Administracinė byla Nr. eA-1240-556/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02377-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, E. T., V. G., D. G., A. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (12.13)Ar.5-946 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ bei įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą, kuriuo parengtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo pertvarkymo projektas (ŽPDRIS sistemoje Nr. ZSFP-18244) (toliau – ir Projektas) būtų suderintas.
1.1. Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, jam ir jo sutuoktinei V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 0,0400 ha, paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 0,2300 ha, paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 0,0719 ha, paskirtis – žemės ūkio, pastarasis yra jų ir D. G. bei A. G. bendroji dalinė nuosavybė. Teigė, kad nurodyti žemės sklypai yra neracionalaus išdėstymo, turi bendras ribas, be to, norint atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su bendraturčiais, buvo nuspręsta pradėti rengti šių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – bendras ribas turinčių žemės sklypų sujungimas, racionalaus išplanavimo žemės sklypų suformavimas, atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės bei įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimas ir prijungimas. 2016 m. vasario 9 d. su projektuotoja E. T., veikiančia pagal individualios veiklos pažymą Nr. 658845, buvo sudaryta projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartis bei projektas užregistruotas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS). Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 12VĮ-161-(14.12.2) buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. 2016 m. balandžio 21 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius išdavė Projekto reikalavimus Nr. 12RE-363-(14.12.36), o 2016 m. balandžio 26 d. – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Remdamasi gauta informacija, projektuotoja E. T. parengė Projektą (brėžinį ir aiškinamąjį raštą), kurį 2016 m. gegužės 9 d. pateikė derinimui. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos D. B. 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 12SD-3015-(l4.12.4) parengtas Projektas buvo suderintas. Atlikus parengto projekto viešinimo procedūrą, projektas buvo pateiktas derinimui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, Žemės ūkio skyriui bei Statybos ir kelių priežiūros skyriui. Tačiau Administracija 2016 m. liepos 13 d. rašte Nr. (5.1.22)-A5-4012 nurodė, jog Projekto nederina, nes jo rengimo metu neteisingai įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Ginduliu kaimų ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendiniai. Nurodė, kad gatvių plėtrai būtina numatyti kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus. Pažymėjo, kad tai nenumatyta ir planavimo tiksluose. Tuo tarpu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (20.3.4)Z2-302 Projektą suderino, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius praleido derinimo terminą ir jokio atsakymo nepateikė. Pareiškėjas nurodė, kad gavęs 2016 m. liepos 13 d. Projekto nederinimo išvadą, 2016 m. liepos 14 d. raštu kreipėsi į Architektūros ir urbanistikos skyrių, argumentuotai pareikšdamas, kad su neigiama derinimo išvada nesutinka, ir prašė neigiamą derinimo išvadą pagrįsti bei Projektą peržiūrėti pakartotinai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. liepos 20 d. pateikė atsakymą, įformintą raštu Nr. (12.13)A2.5-674, kuriame buvo detaliai išdėstytos Projekto nederinimo priežastys.
1.2. 2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas apsilankė NŽT Klaipėdos rajono skyriuje, kur specialistė L. D. informavo, kad atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nederinimo raštą, Projekto pataisyti neįmanoma, nes keičiantis planavimo tikslams, būtina pradėti rengti naują projektą. Ji nurodė, kad keičiant sklypų paskirtį, darosi sudėtingesnis projektas, būtina įvertinti papildomus teisės aktus, atlikti papildomus darbus. 2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui apsilankius Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje, skyriaus vedėjas G. K. pasiūlė Projektą taisyti: gatvės plėtrai suformuotiems žemės sklypams numatyti servitutus – teisę tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, bei pasirašyti įsipareigojimą ateityje pakeisti gatvės plėtrai skirtų sklypų paskirtį, keičiant bet kurio iš suformuotų sklypų paskirtį. Teigė, kad atlikus šiuos pakeitimus, Projektas bus suderintas. Tokia informacija buvo perduota projektuotojai E. T., kuri Projektą (brėžinį ir aiškinamąjį raštą) pataisė ir 2016 m. spalio 2 d. pakartotinai jį pateikė derinimui. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja D. B. 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. 12SD-4684-(14.12.104) pataisytą Projektą suderino. Po suderinimo pataisytas Projektas buvo viešinamas ir 2016 m. spalio 25 d. pakartotinai buvo pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, Žemės ūkio bei Statybos ir kelių priežiūros skyriams. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. (20.3.4)Ž2-482 pataisytą Projektą suderino. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (35.90)St.2-1 Projektą taip pat suderino. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2016 m. spalio 27 d. pateikė raštą Nr. (12.13)Ar.5-918, kuriame pakartotinai nurodė, kad pataisyto Projekto nederins. Nesutikdamas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus nurodytomis parengto Projekto nederinimo priežastimis, NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 12SD-5220-(14.12.7) kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas Projektą suderinti, tačiau 2016 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (12.13)Ar.5-946 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius nurodė, kad parengto projekto nederins, ir nurodė analogišką nederinimo priežastį.
1.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1 punkte nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Taisyklių 2.6 punkte pažymėta, kad projektas rengiamas ir tuomet, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, o Taisyklių 46 punkte nurodyta, kad esamiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siūlomos nustatyti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t. y. nėra nurodyta reikalavimo pakeisti žemės paskirtį. Šiame kontekste pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, jo žiniomis, nei šiuo metu, nei artimoje ateityje jokie komunikacijų ar jų įrengimo pertvarkomų sklypų teritorijoje darbai nėra numatyti, o jų nepertvarkius, jie ir toliau liktų žemės ūkio paskirties. Pabrėžė, kad tiek NŽT Klaipėdos rajono skyriui, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui buvo žinomi žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto tikslai ir uždaviniai. Šios institucijos jiems pritarė ir išdavė Projekto rengimo reikalavimus, o tai iš esmės reiškia, kad Projekto rengimo tikslams ir uždaviniams pritarė. Tačiau po to, kai Projektas buvo parengtas, atsakovas jo nederino ir reikalauja pakeisti jo tikslus, kas iš esmės reiškia, kad reikia pradėti rengti naują Projektą.
1.4. Pareiškėjas akcentavo, kad atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotus reikalavimus, laikantis specialiojo teritorijų planavimo dokumento, apimančio Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Ginduliu kaimų ir gretimos teritorijos vietovių, sprendinių, buvo suprojektuoti du sklypai (projektiniai Nr. 4 ir Nr. 5), skirti gatvės plėtrai, jiems nustatyti servitutai, suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (kodas – 215) bei tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas – 222). Pažymėjo, kad skundo patenkinimo atveju, Projekto įgyvendinimo metu jis įsipareigoja kreiptis su prašymu į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl suformuotų žemės sklypų, skirtų gatvės plėtrai (projektiniai Nr. 4 ir Nr. 5), paskirties pakeitimo iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo, bei atlikti kitus veiksmus, kurie būtini, kad toks procesas būtų visiškai įgyvendintas. Be to, nurodė, kad planuojant, rengiant ir derinant Projektą buvo patirtos tiek finansinės, tiek laiko sąnaudos, kurios gali būti pripažintos kaip patirta žala ir ateityje galėtų būti būtų sprendžiama dėl patirtų nuostolių kompensavimo.
2. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (patikslintą skundą) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką nustato Taisyklės, kurių 2 punktas numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams. Šiame kontekste paaiškino, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 12VĮ-4580(14.12.2.) nusprendė pradėti rengti Projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Naujai suformuotą žemės sklypą sujungti su bendrą ribą turinčiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną žemės sklypą. Sujungtą žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 26 d. parengė Projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-463, kur be kitų reikalavimų buvo nurodyta, jog formuojamam ir pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Ginduliu kaimų ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano (patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260) sprendiniai.
2.2. Atsakovas pažymėjo, kad Projektas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai derinimui buvo pateiktas net keturis kartus. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija jį derinti atsisakė 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-4012, 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. (12.13)Ar.5-674, 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr. (12.13)Ar.5-918, 2016 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (12.13)Ar.5-946. Tačiau pareiškėjas ginčija tik sprendimą, įformintą 2016 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (12.13)Ar.5-946, nors, atsakovo nuomone, sprendžiant ginčą turėtų būti vertinami visi nurodyti Administracijos atsisakymai derinti Projektą, kaip ginčijamą sprendimą lydintys dokumentai.
2.3. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimų ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendinius, pertvarkomų žemės sklypų pietinėje dalyje numatyta 1-C2 kategorijos gatvė, kurios juostos tarp raudonųjų linijų plotis sudaro 20 metrų. Parengtame ir derinimui pateiktame Projekte numatyta, kad atsižvelgiant į minėto specialiojo plano sprendinius, pietinėje planuojamos teritorijos dalyje Muldžių gatvės plėtrai suformuoti žemės sklypai Nr. 4 ir Nr. 5 bei šiems žemės sklypams nustatomi tarnaujantys kelio servitutai (S1, S2), teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų takų (kodas – 215). Tuo tarpu Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 22 punktas numato, kad susisiekimo ir (ar) inžineriniams tinklams skirti žemės sklypai, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – „kitos paskirties žemė“, naudojimo būdas – „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“. Taigi, atsakovo nuomone, Projekto rengimo metu buvo neteisingai įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimų ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendiniai, nesivadovauta Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktu, t. y. išskyrus žemės sklypus Nr. 4 ir Nr. 5 C2 kategorijos gatvės plėtrai, Projekte nebuvo numatytas šių žemės sklypų paskirties keitimas bei nenustatytas naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Tokiu būdu buvo pažeistas Taisyklių 2 punktas, numatantis, kad <...> Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.
2.4. Atsakovas kartu akcentavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija dėl susiklosčiusios ginčo situacijos yra tokios pačios nuomonės, kaip ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (rėmėsi 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr.(14.3)-D8-7954).
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą (patikslintą skundą) nurodė, jog su skundo reikalavimais sutinka.
3.1. NŽT nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 4 d.). Taisyklių 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Taisyklių 25 punkte įtvirtinta nuostata, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teritorija ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti, atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nurodomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą derinantys asmenys ir institucijos.
3.2. Šiuo aspektu NŽT pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai buvo išduoti pagal pareiškėjo prašyme nurodytą šio projekto rengimo tikslą, kuriame nebuvo numatytas naujai suformuotų žemės sklypų naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypų naudojimo būdo(-ų) keitimas. Teigė, kad žemės sklypo savininkui pageidaujant, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas gali būti keičiama į numatytą savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane. Tuo tarpu Taisyklių 7 punkte nurodyti atvejai, kai pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą privaloma keisti. Tačiau ginčo atvejis į Taisyklių 7 punkte nurodytą sąrašą nepatenka.
3.3. NŽT nesutiko su atsakovo pozicija, kad Projekte neteisingai įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimų ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendiniai. Teigė, kad rengiant Projektą, kurio tikslas – žemės sklypų sujungimas, įsiterpusio žemės sklypo prijungimas, žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą pagal žemės sklypų nustatytą pagrindinę paskirtį, naudojimo būdą, padalinimas, kai nekeičiama žemės sklypo pagrindinė paskirtis, naudojimo būdas, nėra pagrindo žemės sklypų naudojimo paskirties, naudojimo būdo keitimui. NŽT manymu, žemės sklypo paskirtis turi būti keičiama tuo atveju, jei po Projekto patvirtinimo naujai suformuoti žemės sklypai būtų naudojami kitai konkrečiai veiklai, pavyzdžiui, susisiekimo komunikacijoms ir (ar) inžineriniams tinklams ar jų plėtrai.
