Civilinė byla Nr.3K-3-212/2007 Procesinio
sprendimo kategorija 30.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos
pirmininkė), Juozo Šerkšno ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-jo
apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims Vilniaus
apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių
inspekcijai, VĮ Registrų centras dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. A. nurodė, kad jam asmeninės
nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini). Namų valda buvo privatizuota pagal jo sutuoktinės O. A.
1992 m. kovo 23 d. prašymą. Valdos ribos ir plotas buvo nustatyti Vilniaus
miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 113V „Dėl privačių
namų valdų ((duomenys neskelbtini) ir kt.) ribų nustatymo (duomenys
neskelbtini) seniūnijoje“ 17 punktu. Šio sprendimo pagrindu buvo priimtas
Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 554-01
„Dėl namų valdų žemės sklypų Vilniaus mieste pardavimo pil. O. A.,
J.L. Z. ir S. K.“, o 1997 m. birželio 3 d. su O. A. buvo
sudaryta Valstybinės žemės (miško) pirkimo-paravimo sutartis Nr. PO1197-13322,
pagal kurią ji įsigijo minėtą namų valdą asmeninėn nuosavybėn. 1999 m. vasario
26 d. notariškai patvirtinta sutartimi (reg. Nr. 51326) namų valdos žemės
sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus pastatus bei kiemo
įrenginius O. A. padovanojo jam (ieškovui). Namų valda buvo suformuota ir
parduota vadovaujantis tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d.
nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai
pardavimo ir nuomos“ nuostatomis. Šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės
sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos (toliau – Tvarka) 4
punkte buvo nustatyta, kad parduodami faktiško dydžio namų valdų žemės sklypai,
tačiau Vilniaus mieste jie negali būti didesni kaip 0,2 ha. Faktiškas privačių namų
valdos sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų
duomenis. Jeigu valdos sklypas didesnis kaip 0,2 ha, tai šio sklypo techninės
apskaitos bylos plano kopijoje pažymima parduodamoji (0,2 ha) ir išnuomojamoji
(viršijanti 0,2 ha) sklypo dalys. Kadangi namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini), techninės apskaitos bylos duomenimis, yra 0,2970 ha, tai
parduodant namų valdą buvo pritaikyti minėti apribojimai ir suformuota 0,2 ha
namų valda, o likusi 0,0970 ha dalis išnuomota, apie ką liudija pridedami
Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimai, mokėjimo kvitai, žemės mokesčio
deklaracijos ir ištrauka iš kadastrinio žemėlapio. Taigi visą laiką nuo 1997 m.
birželio 3 d. namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jis
(ieškovas) faktiškai naudojasi 0,2970 ha namų valdos žemės sklypu, už
plotą, viršijantį 0,2 ha, mokėdamas žemės nuomos mokestį. Tačiau, ieškovo
teigimu, dėl minėtų apribojimų susiklostė situacija, kad jam priklausantis
ūkinis pastatas (pagrindinio pastato priklausinys) atsidūrė už jam asmeninės
nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų. 2004 m. lapkričio 18 d.
pakeitus 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 260, juo
patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte buvo nustatyta, kad jeigu
naudojamas namų valdos žemės sklypas yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha ir
0,3 ha, gyvenamojo namo savininko (bendraturčio) pageidavimu parduodamo
namų valdos žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas,
bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha ir 0,4 ha, jeigu tos žemės
sklypo dalies, pagal detalųjį planą suformavus atskirą atidalijamą žemės
sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės
poreikiams. Remdamasis šiomis nuostatomis, 2004 m. balandžio 14 d. jis
(ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti
jam visą faktiškai naudojamą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini),
žemės sklypo plotą, t. y. likusius 0,0970 ha. Vilniaus miesto
žemėtvarkos skyrius šį prašymą persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamentui dėl sklypo ribų ir ploto
pakoregavimo bei suformavimo pagal inventorinės bylos duomenis, tačiau Miesto
plėtros departamentas 2004 m. gegužės 20 d. raštu
Nr. (28)-51-3940 atsisakė tenkinti šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad
LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Tvarka
nereglamentuoja papildomų faktiškai naudojamų sklypų pardavimo ir kad papildomi
sklypai formuojami bei jų kaina nustatoma vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m.
birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės
žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Pagal šį nutarimą laisvos valstybinės žemės
sklypai parduodami už kainą, paskaičiuotą atsižvelgiant į gretimų sklypų
vidutinę rinkos vertę, greta jų esančių sklypų savininkams tik tuo atveju, kai
yra parengtas teritorijos detalusis planas ir joje nenumatyta (negalima) suformuoti
naujų žemės sklypų. Taip pat buvo pasiūlyta rengti teritorijos detalųjį planą arba
klausimą spręsti teisme. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, jis (ieškovas)
kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir į Nacionalinę žemės
tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos. Vilniaus apskrities viršininkas 2004
m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (30/31)-A20-618 atsakė, kad visus būtinus
šio klausimo sprendimo veiksmus Vilniaus apskrities viršininko administracija
atliko. Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detalus planas
nėra parengtas, todėl Vilniaus apskrities viršininkas neturi pagrindo atlikti
jam priskirtus teritorijų planavimo priežiūros veiksmus. Nacionalinė žemės
tarnyba 2004 m. spalio 13 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-A-I131-1149 nurodė, kad
jeigu ieškovui priklausantis ūkinis pastatas yra įregistruotas kaip atskiras
nekilnojamojo turto objektas, jo eksploatavimui turėtų būti suformuotas
atskiras žemės sklypas, kurį ieškovas turėtų teisę įsigyti pagal LR Vyriausybės
1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas. Ieškovo teigimu, Vilniaus
savivaldybės administracija įpareigotina tenkinti jo prašymą, nes Miesto
plėtros departamentas nepagrįstai prašomą parduoti namų valdos žemės sklypo
dalį traktuoja kaip laisvą (papildomą) valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp
privačių žemės sklypų. Likusi sklypo dalis (0,0970 ha) laikytina naudojamu
sklypu ir yra privatizuotina kaip naudojamas žemės sklypas pagal LR Vyriausybės
1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas. Sklypo kaina negali būti
skaičiuojama pagal gretimų sklypų vidutinę rinkos vertę, nes tokia kaina
taikoma tik laisviems valstybinės žemės sklypams. Reikalavimas rengti detalųjį
planą taip pat yra nepagrįstas, nes LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime
Nr. 260 nereikalaujama rengti teritorijos detalųjį planą parduodant
naudojamą namų valdos žemės sklypą. Pagal šiuo nutarimu patvirtintų Taisyklių
15 punktą užtenka, kad būtų parengtas parduodamo žemės sklypo planas,
nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, urbanistiniai-architektūriniai
apribojimai, servitutai, apskaičiuota žemės sklypo vertė. Ieškovas prašė teismo
įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyti
neprivatizuotos naudojamos 0,0970 ha dalies namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), ribas, plotą ir naudojimo sąlygas pagal inventorinės bylos
duomenis bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių
statinių, vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260
„Dėl naudojamų kitos pasirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“
nuostatomis kaip naudojamam žemės sklypui.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006
m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino. Remdamasis 1995 m. namų valdos,
esančios (duomenys neskelbtini), inventoriniu planu, techninės apskaitos
kortele, topografinio planšeto 208-A-11 ištrauka, ieškovo atstovo
paaiškinimais, kad ginčo žemėje yra sodas ir daržai, žemės sklypo planu, 1997
m. vasario 24 d. suderintu su Vilniaus apskrities viršininko administracija,
kuriame nurodyta, kad ginčo žemė yra nuomojama, ir už šiuo metu ieškovo
privačios nuosavybės teise turimos namų valdos ribų yra likęs pastatas, plane
pažymėtas indeksu 1J1m, teismas darė išvadą, kad ginčo žemė yra naudojama ir
nėra laisva (LR žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Ieškovui nuosavybės teise
priklausantis pastatas, esantis už privatizuotos namų vados dalies, viešo
registro pažymėjimo duomenimis, yra ūkinės paskirties, todėl ir dėl šios priežasties,
teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo laikyti ginčo žemę laisva valstybinio
fondo žeme. Kadangi namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini), techninės apskaitos bylos duomenimis, yra 0,2970 ha, tai
parduodant namų valdą, buvo pritaikyti LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu
Nr. 987 patvirtintos Tvarkos 4 punkte nustatyti apribojimai ir
suformuota 0,2 ha namų valda, o likusi 0,0970 ha dalis išnuomota. Pastarąją
aplinkybę patvirtina ir žemės sklypo planas, kuriame yra nurodyta išnuomojama
žemės sklypo dalis. Rašytinės nuomos sutarties nebuvimas nepaneigia ieškovo
ginčo žemės teisėto naudojimosi fakto (LR žemės įstatymo 2 straipsnis). Teisę
įsigyti papildomą, jo faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą ieškovui suteikia
LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, taip pat ieškovo kreipimosi
dėl ginčo žemės pardavimo metu galiojusiu LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d.
nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 6 punktas. Pripažindamas
nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas, norėdamas šiuo metu įsigyti didesnį
(iki 0,3 ha), t. y. faktiškai naudojamą namų valdos sklypą, turi
nuginčyti Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 113V
„Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini)ir kt.) ribų nustatymo (duomenys
neskelbtini) seniūnijoje“ ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį,
t. y. atstatyti pradinę padėtį, ir taip pašalinti visas kliūtis parduoti
ieškovui iš naujo 0,2970 ha dydžio namų valdos žemė sklypą, teismas pažymėjo,
kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės
sklypo padidinimo, vėliau – į atsakovą dėl jo faktiškai naudojamo, namų valdos
techninės apskaitos byloje pažymėto žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo,
remdamasis LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir LR
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 4 punkte
(nuo 2004 m. lapkričio 18 d. – Taisyklių 5 punkte) jam įtvirtinta teise įsigyti
naudojamą žemės sklypą ir neviršydamas įstatyme leidžiamo dydžio (iki 0,3 ha).
Atsakovui atsisakius atlikti minėtame LR Vyriausybės nutarime jo kompetencijai
priskirtus veiksmus, susijusius su ieškovo pageidaujamos pasididinti ginčo
žemės ribų ir ploto nustatymu, vertės paskaičiavimu, naudojimo sąlygų nustatymu,
ieškovas realiai neteko teisės įgyti nuosavybėn jo faktiškai naudojamą, namų
valdo techninės apskaitos byloje pažymėtą žemės plotą. Teismas taip pat nurodė,
kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), buvo suformuota ir
parduota vadovaujantis tuo metu galiojusiu LR Vyriausybės 1995 m. liepos
17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai
pardavimo ir nuomos“, kuriuo patvirtintos Tvarkos 4 punkte buvo nustatyta, kad
jeigu namų valdos sklypas yra didesnis kaip 0,2 ha, tai šio sklypo techninės
apskaitos bylos plano kopijoje pažymima parduodamoji (0,2 ha) ir išnuomojamoji
(viršijanti 0,2 ha) sklypo dalys. Iš šios nuostatos, teismo nuomone, seka, kad
ginčo žemė nėra laikytina atskiru žemės sklypu, todėl, padidinant namų valdą,
detalusis planas nėra reikalingas (LR teritorijų planavimo įstatymo
22 straipsnio 1 ir 4 dalys, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu
Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 3 ir 15 punktai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-jo
apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovo
apeliacinį skundą atmetė. Spręsdama dėl likusio neprivatizuoto 0,0970 ha ploto ginčo
namų valdos žemės sklypo teisinio statuso, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo vertinimu, kad po privatizavimo ši neprivatizuota namų
valdos žemės sklypo dalis netapo laisva valstybine žeme, o liko naudojama namų
valdos sklypo žeme. Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini),
savininkų inventorizacinės bylos duomenimis, namų valdai išskirtas žemės sklypo
plotas – 0,2970 ha – nesikeitė nuo 1955 metų. Ieškovo tvirtinimas, kad visas
namų valdai priskirtas žemės sklypas buvo nepertraukiamai naudojamas, byloje
nepaneigtas. Dovanojimo sutartimi ieškovui buvo padovanotas ir ūkinis pastatas,
inventorizacinėje byloje pažymėtas indeksu 1J1m, kuris yra neprivatizuotoje namų
valdos žemės sklypo dalyje. Šią sklypo dalį ieškovas naudoja nuosavo ūkinio
pastato išdėstymui. Nustačiusi, kad žemės nuomos mokesčio suma už 1997 metus
buvo paskaičiuota nuo 0,2970 ha, kad toks nuomos mokestis buvo mokamas ir po
namų valdos dalies privatizavimo, teisėjų kolegija laikė, kad mokesčių mokėjimo
faktas ir inventorizacinės bylos duomenys liudija, jog O. A. buvo
nuomojamas 0,2970 ha ploto žemės sklypas. Duomenų apie nuomos mokesčio mokėjimą
nuo 1998 metų nebuvimas, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neįrodo, kad
nuomos santykiai nutrūko, namų valdos savininkas atsisakė žemės sklypo dalies,
ginčo žemės sklypas buvo grąžintas valstybei ir turi būti naujai suformuotas,
išskirtas ieškovui ir parduotas jam kaip naujas valstybinės žemės sklypas.
Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą padarius pagrįstą
išvadą, kad ginčo žemės sklypas yra neprivatizuota namų valdos žemės sklypo
dalis. Privatizuojamas žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas,
O. A. buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d.
sprendimu Nr. 113V ir parduotas jai Vilniaus apskrities viršininko 1997 m.
balandžio 5 d. įsakymo Nr. 554-01 pagrindu, tačiau privatizuotino
žemės sklypo suformavimas, kolegijos nuomone, nereiškia, kad likusi žemės
sklypo dalis neteko savo teisinio statuso ir tapo laisvos valstybinės žemės
dalimi. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo nuomone, kad tik atsakovui atlikus ieškovo prašomus
veiksmus, Vilniaus apskrities viršininko administracija turės pagrindą spręsti
klausimus, susijusius su namų valdos padidinimu parduodant ieškovui likusią
neprivatizuotą namų valdos dalį.
III. Kasacinio skundo
dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto
2-jo apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį
panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas
grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė LR
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos
paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1, 3, 5, 9,
10, 15 ir 16 punktus, LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies
nuostatas bei nepagrįstai netaikė LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo
Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės
ūkio paskirčiai (veiklai)“ (šiuo nutarimu patvirtintos Tvarkos 2.1 ir 2.1.1
punktų). Šis netinkamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas,
kasatoriaus teigimu, lėmė procesinės teisės normų pažeidimą – aplinkybių,
būtinų nustatyti LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260
patvirtintų Taisyklių taikymui, nenustatymą, pripažinimą esmine aplinkybės
(likusios neprivatizuotos 0,0970 ha ploto ginčo namų valdos dalies faktinio
naudojimo), kuri neturi jokios reikšmės šių Taisyklių taikymui, byloje esančių
įrodymų (Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d. sprendimo
Nr. 113V) netinkamą vertinimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis,
185 straipsnis, 197 straipsnio 1 ir 2 dalys, 265 straipsnio 1 dalis,
270 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas
nenurodė konkrečių LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260
normų, teismo nuomone, taikytinų privatizuojant likusią namų valdos žemės
sklypo dalį (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas), todėl nėra aišku,
kaip reikėtų formuoti 0,0970 ha žemės sklypą ieškovui. Kasatoriaus teigimu, LR
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatose kalbama
apie namų valdas, o ne apie namų valdų dalis. Šiame nutarime ir juo
patvirtintose Taisyklėse nėra įtvirtinta galimybė nei formuoti pardavimui antrą
tos pačios namų valdos žemės sklypą, nei formuoti pardavimui namų valdos dalies
žemės sklypą. Vienintelė galimybė įsigyti kaip namų valdos žemės sklypą likusią
neprivatizuotą faktiškai naudojamą namų valdos dalį yra įtvirtinta LR
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių
10 punkte, kurio taikymui būtina nustatyti, kad žemės sklypas, užimtas
gyvenamojo namo priklausinių ir reikalingas jiems eksploatuoti, yra suformuotas
detaliuoju planu, bei kad statiniai, likę už privatizuotos namų valdos ribų,
yra gyvenamojo namo priklausiniai. Tokios aplinkybės skundžiamuose teismų
sprendime ir nutartyje nėra nustatytos, todėl laikyti, kad atsakovas pagal
Taisyklių 10 punktą yra įpareigotinas suformuoti 0,0970 ha žemės sklypą, kaip
naudojamą namų valdą, nėra jokio pagrindo. Dėl to, kasatoriaus manymu, ginčo
žemės, esančios už namų valdos, suformuotos Vilniaus miesto valdybos 1997 m.
sausio 23 d. sprendimu Nr. 113V, ribų, privatizavimas šiandien yra galimas
tik kaip privatizavimas naujo žemės sklypo pagal LR Vyriausybės 1999 m.
birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės
žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.
Atsiliepimais į
kasacinį skundą ieškovas J. A. ir tretysis asmuo Vilniaus apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir
skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus.
Ieškovas atsiliepime
nurodo, kad ginčo žemės sklypo naudojimo faktą patvirtina byloje esantys
rašytiniai įrodymai: kadastrinių matavimų planas, kadastro žemėlapio ištrauka,
Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, liudijantis apie ginčo žemės sklype
stovintį ūkinį pastatą. Aplinkybės, kad ginčo žemės sklype stovi jam (ieškovui)
asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas, atsakovas neginčija, todėl
visiškai nesuprantamas ir prieštaraujantis LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d.
nutarimo Nr. 692 2 punkto, nustatančio, kas laikoma naujais valstybinės
žemės sklypais, nuostatoms yra jo tvirtinimas, kad tai naujas, o ne naudojamas
namų valdos žemės sklypas. Jis (ieškovas) prašo suformuoti naudojamą namų
valdos (ne laisvos valstybinės žemės) žemės sklypą, o pagal LR teritorijų
planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį naudojamų žemės sklypų ribas ir plotą
galima keisti be detaliojo plano, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo
suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, todėl
kasatoriaus argumentas, kad, norėdamas privatizuoti tą valdos dalį, kurioje
stovi jam (ieškovui) priklausantis ūkinis pastatas, jis turėtų parengti
detalųjį planą, kaip to reikalaujama LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo
Nr. 260 2.7 punkte, yra nepagrįstas.
Trečiojo asmens
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime nurodoma, kad LR
Vyriausybė nustatė tvarką, kaip parduodamas sklypas, kuriame yra gyvenamojo
namo priklausiniai – šis sklypas prilyginamas namų valdos sklypui ir
parduodamas ta pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas (LR Vyriausybės
1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 10 punktas). Toks
sklypas nėra antras namų valdos sklypas, o tik jam prilyginamas. Ginčo žemės
sklype esantis ieškovo ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys. Bylą
nagrinėję teismai pagrįstai netaikė LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d.
nutarimo Nr. 692 nuostatų, nes ginčo žemės sklypas neatitinka šiame
nutarime nurodytų naujo žemės sklypo kriterijų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos
bylos aplinkybės
Ieškovo J. A. sutuoktinei O. A.
nuo 1986 m. spalio 9 d. priklausė namų valda, esanti (duomenys
neskelbtini), susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo
įrenginių ir naudojamo 0,2970 ha ploto žemės sklypo. Namų valdos žemės sklypas
buvo privatizuotas pagal O. A. 1992 m. kovo 23 d. prašymą. Privatizuojamos
namų valdos žemės sklypo plotas – 0,2 ha, vadovaujantis tuo metu galiojusio LR
Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės
žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, buvo
nustatytas Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d. sprendimo
Nr. 113V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini) ir
kt.) ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ 17 punktu.
Šio sprendimo pagrindu buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko 1997 m.
balandžio 5 d. įsakymas Nr. 554-01 „Dėl namų valdų žemės sklypų Vilniaus
mieste pardavimo pil. O. A., J.L. Z. ir S. K.i“, o 1997 m. birželio
3 d. su O. A. buvo sudaryta Valstybinės žemės (miško) pirkimo-paravimo
sutartis Nr. PO1197-13322, pagal kurią ji įsigijo minėtą namų valdą
asmeninėn nuosavybėn. 1999 m. vasario 26 d. notariškai patvirtinta sutartimi
(reg. Nr. 51326) namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), ir visus pastatus bei kiemo įrenginius O. A. padovanojo
ieškovui. Dovanojimo sutartimi ieškovui buvo padovanotas ir ūkinis pastatas,
inventorizacinėje byloje pažymėtas indeksu 1J1m, kuris yra neprivatizuotoje
namų valdos žemės sklypo dalyje. Šią žemės sklypo dalį ieškovas ir naudoja
nuosavo ūkinio pastato išdėstymui.
Ginčas tarp
šalių kilo dėl likusios namų valdos žemės sklypo dalies – 0,0970 ha –
pardavimo. Ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities
viršininko administraciją nustatyti šios neprivatizuotos naudojamos sklypo
dalies ribas, plotą ir naudojimo sąlygas pagal inventorinės bylos duomenis bei
apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių,
vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl
naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“
nuostatomis kaip naudojamam žemės sklypui. Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad
likęs neprivatizuotas 0,0970 ha žemės sklypas ieškovui nebuvo išnuomotas kaip
namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis, teigia,
jog ginčo žemės sklypo pardavimas yra galimas tik LR Vyriausybės 1999 m.
birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų
pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veikai)“ nustatyta tvarka.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas
patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to
kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais
keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Pagal LR žemės
reformos įstatymo 1 straipsnį šis įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir
žemės privatizavimo tvarką. Miestuose <...> fiziniams asmenims,
turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų
namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos
bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip
0,2 ha Vilniuje <...> ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose.
Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali būti
padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir
parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo
arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti
miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą
atidalijamą žemės sklypą (LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Ne
žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, įvertinimo ir mokėjimo už perkamą žemę
tvarką nustato Vyriausybė (LR žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3
dalys).
Bylą nagrinėję
teismai sprendime ir nutartyje nustatė, kad ieškovo namų valdai nuo 1986 m.
priklausė 0,2970 ha žemės sklypas. 1997 m. birželio 3 d. valstybinės žemės
pirkimo-pardavimo sutartimi šiai namų valdai buvo parduota 0,2 ha sklypo dalis,
o 0,0970 ha – išnuomota. Išnuomotoje žemės sklypo dalyje yra ieškovui
nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas. Teismai, įpareigodami atsakovą
nustatyti neprivatizuotos naudojamos 0,0970 ha dalies namų valdos sklypo ribas ir
plotą bei apskaičiuoti parduodamos žemės sklypo dalies vertę pagal LR
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos
paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas kaip
naudojamo žemės sklypo, nei šio nutarimo, nei LR žemės reformos įstatymo
nuostatų nepažeidė. Nustačius, kad ginčo žemės sklypo dalies pagal teritorijų
planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti visuomenės poreikiams ar
individualiai statybai ir kad šioje sklypo dalyje yra ieškovui nuosavybės teise
priklausantis ūkinis pastatas, minėta sklypo dalis gali būti ieškovui parduota
pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas, o
LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“
šiuo atveju netaikytinas, nes ieškovui parduotina žemės sklypo dalis neatitinka
naujam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų (Nutarimo Nr. 692 2.1
ir 2.1.1 punktai): naujas sklypas nesuformuotas pagal teritorijų detaliojo
planavimo dokumentus ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas kaip
valstybinės žemės sklypas.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad aplinkybė, jog didžioji žemės sklypo dalis (0,2 ha) ieškovui jau
anksčiau yra parduota, teisiškai netrukdo iš naujo suformuoti žemės sklypą ir į
jo plotą įskaičiuoti ieškovo naudojamą 0,0970 ha sklypo dalį, namų valdos žemės
sklypą formuojant pagal techninės apskaitos bylą. Teisėjų kolegija sutinka su
ieškovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad parduodant jam naudojamo sklypo
dalį, kurioje yra jo ūkinis pastatas, parduodamo sklypo detaliojo plano ruošti
nereikia, o viso sklypo (parduoto ir naudojamo) plotas formuotinas pagal LR
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintą Tvarką
(Taisykles).
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais
nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK
346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora
Staugaitienė
Juozas
Šerkšnas
Pranas
Žeimys