Civilinė byla Nr. 2-132/2013
2-55-3-01497-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo antstolio R. V. ieškinio atsakovui asociacijai Lietuvos antstolių rūmai dėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimo panaikinimo priėmimo klausimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas antstolis R. V. pareikštu atsakovui asociacijai Lietuvos antstolių rūmams ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2011 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 259, kuriuo ieškovui iškelta drausmės byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo antstolio R. V. ieškinį atsakovui asociacijai Lietuvos antstolių rūmai dėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2011 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 259 panaikinimo kaip nenagrinėtiną teisme ir grąžino ieškinį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovas skundžia ne Antstolių garbės teismo sprendimą, o Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimą, kuriuo antstoliui iškelta drausmės byla. Teismo vertinimu, šis nutarimas, kuriuo išspęstas drausmės bylos iškėlimo klausimas, yra procedūrinis dokumentas, kuris nesukelia ieškovui materialinių teisinių pasekmių, o yra tik vienas iš procedūros, kurios metu ir bus priimtas sprendimas, priimamų dokumentų. Teismas pažymėjo, kad nutarime apskundimo tvarka nėra nurodyta, nei Antstolių įstatymas, nei antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės taip pat nenumato Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimo iškelti antstoliui drausmės bylą apskundimo tvarkos. Teismas padarė išvadą, jog nutarimas iškelti antstoliui drausmės bylą nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių ieškovui, todėl ieškinys yra nenagrinėtinas teisme CPK nustatyta tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas antstolis R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 1R-295 „Dėl Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ 25.2 punktu, kuris nustato, jog drausmės bylos nagrinėjimas garbės teismo motyvuotu sprendimu gali būti atidėtas sprendimą iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą apskundus teismui. Apelianto manymu šis norminis teisės aktas numato teisę skųsti sprendimą iškelti antstoliui drausmės bylą teismui, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kaip nenagrinėtiną teisme atsisakyta priimti ieškinį dėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimo iškelti antstoliui drausmės bylą panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.). Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Dėl to teismai nenagrinėja ieškinių, kuriuose priimti sprendimai nesukelia teisinių pasekmių ir dėl šios priežasties objektyviai negali būti ginamos asmenų teisės. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti apelianto ieškinį iš esmės motyvavo tuo, kad drausmės bylos iškėlimo klausimas yra procedūrinis dokumentas, nesukeliantis apeliantui materialinių teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas teisme CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartis atitinka aktualią teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010). Šioje administracinėje byloje drausmės bylą antstoliui buvo iškėlęs Teisingumo ministras, t. y. kitas kelti drausmės bylą įgaliotas subjektas, tačiau šis skirtumas nesudaro pagrįsto pagrindo nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad įsakymo iškelti drausmės bylą kontrolė nėra prasminga, kadangi toks įsakymas (nagrinėjamu atveju – Antstolių rūmų prezidiumo nutarimas) sukelia tik procedūrines pasekmes, juo tik pradedama procedūra, kurios pabaigoje priėmus sprendimą, antstolio teisinis statusas gali pasikeisti arba išlikti koks buvęs.
Atskirajame skunde teigiama, kad teisę skųsti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimą iškelti antstoliui drausmės bylą apeliantui suteikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 1R-295 „Dėl Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ 25.2 punktas, kuriame numatyta, kad drausmės bylos nagrinėjimas garbės teismo motyvuotu sprendimu gali būti atidėtas sprendimą iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą apskundus teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Minėtas įsakymas 25.2 punktu buvo papildytas dar 2009 m. balandžio 17 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-118 dėl Teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 1R-295 „Dėl Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo galiojant ankstesnei praktikai. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad minima teisės norma expressis verbis neįtvirtina teisės skųsti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimą, kuriuo antstoliui iškelta drausmės byla.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad galiojančių teisės aktų taikymas, kai nutarimas iškelti antstoliui drausmės bylą neskundžiamas, nepažeidžia antstolių, kuriems iškeliama drausmės byla, teisių ir nepaneigia konstitucinės teisės į teisminę gynybą, kadangi savo teises antstolis gali efektyviai apginti pasinaudodamas teise skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus (Antstolių įstatymo 14 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai kas pasakyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Algirdas Gailiūnas
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė