Administracinė byla Nr. N1-1833/2007

Procesinio sprendimo kategorija 32.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarties J. A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimu J. A. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 100 litų baudą. Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2006 m. gruodžio 15 d., apie 16.15 val., vairuodamas automobilį važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) įtvirtinto kelio ženklą  Nr.523 „Juosta maršrutiniam transportui“ reikalavimus.

J. A. J., nesutikdamas su 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir priimti atskirąją nutartį, kad kelių policijos pareigūnai nekreiptų dėmesio į invalidus vairuotojus, važiuojančius „A“ raide pažymėta eismo juosta. Skunde nurodė, jog pažeidimą padarė dėl to, jog būtent 16.30 val. jam reikėjo leistis insuliną, nes serga diabetu, o kadangi prie šviesoforo buvo susidariusi transporto priemonių eilė, važiavo „A“ raide pažymėta eismo juosta.

J. A. J., palaikydamas skunde išdėstytą poziciją, teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad KET reikalavimus jis pažeidė, tačiau visuomeniniam transportui skirta juosta buvo laisva, jo automobilis pažymėtas neįgaliojo vairuotojo ženklu, pažeidimo metu turėjo pažymėjimą, patvirtinantį, jog serga diabetu, tačiau į šias aplinkybes pareigūnai neatsižvelgė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi J. A. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. skundžiamą nutarimą pakeitė skirdamas 20 litų baudą. Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas yra įrodytas byloje esančia medžiaga, pats asmuo pažeidimo neneigia, o poreikis vartoti vaistus, neeliminuoja administracinės atsakomybės. Asmuo, žinodamas, kad tam tikru laiku jam reikės vartoti vaistus, galėjo neplanuoti kelionės arba iš anksto sustoti leistinoje vietoje, o KET neleidžia neįgaliam asmeniui nesilaikyti KET 224 punkto reikalavimų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmenybę, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo ar asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) bei į tai, kad pažeidimas realiai nesukėlė sunkių pasekmių, o J. A. J. pažeidimo padarymo momentu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, baudą. Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teismą pasisakė, jog neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nenustatyta, todėl nėra pagrindo priimti prašomą nutartį skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi, J. A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais: 1) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje buvo paskelbta, jog jo skundas tenkintinas, tačiau vėliau gavus nutartį paaiškėjo, jog skundas tenkintas iš dalies, t. y. surašytas kitoks sprendimas nei jam paskelbtas; 2) teismas neteisingai nustatė bylinėjimosi dalyką, t. y. manė, jog jis skundžia nepagrįstus pareigūnų veiksmus, tačiau bylinėjimosi dalykas buvo leidimas neįgaliems vairuotojams važiuoti „A“ raide pažymėta eismo juosta; 3) nepagrįstas nutartyje padarytas teiginys, jog žinodamas, kad tam tikru laiku jam reikės vartoti vaistus, galėjo neplanuoti kelionės, nes prognozuoti transporto kamščių jis negalintis.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog teismas tinkamai įvertino J. A. J. veiksmus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 1241 straipsnio 2 dalis, už kurios padarymą nubaustas J. A. J., numato, jog kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pažeidimas įrodytas bylos medžiaga, asmuo nesilaikė kelio ženklo „Juosta maršrutiniam transportui“, kuris nurodo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas, taip pažeisdamas KET 224 punkto, numatančio, jog kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui“, „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus, bei galimumu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, šiuo atveju jokių išimčių nenustatyta ir, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, asmens turima liga nešalina administracinės atsakomybės. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, jog asmuo cukriniu diabetu serga ne vienerius metus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog asmuo, būdamas pakankamai rūpestingas, galėjo ginčo situacijoje imtis kitų priemonių tam, kad laiku galėtų leistis reikalingus vaistus, pavyzdžiui, pasinaudoti KET suteikiamomis išimtimis neįgaliųjų transporto eismui. Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, jog veikta būtinojo reikalingumo būklėje (ATPK 17 str.).

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas po bylos išnagrinėjimo paskelbė vienokį sprendimą, o vėliau surašė kitokį – atmestinas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog, išnagrinėjęs bylą posėdyje, teismas nutarė procesinio sprendimo paskelbimą atidėti, ir padarytas įrašas, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo nutartį suprato, pats J. A. J. pasirašė, jog apie procesinio sprendimo paskelbimą 2007 m. balandžio 23 d., 16 val., jam pranešta (b. l. 15-17). Be to, asmuo jokių pastabų dėl protokolo neteikė.

Dėl neva teismo neteisingai nustatytos teisminio nagrinėjimo apimties paaiškintina, jog teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia skundo elementai, t. y. jo dalykas ir pagrindas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo, atsižvelgiant į tai, J. A. J. su skundu kreipėsi į teismą keldamas atitinkamą reikalavimą – panaikinti 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą. Taigi, teisminio nagrinėjimo dalykas yra nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne leidimas (ar neleidimas) neįgaliesiems leisti važiuoti „A“ raide pažymėta eismo juosta. Prašymas priimti atskirąją nutartį nėra skundo reikalavimas, nes juo nėra formuluojamas patvarkymas dėl ginčo santykio, o teismas tokią nutartį pagrįstai atsisakė priimti nenustatęs, jog pareigūnai būtų pažeidę įstatymus ar kitus teisės aktus (ABTĮ 108 str.). Jokiais kitais pagrindais atskirosios nutartys negali būti priimamos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

J. A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius