Civilinė byla Nr. e2A-372-657/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04707-2018-9

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.1.3.4.; 2.6.8.4.; 2.6.8.8.; 2.6.8.11.5.

       2.6.10.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „INVL miškai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10994-950/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „INVL miškai“ ieškinį atsakovei N. P. dėl sutartinės kompensacijos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „INVL miškai“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės N. P. 4 500,00 Eur sutartinės kompensacijos, 28,35 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017 m. spalio 12 d. su atsakove N. P. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė joje įtvirtintomis sąlygomis ir terminais sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį – atsakovė N. P. įsipareigojo parduoti, o ieškovė UAB „INVL miškai“ – nupirkti ginčo žemės sklypą. Pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi gretimo ginčo žemės sklypo savininkas pasinaudojo pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą. Šiam asmeniui pasinaudojus pirmumo teise, pasibaigė preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo terminas, kuris buvo nustatytas iki 2018 m. vasario 1 d. Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte pardavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 dienas po pagrindinės sutarties sudarymo arba kitokio šios sutarties pasibaigimo sumokėti pirkėjui specialiosiose sąlygose nurodyto dydžio mokestį ir atitinkamu metu taikomą PVM, padengiant dalį pirkėjo išlaidų. Preliminariosios sutarties specialiosiose sąlygose sutarties šalys susitarė, kad neįrodinėtinu kompensacijos dydžiu laikys 4 500,00 Eur dydžio sumą. Atsakovė N. P. geranoriškai neįvykdė savo pareigos, o pareikalavus įvykdyti savo prievolę, ši atsisakė tai padaryti, tokiu būdu pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus.

3.       Atsakovė N. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 

4.       Nurodė, kad 2017 m. spalio 12 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį dėl jai priklausančio žemės sklypo pardavimo sudarė prisijungimo būdu, pasirašydama ieškovės vienašališkai parengtą sutarties formą. Atsakovė norėjo ieškovei parduoti ginčo žemės sklypą, tačiau to padaryti negalėjo, nes vadovaudamasi Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ginčo žemės sklypą privalėjo parduoti gretimo žemės sklypo savininkei – UAB „EV miškas“. Neturėdama pasirinkimo galimybės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pardavė gretimo žemės sklypo savininkei, o ieškovei grąžino gautą 4 500,00 Eur avansą. Atsakovė neturi pareigos mokėti jokios kompensacijos ieškovei, nes nėra kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei N. P. 15,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir 6,89 Eur valstybei teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6.       Teismas sprendė, kad tiek lingvistinė, tiek ir sisteminė ginčo preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkto analizė leidžia daryti išvadą, kad minėta nuostata ieškovė ir atsakovė susitarė būtent dėl nuostolių atlyginimo tuo atveju, jeigu pagrindinė N. P. priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta. Nors preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje 4 500,00 Eur suma įvardijama kaip „Kompensacija“, tačiau iš lingvistinės tokios nuostatos analizės jos paskirtis yra akivaizdi, t. y. pirkėjo (ieškovo) iki sutarties sudarymo patirtų išlaidų (Turte esančio Miško taksavimas (jeigu buvo atliktas), mokesčiai už tarpininko paslaugas vykdant įsigytinų žemės sklypų paiešką, administracinės išlaidos ir kt.) atlyginimas (kompensavimas), kas yra tolygu ieškovo patirtų išlaidų (patirtų materialinių netekimų – nuostolių) atlyginimui. Tokį nurodytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos aiškinimą patvirtina ir sisteminė kitų jos nuostatų analizė, Sutarties 6.2 punkte numatyti atvejai, kada pirkėjas bus atleidžiamas nuo pareigos sumokėti tokią kompensaciją. Kad preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas numatė būtent ieškovo patirtų kaštų (netekimų) atlyginimą, teismo posėdžio metu nurodė ir UAB „INVL miškai“ atstovė S. B., kuri paaiškino, kad ieškovė, pradėjusi atsakovei priklausančio žemės sklypo įsigijimo procesą, sudariusi ginčo preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, patyrė įvairių išlaidų, kurių kompensavimo mechanizmas ir buvo įtvirtintas nurodytos sutarties 6.1 p.; ieškovės patirtos išlaidos yra bendrosios veiklos vykdymo išlaidos – darbo užmokestis darbuotojams, miškų fondo valdymo mokesčiai ir kt.; jokių specialių, išskirtinių išlaidų, kurios būtų buvusios skirtos išimtinai atsakovei priklausančio žemės sklypo įsigijimui patirta nebuvo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ieškovės atstovės S. B. 2017 m. lapkričio 10 d. el. paštu siųstas laiškas, kuriame nurodyta, kad „ieškovas linkęs sumažinti kompensaciją iki 1 500,00 Eur, nes iš dalies atliko tarpininkavimo paslaugą, sugaišo alternatyvų laiką, kadangi sutelkė visas pastangas ties atsakovės sklypu, o ne kitu“, bei 2018 m. vasario 6 d. el. paštu siųstas laiškas, kuriame nurodoma, kad „miške mes buvome, tam samdėme miškininkus ir patyrėme su tuo susijusias išlaidas“.

7.       Tai, kad 4 500,00 Eur suma buvo įvardinta kaip „Kompensacija“ ir įtvirtinta savarankiškoje (šeštoje) ginčo preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties dalyje („Pirkėjo išlaidų kompensavimas“), o ne septintoje dalyje („Atsakomybė“), neleidžia 6.1 punkte numatytos sąlygos laikyti atskiru ir savarankišku susitarimu, o ne susitarimu dėl ieškovo patirtų išlaidų kompensavimo pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo atveju. Be to, preliminariosios sutarties objektas gali būti tik vienas – kitos pagrindinės sutarties sudarymas, o šio tikslo nepasiekus yra galimas tik reikalavimas atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

8.       Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pagrindinė atsakovei N. P. priklausiusio 10,98 ha miško ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta su ieškove dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių. Vadovaujantis Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Vadovaujantis nustatyta tvarka, atsakovė N. P. neturėjo kito pasirinkimo , kaip tik turėtą miškų ūkio paskirties žemės sklypą parduoti gretimo žemės sklypo savininkei – UAB „EV miškas“. Ieškovės UAB „INVL miškai“ atstovė N. B. nurodė, kad tai nėra retas atvejis, savo veikloje ieškovė su tuo susiduria nuolat, apie 30 proc. vykdomų žemės sklypų įsigijimų neįvyksta dėl nurodytos priežasties ar kitų aplinkybių, tai normali verslo praktika.

9.       Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 500,00 Eur dydžio sutartinę kompensaciją reiškia prašymą taikyti atsakovės atžvilgiu sutartinę civilinę atsakomybę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ieškovės atstovės S. B. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė N. P. neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir pagrindinė jos turėto miškų paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių – vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ji privalėjo turėtą žemės sklypą parduoti gretimo žemės sklypo savininkei UAB „EV miškas“. Šios aplinkybės ieškovei visada buvo žinomos. Teismas konstatavo, kad atsakovei neatlikus jokių neteisėtų veiksmų bei visą laiką elgiantis sąžiningai, nesant jos kaltės dėl to, kad ginčo preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatytos kompensacijos priteisimas ieškovei reikštų civilinės atsakomybės taikymą atsakovės N. P. atžvilgiu nesant jos kaltės, kas nėra galima ir reikštų imperatyvių įstatymų nuostatų pažeidimą.

10.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teisiniai argumentai leidžia konstatuoti, kad ieškovės (pirkėjo) iniciatyva įtrauktas ginčo preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas įtvirtino atsakovės N. P. (pardavėjo) civilinės atsakomybės nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties taikymo galimybę nesant dėl to atsakovės kaltės. Tokia sutarties nuostata pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, t. y. CK 6.248 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad atsakomybė be kaltės nėra galima. Kadangi šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti ginčo preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nustatytą 4 500,00 Eur dydžio kompensaciją pripažintinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

11.       Atmetus pagrindinį ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sutartinės kompensacijos priteisimo atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl 28,35 Eur palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „INVL miškai“, atstovaujama advokato Dariaus Matulevičiaus, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad:

1.1.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė preliminariosios sutarties sąlygas ir nepagrįstai konstatavo, jog apeliantės prašymas priteisti kompensaciją yra ne kas kita, kaip prašymas taikyti civilinę atsakomybę. Teismas nepagrįstai ėmėsi aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, ir sąlygas, būtinas tokiai atsakomybei taikyti. Iš Preliminariosios sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. ir 6.2. punktų matyti, jog šalys iš esmės sutarė, kad atsakovė sumokės apeliantei piniginę kompensaciją, jeigu žemės sklypo neperleis per greitojo perleidimo terminą, numatytą sutarties specialiojoje dalyje. Šiuo atveju greitasis perleidimo terminas buvo numatytas 2017 m. gruodžio 15 d., t. y. per 65 dienas nuo sutarties sudarymo momento. Vienintelės galimos išimtys, kai kompensacija nėra mokama – kai žemės sklypas perleidžiamas per greitojo perleidimo terminą, arba kai pati apeliantė nepasinaudoja savo teisėmis žemės sklypą įsigyti. 

1.2.                      Atsakovė prieš sudarydama preliminariąją sutartį, sutarties turinio ar sąlygų keisti nepageidavo, jas laikė teisėtomis, sąžiningomis ir atitinkančiomis šalių valią. Teismas neteisingai aiškina tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas, kadangi nurodyta sąlyga nėra siekis gauti konkrečių nuostolių atlyginimą. Ši sąlyga iš esmės yra kompensacija už apeliantės prisiimamą riziką, ir nėra susitarimas dėl konkrečių apeliantės nuostolių ar išlaidų atlyginimo, o iš esmės yra atskiru susitarimu atsilyginti už tai, kad apeliantė konsultavo, atliko eilę iki sutartinių veiksmų, sutiko pirkti žemės sklypą, sukurti tokius civilinius teisinius santykius ir iš jų kylančią riziką. Atsakovė užpildydama užklausą apeliantės internetiniame puslapyje www.invlmiskai.com, laisva valia susirado ieškovę ir pateikė jai ofertą. Jeigu apeliantė šios sąlygos nesiūlytų įtraukti į sudaromą sutartį, ji prisiimtų didesnę riziką nei atsakovė. Todėl ši sąlyga, nėra atsakovės civilinės atsakomybės forma, bet yra savanoriškai prisiimta sutartinė prievolė. Aplinkybę, kad kompensacija nėra civilinės atsakomybės forma, patvirtina ir pati preliminariosios sutarties struktūra, kadangi kompensacijos sąlyga yra įtvirtinta atskiroje sutarties dalyje, o ne dalyje, kuri numato atsakomybės sąlygas, kai sutartis pažeidžiama.

13.       Atsakovė N. P. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14.       Nurodė, kad apeliantė, kaip verslininkė, veikia pagal nesąžiningą verslo modelį ir tikisi bet kuriuo atveju uždirbti bent jau kompensacijos sąskaita. Atsakovė N. P. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir formuojamą praktiką, byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertino jų visetą ir labai aiškiai pasisakė ir dėl kompensacijos pobūdžio ir paskirties. Apeliantė kryptingai ir sąmoningai ieško potencialių miško sklypų pardavėjų. Ginčo santykiai su apeliante užsimezgė „pasiūlymų gaudyklės“ dėka. Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas nustatė privalomą tvarką, kurios atsakovė laikėsi. Preliminariosios sutarties 6.1. punkto formuluotė „iki šios sutarties sudarymo“ lygi formuluotei „iki preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo“. Tokių išlaidų egzistavimo apeliantė neįrodė ir jokių įrodymų į bylą nepateikė. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7 punkto (skyriuje „Atsakomybė“) 7.3. papunktyje buvo numatytas specialus sutarties pasibaigimo pagrindas, kuomet šalys susitarė nutraukti sutartį „netaikant viena kitai šiame sutarties 7 punkte nurodytos atsakomybės“. Sutartis būtent ir pasibaigė tuo pagrindu. Apeliantė net nesiekė pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau siekė pasipelnyti „Kompensacijų“ sąskaita. Neturėdama kito pasirinkimo, atsakovė avansą sugrąžino tą pačią dieną, t. y. 2018 m. vasario 5 d. Apeliantė ignoravo atsakovės geranoriškumą siekiant pagrindinės sutarties sudarymo. Į bylą pateikusi preliminariosios sutarties originalą ieškovė tuo pačiu pripažino, kad jokio taksoraščio preliminariosios sutarties pasirašymo dieną apskritai nebuvo, nes originalią sutartį sudaro 3 pasirašyti lapai, jokie priedai nebuvo pridėti. Be to, į bylą pateikti sutarties originalai skiriasi 2.3. punkto turiniu.

15.       Su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018 m. vasario 5 d. Mokėjimo nurodymą. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).  

17.       Ši byla nagrinėjama ieškovės UAB „INVL miškai” apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2018 m. vasario 5 d. Mokėjimo nurodymą dėl avanso grąžinimo ir prašė jį prijungti prie bylos.

19.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateikto įrodymo turinė, nusprendžia jį priimti ir vertinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.

     Dėl ginčo esmės

20.       CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1 d., 2 d.; 6.163 str. 2 d.).

21.       Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str., 1.73 str. 1 d. 7 p.).

22.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė N. P. 2017 m. spalio 12 d. pasirašė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad atsakovė parduos ieškovei UAB INVL miškai”, jai priklausantį 10,98 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 45 000,00 Eur sumą (Specialiosios sutarties sąlygų 2.1p.). Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties specialiosiose sąlygose buvo numatytas sutarties galiojimo terminas iki 2018 m. vasario 1 d. (Bendrųjų sąlygų 2.4 p.), bei greito perleidimo terminas – 2017 m. gruodžio 15 d. (Bendrųjų sąlygų  6.2. p.). Nustatytais terminais pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė 2018 m. vasario 5 d. grąžino ieškovei 4 500,00 Eur avansą. 

23.       Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė N. P. 2017 m. spalio 13 d., pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pranešimą apie sprendimą parduoti miško ūkio paskirties žemės sklypą už 45 000,00 Eur sumą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. 17FP-4504 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ nurodė, kad atsakovė jai priklausantį žemės sklypą privalo parduoti gretimo sklypo savininkei UAB „EV miškas“. Po šalių derybų, pardavimo kaina buvo padidinta iki 52 000,00 Eur, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 25 d. pažymoje Nr. TR-13600-(5.34) „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui‘, atsakydama į atsakovė N. P. 2017 m. gruodžio 1 d. vėl nurodė, kad atsakovė jai priklausantį žemės sklypą privalo ir už didesnę kainą parduoti asmeniui, turinčiam pirmumo teisę – UAB „EV miškas“.

24.        Apeliantė UAB „INVL miškai“, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog apeliantės prašymas priteisti kompensaciją yra ne kas kita, o prašymas taikyti civilinę atsakomybę. Apeliantės teigimu, preliminariosios sutarties 6 dalyje „Pirkėjo išlaidų kompensavimas“ (6.1. ir 6.2. p.) yra numatyta kompensacija, jeigu atsakovė neperleis žemės sklypo per greitojo perleidimo terminą, numatytą sutarties specialiojoje dalyje, t. y. per 65 dienas nuo sutarties sudarymo momento, iki  2017 m. gruodžio 15 d. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25.       Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 str. 1 d.). Sutarties šaliai, neįvykdžius sutartinės prievolės, ji kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, kurių dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų, todėl pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad ieškovė reikalauja taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2014). Tuo atveju, kai preliminariosios sutarties šalis iš kitos šalies yra gavusi pinigų sumą prievolių įvykdymui užtikrinti ir pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pinigus sumokėjusios šalies kaltės, teismas, šaliai atsikirtimų forma reiškiant teisę į netesybas, gali įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus nesant turinčios teisę į netesybas šalies byloje pareikšto atskiro reikalavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015). Tokia kasacinio teismo praktika, leidžia teigti, kad sprendžiant dėl netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacijos) priteisimo turi būti vertinama pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybės ir sutarties šalių veiksmai ir kaltė dėl neįvykusio sandorio.

27.       Kolegija pažymi, kad pagrindinė miško paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog įstatymas imperatyviai nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu (Miškų įstatymo 41 str. 1 d. 2 p.). Nacionalinė žemės tarnyba abejose pažymose įsakmiai nurodė, jog atsakovė N. P. privalo parduoti miško paskirties žemės sklypą pirmumo teisę turinčiam asmeniui – UAB „EV miškas“, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl neįvykusio sandorio (pagrindinės sutarties nesudarymo) nėra atsakovės N. P. kaltės.

28.       Sutarties 7.3 punkte nustatyta, kad pirmumo teisės savininkams pasinaudojus teise įsigyti turtą už šioje sutartyje ar didesnę kainą, ši sutartis pasibaigia šalims netaikant viena kitai nurodytos atsakomybės, ir pirkėjui per 3 kalendorines dienas grąžinamas visos pardavėjo gautos sumos (jei tokios buvo). Pažymėtina, kad ieškovė, būdama verslininke, užsiimančia miško paskirties pirkimu visuose Lietuvos regionuose, galėjo ir privalėjo įvertinti savo galimybes ir aplinkybes, kurios leistų protingai numatyti, kad sandoris gali neįvykti dėl įstatymų reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atstovė S. B. teismo nurodė, kad tokie atvejai nėra reti ieškovės veikloje, nes apie 30 proc. vykdomų žemės sklypų įsigijimų neįvyksta dėl nurodytos priežasties ar kitų aplinkybių, ir tai yra normali verslo praktika.

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pati N. P. interneto svetainėje užpildė automatinės užklausos formą, norėdama sužinoti, už kiek galėtų parduoti jai priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta su ieškove, t. y. pati ieškovė pageidavo įsigyti parduodamą žemės sklypą, kas leidžia teigti, kad ieškovė jokių tarpininkavimo paslaugų, vykdant įsigytinų žemės sklypų paiešką, nesuteikė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė atliko miško taksavimą, ar suteikė kitokias paslaugas, nors preliminariosios sutarties 6.1 punkte numatyta, kad pirkėjo (ieškovės UAB „INVL miškai“ iki sutarties sudarymo patirtos išlaidos yra – turte esančio miško taksavimas (jeigu buvo atliktas), mokesčiai už tarpininko paslaugas vykdant įsigytinų žemės sklypų paiešką, administracinės išlaidos, kt. Būtent tokias išlaidas turėtų atlyginti pardavėjas ne vėliau kaip per tris dienas po pagrindinės sutarties sudarymo ar kitokio preliminariosios sutarties pasibaigimo. Byloje jokie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė patyrė kokias nors išlaidas dėl preliminariosios sutarties sudarymo (CPK 178 str.). Atsakovė N. P., grąžindama 4 500,00 Eur avansą, padengė galimai ieškovės turėtas išlaidas, jei tokių buvo. Priešingu atveju, avansas būtų likęs atsakovei kaip netesybos (bauda) už ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (sutarties 7.1.1 p.).

30.       Atmesti kaip deklaratyvūs ir neįrodyti apeliantės argumentai, kad „greitojo perleidimo termino“ pažeidimo, nes pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl praleistų terminų, o dėl pirmumo teisę turinčių savininkams pasinaudojus šia teise.

31.       CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).

32.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad sutarties tekstą pasiūlė ieškovė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovė sutarties turinio ar sąlygų keisti nepageidavo, jas laikė teisėtomis, sąžiningomis ir atitinkančiomis šalių valią, teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, t. y. riziką dėl neaiškiai surašytos sutarties, turi prisiimti verslininkas, pasiūlęs sutarties sąlygas.

33.       Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

34.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                               Žibutė Budžienė

                       Evaldas Burzdikas

                      Tomas Romeika