Civilinė byla Nr. e2-40-1031/2018

Proceso Nr. 2-70-3-06331-2016-4

Procesinio dokumento kategorijos:

(S)

                2.6.16.8; 2.4.2.2;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,

sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ atstovams N. U. ir advokatui Egidijui Morkūnui, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Arvyta“ atstovams direktoriui V. T. ir advokatui Muradui Bakanui, atsakovui A. S., jo bei ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ausnė“ atstovui advokatui Aivarui Giliui ir atsakovui A. M., trečiajam asmeniui pagal ieškovo ieškinį G. J. ir trečiojo asmens Nacionalinės Žemės Tarnybos atstovei D. A. bei uždarosios akcinės bendrovės „Sagera“ atstovui advokatui Gintarui Dapkevičiui, kitiems tretiesiems asmenims nedalyvaujant,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arvyta“, A. S., K. S. ir A. M., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „BLRT Grupp invest“, uždarajai akcinei bendrovei "Gelžbetoninės konstrukcijos", uždarajai akcinei bendrovei „Sagera", uždarajai akcinei bendrovei „Transbusas“, A. P., G. J. ir Nacionalinei Žemės Tarnybai ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Arvyta“, A. S. ir K. S. priešieškinį uždarajai  akcinei bendrovei „Sodbeta“, uždarajai akcinei bendrovei „BLRT Grupp invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelžbetoninės konstrukcijos“, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, statinių (tvorų) teisinės registracijos panaikinimo ir jų nugriovimo bei dalies betono aikštelės servituto nustatymo,

n u s t a t ė:

                            Ieškovas UAB „Sodbeta“ ieškiniu teismo prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovo užsakymu UAB „Auneda“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

Atsakovai A. S., K. S. bei UAB „Arvytra“ laikydami, kad ieškovo teikiamas žemės sklypo planas neatitinka nei jų, nei kitų žemės sklypo naudotojų interesų, reiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti to paties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal G. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą.

              Atsakovai reiškiamu priešiniu ieškiniu prašė pripažinti dalį ieškovo UAB „Sodbeta“ pastatytų statinių – tvorų – neteisėtomis, panaikinti jų teisinę registraciją ir jas nugriauti bei nustatyti betono rengimo aikštelės dalies servitutą.

              Ieškovas ieškinyje nurodė, taip pat ieškovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Sodbeta“ 2004-02-10 yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 29/04-0005, kurioje nustatytomis sąlygomis naudojasi 4,0371 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi - 2,9224 ha. Tuo pačiu sklypu pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis naudojasi ir ūkinę veiklą vykdo ir kiti asmenys - atsakovai ir tretieji asmenys, išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą.

              Ieškovas akcentavo, kad yra didžiausią nuomojamo sklypo dalį naudojantis nuomininkas - šiame sklype yra 12 ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų, kurių bendras plotas sudaro apie 10 000 kvadratinių metrų. UAB „Sodbeta“ vykdo gamybinę veiklą - gamina betoną ir gelžbetonio gaminius, šiai veiklai vykdyti naudojamos tiek turimos gamybinės patalpos, tiek prie jų esama teritorija. Nesant nustatytų tikslių kiekvienam nuomininkui priskirtų sklypo dalių, dėl sklypo naudojimo tarp nuomininkų nuolat kyla nesutarimų. Dėl vykdomos veiklos specifikos ir būtinybės pramoninės veiklos teritorijoje užtikrinti darbų saugą, materialinių vertybių apsaugą ir bendrą gamybinę tvarką ieškovas ne kartą inicijavo naudojamo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą bendru nuomininkų susitarimu, tačiau kaip paaiškėjo, sklypo naudotojų interesai yra skirtingi ir dėl esminių nesutarimų faktiškai nesuderinami. Dėl šios priežasties ieškovas yra priverstas dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo kreiptis į teismą.

              Ieškovas taip pat pažymėjo, kad UAB „Auneda“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane yra pažymėta kiekvienam nuomininkui individualiai priskirta sklypo dalis, o taip pat - bendrojo naudojimo reikmėms (privažiavimo keliams) priskiriama sklypo dalis. Šiame plane fiksuojama žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės atitinka ir ilgametę naudojimosi šiuo sklypu tvarką. Suformuoti plotai, kiek tai įmanoma dėl sklypo specifikos, užbrėžti taisyklingos formos ir taip, kad kiekvienam sklypo naudotojui būtų kuo patogiau naudotis žemės sklypu ir jame esančiais statiniais pagal jų paskirtį.

