Civilinė byla Nr. e2-4427-727/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00324-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.1.; 1.3.5.2.; 1.3.5.7.; 1.3.5.9.; 1.3.5.9.; 1.3.6.1.; 1.3.9.2.2.; 1.3.7.2.4.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovei L. Č., jos atstovui advokatui Vidmondui Vėgeliui, valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotam asmeniui E. P.,

atsakovo valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui VĮ „Regitra“ ir pastarojo priešieškinį ieškovei dėl bazinio darbo užmokesčio nedidinimo neteisėtumo ir neišmokėtos jo dalies priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

L. Č.

Ieškovė L. Č. ieškinio pareiškime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad pas atsakovą (darbdavį) dirba nuo 2002 m. 2022 m. rugpjūčio 10 d. VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui pateikė prašymą (registracijos data 2022 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 2V-1736), kuriame rašė, jog susipažinusi su naująja darbo sutartimi (ji buvo skubiai teikiama pasirašyti darbdavio ir neįsigilinus pasirašyta nauja darbo sutarties redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d. vietoj 2002 m. sudarytos) pastebėjo, kad jos darbo užmokestis nėra padidėjęs. Pažymėjo, kad kitiems darbuotojams, dirbantiems tose pačiose pareigose darbo užmokesčiai buvo padidinti. Dėl to prašė darbdavio (atsakovės) raštu paaiškinti, kodėl darbo užmokestis nebuvo padidintas, nurodant konkrečias priežastis bei vidaus teisės aktus, kuriais buvo vadovautasi. 2022 m. rugsėjo 6 d. sulaukė atsakymo iš darbdavio, kuriame nurodyta, kad „nuo 2022 m. liepos 1 d. bazinis darbo užmokestis buvo peržiūrėtas ne visiems darbuotojams“. Viena iš darbuotojų grupių, kuriems nebuvo peržiūrėti atlygiai, tai darbuotojai, kurie yra padarę darbo pareigų pažeidimus ir 2022 m. liepos 1 d. turėjo galiojančius įspėjimus“. Iš tokio darbdavio atsakymo ieškovė (darbuotoja) suvokė, kad tai yra pagrindinė priežastis dėl ko jai apskritai nebuvo peržiūrimas atlyginimas. Taip pat darbdavio atsakyme nurodyta, „kad peržiūrint darbuotojų bazinį darbo užmokestį, buvo atsižvelgta į 2021 m. metinius darbuotojų vertinimo rezultatus, į darbuotojų įsitraukimą bei darbo kokybę ir į tai, kad metinio vertinimo formoje yra vadovo pastabų dėl darbo kokybės ir dėl gautų skundų, bei į tai, kad nepasiekta reikalaujamo orientacijos į kokybę kompetencijos lygio“. Pasak ieškovės šie atsakymo teiginiai prieštarauja anksčiau minėtai nuostatai, kad apskritai nebuvo peržiūrimas ieškovės (darbuotojos) bazinis darbo užmokestis. Pažymėjo, kad bazinis darbo užmokestis, nepagrįstai liko neperžiūrėtas, darbdaviui iš esmės motyvuojant tuo, kad 2022 m. liepos 1 d. ieškovė turėjo galiojanti įspėjimą už tariamai padarytą darbo pareigų pažeidimą, kuris skirtas 2021 m. gruodžio 17 d. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu. Pažymėjo, kad kitoms su ieškove gretimai dirbančioms tose pačiose pareigose darbuotojoms bazinis darbo užmokestis buvo peržiūrėtas ir nuo 2022 m. liepos 1 d. padidintas, nors jų darbo rezultatai pagal operacijų duomenis yra žymiai mažesni. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą kildina iš to, kad nepagrįstai nebuvo peržiūrimas bazinio darbo užmokestis, kas sukėlė nerimą dėl atliekamo darbo perspektyvų, neigiamus emocinius išgyvenimus viršijančius įprastų išgyvenimų lygį, pažemino darbinį orumą ir garbę, darbinę reputaciją prieš kolegas. Pažymėjo, kad dėl darbdavio nepagrįstų veiksmų pablogėjo ieškovės (darbuotojos) sveikata, dėl ko buvo kreiptasi į medicininę įstaigą.

Atsakovas VĮ „Regitra“ priešieškinio pareiškime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad ieškovė (darbuotoja) savo prašyme nenurodė nei įstatymo, nei atsakovo (darbdavio) vidaus norminių aktų normų, iš kurių ji kildina savo teisę ir atitinkamai darbdavio pareigą nuo 2022 m. liepos 1 d. padidinti darbuotojai darbo sutartimi numatytą bazinį darbo užmokestį, o taip pat nenurodė ir dydžio, kuriuo pasak ieškovės turėjo būti padidintas bazinis darbo užmokestis. Nurodė, kad tarp ieškovės (darbuotojos) ir atsakovo (darbdavio) 2022 m. birželio 22 d. pasirašytos naujos redakcijos darbo sutarties, kuri įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 1 d. (galioja iki šios dienos), 1.3 punktu yra nustatytas darbuotojos bazinis darbo užmokestis, kuris sudaro 1 277 Eur neatskaičius mokesčių. Pažymėjo, kad tokio dydžio bazinis darbo užmokestis ieškovei yra mokamas nuo 2022 m. liepos 1 d. Ankstesnėje darbo sutarties redakcijoje, kuri įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d. ir galiojo iki 2022 m. liepos 1d., taip pat buvo nustatytas 1 277 Eur dydžio bazinis darbo užmokestis, kas įrodo, kad 2022 m. birželio 22 d. pasirašytos naujos redakcijos darbo sutartimi ieškovei (darbuotojai) bazinis darbo užmokestis nebuvo sumažintas. Nurodė, kad darbo apmokėjimo sistema yra nustatyta VĮ „Regitra“ darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašu, kuris įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras su atsakovo (darbdavio) darbo taryba, 2022 m. kovo 1 d. buvo patvirtintas atsakovo valdybos. Aprašo 5.3 punktas nustato, kad bazinis darbo užmokestis – tai pastovus darbo užmokestis, nustatomas darbo sutartyje. Aprašo „BDU nustatymas“ pirmojo skirsnio 11 punktas nustato, kad bazinis darbo užmokestis nustatomas pagal pareigybių lygių matricoje nurodytą pareigybės lygį, aprašo 1 priede nurodytus bazinio darbo užmokesčio intervalus, atsakovo (darbdavio) įmonės finansines galimybes ir situaciją Lietuvos atlyginimų rinkoje. Tas pats aprašo punktas nustato, kad konkretus bazinio darbo užmokesčio dydis nustatomas darbo sutartyje, atsakovo įmonės generalinio direktoriaus ir darbuotojo susitarimu. Aprašo 11 punktas nustato, kad esant motyvuotam tiesioginio vadovo teikimui, bazinis darbo užmokestis gali būti peržiūrimas, aprašo 11.1 – 11.4 papunkčiuose nurodytais atvejais. Pažymėjo, kad ši aprašo norma numato darbdaviui – (atsakovui) teisę, bet ne pareigą peržiūrėti bazinius darbo užmokesčius, ir tik kai yra 2 sąlygos: 1) motyvuotas tiesioginio vadovo teikimas; 2) vienas iš aprašo 11.1 – 11.4 papunkčiuose nurodytų atvejų. Pažymėjo, kad nei aprašo 11 punktas, nei kita kuri aprašo norma nenustato, kad jei ir yra inicijuojama bei vykdoma bazinio darbo užmokesčio peržiūra, tokios bazinio darbo užmokesčio peržiūros pasėkoje bazinis darbo užmokestis privalomai turi būti padidintas ir kokiu dydžiu padidintas. Dėl šio, darbo sutartimi sulygtą bazinį darbo užmokestį atsakovas (darbdavys) turi diskrecijos teisę nuspręsti padidinti, esant apraše nustatytoms sąlygoms, arba jo nedidinti. Nurodė, kad jaunesniojo specialisto pareigybė yra 11 lygio, šios kategorijos darbuotojams minimalus bazinis darbo užmokestis yra 1 097 Eur. Tai rodo, kad darbo sutartimi nustatytas darbdavio bazinis darbo užmokestis (1 277 Eur) nėra mažesnis už darbuotojos pareigybės lygiui nustatytą minimalią bazinio darbo užmokesčio intervalo reikšmę, o ją viršija apie 20 proc., todėl nėra pagrindo privalomam ieškovės bazinio darbo užmokesčio didinimui pagal aprašo 14 punktą. Aprašu nustatyti bazinio darbo užmokesčio intervalai neprieštarauja jokiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Pažymėjo, kad pagal aprašo 11 ir 11.2 punktus, esant motyvuotam tiesioginio vadovo teikimui, bazinis darbo užmokestis gali būti peržiūrimas kartą per vienerius metus, atlikus darbuotojų veiklos vertinimą, vadovaujantis vertinimo aprašu. Nurodė, kad su vertinimo aprašu atsakovė buvo supažindinta 2021 m. liepos 10 d. Vertinimo aprašo 43 punkte nurodyta, kad „jeigu darbuotojas nesutinka su metinio ar pusmetinio pokalbio ar pagrindinių funkcijų atlikimo vertinimo rezultatais, jis turi galimybę įmonės generaliniam direktoriui per įmonėje naudojamą informacinę sistemą teikti laisva forma parašytą prašymą peržiūrėti vertinimo rezultatus, kuriame nurodo konkrečius argumentus, kodėl nesutinka su vertinimu“. Tokį prašymą darbuotojas turi pateikti per 5 darbo dienas nuo vertinimo pabaigos. Pažymėjo, kad ieškovė (darbuotoja) savo metinį vertinimą įkėlė 2022 m. birželio 23 d., kas rodo, kad ji yra susipažinusi su šiuo vertinimu, ir jokių pastabų dėl šio metinio vertinimo apraše nustatyta tvarka nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės (darbuotojos) kompetencijų vertinimo formoje už 2021 m. vadovas nurodė, kad darbuotoja stengiasi vykdyti jai pavestas užduotis, bet ne visada jas pavyksta įgyvendinti iki galo, kad buvo gauti 3 skundai ir pagal vieną iš jų nustatyta, jog ieškovė klaidingai informavo klientą apie tai, ką reikia daryti norint susigražinti vairuotojo pažymėjimą. Šių nurodytų aplinkybių pagrindu metinio vertinimo metu darbuotojos tiesioginis vadovas jos darbo funkcijų vykdymą laikė nepakankamai kokybišku ir jos orientacijos į kokybę lygį pagrįstai įvertino 1 iš 2 balų. Atsižvelgdamas į šį ieškovės (darbuotojos) orientacijos į kokybę vertinimą ir pasinaudodamas darbdavio diskrecijos teise spręsti dėl bazinio darbo užmokesčio didinimo ar nedidinimo, atsakovas (darbdavys) nusprendė nedidinti su ieškove sudaryta darbo sutartimi nustatyto jos bazinio darbo užmokesčio nuo 2022 m. liepos 1 d. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomu neturtinės žalos atlyginimu, kadangi atsakovas (darbdavys) nedidindamas darbuotojos bazinio darbo užmokesčio nuo 2022 m. liepos 1 d., neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Pažymėjo, kad neturtinę žalą ieškovė kildina bendro pobūdžio teiginiais, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir išgalvoti.

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Sutinkamai su DK 231 str. 4 d. nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 str. 7 d.).

Byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio, bazinės jo dalies skaičiavimo teisėtumo ir neišmokėtos jo dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Susipažinus su ieškinio ir priešieškinio turiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išklausius šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais ir tenkinti jos reikalavimus.  

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnių praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016).

Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis reglamentuoja neturtinės žalos atlyginimą ir neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais.

DK 24 straipsnio nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2002 m. gruodžio 30 d. su ieškove buvo sudaryta neterminuota Darbo sutartis Nr. 326, registratorės pareigose. 2018 m. lapkričio 21 d. priedu prie darbo sutarties Nr. 326, nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojai buvo nustatytas 1 277 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Nustatyta, kad tarp ieškovės (darbuotojos) ir atsakovo (darbdavio) 2022 m. birželio 22 d. buvo pasirašyta naujos redakcijos darbo sutartis, kuri įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 1 d., pareigos – jaunesnysis specialistas. Darbo sutarties 1.3 punkte yra nustatytas darbuotojos bazinis darbo užmokestis, kurį sudaro 1 277 Eur neatskaičius mokesčių. Iš šių duomenų nustatyta, kad ieškovei nuo 2019 metų bazinis darbo užmokestis nekito.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VĮ „Regitra“ darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) , patvirtintas Valstybės įmonės „Regitra“ valdybos 2022 m. kovo 1 d. protokolu Nr. 2V-455, taikomas visiems darbuotojams. Aprašo 5.3 punktas nustato, kad bazinis darbo užmokestis – tai pastovus darbo užmokestis, nustatomas darbo sutartyje. Pirmajame aprašo skirsnyje „BDU nustatymas“, 11 punktas nustato, kad bazinis darbo užmokestis nustatomas pagal pareigybių lygių matricoje nurodytą pareigybės lygį, aprašo 1 priede nurodytus bazinio darbo užmokesčio intervalus, įmonės finansines galimybes ir situaciją Lietuvos atlyginimų rinkoje. Iš to pačio aprašo punkto nustatyta, kad konkretus bazinio darbo užmokesčio dydis nustatomas darbo sutartyje, įmonės generalinio direktoriaus ir darbuotojo susitarimu. Taip pat nustatyta, kad šiame apraše nurodyta, jog esant motyvuotam tiesioginio vadovo teikimui, bazinis darbo užmokestis gali būti peržiūrimas, aprašo 11.1 – 11.4 papunkčiuose nurodytais atvejais,  t. y. perkėlus darbuotoją į kitas pareigas ir (ar) pasikeitus darbuotojo pareigybės lygiui; kartą per vienerius metus, atlikus darbuotojų veiklos vertinimą, vadovaujantis vertinimo aprašu; siekiant suvienodinti naujai priimto darbuotojo atlygį su kitų to paties lygio darbuotojų atlygiu, kai naujai priimtas darbuotojas jam paskirtus darbus geba atlikti savarankiškai ir kokybiškai; siekiant išlaikyti įmonei didelę pridėtinę vertę kuriantį darbuotoją ar kvalifikuotą tam tikros srities specialistą, kai jų trūksta Lietuvos darbo rinkoje. Dėl išdėstyto akivaizdu, kad sutartimi sulygtą bazinį darbo užmokestį atsakovas (darbdavys) turi diskrecijos teisę nuspręsti padidinti, esant apraše nustatytoms sąlygoms, arba jo nedidinti. Sutiktina su atsakovo (darbdavio) pozicija, kad aprašo 11 norma numato darbdaviui – (atsakovui) teisę, bet ne pareigą peržiūrėti bazinius darbo užmokesčius, ir tik kai yra 2 sąlygos: 1) motyvuotas tiesioginio vadovo teikimas; 2) vienas iš aprašo 11.1 – 11.4 papunkčiuose nurodytų atvejų. 

