Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-216-557/2018

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00099-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 1.4.7; 116.9.4                                                                     

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. atstovo advokato T. Leščinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atmestas A. K. atstovo advokato T. Leščinsko skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-03-30 nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal ANK 421 str. 1 d. 180 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 2 mėnesiams.

Teismas

n u s t a t ė:

A. K. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-03-30 nutarimu nubaustas pagal ANK 421 str. 1 d. už tai, kad jis 2018 m. kovo 8 d. 10.46 val. Šilutės r. sav., Montvydų k., Tilžės g., vairavo automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesilaikė kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo, t. y. įvažiavo į geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė KET 1 priedo 204 p. reikalavimus.

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi A. K. atstovo advokato T. Leščinsko skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatavo, jog nei byloje nustatytos atskiros aplinkybės, nei šių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo spręsti, kad už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą A. K. skundžiamu nutarimu paskirta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - būtų neproporcingai griežta ar neteisinga. Teismas pažymėjo, jog tai, kad A. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, jog Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu A. K. atstovas advokatas T. Leščinskas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį: pakeisti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2018-03-30 nutarimą, ir vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. A. K. netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šią teisę atimti trumpesniam terminui. Nurodo, kad A. K., kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 str. 1 d., padarymo, tačiau mano, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, nepritaikydami ANK 34 str. 5 d. nuostatų dėl nuobaudos sušvelninimo. Pagal ANK 421 str. 1 d., važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 180 iki 280 Eur. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių. KET 1 priede aiškinant kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikšmę, inter alia, nurodyta, jog draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą.

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas, ANK 421 str. 2 d. nustatydamas administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių už ANK 421 str. 1 d. numatytos veikos padarymą laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau nurodo, jog tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. ANK 34 str. 5 d. yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

ANK 34 str. 5 d. nuostatos iš esmės atitinka anksčiau galiojusio ATPK 301 str. nuostatas, dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Nurodo, jog ANK 421 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali administracinio poveikio priemonė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams, taip pat kartais gali būti laikoma per griežta, nes asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 str. 1 d. iš esmės esant savo pavojingumu labai skirtingoms situacijoms: tiek tais atvejais, kai vairuotojas, piktybiškai pažeisdamas KET, nestodamas pavojingai pravažiuoja kelio ženklą „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, sukeldamas grėsmę savo ir aplinkinių saugumui, tiek tais atvejais, kai vairuotojas elgiasi apdairiai, prieš važiuodamas per pervažą įsitikina, kad tai daryti saugu, neartėja traukinys ir nėra jokios grėsmės žalai kilti. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 421 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 str.). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Teigia, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad A. K. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė nesilaikęs kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo, nuoširdžiai apgailestavo dėl savo elgesio, o tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). A. K. elgėsi labai apdairiai ir stengėsi laikytis KET reikalavimų, jis sulėtino judėjimo greitį priešais pervažą, apsižvalgė ir įsitikino, kad neartėja traukinys, t. y. įsitikino, kad yra saugu pervažiuoti šią pervažą ir nėra jokio pavojaus nei jam, nei aplinkiniams. Geležinkelio pervažoje nedegė (nemirkčiojo) raudonas draudžiamasis šviesoforo signalas, todėl tai patvirtina, kad važiuoti pervažą buvo saugu. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 421 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas šias reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. veiksmais būtų buvusi sukelta kokia nors žala ar kilusi grėsmė žalai atsirasti. Jis pirmą kartą padarė tokį administracinį nusižengimą, anksčiau nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą, nors teisę vairuoti transporto priemones turi jau daug metų. Mano, jog nuobauda, jam paskirta pažeidus ANK 22, 32, 34 str. reikalavimus, yra akivaizdžiai per griežta, neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neatitinka nuobaudų skyrimo pagrindų ir yra perteklinė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Dėl šių priežasčių, nustačius A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.), atsižvelgus į tai, kad pažeidėjas charakterizuojamas iš esmės tik teigiamai, kad A. K. prieš važiuodamas per geležinkelio pervažą gerai apžvelgiamoje vietovėje įsitikino, kad traukinys neartėja ir savo veiksmais pavojaus nekelia, draudžiamas signalas nedega, kad administraciniu nusižengimu žalos ar jos grėsmės nesukėlė, įvertinus šio konkretaus administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas, skiriant baudą už pažeidimo, numatyto ANK 421 str. 1 d., padarymą. Šiuo atveju ANK 421 str. 2 d. sankcijoje numatyta net ir minimali administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams - prasilenkia su anksčiau aptartų aplinkybių turiniu, nėra proporcinga (neadekvati) nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjo asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, neatitinka siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžo apeliantą akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl, jo nuomone, administracinio poveikio priemonė neturi būti taikoma. Teigia, jog panašios praktikos laikomasi aukštesnės instancijos teismuose, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-87-174/2017, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-736-397/2016 ir kt.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad dėl pažeidėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą, nesilaikant kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo sustoti, ginčo nėra. Apeliantas skundu nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria A. K. netaikytos ANK 34 str. 5 d. nuostatos ir nepanaikinta už ANK 421 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą Institucijos nutarimu paskirta ANK 421 str. 2 d. numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

ANK 420 str. 1 d., inter alia, numatyta, kad kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 180 iki 280 Eur ir privalomai taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 6 mėnesių. ANK 34 str. 2 d. numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija už šio pažeidimo padarymą, nenustačiusi pažeidėjo atsakomybės sunkinančių ir lengvinančių atsakomybių, paskyrė straipsnio sankcijos minimumui lygią nuobaudą – 180 Eur baudą ir minimaliam 2 mėnesių laikotarpiui taikė administracinio poveikio priemonę specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo skundą, pažymėjo, jog egzistuoja A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pažymėjo, jog dar labiau švelninti pažeidėjui paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos ir apylinkės teismo atliktu pažeidėjo asmenybės vertinimu ir skirtos nuobaudos individualizavimu.

ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. padarė pavojingą ir gana šiurkštų KET pažeidimą: jis įvažiavo į geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo „Stop“, neįsitikinęs, jog kirsti geležinkelio pervažą saugu, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo bėginė transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į A. K. skunde apylinkės teismui nurodytas aplinkybes, kad pažeidėjas dirba įmonės atstovu regione, kad jo darbas susijęs su automobilio vairavimu, gyvena kaimo vietovėje, dalyvauja visuomeninėje veikloje, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė  tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek ir į padaryto pažeidimo pavojingumą. Kita vertus, vien tolimas atstumas nuo A. K. gyvenamosios vietos iki darbovietės, teisės vairuoti reikalingumas atliekant darbo funkcijas, taip pat dalyvaujant visuomeninėje veikloje negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. K. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga norint tinkamai atlikti vairuotojo tiekėjo darbo funkcijas, susisiekimui gyvenant kaimo vietovėje, taip pat norint nuvežti kapelos muzikantus į koncertus (pačiam muzikavimui teisė vairuoti nėra būtina), suprato, kad teisė vairuoti padeda uždirbti lėšų pragyvenimui ir rūpintis šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis, vairuodamas automobilį ir artėdamas prie geležinkelio pervažos, nesustojo prie „Stop“ ženklo ir nesustojęs pervažiavo per geležinkelio pervažą, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, tiek į jo visuomeninę koncertinę veiklą.

Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju A. K. padaryta veika nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Nors A. K. ir jo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pažeidėjas elgėsi labai apdairiai ir stengėsi laikytis KET reikalavimų, jis sulėtino judėjimo greitį priešais pervažą, apsižvalgė ir įsitikino, kad neartėja traukinys, t. y. įsitikino, kad yra saugu pervažiuoti šią pervažą ir nėra jokio pavojaus nei jam, nei aplinkiniams, ir tik tuomet, nesustodamas prie „Stop“ ženklo, kirto pervažą, tačiau tokius apeliacinio skundo teiginius visiškai paneigia byloje esantis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtas vaizdo įrašas. Analizuojant šį įrašą matyti, jog, skirtingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, A. K. vairuojamas krovininis autobusiukas prieš geležinkelio pervažą tik šiek tiek prilėtina greitį (labiau tam, jog būtų išvengta didelio kratymo važiuojant per bėgius), tačiau jo nesulėtina pakankamai, kad viduje sėdintis vairuotojas galėtų įdėmiai įsitikinti, kad nei iš kairės, nei iš dešinės automobilio pusės neatvažiuoja bėginė transporto priemonė (vaizdo įrašo 6–12 sekundės). Įdėmi vaizdo įrašo analizė jokiu būdu neleidžia pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog taip kirsdamas geležinkelio pervažą, A. K. laikėsi visų saugumo priemonių, įsitikino, jog pažeidimas nesukels pasekmių, ir dėl to tokie jo veiksmai yra mažiau pavojingi. Be to, nors apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, jog jokių realių padarinių pažeidėjui nesustojus prie „Stop“ ženklo nekilo ir žala niekam nebuvo padaryta, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju A. K. yra nubaustas už ANK 421 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats nesustojimo prie „Stop“ ženklo faktas. Taigi šio pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens pravažiavimas per geležinkelio pervažą nesustojus prie „Stop“ ženklo, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentacijai, kad sprendžiant dėl nuobaudos už šį pažeidimą individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog dėl asmens veiksmų nekilo padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už konkrečius padarinius (pvz., eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys, sukėlimą) numatančius straipsnius.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 str. 1 d. iš esmės esant savo pavojingumu labai skirtingoms situacijoms: tiek tais atvejais, kai vairuotojas, piktybiškai pažeisdamas KET nestodamas pavojingai pravažiuoja kelio ženklą „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, sukeldamas grėsmę savo ir aplinkinių saugumui, tiek tais atvejais, kai vairuotojas elgiasi apdairiai, prieš važiuodamas per pervažą įsitikina, kad tai daryti saugu, neartėja traukinys ir nėra jokios grėsmės žalai kilti. Nėra abejonės, jog ANK 421 str. 1 d. dispozicijoje išvardyti važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimai savo pavojingumu gali būti skirtingi, tačiau būtent dėl to ANK straipsnio sankcijose numatyta ne konkretaus dydžio nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, o minimalus ir maksimalus galimos skirti nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės dydis, todėl institucija ar teismas, individualizuodamas skiriamą nuobaudą, turi galimybę skirti tiek pažeidimo pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę atitinkančią nuobaudą, neperžengdami sankcijos ribų. A. K. skirta minimali ANK 421 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 421 str. 1 d. numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka A. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta tik viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė bei jo elgesys po įvykio rodo neeilinį A. K. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Nors byloje A. K. pateikė net tris charakteristikas ir pažymas, surašytas kapelos vadovo (b. l. 10), darbdavio (b. l. 9), seniūnijos (b. l. 8), minėtose charakteristikose tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: yra darbštus, pareigingas, atlieka daug visuomenei naudingų darbų, yra sąžiningas darbuotojas, savo automobiliu vežioja muzikantus, šios aplinkybės ir asmeninės A. K. savybės iš esmės egzistavo ir padarant pažeidimą, tačiau nebuvo pakankamos jį sulaikyti nuo itin neatsakingo elgesio kelyje – važiavimo per geležinkelio pervažą nesustojant prie „Stop“ ženklo. Dėl to pažymėtina, jog A. K. asmenybę ir šiuo atveju svarbius vairavimo įpročius kur kas geriau atspindi byloje esantis išrašas iš Administracinių nusižengimų registro, iš kurio matyti, jog A. K. praeityje yra ne kartą baustas už KET pažeidimus: 2016-07-27 viršijo greitį mieste 22 km/h, 2016-07-27 paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje, 2016-08-27 vairavo N1 kategorijos automobilį nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, 2017-01-18 vairuodamas automobilį kirto ištisinę liniją, 2017-01-26 vairavo N2 kategorijos junginį nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, 2017-05-30 viršijo greitį užmiestyje 23 km/h, 2017-10-25 viršijo greitį užmiestyje 24 km/h.

Aptarti pažeidėjo padaryti pažeidimai atskleidžia, jog jis yra linkęs pažeidinėti KET, o 2018-03-08 padarytas nusižengimas buvo ne atsitiktinumas, o dėsninga jo pavojingo elgesio keliuose pasekmė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuobaudos individualizavimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į praeityje A. K. padarytus pažeidimus. Be to, pastebėtina, jog analizuojant A. K. elgesį kelyje, svarbu atsižvelgti ir į jo pateikiamą vertinimą dėl jo padaryto pažeidimo. Nors jis deklaratyviai nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo – pravažiavimo per pervažą nesustojus prie kelio ženklo „Stop“ – gailisi, tačiau kartu atkakliai teigė, jog jis savo pažeidimu niekam pavojaus nesukėlė, nes ir nesustodamas sugebėjo įsitikinti, jog neartėja bėginė transporto priemonė, kad saugu kirsti geležinkelio pervažą. Vis dėlto iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad per pervažą pažeidėjas pravažiavo iš esmės nepristabdęs, pakankamai dideliu greičiu, be to, geležinkelis kelią šioje pervažoje kerta įstrižai, todėl nesustojus yra sunku įsitikinti, jog iš kairės neatvažiuoja traukinys, todėl galima teigti, jog šiuo atveju tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta itin skaudžių pasekmių. Akivaizdu, jog A. K., turėdamas ne vieną galiojančią nuobaudą už KET pažeidimus, ir toliau pažeidinėja KET taisykles, prisidengdamas mažareikšmėmis dingstimis (neva sugebėjus įsitikinti, kad per pervažą nevažiuoja traukinys, yra saugu važiuoti per ją nesustojus), kritiškai nevertina savo pavojingo elgesio, o tai rodo, kad administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, ir atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.), negali būti pasiekti šiam pažeidėjui netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nesiremiama apeliaciniame skunde paminėta teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-87-174/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-736-397/2016) kaip precedentais, kadangi šiose bylose ir nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Nors tiek skunde paminėtose bylose, tiek šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl ANK 34 str. 5 d. (atitinkančio buvusį ATPK 301 str.) taikymo nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą už pažeidimą, padarytą pravažiuojant per pervažą nesustojant prie „Stop” ženklo, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šios bylos savo aplinkybėmis nėra analogiškos. Sprendžiant dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo, būtina įvertinti daug individualių kriterijų, tokių kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė, jo praeityje daryti pažeidimai, jo polinkis toliau daryti pažeidimus, galimybę pasiekti nuobaudos tikslus švelnesnėmis nuobaudomis, o tai kiekvienu atveju yra individualu, nes toks vertinimas susideda iš nuodugnios skirtingų aplinkybių viseto analizės. Apelianto nurodomoje byloje Nr. ATP-87-174/2017 teismas nustatė, jog V. I. stengėsi laikytis KET reikalavimų, sustojo priešais pervažą, įsitikino, kad neartėja šilumvežis, t. y. įsitikino, kad yra saugu pervažiuoti šią pervažą, tik nepamatė, kad dega (mirkčioja) raudonas draudžiamas šviesoforo signalas. Kitoje apelianto nurodomoje byloje Nr. ATP-736-397/2016 teismas nustatė, jog G. L. pervažą kirto tokioje vietoje, kur transporto judėjimas tikrai nėra intensyvus ir geležinkelio kirtimo kelias iš esmės neapibrėžtas, G. L. per pervažą važiavo lėtai, be to, jis turi neįgalų sūnų. Tuo tarpu šioje byloje nustatytos visiškai kitokios aplinkybės – A. K. prie pervažos nesustojo, per ją nevažiavo itin lėtai, geležinkelio pervaža buvo tinkamai apibrėžta, be to, byloje nėra duomenų, kad pažeidėjui specialioji teisė būtų reikalinga rūpinantis neįgaliais šeimos nariais. Dėl šios priežasties, nustačius, jog apeliaciniame skunde akcentuojamose bylose nustatytos ne analogiškos aplinkybės, konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas šiose nutartyse padarytų išvadų dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo, ir spręstina, jog šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų taikyti minėto straipsnio nuostatas ir pažeidėjui neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis A. K. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 str. 5 d. nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Keisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ar Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-03-30 nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

A. K. atstovo advokato T. Leščinsko apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Linas Pauliukėnas