Civilinė byla Nr. e2-34468-863/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28166-2019-4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams R. M. ir K. M. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti proporcingai turimai turto daliai iš atsakovų 1 599,07 Eur skolą ir 114,80 Eur palūkanas t. y. iš atsakovo R. M. - 1 199,30 Eur skolos ir 86,10 Eur palūkanų, iš atsakovės K. M. - 399,77 Eur skolos ir 28,70 Eur palūkanų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 23 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovei K. M. įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per šeimos narį (vyrą) 2019 m. rugsėjo 26 d., atsakovui R. M. įteikti 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2019 m. rugsėjo 26 d. Kadangi atsakovai nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2002 m. vasario 1 d. SP AB, „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, remiantis kuria UAB „Vilniaus energijai“ 15 metų terminui buvo perduotos valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto teikimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklų“ turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinamus. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. ieškovė nevykdė šilumos energijos teikimo veiklos, tai darė šilumos teikimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. pasibaigus nuomos sutarčiai, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos teikimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo 29 d. buvo pasirašytas turto priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį ieškovei buvo perleistos visos UAB „Vilniaus energijos“ turimos skolos. Reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017 m. birželio 15 d.
Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. kovo 30 d., o iki to UAB „Vilniaus energija“, tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklauso atsakovams: atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ buto dalis, kita ½ buto dalis pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso abiem atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu. Tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudarytos rašytinės Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau darytina išvada, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis), nes vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis ). Atsakovai naudojosi ieškovės teikiama energija, tačiau tinkamai su ieškove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. (UAB „Vilniaus energija“ veiklos vykdymo laikotarpis) ir už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (AB „Vilniaus šilumos tinklai“ veiklos vykdymo laikotarpis) susidarė 1 599,07 Eur įsiskolinimas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis).
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Pažymėtina, kad prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė už butui suteiktos energijos susidariusį įsiskolinimą prašo skolą iš bendraskolių priteisti dalimis. Kadangi, kaip minėta, įstatymas tokią diskrecijos teisę jai suteikia, darytina išvada, kad atsakovams pažeidus savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 1 599,07 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Įsiskolinimas iš atsakovų priteisiamas ieškovės pageidaujamu būdu, t. y. iš atsakovės K. M. 399,77 Eur, iš atsakovo R. M. 1 199,30 Eur.
CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas – 114,80 Eur (atitinkamai iš atsakovo R. M. -86,10 Eur, iš atsakovės K. M. – 28,70 Eur) už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už iš kiekvieno atsakovo priteistą sumą (t. y. iš atsakovės K. M. 428,47 Eur, iš atsakovo R. M. 1 285,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi priteistinos išlaidos – 39 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 1,68 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), iš viso – 41,55 Eur t. y. iš K. M. – 20,78 Eur ir iš R. M. -20,77 Eur.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš kiekvieno atsakovo, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 1 199,30 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų ir 30 euro centų) skolą, 86,10 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų ir 10 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 285,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,77 Eur (dvidešimties eurų ir 77 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 399,77 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 77 euro centų) skolą, 28,70 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir 70 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (428,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,78 Eur (dvidešimties eurų ir 78 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok