Administracinio nusižengimo byla

Nr. A11.-198-814/2021

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00211-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.1; 12.2; 

12.6.3; 21.9.10

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. balandžio 21 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

sekretoriaujant R. Š., A. Z.,

vaizdo nuotolinės konferencijos būdu per ZOOM platformą dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., jo atstovui advokato padėjėjui V. B., 

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės atstovėms J. C., J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, 242 straipsnio 4 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

V. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad 2020 m. sausio 24 d. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Įmonė), planinį patikrinimą (Patikrinimo aktas Nr. PA5-131) nustatyta, kad Įmonės generalinis direktorius V. V. būdamas atsakingu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė ūkinę veiklą pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. 

1) eksploatavo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius nesilaikant Įmonei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 2/7 (toliau – TIPK leidimas) nustatytų sąlygų, t. y. pagal 2020 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą technologinę schemą, kuria 2019 m. buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas, Įmonėje buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso: perdirbant naftos produktų atliekas nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminio rezervuaro 300 m3 (taršos šaltinis Nr. 004-01), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinės talpos (tech. schema poz. 5), reaktifikacinės kolonos (tech. schema poz. 8), seperatoriaus (tech. schema poz. 15), rezervuaro 100 m3 (taršos šaltiniai Nr. 003-01 tech. schema poz. 24), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Įmonė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilą H-1, kuris atlieka rezervuarų pašildymo funkciją, požeminį rezervuarą V-04 (inžinierinių tinklų schema poz. 13), veiklos metu nesusidarė numatyta leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Įmonė nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį su UAB „JUMPS“, nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo koregavimo kaip numatyta TIPK leidimo sąlygų, Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 dalyse.

2)        nevykdė išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų, t. y. neatliko aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir parengtos inventorizacijos ataskaitos nepateikė vertinti Aplinkos apsaugos agentūrai.

3)        nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. nevykdė iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo pagal monitoringo programą, neužtikrino, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus.

4)         nuo 2019 m. balandžio 2 d. neturėjo parengtos galiojančios Požeminio vandens monitoringo programos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. nevykdė požeminio vandens monitoringo programos.

Šiais veiksmais V. V. pažeidė TIPK leidimo sąlygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6, 7 punktų reikalavimus ir Oro tarša dalies 2 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalį, Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 7.1, 24, 8.3.2.2, 14 punktų reikalavimus.

V. V.

Administracinio nusižengimo tyrimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. teismo posėdyje paaiškinimo, kad su pareikštais kaltinimais dėl administracinių nusižengimų padarymo sutinka iš dalies. 2019 m. dirbo generaliniu direktoriumi. Nuo 2020 m. sausio mėnesio pradžios jo pareigas perėmė V.. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą ūkinę veiklą, t. y. už gamybos organizavimą ir logistiką. Už aplinkosaugą tiesiogiai atsakingas nebuvo. Protokolas surašytas neteisingai, nes dalis įrenginių buvo naudojami. Teigia, kad naudojo antžeminį rezervuarą 300 m3, kogeneracinę jėgainę, reaktifikavimo koloną, rezervuarą 100 m3. Seperatoriaus, keraminių ir adsorbcinių filtrų nenaudojo, nes jie nereikalingi. Įmonė perdirbo mazutą. Jie privalėjo perdirbti koksą, gamino dyzeliną, benziną. Pagal technologinę schemą turėjo gaminti ir elektros energiją. Naudojo dujinį katilą, požeminį rezervuarą, mano jog jis buvo technologinėje schemoje. Jis nesikreipė dėl TIPK leidimo pakeitimo, jo koregavimo. Teigia, kad šiuos dalykus tvarkė kiti atsakingi asmenys. Už aplinkosaugą buvo atsakingas R. L.. Ar minėtas asmuo kreipėsi dėl reikalingų leidimų išdavimo, negali pasakyti. Nieko negali pakomentuoti dėl kitų asmenų veiksmų ar jų neveikimo, nes jis tuo metu tuo nesidomėjo, buvo paskirtas kitas asmuo spręsti šiuos klausimus, jis tuo neužsiėmė. Jis supranta, kad būdamas įmonės generalinis direktorius yra atsakingas už tai. Visi įrenginiai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d., kai jis buvo generalinis direktorius, kiti asmenys, kurie būtų atsakingi už ūkinės veiklos procesą, nebuvo paskirti. Visą šį laiką jis vienas buvo paskirtas generaliniu direktoriumi, jo niekas nepavadavo. Per šį laikotarpį buvo vykdomi ir bandymai dėl įrenginių naudojimo, nes nei vienas naujas įrenginys nebuvo pradėtas eksploatuoti prieš tai neatlikus bandymų. Teigia, kad protokole minima schema buvo sudėtinga ir nenaudinga, dėl to priėmė sprendimą atsisakyti naudoti kai kuriuos įrenginius. Naftos produktams gaminti buvo naudojami katilas, reaktifikacinės kolonos ir rezervuarai. Labai trumpą laiką buvo naudojamas dujinis katilas H-1, kuris atlieka rezervuarų pašildymo funkciją, jis nebuvo numatytas TIPK leidime, taip pat požeminį rezervuarą V-04, nenumatytą leidime. Teigia, kad pastarasis buvo nurodytas schemoje. Veiklos metu pagamintas labai prastos kokybės benzinas, koksas bei antriniai produktai, elektros energija, kurių nebuvo galima panaudoti. Jis mano, kad buvo kreiptasi dėl leidimo sąlygų pakeitimo, tačiau negali pasakyti kuo viskas baigėsi. Sutinka, kad dalis įrengimų nurodytų protokole nebuvo naudojami. Teigia, jog aplinkos apsaugos klausimais mažai užsiėmė, todėl negali pasakyti ar buvo vykdomi išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaita, ataskaitų teikimas, aplinkos taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacija, moritoringas. Tam tikrus dalykus darė. Dėl požeminio vandens moritoringo programos detalių negali paaiškinti, gal iš dalies vykdė. Nuo 2019 m. vykdė monitoringo programa. Oro taršos inventorizacijos jis pats neatliko, tačiau sutinka, kad jis, kaip įmonės generalinis direktorius, buvo už tai atsakingas. Įmonės pavojingos naftos produkcijos atliekos buvo priimamos perdirbimui rezervuare V-04. Teigia, kad gautos atliekos buvo iškart pateikiamos perdirbimui, jos nebuvo laikomos, tik buvo laukiama, kol talpa prisipildys atliekomis. Po to jos keliaudavo į perdirbimą. 004-01 rezervuare buvo laikomas mazutas. Nežino, ar tomis pačiomis talpyklomis ir įrenginiais naudojosi ir kita įmonė. Į įmonę atvežamos atliekos buvo išanalizuojamos (ištiriami mėginiai) iš anksto. Dujų jie negamino. Pagal nurodytą schemą susidarydavo labai nekokybiški produktai, dėl to nebegamino nei benzino nei dyzelino nei dujų, nes nebebuvo kur jų panaudoti, būtų tekę visus šiuos netinkamus produktus utilizuoti. Mano, kad šis ne visų įrenginių vartojimas ir ne visų produktų perdirbimas, būtų turėjęs įtakos aplinkos taršai. Jam taip pat nėra žinoma, ar oro  tarša buvo užfiksuota ir aplinkos apsaugos departamento atstovų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad pagal įstatymų reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką būtent administracinio nusižengimo protokole turi būti atskleista visa pažeidimo padarymo esmė. Iš V. V. surašyto protokolo turinio akivaizdu, kad protokolas neatitinka jam nustatytų reikalavimų. Jame nurodyti pažeidimų faktai ir laikas nepagrįsti jokiais įrodymais, neatskleista teisės pažeidimo esmė, jokiomis priemonėmis nėra fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nei vieno iš inkriminuojamų V. V. administracinių nusižengimų atžvilgiu protokolas nėra surašytas tinkamai, ir nei vieno nusižengimo atžvilgiu jo kaltė nėra įrodyta. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė J. M. elgėsi visiškai formaliai, nesigilindama į reikalo esmę, o tiktai akcentuodama neesmines aplinkybes, kurios, jos nuomone, formaliai atitiko ANK straipsniuose numatytų nusižengimų sudėtį. Įmonės TIPK leidime nėra nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių leidimas turėtų būti pakeistas, todėl Įmonė savo iniciatyva, tai yra pateikdama paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai dėl TIPK leidimo pakeitimo, tai privalėtų daryti tik tuo atveju, jei būtų planuojamas esminis veiklos pakeitimas. Nei TIPK leidime, nei Techniniame reglamente nėra nurodyta, kad vykdant gamybinius procesus privaloma naudoti ir bus naudojama visa nurodyta technologinė įranga. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sumontuota naftos produktų atliekų perdirbimo technologija yra viena iš sudėtingiausių technologijų. Ji pagrįsta naftos perdirbimo procesais ir yra labai jautri gaunamų atliekų kokybei. Tokie procesai ir įrengimai yra sunkiai paleidžiami, ir, kad pasiektų stabilumą ir atitikimą laukiamam galutiniam rezultatui, prireikia daug laiko ir pastangų. Praktikoje tokie procesai yra paleidžiami laikotarpiu nuo pusės metų iki pusantrų metų, ir tik esant stabiliam žaliavos tiekimui. Su žaliavos (naftos perdirbimo atliekų) tiekimu Lietuvoje nėra paprasta, nes nors ir deklaruojama, kad jų yra daug, niekas jų neparduoda. Todėl įmonė, siekdama užtikrinti maksimalią aplinkos apsaugą, turėjo keisti procesą, ir dalies įrengimų nenaudojo, kadangi tam yra objektyvios ir nuo jos nepriklausančios priežastys. Siekiant užtikrinti efektyvų energijos naudojimą buvo atsisakyta naudoti seniai įrengtos, neefektyvios, dabartinių reikalavimų neatitinkančios kogeneracinės jėgainės generuojamą šilumą, ją pakeičiant moderniu dujiniu katilu.

Protokole nėra nurodyta, apie kokios įrangos perdavimą pagal nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kalbama. Patikrinimo akte taip pat nėra pateikta detali informacija, apie kokius įrenginius yra kalbama, nėra pateikti jokie tokių faktinių aplinkybių egzistavimą įrodantys dokumentai. Teismas neturi teisės keisti ar koreguoti protokolo, o jį surašiusi pareigūnė pati to nepadarė. Nepaisant šios aplinkybės, Įmonė 2020 m. vasario 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) T-20/02/104 paaiškino, kad „2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė restruktūrizavimo plane numatytus tikslus ir reikalavimus, atsiskaitė su visais kreditoriais. Restruktūrizavimo procesas buvo užbaigtas. Atkreiptinas dėmesys, jog restruktūrizavimo metu ir jam pasibaigus nei viena technologinė įranga ar įrenginys nebuvo perduotas UAB „JUMPS“ nuosavybėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą, gamybinius pastatus (adresu (duomenys neskelbtini)) ir technologinę įrangą N-150. Šie objektai nuosavybės teise niekada nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Patikrinimo akte joks teršalų išmetimo į aplinką faktas nėra užfiksuotas, taip pat patikrinimo akte nėra pateikiamos nuorodos į bet kokius dokumentus, kurie patvirtintų teršalų išmetimo į aplinkos orą faktą, tame tarpe ir akte nurodytu laikotarpiu (2018 metais). Įmonė 2018 metais nevykdė veiklos ir apie tai informavo Aplinkos apsaugos departamentą raštu. Taigi, patikrinimą atlikusiai ir patikrinimo aktą surašiusiai pareigūnei vykdant patikrinimą ir surašant patikrinimo aktą tai buvo žinoma, ką įrodo ir paties patikrinimo akto dalyje “Duomenys apie tikrinamą objektą” nurodyta informacija. Taip pat surašant patikrinimo aktą pareigūnei buvo žinoma, kad 2018 metais vyko tik įrangos bandymai (tai užfiksuota patikrinimo akto 1.2 punkte). 2019 metais Įmonė dėl objektyvių ir nuo jos pačios nepriklausančių priežasčių negalėjo vykdyti požeminio vandens monitoringo, nes užtruko monitoringo programos derinimo ir kitos susijusios procedūros, tačiau nei patikrinimo akte, nei protokole ši faktinė aplinkybė nėra užfiksuota, todėl darytina prielaida, kad protokolas neatitinka jam teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Atstovo teigimu, visi išvardinti protokolo trūkumai ir faktinės aplinkybės, paneigiančios inkriminuojamus V. V. kaltinimus, turėtų būti vertinami jo nekaltumo prezumpcijos prasme. Dėl to, prašo administracinio nusižengimo teiseną šioje byloje nutraukti.

Administracinio nusižengimo tyrimo teisme metu institucijos atstovė J. M. paaiškino, kad V. V. būdamas atsakingu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę veiklą pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl nusižengimo, už kurį atsakomybė nustatyta ANK 235 straipsnio 4 dalyje paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Institucijos atstovė taip pat pažymėjo, jog taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte nustatyta, kad kai įrenginį eksploatuoja, kontroliuoja ar valdo keli ūkio subjektai, kuriems nuosavybės teise priklauso atskiros įrenginio dalys, arba kurie naudoja, valdo įrenginio dalis nuomos, panaudos, patikėjimo teise ar eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio dalių eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, įrenginiui gali būti išduotas vienas leidimas. Tokiu atveju su paraiška leidimui gauti ar pakeisti turi būti teikiama deklaracija, kurioje nurodomas atsakomybės pasidalijimas tarp įrenginio dalis valdančių subjektų. Įrenginys negali būti tarp subjektų dalijamas dalimis, siekiant vykdyti veiklą be leidimo. 

Pagal reglamentą 3.1, 3.3, 3.4 punktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas turi perdirbti naudodamas technologiniame veiklos procese nurodytus įrenginius, ir šio proceso metu apdoroti pavojingas naftos produktų atliekas. 2020 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė technologinę schemą, kuria 2018 m. 2019 m buvo vykdomas naftos produktą atliekų perdirbimas, kurio metu susidarė mazutas. Įmonė paaiškino, kad dalinu technologinių įrenginių perdirbdama naftos produktų atliekas nesinaudoja, naudojasi tik schemoje žalia spalva pažymėtais įrenginiais. Be to, patikrinimo metu nustatyta (patikrinimo akto 1.2. punktas), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuoja įmonei išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nenurodytus įrenginius, t. y. naftos produktų atliekų priėmimo talpą V-04 (Nr.30) ir 1970,2 kW galingumo žaliavos pašildymo įrenginį H-1 (Nr.44).

Institucijos atstovė taip pat paaiškino, kad V. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 242 straipsnio 4 dalį, dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui nepateikė suderinto naują Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo II skyriaus oro taršos dalies 2 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. D1-371 „Dėl aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimu bei 4 TIPK leidimo lentelėje pateiktu Aplinkosaugos veiksmų planu, įmonė privalo iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. atlikti ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente suderinti naują Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė nėra atlikusi oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos, nors nuo 2018 m. lapkričio 14 d. pradėjusi vykdyti veiklą, privalėjo tai atlikti per 1 metus.

Institucijos atstovė nurodė, kad V. V. taip pat traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 236 str. 1 d. už aplinkos monitoringo programos nepateikimą atitinkamoms institucijoms laiku. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonė 2018 m. nevykdė iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo programos, neužtikrino, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, nuo 2015 - 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galiojančios Požeminio vandens monitoringo programos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ požeminio vandens monitoringo 2018-2019 m. nevykdė.

Institucijos atstovė nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išduoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatas, įmonė privalo parengti požeminio vandens monitoringo programą ir vykdyti požeminio vandens monitoringą. UAB „AV Consulting“ 2010 m. spalio 20 d. parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamo „Naftos atliekų perdirbimo cecho (duomenys neskelbtini)“ požeminio vandens monitoringo programą 2011-2014 metams, tačiau minėta monitoringo programa galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d., o nuo 2015 - 2018 m. įmonė neturėjo galiojančios Požeminio vandens monitoringo programos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ monitoringo 2018-2019 nevykdė. Iš byloje esančio Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. (30.1)-A4-6557 „Dėl poveikio požeminiam vandeniui monitoringo 2019 - 2023 m. programos derinimo“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), požeminio vandens monitoringo programa 2019 - 2023 suderinta tik 2019 m. lapkričio mėn.

Institucijos atstovė pažymėjo, jog, kad V. V. atžvilgiu surašytame protokole nurodyta, kad už veikas nurodytas protokolo 3 ir 4 punktuose, V. V. atsakomybėn traukiamas pagal ANK 236 straipsnio 1 dalį, tačiau paaiškino, jog surašant protokolą buvo padaryta techninė klaida. V. V. už veikas nurodytas protokolo 3 ir 4 punktuose, atsakomybėn turi būti traukiamas ne pagal ANK 236 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 236 straipsnio 4 dalį. Paminėjo, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo perkvalifikuoti šią veiką į teisingą dalį.

Pažymėjo, kad pagal juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo V. V., kuris tuo laikotarpiu veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir buvo atsakingas už kasdienį įmonės veiklos organizavimą, todėl būtent V. V. minėtu laikotarpiu buvo atsakingas už įmonės ūkinės veiklos organizavimą. Teismo prašo V. V. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį, 242 straipsnio 4 dalį ir 236 straipsnio 4 dalį, už kiekvieną pažeidimą skiriant baudą sankcijos ribose ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą skirti už sunkesnį pažeidimą.

Administracinio nusižengimo tyrimo teisme metu liudytojas R. L. paaiškino, kad jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas už į bendrovės valdomą teritoriją patenkančių naftos produktų žymėjimą, kodavimą, laikiną laikymą, perdirbimą, perdavimą gamybai ir iš jo susidariusių atliekų tvarkymo apskaitą ir šalinimą. Įsakymas su jo paskyrimu buvo surašytas 2018 m. lapkričio 2 d. ir galiojo ilgiau nei metus laiko. Galimai 2020 m. nutraukė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu įmonėje G. S. dirbo sandėlininku. Padėdavo ir jam pildyti ataskaitas ir apskaitas. Vykdė atliekų tiekėjų paiešką ir apskaitą, kontroliavo ir prižiūrėjo atliekų procesą, kontroliavo, kad G. S. atliktų savo pareigas. Jis pats buvo atsakingas tik už atliekas, technologinio proceso neišmanė. Iš naftos produktų atliekų buvo išgaunamas mazutas. Kitų produktų neišgaudavo. Minėtu laikotarpiu buvo kreiptasi į aplinkos apsaugos agentūrą dėl aplinkos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pakeitimų. Teigia, kad atsakymo dar negavo, viskas tęsiasi iki šiol. Ar be šio pakeitimo galimas monitoringas, negali pasakyti. Jo atsakingu laikotarpiu, nepamena, kad būtų išmetami nepanaudojami teršalai. Visi produktai nurodyti leidime nebuvo gaminami, nes neapsimokėjo to daryti finansiškai. Kai jis buvo atsakingas už šį procesą, nebuvo aplinkos apsaugos institucijos atvykusios dėl patikrinimų. Teigia, kad patys kvietėsi specialistus dėl teršalų išmetimo iš kamino. Jo žiniomis, specialistai pateikė išvadas, jog taršos nebuvo. 

Administracinio nusižengimo tyrimo teisme metu administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovo prašymu apklausta liudytoja - specialistė M. L. paaiškino, kad yra susipažinusi su patikrinimo aktu ir su protokolu. Nuo 2001 m. dirba atliekų tvarkymo srityje. Šiuo metu dirba pagal individualią veiklą ir konsultuoja įmones dėl atliekų tvarkymo. Baigusi Vilniaus Gedimino technikos universitetą 2002 m. aplinkos apsaugos inžineriją (turi bakalauro ir magistro laipsnius). Pagal savo turimas žinias ir kompetenciją atsakė į jai pateiktus klausimus. Paaiškino, kad praktikoje gali būti, kad jei atliekos užterštos jas reikia filtruoti, o jei neužterštos – jų filtruoti nereikia, priklauso nuo atliekų rūšies, dėl to nėra įstatymo ir jai nėra žinomas teisės aktas, kuriame nurodyta, jog privaloma naudotis visais įrenginiais nurodytais reglamente. Dėl TIPK leidimo pakeitimo įmonė turi kreiptis tik tada, kai yra esminiai pakitimai procese. Jei reikia keisti tik dalį, ar nenaudoti visos technologinės grandinės procese, mano, kad dėl to leidimo keisti nereikia. Jos manymu tiesioginė tarša nėra susijusi su atliekų perdirbimu. Nuo gaunamų atliekų kokybės ir rūšies priklausys ir pagaminamas produktas. Ne visada perdirbant atliekas gaunamas norimas visų trijų rūšių produktas (mazutas, benzinas ir dyzelinas). Jokiame teisės akte nėra nurodyta, jog prieš pradedant eksploatuoti įrenginius būtina atlikti bandymus, bet dažniausiai prieš naujai paleidžiant įrenginį, dėl įrangos suderinimo yra numatomas įrangos tikrinimo laikotarpis, kuriam neturi būti taikomos taisyklės ir leidimai. Aplinkos monitoringas turi būti vykdomas pagal iš anksto suderintą programą ir planą. Be programos ir plano nėra vykdoma monitoringo programa. Jei techniniame reglamente yra nurodyta, kad įmonėje privalomai turi veikti visi nurodyti įrenginiai, nepriklausomai nuo atliekų kokybės, tokiu atveju šie įrenginiai privalo veikti visada, visais atvejais. Įmonė perdirbanti pavojingas naftos atliekas negali jų laikyti kur nori. Pavojingos atliekos privalomos laikyti tik reglamente nurodytose talpose ir sąlygomis. Kai įmonė dalijasi savo teritorija ir įrenginiais su kita įmone, privalėjo kreiptis į aplinkos apsaugos agentūrą ir pateikti deklaraciją dėl atsakomybės pasidalijimo deklaracijos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo grindžiama šiais rašytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-2889-2020, kuriame užfiksuota nusižengimo esmė (1 t., b. l. 4-6); administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad V. V. 2017 m. balandžio 18 d. jau yra baustas pagal ANK 242 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 7-14); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės J. M. paaiškinimu, kuriuo nustatyta, kad V. V. pateikė rašytinį paaiškinimą – atsakė į užduodamus klausimus (1 t. b. l. 16-18); UAB „NAPC“ paaiškinimu dėl patikrinimo akto (1 t., b. l. 24-27) patikrinimo aktu Nr. PA5-131 su priedais, kuriame nustatyta, kad Įmonės generalinis direktorius V. V. būdamas atsakingu už Įmonės ūkinės veiklos organizavimą, nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė ūkinę veiklą pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (1 t., b. l. 29-35; 36-46); ūkio subjekto aplinks monitoringo programa su priedais (1 t., b. l. 51-94); UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gamybos aktais ir protokolais (1 t., b. l. 97-156); UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aplinkosaugos specialisto G. S. el. laiškais su priedais (1 t. b. l. 157-167); rezervuarų nuomos sutartimi Nr. 25/06/2018, kuria UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perduoda UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikinai valdyti ir naudoti perpompavimo stotį, automobilines svarstykles, kiemo statinius – rezervuarus (2 t., b. l. 9-11); taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. 2/7 su priedais (2 t., b. l. 15-124); UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Atliekų naudojimo ar šalinimo technologiniu reglamentu (2 t., b. l. 125-148).

V. V. padarytų nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). T

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. V. pareikštas kaltinimas yra suformuluotas aiškiai, nurodant kokio administracinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, nurodytos jo padarymo aplinkybės bei norminiai aktai, kurių reikalavimus jis pažeidė. Priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo protokolo forma, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai ar asmuo administracinėn atsakomybėn yra traukiamas be pagrindo. 

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė be kita ko ir už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Atsakomybė už ANK 235 straipsnio 4 dalyje nurodytas veikas kyla juridinių asmenų vadovams. Pagal juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo V. V., kuris tuo laikotarpiu veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir buvo atsakingas už kasdienį įmonės veiklos organizavimą, todėl būtent jis minėtu laikotarpiu buvo atsakingas už įmonės ūkinės veiklos organizavimą.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius V. V. būdamas atsakingu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė ūkinę veiklą pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y: eksploatavo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius nesilaikant Įmonei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 2/7 nustatytų sąlygų, t. y. pagal 2020 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą technologinę schemą, kuria 2019 m. buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas, Įmonėje buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso: perdirbant naftos produktų atliekas nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminio rezervuaro 300 m3 (taršos šaltinis Nr. 004-01), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinės talpos (tech. schema poz. 5), reaktifikacinės kolonos (tech. schema poz. 8), seperatoriaus (tech. schema poz. 15), rezervuaro 100 m3 (taršos šaltiniai Nr. 003-01 tech. schema poz. 24), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Įmonė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilą H-1, kuris atlieka rezervuarų pašildymo funkciją, požeminį rezervuarą V-04 (inžinierinių tinklų schema poz. 13), veiklos metu nesusidarė numatyta leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Įmonė nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo koregavimo kaip numatyta TIPK leidimo sąlygų, Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 dalyse (2 t., b. l. 33), taip pat nevykdė išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų, t. y. neatliko aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir parengtos inventorizacijos ataskaitos nepateikė vertinti Aplinkos apsaugos agentūrai, taip pat nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. nevykdė iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo pagal monitoringo programą, neužtikrino, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus ir nuo 2019 m. balandžio 2 d. neturėjo parengtos galiojančios Požeminio vandens monitoringo programos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. nevykdė požeminio vandens monitoringo programos. 

Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. liepos 22 d. išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 2/7. Neatsiejamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikiama atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso schema ir eigos aprašymas (2 t., b. l. 125-147). Pagal Reglamento 3.1; 3.3; 3.4 punktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama pavojingų naftos produktų atliekų perdirbimą, atliekas turi perdirbti naudodama technologiniame procese nurodytus įrenginius ir šio proceso metu apdorojant pavojingas naftos produktų atliekas gauti krosninį kurą (dyzeliną), benziną, koksą, elektros energiją ir šilumos energiją. Patikrinimo metu, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą technologinę schemą, pagal kurią 2018 m. - 2019 m. buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas, buvo nustatyta, kad perdirbimo metu susidarė tik mazutas. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog dalimi technologinių įrenginių, perdirbdama naftos produktų atliekas, UAB ,, „(duomenys neskelbtini)“ nesinaudoja. Be to, patikrinimo metu nustatyta (patikrinimo akto 1.2. punktas), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuoja įmonei išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nenurodytus įrenginius. Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius V. V., kuris parodė, kad schema buvo sudėtinga ir nenaudinga, dėl to priėmė sprendimą atsisakyti naudoti kai kuriuos įrenginius. Liudytoju apklaustas R. L. taip pat patvirtino, kad iš naftos produktų atliekų buvo išgaunamas mazutas. Kitų produktų neišgaudavo. Visi produktai nurodyti leidime nebuvo gaminami, nes neapsimokėjo to daryti finansiškai.

Pažymėtina, kad pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsakomybė juridinio asmens vadovui kyla už šiame straipsnyje nurodytą veikimą ar neveikimą, nedetalizuojant asmens kaltės formos. Taigi, ANK 235 straipsnio 4 dalies pažeidimas savo sudėtimi yra formalus. Šio straipsnio dispozicijoje nenumatyta papildomų kvalifikacijos požymių, todėl juridinio asmens vadovą patraukti atsakomybėn užtektina sąlyga – nustatyti pažeidimo padarymo faktą, t. y. nustatyti, jog ūkinė veikla vykdoma ir objektas naudojamas be leidimo, kuris yra reikalingas, arba pažeidžiant turimo leidimo sąlygas.

Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau aptartus bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. lapkričio 14 d. perdirbdama naftos produktų atliekas nesilaikė TIPK leidime, Atliekų naudojimo šalinimo techninio reglamento, technologinio proceso reikalavimų. Veiklos metu naudojo įrenginius, kurie nenurodyti technologiniame procese. Technologinio proceso metu nesusidarė produkcija: benzinas, koksas, elektros energija. Įmonė nustačiusi technologinius neatitikimus ir perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį UAB ,,JUMPS“, nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo koregavimo.

Juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) tik pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas. Vadovaujantis Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punktu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis dokumentas <...> kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį <...>. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Teismas pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. liepos 2 d. išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 2/7 yra galiojantis, todėl įmonė vykdydama naftos produktų atliekų perdirbimą privalėjo laikytis minėtame leidime nustatytų sąlygų.

Esant tokiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog V. V. eksploatavo TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius nesilaikant Įmonei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 2/7 nustatytų sąlygų ir nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo koregavimo kaip numatyta TIPK leidimo sąlygų, Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 dalyse.

Teismas taip pat pažymi, jog V. V. įgalioto atstovo teiginys, kad atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama įmonė neturėjo galimybių atsinaujinti ar koreguoti TIPK leidimo, nes teisės aktai nebenumato leidimo atnaujinimo procedūros, yra pareikštas neįvertinus Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259, kuriuo patvirtintos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės.

ANK 242 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už išmetimų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą.

Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, 5 punkte nustatyta, kad įvertinami visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai, išmetamas į orą teršalų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą, inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kurią veiklos vykdytojas nedelsiant turi raštu pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri, atsižvelgdama į argumentuotus apskrities visuomenės sveikatos centro pasiūlymus, gali oficialiu raštu nurodyti atlikti inventorizaciją per trumpesnį, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiai, laiką.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto TIPK leidimo II skyriaus oro taršos dalies 2 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. D1-371 „Dėl aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimu (2 t., b. l. 34) bei 4 TIPK leidimo lentelėje pateiktu Aplinkosaugos veiksmų planu (2 t. b. l. 48), įmonė privalo iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. atlikti ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente suderinti naują Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją.

Remiantis byloje esančiais pačios Įmonės surašytais gamybos aktais, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. perdirbo 294,35 t naftos produktų atliekų, kas duoda teismui pagrindą manyti, jog įmonė veiklą vykdė. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė nėra atlikusi oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos, nors nuo 2018 m lapkričio 14 d. pradėjusi vykdyti veiklą, privalėjo tai atlikti per vienus metus.

Be to, Teismas pažymi, kad V. V. įgaliotas atstovas nepagrįstai remiasi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, kuriame nustatyta, kad <...> Taisyklės netaikomos mokslinių tyrimų, jų plėtros veiklai arba naujų produktų ir procesų bandymui, jei šie tyrimai ar jų plėtros veikla ar bandymai vykdomi ne ilgiau, kaip 2 metus. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ir vykdo mokslinius tyrimus arba naujų produktų ir procesų bandymus.

Pažymėtina, kad V. V. atžvilgiu surašytame protokole nurodyta, kad už veikas nurodytas protokolo 3 ir 4 punktuose, V. V. atsakomybėn traukiamas pagal ANK 236 straipsnio 1 dalį, tačiau iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra akivaizdu, jog surašant protokolą buvo padaryta techninė klaida. Protokole nėra minimas monitoringo ataskaitų nepateikimas, tačiau užfiksuotas monitoringą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, todėl V. V. už veikas nurodytas protokolo 3 ir 4 punktuose, atsakomybėn turi būti traukiamas ne pagal ANK 236 straipsnio 1 d. (monitoringo ataskaitų nepateikimas), o pagal 236 straipsnio 4 dalį (monitoringą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas).

Teismas pažymi, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismas perkvalifikuoja V. V. padarytą veiką iš ANK 236 straipsnio 1 dalies į ANK 236 straipsnio 4 dalį.

ANK 236 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už ūkio subjekto aplinkos stebėseną (monitoringą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus nusižengimus.

Byloje pateiktais duomenimis neabejotinai nustatyta, jog UAB „AV Consulting“ 2010 m. spalio 20 d. parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamo „Naftos atliekų perdirbimo cecho (duomenys neskelbtini) požeminio vandens monitoringo programą 2011-2014 metams, tačiau minėta monitoringo programa galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d., o nuo 2015 - 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galiojančios Požeminio vandens monitoringo programos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ požeminio vandens monitoringo 2018-2019 nevykdė. Byloje esančiu Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (30.1)-A4-6557 „Dėl poveikio požeminiam vandeniui monitoringo 2019- 2023 m. programos derinimo“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), požeminio vandens monitoringo programa 2019-2023 suderinta tik 2019 m. lapkričio mėn. (1 t., b. l. 48).

Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad Įmonė 2018 m. nevykdė iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo programos, neužtikrino, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, nors pagal TIPK leidimo išduoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatas, įmonė privalo parengti požeminio vandens monitoringo programą ir vykdyti požeminio vandens monitoringą.

Teismo posėdžio metu V. V. įgaliotas atstovas prašė apklausti kaip specialistę M. L.. Teismas specialistę M. L. nutarė apklausti kaip liudytoją. Sąvoka „liudytojas“ teisinėje jurisprudencijoje yra vartojama plačiąja prasme, t. y. asmuo, kuris gali suteikti informacijos apie bylai reikšmingas aplinkybes. Liudytojais gali būti pripažįstami teisiamieji, nukentėjusieji, ekspertai, tam tikrais atvejais net dokumentai ar kompiuterinės laikmenos. M. L. teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, tačiau jos procesinė padėtis neturi jokios įtakos jos pateiktiems paaiškinimams, taip pat ir teismui juos vertinant. Nepaisant to, teismas specialistės M. L. parodymais nesivadovauja, nes šios specialistės parodymai prieštarauja aukščiau teismo nustatytoms aplinkybėms, be to specialistė kalbėjo abstrakčiai, nenurodydama nei vieno konkretaus teisės akto, kuriuo grindžia savo teiginius.

 Iš administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. V., būdamas atsakingu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė ūkinę veiklą pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. 1) eksploatavo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius nesilaikant Įmonei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 2/7 (toliau – TIPK leidimas) nustatytų sąlygų, t. y. pagal 2020 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą technologinę schemą, kuria 2019 m. buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas, Įmonėje buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso: perdirbant naftos produktų atliekas nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminio rezervuaro 300 m3 (taršos šaltinis Nr. 004-01), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinės talpos (tech. schema poz. 5), reaktifikacinės kolonos (tech. schema poz. 8), seperatoriaus (tech. schema poz. 15), rezervuaro 100 m3 (taršos šaltiniai Nr. 003-01 tech. schema poz. 24), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Įmonė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilą H-1, kuris atlieka rezervuarų pašildymo funkciją, požeminį rezervuarą V-04 (inžinierinių tinklų schema poz. 13), veiklos metu nesusidarė numatyta leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Įmonė nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo koregavimo kaip numatyta TIPK leidimo sąlygų, Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 dalyse; 2) nevykdė išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų, t. y. neatliko aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir parengtos inventorizacijos ataskaitos nepateikė vertinti Aplinkos apsaugos agentūrai; 3)        nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d. nevykdė iš oro taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo pagal monitoringo programą, neužtikrino, kad matavimus atliktų laboratorija, akredituota teisės aktų nustatyta tvarka arba turinti leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus; nuo 2019 m. balandžio 2 d. neturėjo parengtos galiojančios Požeminio vandens monitoringo programos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. nevykdė požeminio vandens monitoringo programos. Šiais veiksmais V. V. pažeidė TIPK leidimo sąlygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6, 7 punktų reikalavimus ir Oro tarša dalies 2 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalį, Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 7.1, 24, 8.3.2.2, 14 punktų reikalavimus, ir padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 242 straipsnio 4 dalyje ir 236 straipsnio 4 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimas.

V. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. padarė tris tyčinius administracinius nusižengimus, prisipažino iš dalies, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. V. baustas administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą, laiko, kad V. V. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 242 straipsnio 4 dalyje ir 236 straipsnio 4 dalyje padarymą skirtina straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, artimesnės minimalioms. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. V. galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų ribose.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 45 straipsnio 4 dalimi, 506 straipsnio 41 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 236 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. V. paskirti galutinę 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. : (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) L. B. AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) L. B. AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį (21128344419), esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                        Lina Šafronienė