Remiantis DK 34 straipsnio 3 dalimi Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas. DK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema. Iš 2022 m. birželio 22 d. naujos redakcijos darbo sutarties nustatyta, kad ieškovės pareigybė yra jaunesnioji specialistė, kuri yra 11 lygio. Iš valstybės įmonės „Regitra“ darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo aprašo 1 priedo nustatyta, kad šios kategorijos darbuotojams minimalus bazinis darbo užmokestis - 1 097 Eur, maksimalus – 1 579 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovei nustatytas bazinis darbo užmokestis yra 1 277 Eur, kas rodo, kad jos atlyginimas yra didesnis negu 11 lygio pareigybei. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės (darbuotojos) kompetencijų vertinimo formoje už 2021 m. tiesioginis vadovas A. Š., skiltyje „bendrosios kompetencijos orientaciją į kokybę“ pateikė komentarą, kad darbuotoja stengiasi vykdyti jai pavestas užduotis, bet ne visada jas pavyksta įgyvendinti iki galo, kad buvo gauti 3 skundai ir pagal vieną iš jų nustatyta, jog ieškovė klaidingai informavo klientą apie tai, ką reikia daryti norint susigražinti vairuotojo pažymėjimą. Šių nurodytų aplinkybių pagrindu metinio vertinimo metu darbuotojos tiesioginis vadovas A. Š. ieškovės darbo funkcijų vykdymą laikė nepakankamai kokybišku ir jos orientacijos į kokybę lygį įvertino 1 iš 2 balų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad su valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. (1.1E)-V-126 (Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. nauja redakcija), ieškovė buvo supažindinta 2021 m. liepos 10 d. Remiantis aprašo 43 punktu nurodyta, kad „jeigu darbuotojas nesutinka su metinio ar pusmetinio pokalbio ar pagrindinių funkcijų atlikimo vertinimo rezultatais, jis turi galimybę įmonės generaliniam direktoriui per įmonėje naudojamą informacinę sistemą teikti laisva forma parašytą prašymą peržiūrėti vertinimo rezultatus, kuriame nurodo konkrečius argumentus, kodėl nesutinka su vertinimu“. 43.1 papunktyje nurodyta, kad prašymas turi būti pateiktas per 5 darbo dienas nuo metinio ar pusmetinio pokalbio ar pagrindinių funkcijų atlikimo vertinimo pabaigos. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad savo metinį vertinimą ieškovė į sistemą įkėlė 2022 m. balandžio 23 d., teisminio nagrinėjimo metu jokių pastabų dėl šio metinio vertinimo apraše nustatyta tvarka nepateikė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. P-256 „Dėl L. Č. darbo pareigų pažeidimo“ 2 punkte užfiksuotas L. Č. darbo pareigų pažeidimas, kuris padarytas 2021 m. gruodžio 16 d., drausminio poveikio priemonių nebuvo skirta.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 10 pateikė prašymą VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui V. D., prašydama paaiškinti, kodėl jai nebuvo darbo užmokestis padidintas, prašydama nurodyti konkrečias priežastis bei vidaus teisės aktus, kuriais vadovautasi. Iš darbdavio atsakymo „Dėl Jūsų 2022 m. rugpjūčio 13 d. prašymo Nr. 2V-1736“, nustatyta, kad darbo užmokestis įmonės darbuotojams yra nustatomas vadovaujantis minėtu aprašu (VĮ „Regitra“ darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybės įmonės „Regitra“ valdybos 2022 m. kovo 1 d. protokolu Nr. 2V-455). Darbdavio atsakyme nurodyta, kad peržiūrint darbuotojų bazinį darbo užmokestį, buvo atsižvelgiama į 2021 m. metinių darbuotojų vertinimo rezultatus, į darbuotojų įsitraukimą bei darbo kokybę. Taip pat nurodyta, kad ieškovės (darbuotojos) metinio vertinimo formoje yra vadovo pastabų dėl darbo kokybės, gautų skundų, nepasiekto reikalaujamo orientacijos į kokybę kompetencijos lygio bei įsakymu darbuotoja yra pripažinta padariusi darbo pareigų pažeidimą, dėl to bazinis darbo užmokestis nuo 2022 m. liepos 1 d. nebuvo peržiūrėtas.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, į aptartas darbo teisės normas bei į darbdavio vidinius aprašus, teismas konstatuoja, kad atsakovas (darbdavys)  turi diskrecijos teisę nuspręsti padidinti ar nedidinti darbuotojams bazinį darbo užmokestį, esant apraše nustatytoms sąlygoms. Už darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, kuris nustato darbų atlikimo tvarką, darbuotojo darbo krūvį, jo paskirstymą, atlikimo tvarką bei priima tai reglamentuojančius vietinius teisės aktus, tame tarpe ir su atlygio politika susijusius. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, nustatyti jam skirtą darbo užmokestį. Darbdavio diskrecijos teisė nuspręsti dėl darbo užmokesčio darbuotojui nustatymo. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovės darbo užmokestis nėra minimalus, pagal jos 11 pareigybei priskirtina intervalą, o nepadidintas ieškovei bazinio darbo užmokesčio dydis, kaip norėtų darbuotoja, dar nereiškia darbdavio pažeidimų.

Kadangi netenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl padidintos bazinės darbo užmokesčio dalies nustatymo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl padidinto darbo užmokesčio skirtumo išieškojimo.

Dėl neturtinės žalos.

DK 218 str. 2 d. ir DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pastebėtina, jog asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas.

Ieškovė neturtinę žalą kildina iš to, kad jai nebuvo peržiūrėtas ir pakeltas bazinis darbo užmokestis, kaip pati nurodė teisminio nagrinėjimo metu dėl visos šios vykstančios situacijos, kurios pasekmė sveikatos problemų atsiradimas. Teismui nenustačius darbdavio kaltės, pagrindo tenkinti šį darbuotojos reikalavimą, nėra.

Akcentuotina ir tai, kad klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo darbuotoja DGK nekėlė, vadinasi nelaikė, jog tokia žala patirta. Akcentuotina taip pat ir tai, kad darbuotojui kyla tam tikrų pasekmių atsiradimo rizika nusprendus bylinėtis su darbdaviu. Ieškovė pati iškėlė ginčą, kiek subjektyviai ir gana hipotetiškai bei deklaratyviai kalbėdama apie savo galimą teisių pažeidimą, kuris nepasitvirtino.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teismas nepasisako plačiau dėl DGK sprendimu konstatuotos aplinkybės ir į darbdavį nukreipto įpareigojimo konsultuotis su darbuotojų atstovais, pašalinti darbo apmokėjimo sistemoje esančius norminių teisės aktų prieštaravimus, nes tai nebuvo darbuotojo inicijuoto ginčo dalyku, DGK, teikdama tokį įpareigojimą darbdaviui išėjo už inicijuoto prašymo (reikalavimo) ribų ir faktiškai tokio įpareigojimo, kaip savarankiško turinio ginčo dalyko, teikti įmonei negalėjo. Neinicijavus tuo paremto ginčo, jis ir negalėjo būti svarstomas, juolab tai tam tikro kolektyvinio, o ne individualaus ginčo aspektas.

Procesiniai klausimai.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Išnagrinėjęs bylą dėl ginčo dėl darbo teisės iš esmės pagal abiejų ginčo šalių ieškinius, teismas faktiškai netenkino darbuotojos ieškinio, o darbdavio priešieškinį byloje tenkino, faktiškai pripažindamas darbuotojos DGK reikštą prašymą nepagrįstu ir jį atmesdamas. Todėl atsakovas įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, o ieškovė ne (CPK 98 str.). Pagal bylos duomenis atsakovo patirtas advokato pagalbos išlaidas sudaro 3 385 Eur ir 105 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad byla savo esme ir turiniu nėra sudėtinga, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, specialių žinių reikalingumo joje nėra, ginčą inicijavusi ir jį pralaimėjusi šalis yra darbuotoja, kuri pagal teismų formuojamą praktiką laikytina silpnesne ir labiau finansiškai pažeidžiama šalimi, teismas mažina atsakovui tenkančių atlyginti advokato pagalbos išlaidų sumą iki 1 500 Eur.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Sutinkamai su DK 231 str. 7 d. DGK sprendimas pripažintinas netekusiu galios.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti – atmesti L. Č. individualaus darbo ginčo byloje teiktą prašymą visa apimtimi.

Išieškoti iš ieškovės L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Valstybės įmonės „Regitra“, j. a. k. 110078991, naudai 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-18862/2022 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Natalija Daškovienė