Civilinė byla Nr. e2-7-330/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00045-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.5; 3.4.3.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutuojančios individualios įmonės „Mažasis tarpininkas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo   2017 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-402-755/2017 pagal pareiškėjos „Swedbank“, akcinės bendrovės skundą dėl bankrutuojančios individualios įmonės „Mažasis tarpininkas“ 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Š.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja „Swedbank“, AB skundu teismui prašė IĮ „Mažasis tarpininkas“ 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais ir įmonės bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukti.
2. Pareiškėja nurodė, kad iš IĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto administratorės gavo 2016 m. lapkričio 4 d. IĮ „Mažasis tarpininkas“ kreditorių susirinkimo protokolinį įrašą, iš kurio paaiškėjo, jog šios įmonės atžvilgiu pradėta neteisminė bankroto procedūra. Nurodė, kad IĮ „Mažasis tarpininkas“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl jos bankroto byloje turi būti apskaitomi ir patvirtinami visų kreditorių, nepriklausomai nuo to, su kuo – bankrutuojančia IĮ „Mažasis tarpininkas“, ar jos dalyviu M. Š., kaip fiziniu asmeniu, buvo sudaryti sandoriai, iš kurių kildinamas kreditorinis reikalavimas. Pareiškėja tvirtino nebuvusi informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame buvo numatyta svarstyti klausimą dėl IĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto proceso pradėjimo ir vykdymo ne teismo tvarka. Tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų informuota apie kreditorių susirinkime planuojamus spręsti klausimus, tai dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžio įtakos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimui, tokie nutarimai nebūtų priimti. Pripažinus, kad ginčijami nutarimai neteisėti, jų pagrindu pradėta bankroto procedūra, vykdoma ne teismo tvarka, nutrauktina.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi patenkino „Swedbank“, AB prašymą atnaujinti skundo pateikimo terminą ir skundą patenkino: pripažino negaliojančiais IĮ „Mažasis tarpininkas“ 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus bei IĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukė.
4. Teismas nustatė, kad M. Š. yra IĮ „Mažasis tarpininkas“ savininkas. Jis ir Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, 2006 m. rugsėjo 25 d. sudarė Kredito sutartį Nr. BP4039060006 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Kredito sutartis). 2015 m. gruodžio 9 d. Sutartimi dėl verslo dalies perleidimo „Swedbank“, AB iš Danske Bank A/S nuo 2016 m. birželio 4 d. perėmė visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš Kredito sutarties. 2016 m. lapkričio 4 d. IĮ „Mažasis tarpininkas“ kreditorių susirinkimo nutarimu pradėta bankroto ne ginčo tvarka procedūra, paskirtas bankroto administratorius. 2016 m. lapkričio 4 d. „Swedbank“, AB reikalavimas M. Š. sudarė 88 866,91 Eur sumą. 2017 m. sausio 17 d. „Swedbank“, AB iš BIĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto administratorės UAB „Bankrotas LT“ gavo 2016 m. lapkričio 4 d. IĮ „Mažasis tarpininkas“ kreditorių susirinkimo protokolinį įrašą Nr. 1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog „Swedbank“, AB, nebūdama IĮ “Mažasis tarpininkas“ kreditore, tačiau būdama bankrutuojančios neribotos atsakomybės įmonės savininko kreditore, turėjo būti informuota apie kreditorių susirinkimą, kuriame spręsta dėl individualios įmonės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „Swedbank“, AB nebuvo tinkamai informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame buvo nuspręsta individualiai įmonei taikyti bankroto procesą ne teismo tvarka, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau -  ir ĮBĮ) 12 straipsnyje reglamentuotas pasirengimo bankroto procesui, kuris vyks ne teismo tvarka, normas, neužtikrinant tokio proceso skaidrumo, kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, taip pat sąžiningumo ir teisingumo principų. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis tuo, jog 2016 m. lapkričio 14 d. pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą bankroto administratorės išsiųstas ne pareiškėjai, o ankstesniam kreditoriui, taip pat skelbimo laikraštyje „Lietuvos rytas“ nelaikė tinkamu ir pakankamu informavimo būdu, nes jame vartojamos sąvokos neatitinka ĮBĮ 12 straipsnyje įtvirtinto bankroto, vykdomo ne teismo tvarka, proceso esmės (vartojama bankroto bylos iškėlimo, o ne bankroto proceso ne teismo tvarka sąvokos, nenurodyta, kam priklauso individuali įmonė), o tai galėjo klaidinti ne individualios įmonės kreditorius. Be to, nutarimus 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkime priėmė vienintelė kreditorė, turinti vos 200 Eur dydžio reikalavimo teisę į individualią įmonę. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jei „Swedbank“, AB būtų buvusi tinkamai informuota apie minėtą kreditorių susirinkimą ir jame dalyvavusi, tikėtinai nebūtų buvęs priimtas nutarimas dėl individualios įmonės bankroto vykdymo ne teismo tvarka, nesant kvalifikuotos balsų daugumos (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė BĮĮ „Mažasis tarpininkas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir „Swedbank“, AB skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Remiantis ĮBĮ nuostatomis įmonės savininko (dalyvio) kreditorius neturi teisės inicijuoti įmonei bankroto procedūros pradėjimą ne teismo tvarka, todėl jam (įmonės savininkui, dalyviui) įstatymas nenumato pareigos pranešti apie siekimą pradėti įmonei bankroto procedūrą ne teismo tvarka.
2. Bankroto procedūros pradėjimo įmonei ne teismo tvarka stadijoje įmonės savininko kreditoriai nėra įmonės bankroto procedūros dalyviai, todėl jie neturi teisės ginčyti pirminius individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, susijusius su bankroto procedūros įmonei vykdymo ne teismo tvarka pradėjimu.
3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai atnaujino pareiškėjos praleistą ĮBĮ nustatytą kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo terminą, kadangi 14 dienų apskundimo terminas skaičiuojamas ne nuo ginčijamo nutarimo protokolo gavimo, bet nuo sužinojimo apie ginčijamą nutarimą. Apie atsakovei pradėtą bankroto procedūrą neteismine tvarka pareiškėja žinojo nuo 2016 m. lapkričio 14 d. pranešimo gavimo, todėl prašymas pateikti ginčijamų nutarimų protokolą ir jo gavimas negali būti pagrindu atnaujinti įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja „Swedbank“, AB prašo Panevėžio apygardos teismo   2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės BIĮ „Mažasis tarpininkas“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. „Swedbank“, AB kreditoriniai reikalavimai turi būti apskaitomi ir tvirtinami BIĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto byloje, kadangi „Swedbank“, AB yra įmonės savininko M. Š. kreditorė. Atsižvelgiant į tai ir remiantis ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai „Swedbank“, AB privalėjo būti pasirašytinai pranešta apie kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl bankroto proceso atsakovei pradėjimo ir vykdymo ne teismo tvarka.
2. Nėra pateikta įrodymų, kad 2016 m. lapkričio 14 d. pranešimas apie atsakovei pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka „Swedbank“, AB buvo išsiųstas. Be to, pranešimas siųstas ne „Swedbank“, AB, o pirminiam kreditoriui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.
3. Tuo atveju, jeigu įmonės vadovas siekia, jog bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, jis privalo pasirašytinai pranešti kiekvienam kreditoriui apie kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas toks klausimas, kartu nurodydamas ir kreditorių susirinkimo datą bei vietą (ĮBĮ 12 straipsnio 1, 2 dalys). BIĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto administratorė UAB „Bankrotas LT“ pateikdama 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 patvirtino, jog „Swedbank“, AB yra atsakovės kreditorė, todėl jai taip pat pasirašytinai turėjo būti pranešta apie 2016 m. lapkričio 4 d. įvyksiantį BĮĮ „Mažasis tarpininkas“ kreditorių susirinkimą.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Š., palaikydamas „Swedbank“, AB atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės BIĮ „Mažasis tarpininkas“ atskirąjį skundą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad „Swedbank“, AB reikalavimas kildinamas iš Kredito sutarties, sudarytos su individualios įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, nėra, todėl esminiai spręstini klausimai šioje byloje – pareigos pranešti IĮ „Mažasis tarpininkas“ savininko kreditoriams apie ketinimą spręsti dėl individualios įmonės bankroto procedūrų pradėjimo ir vykdymo ne teismo tvarka buvimas ar nebuvimas, tokių kreditorių  teisė dalyvauti ir balsuoti individualios įmonės kreditorių susirinkime sprendžiant dėl įmonės bankroto proceso pradėjimo ir vykdymo ne teismo tvarka, pareigos pranešti individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditoriams, apie ketinimą spręsti dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka pradėjimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kaip pagrindas naikinti IĮ „Mažasis tarpininkas“ 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus ir nutraukti šios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.

Dėl pareigos pranešti IĮ „Mažasis tarpininkas“ savininko kreditoriams apie ketinimą spręsti dėl individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis, todėl įsiteisėjus nutarčiai įmonei iškelti bankroto bylą, jos savininkas (savininkai) privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Iš šio turto gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, todėl  tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Remiantis tuo, teisė kreditoriams reikšti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), atsiranda iš individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės balansą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus tenkinami kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-219/2017).
11. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: kreditorius (kreditoriai); įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; likvidatorius. Kreditoriaus sąvoka yra apibrėžta ĮBĮ įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje – tai įmonės kreditoriai, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys.
12. Šiuo atveju nors individualios įmonės savininko kreditorius yra įtraukiamas į bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių sąrašą, tačiau įstatymas jam nesuteikia teisės inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo bei ginčyti pirminius individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, susijusius su bankroto bylos įmonei iškėlimu. Tokios teisės suteiktos tik bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Kasacinio teismo išaiškinta, jog toks teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad individualios įmonės savininko kreditoriai nedalyvauja priimant nutarimą individualios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, todėl priešingai nei įmonės kreditoriai, neturi ir teisės balsuoti dėl bankroto proceso, kuris vyks ne teismo tvarka. Dėl šios priežasties individuali įmonė ar jos savininkas neturi pareigos pranešti savo kreditoriams apie ketinimą spręsti dėl individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-219/2017).
13. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ nuostatas bei bankrutuojančio neribotos atsakomybės juridinio asmens ir jo savininko prievolių subsidiarumą, nepagrįstai išplėsdamas subjektų, kurių atžvilgiu kyla pareiga informuoti apie ketinimą inicijuoti individualios įmonės bankroto bylos iškėlimą ne teismo tvarka, ratą. Šiuo atveju sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog informuoti individualios įmonės savininko M. Š. kreditorę           „Swedbank“, AB apie ketinimą inicijuoti  IĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto procesą ne teismo tvarka ir to klausimo sprendimui šaukiamą individualios įmonės kreditorių susirinkimą, nebuvo pagrindo ir pareigos.

Dėl IĮ „Mažasis tarpininkas“ savininko kreditoriaus teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka

14. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą.  ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.
15. Kreditoriai, nesutikdami su kreditorių susirinkimo nutarimu ir manydami, kad kreditorių nutarimai dėl nemokios įmonės bankroto ne teismo tvarka neatitinka ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų ar kitaip pažeidžia jų teisėtus interesus, turi teisę tokį kreditorių susirinkimo nutarimą skųsti teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus kildinama iš ĮBĮ 13 straipsnio bendrosios nuostatos, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ normomis, ir 12 straipsnio 5 dalies nuostatos. Taigi įstatymo reglamentavimas vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka užtikrina suinteresuotiems asmenims teisę kreiptis į teismą, jeigu jų netenkina kreditorių susirinkimo priimami nutarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016).
16. Apeliacinis teismas pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja „Swedbank“, AB, kaip individualios įmonės savininko kreditorė, turi teisę ginčyti 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą pradėti IĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
17. Šiuo atveju „Swedbank“, AB yra pareiškusi 88 866,91 Eur dydžio finansinį reikalavimą IĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka, ir turi materialinį suinteresuotumą šio proceso baigtimi. Atsižvelgiant į tai, „Swedbank“, AB laikytina suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę skųsti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau tik tuos, kurie priimti po to, kai kreditorių susirinkimas patvirtina jos finansinį reikalavimą bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka.
18. Iš teismui pateikto IĮ „Mažasis tarpininkas“ 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo  protokolo Nr. 1 matyti, jog susirinkime dalyvavo ir raštu visais klausimais balsavo vienintelė individualios įmonės kreditorė UAB „Tik apskaita“, turinti 200 Eur reikalavimą įmonei. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Pagal 2017 m. gegužės 18 d. vykusio teismo posėdžio įrašą nustatyta, jog į IĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto procesą kartu su „Swedbank“, AB įstojusi kreditorė UAB „Olfema“ taip pat yra M. Š., kaip fizinio asmens, kreditorė, bet ne bankrutuojančios individualios įmonės kreditorė. Teismui nepateikta jokių duomenų, jog sušaukiant 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimą ar inicijuojant bankroto procesą ne teismo tvarka buvo padaryta procesinių (procedūrinių) pažeidimų. Remiantis tuo, nėra pagrindo teigti, jog 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo priimti nutarimai yra neteisėti (ĮBĮ 12 straipsnio 1-4 dalys). Darytina išvada, jog IĮ „Mažasis tarpininkas“ 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkime dalyvavo šios individualios įmonės kreditoriai, kurie 100 proc. pritarė to kreditorių susirinkimo dienotvarkės klausimais priimtiems nutarimams.
19. Aplinkybė, kad įmonės savininko kreditoriai bankroto proceso ne teismo tvarka įmonei pradėjimo stadijoje neturi iniciatyvos teisės, nes nėra įmonės kreditoriai, iš esmės nepažeidžia įmonės savininko kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nes jie, priešingai negu įmonės kreditoriai, išlaiko reikalavimo teises įmonės savininkui ir po įmonės likvidavimo dėl bankroto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia. <...> Civilinio kodekso normų nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017; 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-484-219/2017).
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas „Swedbank“, AB skundą ir pripažindamas negaliojančiais BIĮ „Mažasis tarpininkas“ kreditorių 2016 m. lapkričio 4 d. susirinkimo nutarimus bei nutraukdamas šios įmonės bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, netinkamai taikė įmonių bankrotą reguliuojančias teisės normas bei šių normų aiškinimo individualių įmonių bankroto atveju teisminę praktiką. Nors teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai jas vertino kaip sudarančias pagrindą informuoti individualios įmonės savininko kreditorę apie ketinimą inicijuoti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka ir tuo reikalu šaukiamą kreditorių susirinkimą, o taip pat individualios įmonės savininko kreditoriaus teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nuspręsta vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka. Nagrinėjamoje situacijoje nustačius, jog „Swedbank“, AB nebūdama IĮ „Mažasis tarpininkas“ kreditore, neprivalėjo būti informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama dėl individualios įmonės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, ir neturėjo teisės tokio kreditorių susirinkimo sprendimo skųsti teismui, BIĮ „Mažasis tarpininkas“ atskirasis skundas tenkinamas – Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos „Swedbank“, AB skundas dėl BIĮ „Mažasis tarpininkas“ 2016 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir BIĮ „Mažasis tarpininkas“ bankroto proceso nutraukimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam šio klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Patenkinus atskirąjį skundą, atsakovei BIĮ „Mažasis tarpininkas“ priteistinos bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į pareiškėjos „Swedbank“, AB skundą parengimą patyrė 300 Eur išlaidų, už tripliko parengimą – 200 Eur bei už atskirojo skundo parengimą – 300 Eur (iš viso  – 800 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2, 8.3 ir 8.15 punktuose nustatytų dydžių, todėl nurodyta suma priteistina atsakovei iš pareiškėjos „Swedbank“, AB. Taipogi atsakovė prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato atstovavimą 2017 m. balandžio 12 d. posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kadangi 2017 balandžio 12 d. teismo posėdis truko mažiau nei vieną valandą, išlaidos, patirtos atstovaujant minėtame teismo posėdyje, mažintinos iki 0,1 dalies užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (Rekomendacijų 8.19 punktas), t. y. iki 85 Eur. Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš viso atsakovės naudai iš „Swedbank“, AB priteistina 885 Eur išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį.

Atmesti „Swedbank“, akcinės bendrovės skundą dėl individualios įmonės „Mažasis tarpininkas“ kreditorių 2016 m. lapkričio 4 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir šios įmonės bankroto proceso nutraukimo.

Priteisti bankrutuojančiai individualiai įmonei „Mažasis tarpininkas“ iš „Swedbank“, akcinės bendrovės 885 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones individualios įmonės „Mažasis tarpininkas“ bankroto procese.

Teisėjas                            Gintaras Pečiulis