiai paslaugas jai suteikė ieškovė, kokie konkretūs darbai arba paslaugos buvo atlikti bendrovės PVM apmokestinamai veiklai vykdyti neįvardyta ir darbų perdavimo–priėmimo akte. Dėl šios priežasties mokesčių administratorė nusprendė, kad apeliantė negali išskaityti 21 000 Eur pirkimo PVM pagal ieškovės 2017–2019 metais išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių išrašymo pagrindas yra 2016 m. balandžio 28 d. sutartis. Taigi, kaip matyti, VMI atlikto patikrinimo objektu buvo ne pats paslaugų suteikimo apeliantei faktas, bet patikrinimas, ar apeliantės iš ieškovės įsigytos paslaugos buvo panaudotos PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio nuostatomis ir ar apeliantė turi teisę į PVM išskaitą. Aplinkybė, ar šios paslaugos faktiškai buvo suteiktos ar ne, VMI pažymoje nebuvo konstatuota.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo ydingumo

35.       Kaip jau buvo nurodyta ir šios nutarties 25 punkte, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nepakankamo skundžiamo teismo sprendimo motyvavimo. Kitaip nei tvirtina apeliantė, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, 8.1–8.2, 9 ir kituose punktuose, yra aptartos byloje nustatytos aplinkybės; 12–16, 20 punktuose yra pateiktas įrodymų, t. y. sutarties, jos pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų, atliktų darbų ataskaitos, liudytojų paaiškinimų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 24 punkte nurodyti argumentai dėl apeliantės teiktos VMI pažymos vertinimo; 11, 16, 18 punktuose nurodyti teisės aktai, kasacinio teismo praktika, kuriais teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą teismo sprendimą.

36.       Akivaizdu, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka CPK 270 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Tai, kad apeliantė nesutinka su sprendime išdėstytais argumentais ar pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, savaime nereiškia proceso teisės normų, surašant teismo sprendimą, pažeidimo.

37.       Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pagrindo išspręsti šį ginčą taip, kaip to siekia apeliantė, nesudaro.    

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo     

38.       Apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Tačiau turi būti atlygintinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurių ji patyrė atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).   

39.       Ieškovė prašo jai priteisti 742,94 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės prašomos atlyginti išlaidos gerokai mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyta maksimali galimų priteisti išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą galėtų būti atlyginamos iki 1 972,62 Eur išlaidos). Atitinkamai, ieškovei iš apeliantės priteistina 742,94 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija.      

40.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 1 352 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos valstybei priteisiamas atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).   

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sunprojektai“ (juridinio asmens kodas 163730526) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sepo novus“ (juridinio asmens kodas 304092860) 742,94 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 94 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sepo novus“ (juridinio asmens kodas 304092860) valstybei 1 352 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt du eurus) nesumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio .

Teisėjai                                        Dalia Kačinskienė

                                        Agnė Tikniūtė

                                        Vigintas Višinskis