3.4. NŽT atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 4 punkte nustatyta NŽT vadovo, paskirtų teritorinių padalinių valstybės tarnautojų funkcijos, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. NŽT teritoriniai skyriai, atlikdami valstybinę žemės naudojimo kontrolę, tikrina, ar žemės sklypų savininkai naudoja žemės sklypus pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai ginčo žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Jie naudojami pagal paskirtį, įregistruotą nekilnojamojo turto registre, ir po Projekto patvirtinimo juos toliau numatyta naudoti žemės ūkio veiklai. Tuo tarpu žemės sklypams ar jų dalims nustačius kitą paskirtį, jie turėtų būti naudojami pagal nustatytą naują žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Taigi, NŽT tvirtino, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalo atsispindėti Projekte, tačiau žemės sklypo dalies paskirtis ir būdas keičiami, prieš tokius sprendinius pradedant įgyvendinti natūroje.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundo reikalavimais sutinka, ir prašė skundą patenkinti visiškai.
5. Tretieji suinteresuoti asmenys E. T., D. G. ir A. G. atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
II.
6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (12.13)Ar.5-946 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas yra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, bendraturtis.
7.2. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2016 m. vasario 12 d. prašymą, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 12VĮ-458-(14.12.2.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje. Suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Naujai suformuotą žemės sklypą sujungti su bendrą ribą turinčiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną žemės sklypą. Sujungtą žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus.
7.3. 2016 m. balandžio 21 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 12RE-363-(14.12.36.), kuriuose nurodyti projekto rengimo tikslai ir formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.
7.4. 2016 m. balandžio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-463, kurių 4 punkte išvardinti formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, tame tarpe ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimų ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas.
7.5. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (5.1.22)-A5-4012, 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. (12.13)Ar.5-918 bei skundu ginčijamu 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (12.13)Ar.5-946 Projektą derinti atsisakyta dėl neteisingai įvertintų Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimų ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendinių, nurodant, kad gatvių plėtrai būtina numatyti kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus. Pažymėta, kad tai nenumatyta ir planavimo tiksluose.
8. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, t. y. žemės valdos projektas (Žemės įstatymo 2 str. 27 d., 37 str. 3 d. 2 p.), todėl rengiant Projekto rengimo reikalavimus, turėjo būti vadovaujamasi teisiniu reguliavimu, įtvirtintu aktualios redakcijos Žemės įstatyme (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad iniciatoriai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą. Šių Taisyklių 25 punkte numatyta, kad reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų suinteresuotų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Taisyklių 7 punkte reglamentuoti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo(-ų) keitimo atvejai, o Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma ir keičiama vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1073, kurio 22 punkte pažymėta, kad susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, t. y. žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms, priskirtini kitos paskirties žemei.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Žemės įstatymo 21 str. 1 p.). Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis numato, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 24 str. 2 d.).
10. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 21 d.), nustatančio pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas, 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) <...> Aprašo 10 punkte nurodytu atveju teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui.
11. Teismas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas). Jo sprendiniai yra galiojantys, todėl Projekto rengėjui yra privalomi. Specialiojo plano Bendrosiose nuostatose numatyta, kad Lietuvos krašto visų kategorijų keliai už miestų (miestelių, įteisintų kaimų gyvenamųjų vietovių) ribų, gatvių raudonųjų linijų neturi. Gatvių raudonosios linijos, nustatytos specialiajame plane, detaliuosiuose planuose pradeda galioti tik urbanizuojamas teritorijas prijungus prie Klaipėdos miesto arba suteikus joms gyvenamosios vietos statusus. <…> Įvertinant tai, kad urbanizacijos procesas vyksta už Klaipėdos miesto ribų, prie užmiesčio kelių, kurie neturi gatvių raudonųjų linijų statuso, specialusis planas nustato privalomuosius techninius parametrus planuojamos teritorijos būsimųjų susisiekimo linijų raudonosioms linijoms su komunikaciniais koridoriais (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ I skyrius 1 skirsnis). Tol, kol neparengta susisiekimo sistemos planavimo metodika, ji pasirinkta laisva. Specialiojo plano skyriuje „Susisiekimo sistema“ pažymėta, kad kai kuriose vietose norminės gatvių raudonosios linijos nebus realizuotos. Todėl jas siūloma fiksuoti sumažinant techninius parametrus rengiant inžinerinių tinklų techninius (statybos) projektus, koreguojant patvirtintų ir teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų detaliųjų planų sprendinius, nustatant inžinerinių tinklų (viešpataujančio daikto) trasas, nustatant žemės sklypams (tarnaujančiam daiktui) servitutus, parengiant kompensacines priemones apsaugoti gyventojus nuo transporto priemonių keliamo triukšmo ir taršos. <…> Rengiant detaliuosius planus būtina laikytis specialiajame plane patvirtintų B, C ir D kategorijų gatvių trasų ir jų kreivumo koeficiento.
12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau – ir Reglamentas), į kurį nukreipia Specialusis planas, III skyriaus 2.4 punkte nurodyta, kad A, B, C gatvių kategorijų reikšmė ir techniniai parametrai nustatomi bendrajame plane. Tokie bendrojo plano sprendiniai detaliuoju planu yra iš esmės nekeistini, jie gali būti detalizuoti detaliojo plano sprendiniais (Reglamento I skyriaus 5.3 punktas).
13. Nurodytų nuostatų kontekste teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, patenka į Specialiojo plano galiojimo teritoriją. Atitinkamai 2016 m. balandžio 21 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus parengtų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. 12RE-363-(14.12.36.) 5.9 punkte nurodyta, kad formuojamas valstybinės žemės sklypas turi būti suplanuotas iki gatvės raudonųjų linijų. Projekto sprendiniai patvirtina, kad ginčo teritorijoje statyba ar veikla, kuriai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nėra numatyta. Nesant duomenų, jog ginčo teritorijoje yra pažymėtos C2 kategorijos gatvės raudonosios linijos ir yra suformuotas kelias, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į Projekto rengimo tikslus, reikalavimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) laikytinas nepagrįstu. Kadangi nėra pagrindo vertinti, jog Projektas prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, teismas padarė išvadą, jog ginčijamas atsakovo sprendimas nederinti Projekto jame nurodytais argumentais laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas.
14. Teismas taip pat akcentavo, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad <...> administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, o to paties straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi <...> išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Teismo vertinimu, iš šių teisės normų matyti, kad teisė administraciniu aktu nustatyti minėtą servitutą gali būti įgyvendinta, jeigu šios rūšies servitutas (suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti) numatytas atitinkamame teritorijų planavimo dokumente, patvirtintame nustatyta tvarka. Be to, Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą <...> centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai <...>, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog suprojektuoti servitutai bus objektyviai būtini ar bus reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, kad patvirtinus Projektą, Klaipėdos rajono savivaldybė, kaip viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas, nustatyta tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teiks prašymą dėl servituto nustatymo ir išreikš valią dėl tokio servituto reikalingumo, todėl nėra galimybių įvertinti, kokia apimtimi ši sąlyga galėtų būti realizuota Projekte. Taigi, atsižvelgęs į tai, kad Specialiojo plano sprendinių realizavimas Projekto rengėjo pasirinktu būdu laikytinas netinkamu, teismas konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių Projektą suderinti netenkintinas.
III.
15. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (12.13)Ar.5-946 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja savo atsiliepime į pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateiktą skundą išdėstytus argumentus ir teigia, kad teismas tinkamai neįvertino ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo bei faktinių bylos aplinkybių, o iš ginčijamo teismo sprendimo turinio nėra aišku, kaip jame pacituotos teisės normos siejamos su ginčo sprendimo panaikinimu.
16. Pareiškėjas D. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Teigia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus reikalavimas pakeisti gatvės plėtrai išskiriamų sklypų paskirtį ir naudojimo būdą yra perteklinis, o atsisakymas derinti parengtą Projektą – nepagrįstas.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka. NŽT manymu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai išnagrinėjęs pareiškėjo, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą NŽT grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir savo atsiliepimą į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Papildomai pažymi, jog servitutai Projekte numatyti siekiant garantuoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai galimybę ateityje vykdyti Specialiajame plane numatytos 1-C2 kategorijos gatvės statybos darbus. NŽT teigimu, šiuo atveju pakanka Specialiojo plano pertvarkomų žemės sklypų pietinėje dalyje numatytos 1-C2 kategorijos gatvės sprendinius perkelti į Projektą tam, kad šiose žemės sklypų dalyse būtų ribojama bet kokia statyba. Pasak NŽT, tokiu atveju nebus pažeistas Taisyklių 2 punktas, numatantis, kad <...> Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti pareiškėjo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytų argumentų pagrindu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 taip pat yra pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)“.
21. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015). Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013).
22. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. (12.13)Ar.5-946 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ atsisakoma derinti Projektą, kadangi „<…> neteisingai įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimų ir gretimų teritorijų vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendiniai. Gatvių plėtrai būtina numatyti kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus <…>“. Tai vienintelis atsisakymo derinti Projektą pagrindas, kuris, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra gana abstraktus bei neinformatyvus, kartu paneigiantis galimybę identifikuoti, kokio teisinio reguliavimo neatitinka Projektas. Tokio pobūdžio atsakymas neleidžia nustatyti, kokiai Specialiojo plano daliai prieštarauja Projektas, ir patikrinti, ar taip yra iš tikro.
23. Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013).
24. Minėti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį pareiškėjo teisėms ar interesams, o šiuo atveju taip ir yra, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja pareiškėjo teises skųsti tokį aktą, apsunkina tokio akto teisminę kontrolę.
25. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. (12.13)Ar.5-946 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ dėstoma, kad Projektą atsisakoma derinti ir dėl ankstesniuose raštuose išvardintų priežasčių, tačiau tie ankstesni raštai nenurodomi, todėl ir per pastaruosius dokumentus nėra galimybės nustatyti aiškią bei tikslią atsisakymo derinti Projektą priežastį(-is).
26. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, jį priėmęs subjektas ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ir (ar) teisme negali nurodyti priimto akto motyvų (jei aktas buvo be motyvų), papildyti ar pakeisti akte nurodytus motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016). Todėl atsakovo vėliau teikti argumentai negali būti vertinami kaip 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo motyvai.
27. Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad Projektas neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, tačiau tokia jo išvada buvo nulemta paties teismo atliktu atsisakymo derinti Projektą priežasties nustatymu, kas nesuderinama su valdžių padalijimo principu.
28. Pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga pačiam apibrėžti teisinio reguliavimo bei teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių – tai viešojo administravimo sistemos subjekto teisė ir pareiga. Būtent administracines funkcijas vykdantis teisinis vienetas, priimdamas individualų teisės aktą, kuriuo keičiasi konkretaus asmens teisių bei pareigų apimtis, privalo jį pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pritaikytas poveikio priemones motyvuoti. Taip yra užtikrinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, reiškiantis, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekvienam valdžios organui suteikiama jo paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo to organo vietos tarp kitų valdžios organų, jo įgaliojimų santykio su kitų organų įgaliojimais (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimą).
29. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą, tačiau ne tais pagrindais, kurie nurodyti apskųstame bei gautame patikrinti sprendime, todėl apeliacinis skundas yra tenkintinas, bet tik iš dalies – Administracija įpareigotina iš naujo bei laikantis teisės aktų reikalavimų spręsti Projekto derinimo klausimą.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano tikslinga pažymėti ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: „Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (12.13)Ar.5-946 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ bei įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo pertvarkymo projekto (ŽPDRIS sistemoje Nr. ZSFP-18244) derinimo klausimą“.
Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius