Civilinė byla Nr. 2T-15/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei R. D.,

atsakovo atstovui advokatui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Latvijos įmonės SIA „Bolderaja Ltd.“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. ZP-05-03 pagal ieškovo Latvijos įmonės SIA „Bolderaja Ltd.“ ieškinį atsakovui Lietuvos įmonei akcinei bendrovei ,,Klaipėdos mediena“ dėl 24262,85 Latvijos latų skolos, 642,63 Latvijos latų arbitražo teismo išlaidų bei 1213,14 Latvijos latų išlaidų, susijusių su bylos vedimu, priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas Latvijos įmonė SIA „Bolderaja Ltd.“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą (b.l. 37-42), kuriuo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos įmonės AB ,,Klaipėdos mediena“ priteista 24262,85 Latvijos latų skolos, 642,63 Latvijos latų arbitražo teismo išlaidų bei su bylos vedimu susijusios išlaidos – advokato honoraras 5 procentų dydžio nuo arbitražo  teismo priteistos sumos – 1213,14 Latvijos latų. Tuo pačiu prašymu pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo AB ,,Klaipėdos mediena“ atžvilgiu, nes priteista suma yra pakankamai didelė. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 72-73) atmetė pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad pareiškėjas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui būtinumo.

Atsakovas AB ,,Klaipėdos mediena“ atsiliepimu į prašymą (b. l. 77-84) prašo, ieškovo SIA „Bolderaja Ltd.“ pareiškimą atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo išlaidas susijusias su civilinės bylos Nr. 2T-104/2010 (2T-15/2011) nagrinėjimu. Atsakovo teigimu, kadangi Latvijos Respublika yra ratifikavusi Niujorko konvenciją ir yra šios konvencijos dalyvė, sprendžiant klausimą dėl sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, turi būti taikomos Komercinio arbitražo įstatymo ir 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo nuostatos. Remiantis Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad tuo atveju, kai arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo, tokio arbitražinio teismo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti. Arbitražiniu susitarimu (b.l. 52-54), šalys susitarė, kad šalių ginčas bus nagrinėjamas laikantis arbitražo procedūros, numatytos Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo reglamente. Arbitražinę bylą nagrinėjo bei sprendimą priėmė ir paskelbė arbitražo teismas, susidedantis iš vienos arbitrės. Dėl šios priežasties arbitražo teismo sudėtis ir arbitražo procesas neatitiko minėto reglamento 12 straipsnio reikalavimų, o kartu ir šalių arbitražinio susitarimo. Tokiu būdu atsakovas neteko galimybės būti išklausytas arbitražo teismo, susidedančio ne iš vieno, bet iš trijų arbitrų.

Kaip teigia atsakovas, arbitražinis teismas, priimdamas pavėluotai pateiktą ieškovo atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, nesilaikė sąžiningo  proceso  principų,  pažeidžiant   šalių  lygiateisiškumo  bei rungimosi  principus ir jais nesivadovavo. Atsakovas taip pat pažymi, kad buvo pažeistas tarptautinėje praktikoje nusistovėjęs principas, jog arbitražo sudėtyje negali būti vienos tautybės teisėjų, kai tos pačios tautybės yra ginčo pusės (ar jų atstovai). Dėl šių priežasčių sprendimas negali būti pripažintas pagal Niujorko konvencijos 5 straipsnio 2 dalies ir Komercinio arbitražo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

 

Prašymas netenkintinas.

Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. vasario 2 d. įsigaliojusi 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija) (LR CPK 810 str. 5 p.). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio pirmąją dalį arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos penktajame straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panašiai.

Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio antrosios dalies nuostatas, arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas gali atsisakyti pripažinti arbitražo teismo sprendimą, jei nustato, kad ginčo objektas pagal pripažįstančios valstybės įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalyku arba jei nustato, jog užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieštarautų pripažįstančios valstybės viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą tikrina teismas ex officio. Nagrinėjamu atveju, pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali būti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieštarautų pripažįstančios valstybės viešajai tvarkai.

Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio pirmoji dalis (Niujorko konvencijos V str. 1 d.) nustato, kad atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą galima, jeigu ginčo Šalis, prieš kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad: 1) arbitražinio susitarimo šalys pagal joms taikomą įstatymą buvo tam tikru mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal taikomąjį įstatymą, kurį ginčo šalys numatė savo sutartyje, o jei tokio nurodymo nėra, - pagal tos šalies, kur buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo paaiškinimų; arba 3) arbitražinio teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje. Jeigu nuostatos tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirtos nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatos arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo arba jei tokio susitarimo nėra, - tos valstybės, kurioje vyko arbitražas, įstatymų; arba 5) sprendimas šalims dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo priimtas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo ir Niujorko konvencijos taikymo praktiką aukščiau nurodytų pagrindų buvimą teismas tikrina tik ginčo šalies, prieš kurią arbitražo sprendimas yra nukreiptas, reikalavimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Latvijos įmonė SIA „Bolderaja Ltd.“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2007 m. gegužės 10 d. sutarties Nr. 123/2007/855/66 sudarytos tarp  SIA „Bolderaja Ltd.“ ir AB ,,Klaipėdos mediena“ nuorašą. Šios sutarties 8 punkte numatyta, kad visi ginčai, nesutarimai arba reikalavimai, kylantys iš šios sutarties arba susiję su ja ar jos pažeidimu, nutraukimu arba negaliojimu, turi būti sprendžiami Baltijos arbitražo ir susitaikymo teisme, Rygos mieste, pagal minėto teismo reglamentą (toliau – Reglamentas) ir Latvijos Respublikos įstatymus.

Atsakovas AB ,,Klaipėdos mediena“ su tokiu pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo ieškovo pareiškimo netenkinti. Savo prašymą atsakovas grindžia tuo, kad arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo, todėl tokio arbitražinio teismo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti. Atsakovo teigimu, ta aplinkybė, kad arbitražinę bylą nagrinėjo bei sprendimą priėmė ir paskelbė arbitražo teismas, susidedantis iš vienos arbitrės, vertintinas kaip Reglamento 12 straipsnio reikalavimų, o kartu ir šalių arbitražinio susitarimo pažeidimas.

Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais sutinka ir pažymi, kad iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog Baltijos Arbitražo ir taikos teismas 2009 m. gegužės 8 d. pranešime SIA „Bolderaja Ltd.“ ir 2009 m. gegužės 18 d. pranešime AB ,,Klaipėdos mediena“ pranešė, kad šalys pagal  reglamento 14 straipsnį iki 2009 m. birželio 8 d. turi susitarti dėl konkretaus trečiųjų teismo teisėjo iš trečiųjų teismo teisėjų sąrašo. Taip pat išaiškino, kad bet kuri iš šalių gali siūlyti kitai šaliai vieną arba keletą trečiųjų teismo teisėjų kandidatūrų. Jei šalys per trečiųjų teismo nustatytą terminą nesusitaria dėl konkretaus trečiųjų teismo teisėjo arba jei kuri nors iš šalių nenurodo pasirinkto trečiųjų teismo teisėjo, trečiųjų teismo teisėją skiria trečiųjų teismo prezidiumas. Tokiu būdu arbitražo teismas remdamasis minėtu Reglamento straipsniu šalims išaiškinimo tvarką dėl trečiųjų teismo teisėjo kandidatūrų siūlymo, kai šalys yra susitarusios, kad ginčą spręs vienas trečiųjų teismo teisėjas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys būtų sudariusios susitarimą dėl to, kad jų ginčą nagrinėtų vienas teisėjas (arbitras).  Reglamento 12 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad trečiųjų teismą, sprendžiant ginčą, sudaro trys teisėjai, jei šalys nėra susitarusios dėl kito trečiųjų teismo teisėjų skaičiaus. Reglamento 13 straipsnis nustato trečiųjų teismo teisėjų skyrimo tvarką ir šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali pateikti trečiųjų teismo teisėjų skyrimo tvarką. Jei šalys nėra susitarusios dėl trečiųjų teismo teisėjų skyrimo tvarkos, trečiųjų teismo teisėjai skiriami pagal trečiųjų teismo reglamentą iš trečiųjų teismo teisėjų sąrašo.

Byloje yra pateikta Baltijos arbitražo ir taikos teismo pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo 528 straipsnio 2 dalį trečiųjų teismo sprendimas įsigalioja priėmimo dieną, jis nėra skundžiamas ir dėl jo negalima įteikti protesto. Tai reiškia, kad šalys neturi galimybės skųsti priimto sprendimo, bei kitokiu būdu išreikšti nesutikimo ir dėl to, kad bylą nagrinėjo vienas arbitras. Atsakovo teigimu jis teismo posėdžio metu reiškė pastabas, kad nesilaikant Reglamento 12 straipsnio, ginčą nagrinėja ne trys teisėjai, o vienas, bet į tai nebuvo reaguota. Tačiau tai patikrinti nėra galimybės, nes nebuvo rašomas protokolas.

Baltijos sutaikymo ir arbitražo teismo pateiktoje pažymoje rašoma, kad šalys pasiūlė skirti trečiųjų teismą iš vieno trečiųjų teismo teisėjo tokiu būdu siūlydamos arbitrų kandidatūras, tačiau joms nesusitarus dėl konkretaus arbitro, Baltijos arbitražo ir taikos teismo prezidiumas paskyrė savo nuožiūra trečiųjų teismo teisėją A. R..

Ieškovas į bylą pateikė Baltijos arbitražo ir taikos teismui adresuoto rašto dėl trečiųjų teismo teisėjo skyrimo kopiją, kur nurodyta, kad tarp AB ,,Klaipėdos mediena“ ir SIA „Bolderaja Ltd.“ buvo pasiektas susitarimas bylą nagrinėti dalyvaujant vienam trečiųjų teismo teisėjui, tačiau nesusitarta dėl trečiųjų teismo teisėjo kandidatūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek šis raštas, tiek ir kiti į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad šalims nepavyko susitarti, nei dėl arbitrų skaičiaus, nei dėl konkrečių arbitrų kandidatūrų, nes minėtas raštas yra rašytas ieškovo, o apie rašte minimą šalių susitarimą dėl arbitrų skaičiaus nėra atsakovo patvirtinimo. Tai reiškia, kad Baltijos arbitražo ir taikos teismo prezidiumui paskyrus bylą nagrinėti vienam arbitrui buvo pažeistos Reglamento 12 straipsnio nuostatos numatančios, kad trečiųjų teismą, sprendžiant ginčą, sudaro trys teisėjai, jei šalys nėra susitarusios dėl kito trečiųjų teismo teisėjų skaičiaus, o kartu neatitiko šalių arbitražinio susitarimo.

Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieštarauja Niujorko konvencijos V straipsnio pirmos dalies d punktui, todėl  yra pagrindas atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti arbitražo sprendimą.

Dėl kitų atsakovo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes nustačius aukščiau įvardintą pažeidimą jie nebetenka reikšmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 ir 98 straipsniais, sprendžia, kad netenkinus pareiškėjo Latvijos įmonės SIA „Bolderaja Ltd.“ prašymo iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. AB ,,Klaipėdos mediena“ turėjo 5989,50 Lt  išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.1 b.l. 180-182) ir 823 Lt  išlaidų už vertimo paslaugas (t.1 b.l. 183-184).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir 814 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl skolos priteisimo.

Priteisti iš ieškovo Latvijos įmonės SIA „Bolderaja Ltd.“ atsakovui AB ,,Klaipėdos mediena“ 5989,50 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus ir penkiasdešimt centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 823 Lt  (aštuonis šimtus dvidešimt tris litus) išlaidų už vertimo paslaugas.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

 

 

Teisėjai                                                                                    Kazys Kailiūnas

 

Marytė Mitkuvienė

 

Donatas Šernas