Civilinė byla Nr. 2A-599-520/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.9 (S)
VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
kolegijos
teisėjai Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis,
sekretoriaujant
Julijai Štreimikienei,
dalyvaujant
ieškovui G. J. (G. J.),
ieškovo
atstovui advokatui Nikolajui Semionovui,
vertėjai
Olgai Vostrenkovai,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. (G.
J.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio
6 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio
kaltės pagal ieškovo G. J. (G. J.) ieškinį atsakovei T. L. ir pagal atsakovės T. L. priešieškinį,
n u s t a t ė:
Ieškovas G. J. kreipėsi
į teismą su ieškiniu ir prašė santuoką, 1993-08-28 sudarytą tarp jo ir
atsakovės T. L., nutraukti
dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę J., atsakovei – L., padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą,
t. y. automobilį Audi 100, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, kurios valst.
Nr. UD179, daiktus, kuriuos atsakovė išsivežė iš L. J. priklausančio namo, esančio Baltarusijoje,
iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip
pat daiktus, kurie liko nurodytame name ir bute. Nurodė, kad jo ir atsakovės
santuoka buvo įregistruota 1993-08-28, nepilnamečių vaikų neturi, santuoka
iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nuo 2004 m. ėmė kelti šeimyninius konfliktus,
nepadoriais išsireiškimais žemino jo garbę ir orumą, 2007 m. gruodžio mėn. atsakovė
savavališkai išsivežė iš jo motinos namo, esančio (duomenys
neskelbtini), Baltarusijoje, į Rusiją visus jų santuokoje įgytus
daiktus, gyvenimas kartu tapo neįmanomas, todėl 2008 m. sausį jis pradėjo gyventi atskirai. 2008-10-03
iš atsakovės telefono jam buvo atsiųsta trumpoji žinutė „Ožy Ninka tau pora“,
žodis „ožys“ yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, todėl buvo pažeminta jo
garbė. Atsakovė pažeidė CK 3.27, 3.28 str. įtvirtintas sutuoktinės pareigas,
todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, padalytinas santuokoje įgytas
turtas.
Atsakovė T. L. priešieškiniu
prašė santuoką, sudarytą su ieškovu G. J. (J.), nutraukti dėl ieškovo kaltės, po santuokos
nutraukimo jai palikti pavardę L., ieškovui – J.,
padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 10850 Lt, jos nurodytu būdu, jai asmeninės nuosavybės
teise priteisti 5425 Lt kompensaciją iš ieškovo už jam tenkantį turtą, iš viso
už 5425 Lt, priteisti jai iš ieškovo rentą po 800 Lt kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad šeima iširo dėl ieškovo neištikimybės.
Ieškovas nuo 2007 m. pavasario turėjo kitą moterį, nuo 2008 m. sausio mėn.
pradėjo gyventi atskirai. Jai nepriimtinas ieškovo požiūris į šeimą ir į
santuokinius santykius. Ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigą būti
ištikimam, lojaliam, nepalikti šeimos, prisidėti prie šeimos materialinio
išlaikymo. Kai ji sirgo, ieškovas neteikė jai pakankamos paramos, neskyrė
būtinų piniginių lėšų, paliko sergančią be lėšų, nesirūpino, nepalaikė
moraliai, todėl gyvenimas kartu tapo nebegalimas, o jos sveikata ženkliai
pablogėjo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos 2008-05-14 nustatė jai 50 proc. darbingumo lygį, t. y.
santuokos metu ji tapo neįgali. Kadangi gydymui, kuris truko ilgiau kaip 8
mėn., išleido visas santaupas, nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. balandžio
mėn. jos darbo užmokestis yra vidutiniškai 159 Lt per mėnesį, šiuo metu jos
finansinė padėtis yra itin bloga. Dėl to iš ieškovo, vadovaujantis CK 3.72
str., jai priteistinas išlaikymas. Nors jai nuosavybės teise priklauso butas,
tačiau jis yra vienintelis jos būstas ir gyvenamoji vieta, santuokoje ji su
ieškovu išgyveno 15 metų, ieškovo darbo užmokestis yra daugiau kaip 2500 Lt,
todėl ieškovas gali jai skirti rentą.
Bylos nagrinėjimo metu šalys 2009-10-27 sudarė taikos sutartį dėl
santuokoje įgyto turto padalijimo.
Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį
atmetė, priešieškinį tenkino, t. y. santuoką, sudarytą 1993-08-28 Ignalinos
rajono CMS tarp ieškovo G. J. (J.) ir atsakovės T. L., nutraukė dėl ieškovo kaltės,
įregistruojant ištuoką ieškovui paliko pavardę J.,
atsakovei – L., patvirtino taikos sutartį, šalių sudarytą
2009-10-27 dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, civilinės bylos dalį dėl
turto padalijimo nutraukė, grąžino ieškovui 465,23 Lt žyminio mokesčio už turto
padalijimą, priteisė iš atsakovės 102,08 Lt valstybei žyminio mokesčio už turto
padalijimą, priteisė atsakovei iš ieškovo išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį iki 2011-05-12, pradedant
mokėti 2009-11-06, priteisė iš ieškovo 1275,70 Lt bylinėjimosi išlaidų (123 Lt
žyminio mokesčio, 5,70 Lt banko komisinio mokesčio ir mokesčio už dokumento
parengimą, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 147 Lt išlaidų už
dokumentų vertimą) atsakovei, 180 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą
bei 23,55 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 1993-08-28 Ignalinos rajono CMS ieškovas G. J. ir atsakovė T. L. sudarė santuoką, po
santuokos sudarymo atsakovė pasirinko ieškovo pavardę J.,
kurią pasikeitė 2007-12-22 atgal į ikisantuokinę pavardę L.. Po
santuokos sudarymo šalys gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise
priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini),
nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovas dirba VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje,
jo vidutinis darbo užmokestis yra 2330 Lt, ieškovo prašymu nuo 2006 m. birželio
mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. ieškovo darbo užmokestis buvo pervedamas į
atsakovės sąskaitą, Visagino miesto apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu ir
Vilniaus apygardos teismo 2009-09-29 nutartimi pripažinta, kad atsakovė buvo
neteisėtai atleista iš darbo. Atsakovei iki 2011-05-12 yra nustatytas 50 proc.
dalinis darbingumas. Ieškovas Visagino miesto apylinkės teismui pateikė skundą
privataus kaltinimo tvarka dėl atsakovės T. L. pripažinimo kalta, padarius BK 155 str. 2
d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau Visagino miesto apylinkės teismo
nuosprendžiu, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo
2009-09-01 nutartimi, T. L. buvo
išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios BK 155 str. 2 d. numatyto
nusižengimo požymių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, spręsdamas
ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vadovaudamasis CK
3.10, 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.60, 3.85, 3.92 str., teismų praktika tokios
kategorijos bylose, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, jog
nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad santuoka faktiškai iširo dėl kaltų
atsakovės T. L. veiksmų,
ieškovas neįrodė atsakovės kaltės. Teismas, vadovaudamasis CPK 182 str. 2 p., 279
str. 4 d., nurodė, kad aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu,
yra prejudicinės, turinčios res judicata
galią, todėl nepripažino, jog atsakovės ieškovui atsiųsta žinutė „Ožy Ninka tau
pora“ įžeidė ieškovą, kaip sutuoktinį. Teismas, atsižvelgdamas į šalių
tarpusavio santykius, susiklosčiusius iki dalies turto išvežimo, atmetė ieškovo
argumentus, kad atsakovė savavališkai išsivežė sutuoktiniams priklausiusį turtą
iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, kadangi padarė išvadą, jog
2007 m. rudenį šalys sprendė klausimą dėl šio turto padalijimo, ieškovas šio
argumento nebuvo nurodęs ieškinyje, neprašė padalyti to turto. Dėl to teismas sprendė,
kad santuoka tarp šalių nutrūko ne dėl šios aplinkybės. Teismas nurodė, kad ieškovas
pats nesielgė tolerantiškai, lojaliai, nerodė tarpusavio supratimo ir
savitarpio pagarbos, kadangi prieštaraudavo, jog atsakovė vyktų į Rusiją pas
dukrą, nors atsakovė skatino ieškovo bendravimą su vaikais iš ankstesnės
ieškovo santuokos. Teismas, vadovaudamasis sutuoktinių lygiateisiškumo
principu, sprendė, kad atsakovės neturtinės teisės vartoti ikisantuokinę
pavardę įgyvendinimas nėra pagrindas pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos
nutrūkimo, toks atsakovės elgesys nėra įžeidžiantis ieškovą. Teismas, įvertinęs
priešieškinyje nurodytus argumentus dėl ieškovo kaltės, byloje surinktus
įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 2008 m. sausio mėn. paliko šeimą,
šalių tarpusavio elgesį iki faktinio santuokos iširimo, ieškovo elgesį dėl
santuokos išsaugojimo, padarė išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovo
kaltės, nes ieškovas nebuvo lojalus, neteikė atsakovei moralinės ir
materialinės paramos, nesirūpino šeima, nevykdė kitų pareigų, tačiau kreipėsi į
teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka. Teismas nustatė šalių santuokos
metu įgytą turtą, patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį dėl turto
padalijimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei yra nustatytas 50
proc. darbingumas, atsakovė kas mėnesį gauna 390 Lt neįgalumo pensiją, iš viso
atsakovė kas mėnesį gauna 430,79 Lt, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės,
ieškovas yra sveikas ir darbingas, atsižvelgdamas į santuokos trukmę, įvertinęs
ieškovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, tai, kad ieškovas teikia 100 Lt paramą
pilnametei dukrai, studijuojančiai aukštojoje mokykloje, padarė išvadą, kad
atsakovei renta yra būtina, nes atsakovės įsidarbinimo galimybės yra labai
menkos, o ieškovas turi galimybę teikti tokią rentą. Dėl to, vadovaudamasis CK
3.72 str., teismas sprendė, kad yra tikslinga priteisti iš ieškovo buvusiai
sutuoktinei (atsakovei) išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis iki 2011-05-13. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai
patenkintų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų daliai.
Ieškovas D. J. apeliaciniu
skundu prašo sprendimą pakeisti, t. y. santuoką nutraukti dėl atsakovės T. L. kaltės, panaikinti
atsakovei iš jo priteistą išlaikymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo,
kad santuoka iširo dėl to, jog atsakovė nuo 2004 m. pradėjo kelti šeimyninius
konfliktus, nepadoriais išsireiškimais žemino jo garbę ir orumą, 2008-10-03 iš
atsakovės telefono jam buvo atsiųsta trumpoji žinutė „Ožy Ninka tau pora“,
žodis „ožys“ yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, todėl buvo pažeminta jo
garbė. Taip pat santuoka iširo ir dėl to, kad atsakovė nuo 2007 m. pradėjo
dažnai važinėti viena į Rusiją, nors tokių kelionių tikslas yra nežinomas, 2007
m. gruodžio mėn. pakeitė santuokinę pavardę į ikisantuokinę, savavališkai į
Rusiją išsivežė iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys
neskelbtini), Baltarusijoje, visus jų santuokoje įgytus daiktus, negrįžo
iš Rusijos. Atsakovė pažeidė CK 3.27, 3.28 str. įtvirtintas sutuoktinės
pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, padalytinas
santuokoje įgytas turtas. Vien tai, kad atsakovės veiksmuose siunčiant jam
įžeidžiančią žinutę nebuvo įrodyti baudžiamojo nusižengimo požymiai,
nepaneigia, jog atsakovė netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas. Išvada, kad jis
su atsakove 2007 m. rudenį susitarė dėl
bendrosios dalinės nuosavybės turto padalijimo, yra nepagrįsta, nes tokiems
susitarimams yra privaloma notarinė forma. Atsakovė išsiveždama esminę dalį
šeimos turto juo disponavo vienašališkai, nepasitarusi su juo, jam
nedalyvaujant ir nežinant, todėl pažeidė sutuoktinės pareigas rūpintis šeimos
turtu ir bendru sutarimu juo disponuoti. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei
išlaikymą, nes santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, atsakovės turtinė padėtis
yra pakankama, jog save išlaikytų, nedarbingumas nėra visiškas, todėl atsakovė gali
dirbti. Tačiau teismas visiškai neanalizavo atsakovės turtinės padėties,
neatsižvelgė į tai, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas. Taip pat
teismas nevertino, kad atsakovei Visagino miesto apylinkės teismo 2009-03-02
sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2009-09-29 nutartimi buvo priteista
4445,30 Lt išeitinė išmoka ir po 889,06 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo
2008-07-23 iki 2009-09-29, taip pat atsakovė gauna ir 430 Lt neįgaliojo
pašalpą. Kadangi atsakovei neįgalumas nustatytas iki 2011-05-12, tai atsakovė
kas mėnesį gauna po 1368 Lt. Atsakovė neįrodė, kad stengiasi susirasti darbą
pagal savo galimybes, atleidimo iš darbo byloje neprašė jos grąžinti į darbą,
todėl teismas be pagrindo priteisė atsakovei išlaikymą. Teismas padarė
nepagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes 2008 m. jis paliko
šeimą, pradėjo gyventi atskirai, neteikė atsakovei moralinės ir materialinės
paramos, pradėjo skyrybų procesą, kreipėsi privataus kaltinimo tvarka dėl
garbės ir orumo įžeidimo. Teismas neįvertino, kad atsakovė tuo metu jau
nebegyveno su juo, iš buto išsivežė dalį turto, buvo išvykusi į užsienį ir
negrįžo, pakeitė pavardę. Nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn.
jis visą savo atlyginimą pervesdavo atsakovei, tačiau atsakovė šias lėšas naudojo
išvykoms į Rusiją, šių išvykų tikslas jam nežinomas. Teismas nenurodė, kaip
pasireiškė moralinės paramos neteikimas atsakovei. Atsakovė iki 2008 m. liepos
mėn. dirbo, todėl ir nedarbingumo laikotarpiu gavo ligos pašalpas, teismui
nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė turėjo kokias nors gydymosi išlaidas.
Nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, teismas buvo
šališkas, nes nors jam buvo išaiškintos CPK 42 str. įtvirtintos jo teisės,
tačiau teisėja I. Vapsvienė neleido padaryti liudytojų apklausos protokolo
nuorašų motyvuodama tuo, kad su apklausos protokolu jis yra supažindintas. Be
liudytojų apklausos protokolo nuorašo jis negalėjo tinkamai pasirengti bylai.
Jis buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai, tačiau teismo pirmininkas pareiškimo
dėl nušalinimo netenkino ir nenurodė, ar jis turi teisę pasidaryti nuorašus, ar
teisėjos I. Vapsvienės kliudymas jam pasinaudoti šia teise yra teisėtas. Taip
pat buvo pažeistas CPK 170 str. 2 d., kadangi byloje nuo 2008-12-18 buvo
rašomas vieningas protokolas, su kuriuo nebuvo leidžiama susipažinti, buvo užkirstas
kelias susipažinti su liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais. Jis nežino,
kada ir kaip į bylą pateko rašytiniai įrodymai: Visagino miesto apylinkės
teismo 2009-03-02 sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2009-09-29 nutartis,
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-01
nutartis, apie kuriuos jis sužinojo tik iš teismo sprendimo. Dėl to buvo
pažeistas CPK 113 str. Teismas buvo šališkas vertindamas Vilniaus apygardos
teismo 2009-09-02 nutartį, nes atsižvelgė į tai, kad atsakovė iš darbo buvo
atleista neteisėtai, tačiau nevertino to, kad atsakovei buvo priteista solidi
kompensacija.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos
teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,
kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus,
daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovo
G. J. (J.)
ir atsakovės T. L. santuoka
iširo tik dėl ieškovo kaltės, kad ieškovas privalo teikti atsakovei išlaikymą
po 500 Lt kas mėnesį nuo 2009-11-06 iki
2011-05-12. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šalių
santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės sveikatos būklė ir
turtinė padėtis nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jai yra
reikalingas išlaikymas, kurį turi teikti buvęs sutuoktinis. Dėl to pirmosios
instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Byloje nustatyta, kad
1993-08-28 ieškovas G. J. ir
atsakovė T. L. sudarė
santuoką. Po santuokos sudarymo atsakovė pasirinko sutuoktinio (ieškovo)
pavardę (T. 1, b. l. 4). Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė. Atsakovė
2007-12-22 pakeitė savo pavardę į ikisantuokinę – L. (T. 1, b. l. 36). Ieškovas 2008-07-15 kreipėsi į
teismą su ieškiniu, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Savo
argumentus grindė tuo, jog atsakovė nuo 2004
m. ėmė kelti šeimyninius konfliktus, nepadoriais išsireiškimais žemino
jo garbę ir orumą, 2007 m. gruodžio mėn. atsakovė savavališkai išsivežė iš jo
motinos namo, esančio (duomenys neskelbtini),
Baltarusijoje, į Rusiją visus jų santuokoje įgytus daiktus, gyvenimas kartu
tapo neįmanomas, todėl 2008 m. sausį jis pradėjo gyventi atskirai. 2008-10-03
iš atsakovės telefono jam buvo atsiųsta rusų kalba trumpoji žinutė „Ožy Ninka
tau pora“, žodis „ožys“ yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, todėl tokiu būdu,
nors ir neviešai, buvo pažeminta jo garbė. Atsakovė byloje pareiškė
priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas
buvo neištikimas, nuo 2007 m. pavasario turėjo kitą moterį, nuo 2008 m. sausio
mėn. pradėjo gyventi atskirai, todėl ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio,
pareigą būti ištikimam, lojaliam, nepalikti šeimos, prisidėti prie šeimos
materialinio išlaikymo. Kai ji (atsakovė) sirgo, ieškovas neteikė jai
pakankamos paramos, neskyrė būtinų piniginių lėšų, paliko sergančią be lėšų,
nesirūpino, nepalaikė moraliai, todėl gyvenimas kartu tapo nebegalimas, o
atsakovės sveikata labai pablogėjo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo,
kad ieškovas G. J. neįrodė
atsakovės kaltės, pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pirmosios
instancijos teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 2008
m. sausio mėn. paliko šeimą, į šalių tarpusavio elgesį iki faktinio santuokos
iširimo, ieškovo elgesį dėl santuokos išsaugojimo, t. y. ieškovas nebuvo
lojalus, neteikė atsakovei moralinės ir materialinės paramos, nesirūpino šeima,
nevykdė kitų pareigų, kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepripažino, kad šalių santuoka
iširo CK 3.60 str. 3 d. numatytais pagrindais, kai preziumuojama sutuoktinio
kaltė, t. y. kad ieškovas buvo neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip
vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pirmosios instancijos teismas nurodė,
kad atsakovės argumentai, jog ieškovas buvo neištikimas, nepagrįsti įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2008 m. sausio mėn. paliko
šeimą ir išėjo gyventi atskirai, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių
pagrindu būtų galima konstatuoti, kad jis daugiau kaip vienerius metus šeima
visiškai nesirūpino. Pagal bylos duomenis ieškovas jau 2008-07-15 kreipėsi į
teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, todėl teigti, kad ieškovas
nesirūpino šeima daugiau kaip vienerius metus, nėra pagrindo. Be to, įvertinus
byloje surinktus įrodymus apie sutuoktinių tarpusavio santykius iki 2008 m.
sausio mėn., apie jų bendro ūkio tvarkymą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad
ieškovas nesirūpino šeima dėl nesvarbių
priežasčių. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis nebuvo neištikimas
atsakovei, kad nuo 2004 m. prasidėjo problemos su potencija, atsakovė sakė, kad
jis nesikreiptų čia į medikus, nes yra daug pažįstamų, gėda bus žmonėms žiūrėti
į akis (T. 2, b. l. 142). Ieškovas pateikė teismui VšĮ Visagino ligoninės
patvirtintą išrašą iš medicininių dokumentų, kad skundžiasi skausmu pilvo
apačioje, erekcija sutrikusi, prostata (T. 1, b. l. 61-62). Kadangi ieškovas
gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, nuolat
girdėdavo, jog jis yra „alimentų mokėtojas“, nevertas atsakovės „papadės“, savo
santuokinę pavardę J. ji
pasikeitė į savo pirmojo vyro, kuris buvo karininkas, pavardę – L., dėl pavardės pakeitimo nesitarė su juo,
sakė, kad nori gauti pensiją Lietuvoje, o gyventi ruošiasi Rusijoje. Kai 2008
m. pradžioje susipyko, jis išvažiavo į Baltarusiją, o grįžęs pamatė, kad iš
buto buvo išvežti daiktai. Dėl to jis išsinuomojo butą, kuriame dabar gyvena.
Atsakovė atsiuntė įžeidžiančią ir garbę bei orumą žeminančią žinutę – „Ožy
Ninka tau pora“, Ninka yra Baltarusijoje tokia girtuoklė, kuri viską neša iš
namų, geria. Taip pat parodė, kad žinojo, jog atsakovė sirgdavo, tačiau jos
ligą labai sunku suprasti, nes vienu momentu ji serga - negali iš lovos
pasikelti ir tuo pačiu prašo, kad ją reikia nuvežti į stotį, nes važiuoja į
Rusiją. Paaiškino, kad jis šeimos nepaliko, atsakovė jį privertė išeiti, nes
jis liko vienas, laukė bute jos grįžtant iš Rusijos, palaukė kelias dienas ir
suprato, jog jam duodama suprasti, kad turi išeiti (T. 2, b. l. 142). Taip pat
ieškovas nurodė, kad jis atsakovei atiduodavo visą darbo užmokestį, t. y. darbo
užmokestis buvo pervedamas į atsakovės sąskaitą, o atsakovė turėdavo jo dukrai
mokėti po 100 Lt kas mėnesį, tačiau jam reikėdavo kiekvieną mėnesį klausti
žmonos, ar pervedė pinigus, o viskas baigėsi tuo, jog atsakovė 2 mėnesius
nepervedė jo dukrai pinigų (T. 2, b. l. 141). Atsakovė teismo posėdyje
patvirtino, kad ieškovas sakė, jog gydysis nuo impotencijos, ji negalvojo, kad
ieškovas turi tokių problemų. Taip pat
paaiškino, jog nemato savo kaltės dėl santuokos iširimo, nes ji išlaikė šeimą, ieškovas
mokėjo 3000 Lt paskolą, o pavardę pasikeitė dėl to, kad ieškovas nevertas tos
pavardės, ieškovas nesirūpindavo ja, kai ji sirgdavo. Kai ji sirgo, ieškovas ją
paliko ir išėjo, susirado jaunesnę moterį (T. 2, b. l. 143, 162). Atsakovė
nurodė, kad nepervedė ieškovo dukrai pinigų, nes buvo paėmę kreditą, reikėjo
mokėti už namą, prašė palaukti, kol sumokės kreditą (T. 2, b. l. 142). Pagal
bylos duomenis sutuoktinių santykiai
tapo blogi 2007 m. rudenį, tuo metu jau šalys sprendė klausimą dėl turto,
esančio sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padalijimo, 2007 m.
gruodžio mėn. atsakovė pasikeitė pavardę, t. y. atsisakė santuokinės pavardės.
Tai tvirtina, kad faktiškai šeima iširo 2007 m. rudenį, t. y. iki ieškovas
išsikėlė iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto ir išėjo gyventi
atskirai. Liudytoja L. J.,
kuri yra ieškovo motina, gyvenanti Baltarusijoje, parodė, kad visada girdėjo,
jog jos sūnus ir marti blogai gyvena, marti (atsakovė) visaip žemino jos sūnų
(ieškovą), įžeidinėjo (T. 2, b. l. 34). Liudytoja Č. B., kuri yra šalių pažįstama, parodė, kad dėl
santuokos iširimo yra kaltas atsakovės pavydas, atsakovė yra labai pavydi ir “prie
visų savo G. lygindavo”. Kai atsakovė gulėdavo
ligoninėje, ieškovas lėkdavo jos lankyti. Atsakovė yra geras žmogus, bet labai
valdinga ir atlaidi, dažnai išvažiuodavo į Rusiją, o ieškovas vienas likdavo
namuose mėnesį ar du, sakė, jog ten atsakovė statosi namą, būdavo šeimyninių
konfliktų (rietenų žodžiu) (T. 2, b. l. 144). Liudytojas T. B. parodė, kad
skandalų tarp ieškovo ir atsakovės kildavo dažnai, atsakovė važiuoja į
Rusiją, ieškovas praktiškai yra vienas (T. 2, b. l. 145). Iš byloje esančių
Nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad atsakovė buvo nedarbinga nuo 2007-11-05 iki
2008-05-14 su trumpais darbingais laikotarpiais (T. 1, b. l. 19-31), tačiau tuo
metu ji dirbo, jai buvo mokamas darbo užmokestis, ji gaudavo išmokas iš
socialinio draudimo. Atsakovė byloje neteikė įrodymų, kokios lėšos buvo
reikalingos tuo metu, kad ji galėtų gydytis, kokias pinigų sumas sumokėjo už
gydymąsi, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovas tuo metu privalėjo jai
teikti materialinę paramą.
Įvertinus abiejų sutuoktinių paaiškinimus, liudytojų
parodymus apie sutuoktinių konfliktus, nepaisymą vienas kito nuomonės, apie
tai, kad šeimos gyvenimo klausimai nebuvo sprendžiami abipusiu susitarimu, įvertinus tai, kad
neįrodyta, jog ieškovas buvo neištikimas, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai
pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo
negalimas. Darant šią išvadą atsižvelgiama į tai, kad santuoka
šalims nebuvo pirmoji, šalys sudarydamos santuoką turėjo pakankamai
gyvenimiškos patirties, kad galėtų suprasti ir suvokti sutuoktinių pareigas,
šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis
pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip
sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltės samprata,
atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas
kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio
pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 ir
kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių
pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme
laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinis pagrindas – sutuoktinio
pareigų, nustatytų CK trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų
jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Viena iš sutuoktinių pareigų
yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie privalo
būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai,
atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito
sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus,
kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 str. dėl abiejų
sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro
pagrindą išvadai apie abiejų
sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo
lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio
nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš
sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris
ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008-01-28 nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Pagal nustatytą sutuoktinių lojalumo pareigą ir jos
turinį, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktų, neprisidėjimas pagal galimybes
prie bendrų šeimos poreikių patenkinimo, tai pagrindas nustatyti, kad yra
sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Jeigu šiuos veiksmus atliko abu
sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl
santuokos iširimo. Tam, kad būtų taikomas CK 3.61 str., neturi teisinės
reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas
– mažiau. Pažymėtina, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas,
abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusė. Abipusės pagarbos pareiga
reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas
kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.
Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas
šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą
profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos
šeimos teisių ir interesų. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo
konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir
kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis
dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas
tapo negalimas. Nagrinėjamoje byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas
konstatuoti, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam
lojalūs ir pagarbūs, t. y. konstatatuoti abipusę lojalumo stoką. Abiejų
sutuoktinių nepagarba vienas kitam,
konfliktai, nesugebėjimas kylančius konfliktus išspręsti, yra pagrindas
konstatuoti abiejų sutuoktinių lojalumo pareigos pažeidimą ir jų abiejų kaltę dėl
santuokos iširimo.
Ieškovas aplinkybę, kad atsakovė pažeidė savo, kaip
sutuoktinės, pareigas taip pat įrodinėja tuo, kad 2008-10-03 iš atsakovės
telefono jam buvo atsiųsta trumpoji žinutė „Ožy Ninka tau pora“, žodis „ožys“
yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, todėl nors ir neviešai buvo pažeminta jo
garbė. Dėl šios žinutės ieškovas kreipėsi į teismą su skundu privataus
kaltinimo tvarka. Visagino miesto apylinkės teismas 2009-02-26 nuosprendžiu,
kurį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija
2009-09-01 nutartimi paliko nepakeistą, išteisino atsakovę T. L. nepadarius veikos, turinčios BK 155 str. 2
d. nurodyto nusižengimo požymių, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad T. L. veiksmuose nebuvo
tokio pavojingumo laipsnio, jog juos būtų galima pripažinti nusižengimu, nes
tarpusavio sutuoktinių santykiams taikytinos platesnės bendravimo ribos, nei
kitiems visuomenės nariams. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009-09-01 nutartyje nurodė, kad sutuoktinių tarpusavio
santykiai yra konfliktiški, jie lėmė ir santuokos nutraukimą, T. L. veiksmai, siunčiant žinutę, akivaizdžiai
neturėjo pavojingumo laipsnio, nebuvo tiesioginės tyčios (T. 2, b. l. 88). Tai,
kad šeima iširo dėl minėtos žinutės, teigti negalima, nes žinutė buvo parašyta
tuo metu, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme, tačiau ši žinutė leidžia
konstatuoti atsakovės nepagarbą ieškovui.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos
teismo sprendimo dalis, kuria santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės pakeistina,
nurodant, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas ir atsakovė,
netenkintinas ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas nutraukti santuoką dėl
atsakovės kaltės.
Buvusio sutuoktinio išlaikymas yra įstatyme nustatyta prievolė ir gauti išlaikymą buvęs sutuoktinis turi
teisę, jei jo gaunamos pajamos ir turimas turtas nepakankami save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 d.), CK 3.72 str. 2 d.
preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra
nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2004). Teismas, spręsdamas klausimą dėl
išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo, privalo atsižvelgti į santuokos
trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos
būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo
galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72
str. 5 d.).
Atsakovė prašė priteisti jai išlaikymą iš ieškovo po
santuokos nutraukimo, reikalavimą priteisti jai išlaikymą grindė tuo, kad ji
nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008-05-14 buvo nedarbinga, gydymui išleido visas
savo santaupas, ieškovas ją paliko pačiu sudėtingiausiu (ligos) metu, jai
nustatytas 50 proc. darbingumas, t. y. būdama santuokoje atsakovė tapo
neįgalia. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės priešieškinio
reikalavimą ir priteisė iš ieškovo atsakovei išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį nuo 2009-11-06 iki 2011-05-12.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei renta yra būtina, nes
atsakovės įsidarbinimo galimybės yra labai menkos, o ieškovas turi galimybę
teikti tokią rentą, nes iš viso atsakovė kas mėnesį gauna 430,79 Lt, ieškovas
yra sveikas ir darbingas. Ieškovas su priteistu išlaikymu atsakovei nesutinka,
apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino
atsakovės turtinės padėties, t. y. aplinkybių, kad atsakovei asmeninės
nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys
neskelbtini), atsakovei buvo priteista 4445,30 Lt išeitinė išmoka ir po
889,06 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2008-07-23 iki 2009-09-29, taip pat
atsakovė gauna ir 430 Lt neįgaliojo pašalpą, todėl atsakovės pajamos per mėnesį
yra 1368 Lt. Be to, atsakovė pagal
sveikatos būklę gali dirbti, neįrodė, jog ieško darbo. Apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad
pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, susijusių su
atsakovės sveikatos būkle, turtine padėtimi, todėl nepagrįstai nustatė, kad
atsakovei yra reikalingas laikinas išlaikymas. Iš byloje pateiktų įrodymų
matyti, kad ieškovas dirba VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje, už 2008 m.
vasario mėn. – 2008 balandžio mėn. ieškovui buvo išmokėtas 6991,04 Lt darbo
užmokestis, ieškovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus,
esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (T. 1, b. l. 8, 5).
Ieškovas nurodė, kad dukrai T., kuri studijuoja, teikia išlaikymą po 100 Lt.
Kaip matyti iš Vilniaus universiteto 2008-06-13 pažymos apie studijas, ieškovo
dukra studijuoja Vilniaus universitete Medicinos fakultete (T. 1, b. l. 56, 69).
Iš byloje esančių Nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad atsakovė buvo nedarbinga
nuo 2007-11-05 iki 2008-05-14 su trumpais darbingais laikotarpiais (T. 1, b. l.
19-31). Baltarusijos Respublikos Sveikatos apsaugos įstaiga „Breslaujos
centrinė rajono ligoninė“ stacionarinėje epikrizėje nurodė, kad atsakovė
lankėsi neurologijos skyriuje nuo 2008-09-25 iki 2008-10-10, pagrindinė
diagnozė – vertebrogeninė liumboišalgija, vegeto – kraujagyslių forma (T. 1, b.
l. 64). Atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos, atlikusi atsakovės pirminį darbingumo lygio
vertinimą, nustatė, kad atsakovės darbingumo lygis nuo 2008-05-14 iki
2009-05-13 yra 50 proc., atlikusi pakartotinį darbingumo lygio vertinimą,
nustatė, kad atsakovės darbingumo lygis nuo 2009-05-13 iki 2011-05-12 yra 50
proc. (T. 1, b. l. 18, T. 2, b. l. 53). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo
tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis
skyrius 2009-05-13 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodė, kad atsakovė
negali dirbti, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB (A), kai šiluminė
aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių,
keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris didesnis kaip 10 kg, ar darbai
dirbami aukštyje virš 1,3 m (T. 2, b. l. 54). Taigi iš dokumentų apie sveikatos
būklę matyti, kad atsakovė nėra nedarbinga, ji gali dirbti tik su tam tikrais
apribojimais. Tai, kad atsakovė gali dirbti, patvirtina pateikti duomenys apie
tai, jog atsakovė iki 2008-07-23 dirbo Visagino miesto apylinkės prokuratūroje
pagal neterminuotą darbo sutartį valytoja, iš darbo buvo atleista ne dėl
sveikatos būklės, o už pravaikštas. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros
2008-05-19 pažymos Nr. F6-667 apie gautas atsakovės pajamas matyti, kad
atsakovei nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. buvo mokamas
darbo užmokestis (T. 1, b. l. 35). Ieškovės atleidimas iš darbo Visagino miesto
apylinkės prokuratūroje buvo pripažintas neteisėtu, nustatyta, kad darbo
sutartis, sudaryta tarp atsakovės T.
L. ir Visagino miesto apylinkės prokuratūros, buvo nutraukta teismo
sprendimu, T. L. priteista
5 mėnesinių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (4445,30 Lt),
vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo T. L. atleidimo iš darbo
dienos (2008-07-23) iki sprendimo įsiteisėjimo, skaičiuojant po 889,06 Lt per
mėnesį. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-09-29. Atsakovė T. L. visuomeniniais pagrindais dirbo sodininkų
bendrijoje „Statybininkas“ pirmininke, nuo 2008-07-21 išėjo atostogų ir negrįžo
į darbą iki 2008-09-29 (T. 1, b. l. 54). Iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos Visagino skyriaus 2008-10-31 pažymos Nr. Š10-497 matyti, kad
atsakovei T. L. nuo
2008-06-01 iki 2008-08-01 buvo išmokėta 861,58 Lt netekto darbingumo pensijos
ir ligos pašalpos (T. 1, b. l. 102). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad
ligos pašalpos ir netekto darbingumo pensija sudarė vidutiniškai 430,79 Lt. Atsakovė
byloje neteikė jokių įrodymų, kad ji ieško darbo, tačiau dėl savo sveikatos
būklės ji negali darbo surasti ar darbo birža negali pasiūlyti jai darbo, todėl
yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės, kuri nėra pripažinta nedarbinga,
nurodoma sunki i materialinė
padėtis yra atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių
teisių, jas įgyvendinant netinkamai. Nesant atsakovės pateiktų įrodymų apie jos
siekimą įsidarbinti, negalima daryti
išvados, kad jos įsidarbinimo galimybės yra ribotos. Pirmosios instancijos
teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad atsakovės turtinė padėtis yra
pakankamai gera, nes jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas –
dviejų kambarių butas (T. 1, b. l. 7), o ieškovas tokio turto neturi, jam yra
reikalingos lėšos tam, kad jis galėtų apsirūpinti gyvenamuoju būstu.
Pažymėtina, kad atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų apie patirtas gydymosi
išlaidas. Tai, kad atsakovės sveikatos būklė nėra tokia bloga, jog atsakovė
negalėtų dirbti, tvirtina ir atsakovės galėjimas vykti į tolimas keliones (į
Baltarusiją, Rusiją), apie kurias nurodė ieškovas, liudytojai, tvirtina
rašytiniai įrodymai. To neneigė ir pati atsakovė.
Įvertinus abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, atsakovės
sveikatos būklę, jos darbingumą, įsidarbinimo galimybes, darytina išvada, kad
nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog atsakovei yra reikalingas
išlaikymas, kurį privalo teikti ieškovas. Dėl to tenkintinas apeliacinio skundo
reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria
atsakovei iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas, atsakovės priešieškinio
reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas.
Nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios
instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, jog bylą
išnagrinėjo šališkas teismas, t. y. neteisėtos sudėties teismas. Tai, kad
pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės ieškovui susipažinti su
liudytojų apklausos protokolu, buvo rašomas vieningas teismo posėdžio
protokolas, byloje yra Visagino miesto apylinkės teismo sprendimas, Vilniaus
apygardos teismo nutartys, o ieškovas nežino, kaip šie dokumentai pateko į
bylą, kad tinkamai nebuvo įvertinti įrodymai, nesudaro pagrindo konstatuoti,
jog teisėja, nagrinėjusi bylą, buvo šališka, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai
suinteresuota bylos baigtimi. Procesinės teisės normų taikymas, teismo atliktas
įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas buvo šališkas,
o ieškovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kurių pagrindu būtų galima
konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir sprendimas
turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto
CPK 329 str. 2 d. 1 p. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas, o
pakeistinas.
Atsižvelgiant į patenkintų
apeliacinio skundo reikalavimų dalį, perskirstytinos priteistos bylinėjimosi
išlaidos. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo 1275,70 Lt
bylinėjimosi išlaidų (123 Lt žyminio mokesčio, 5,70 Lt banko komisinio mokesčio
ir mokesčio už dokumento parengimą, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti,
147 Lt išlaidų už dokumentų vertimą) atsakovei, 180 Lt žyminio mokesčio už
išlaikymo priteisimą valstybei. Kadangi pripažinta, jog santuoka iširo dėl abiejų
sutuoktinių kaltės, panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl
išlaikymo priteisimo, priteista atsakovei iš ieškovo 1275,70 Lt suma
sumažintina iki 652,70 Lt, t. y. atsakovei nepriteistina 123 Lt žyminio
mokesčio, priteista 1000 Lt išlaidų už advokato pagalbą suma sumažintina iki
500 Lt, atsižvelgiant į patenkintų ieškovo reikalavimų dalį, į nepatenkintų
atsakovės reikalavimų dalį, į bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę, į tai, kad
pirmosios instancijos teisme ieškovui taip pat atstovavo advokatas, kuriam už
atstovavimą buvo mokama, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Taip pat panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš
ieškovo valstybei priteista 180 Lt žyminio mokesčio. Ieškovui iš atsakovės
priteistina 180 Lt žyminio mokesčio už tai, kad patenkintas apeliacinio skundo
reikalavimas dėl išlaikymo nepriteisimo, už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo žyminis
mokestis nepriteistinas, nes šis reikalavimas tenkintas iš dalies, t. y. nepripažinta,
jog santuoka nutrauktina vien dėl atsakovės kaltės, kaip kad prašė apeliantas.
Ieškovas pateikė duomenis, kad advokatui sumokėjo 300 Lt už atstovavimą
apeliacinės instancijos teisme. Kadangi iš dalies patenkintas apeliacinis
skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos
2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovo suteiktų
teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės
instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į
tai, kad tas pats advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme,
vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui iš
atsakovės priteistina 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės
instancijos teisme.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies
patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš abiejų
šalių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96
str.).
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
n u
t a r i a:
Visagino
miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti.
Pakeisti sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad
santuoka, sudaryta tarp G. J. (G. J.) ir T. L., nutraukta dėl G. J. (G.
J.) kaltės, nurodant, kad santuoka nutraukta dėl G. J. (G.
J.) ir T. L. kaltės.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria
atsakovei T. L. iš
ieškovo G. J. (G. J.) priteistas išlaikymas
po 500 Lt kas mėnesį iki 2011-05-12,
pradedant mokėti 2009-11-06. Atsakovės T. L. priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo
priteisimo atmesti.
Priteistą atsakovei T. L. iš ieškovo G. J. (G. J.) 1275,70 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą
sumažinti iki 652,70 Lt. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo G. J. (G. J.) valstybei priteista 180 Lt žyminio
mokesčio.
Kitą sprendimo dalį palikti
nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. J. (G. J.) iš atsakovės T. L. 380 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų
apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė
mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų
surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo G. J. (G. J.) ir atsakovės T. L. po 4,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė
Dalia
Višinskienė
Teisėjai Dalia
Kačinskienė
Petras Jaržemskis