              Ieškovo parengtame plane pasirašė ir su tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka sutiko UAB BLRT  Grupp invest, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „Sagera“, UAB „Transbusas“, G. J. ir A. P., šiuos asmenis ieškovas laiko trečiaisiais asmenimis, o atsisakiusius pasirašyti sklypo nuomininkus UAB „Arvytra“, A. S., K. S. bei A. M. ieškovas laiko atsakovais.

              A. K. S., A. S. ir trečiasis asmuo UAB „Ausnė“ pateiktame atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad patikslintame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, kaip ir ankstesniame plane, kiekvienam žemės sklypo nuomininkui jo individualiai ir bendrai naudojamų plotų suma nesutampa su nuomininkams išnuomotu plotu, nurodytu valstybinėse žemės nuomos sutartyse. A. S. 2010 m. vasario 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N29/10-0008 išsinuomojo 0,1229 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). O atsakovas A. S. 2005 m. gegužės 23 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N29/05-0104 išsinuomojo 0,1344 ha valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Tačiau patikslintame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane yra nurodyta, kad atsakovams yra priskiriama tik 1229 kv. m. individualiai ir bendrai naudojamos žemės sklypo ploto. Bendra individualiai ir bendrai naudojamos žemės sklypo dalių suma yra perpus mažesnė su valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis išnuomotu plotu.

              Atsakovų vertinimu, ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas neatitinka A. S. ir K. S. teisių ir teisėtų interesų, kadangi, tokiu atveju, jei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas būtų patvirtintas, atsakovai prarastų savo teisę naudotis visu jiems išnuomotų valstybinės žemės sklypo plotu. Tokiu atveju, kiti atsakovai bei ieškovas įgautų daugiau teisių atsakovų A. S. ir K. S. sąskaita.

              Ieškovo parengtame patikslintame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, atsakovams prie jų statinio stovėjimo aikštelė numatyta tokia, kad prie jos neįmanoma privažiuoti. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyto plane pastatui 20B3p, kuris bendrąja daline nuosavybės teise priklauso A. S. ir K. S., nėra palikta erdvės tam, kad būtų įmanoma objektą eksploatuoti, t. y. prieiti ir privažiuoti prie jo iš rytinės pastato pusės.

              Taip pat atsakovams individualiai naudoti priskiriamo žemės sklypo dalis paskirta prie atsakovui A. M. priklausančių pastatų, pastarajam nepaliekant jokio priėjimo prie jų, taip pažeidžiant tiek A. M., tiek ir S. interesus.

              Atsakovų vertinimu, patikslintas planas yra ne kas kita, kaip situacijos priderinimas prie ieškovo atliktų neteisėtų statinių statybos, o ne siekis rasti visoms šalims priimtiną ir jų interesus bei teises atitinkantį sklypo naudojimosi tvarkos variantą.

              Atsakovas UAB „Arvytra“ su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad UAB „Arvytra“ priskirta žemės sklypo dalis apribota nuo privažiavimo. Pagal ieškovų planą UAB „Arvytra“ negali patekti su jokia transporto priemone į jai priklausančias patalpas ir iš esmės tokiomis patalpomis negali naudotis. Atsakovas taip pat akcentavo, kad pagal ieškovų teikiamą planą atsakovui UAB „Arvytra“ nėra užtikrinamas tinkamas pastatų ir statinių naudojimas.

              Atsakovai A. S. ir K. S. bei UAB „Arvytra“ laikydami, kad ieškovo teikiamas žemės sklypo planas neatitinka nei jų, nei kitų žemės sklypo naudotojų interesų reiškia priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti to paties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal G. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą.

Atsakovai savo patikslintu priešiniu ieškiniu prašo: 1) Įpareigoti atsakovą UAB “Sodbeta” nugriauti neteisėtai pastatytų statinių dalis:

1.1. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 1), dalį tarp taškų N-O-P-R-D-E;

1.2. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 2), dalį tarp taškų A-B-N,

1.3. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 4 ir t 5), dalį tarp taškų T-U-V-I-Y-J-Z-Ž;

1.4. Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų N-O-P-R-N, sudarančią 74 kv. m.;

1.5. Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų V-I-H-G-S-Š-T-U-V, sudarančią 82 kv. m.

2. Patikslinti statinių - tvorų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, iš jos pašalinant nugriautinas statinių dalis.

3. Nustatyti UAB “Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plane pažymėta indeksu b 2) daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, servitutą, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.

4. Nustatyti naudojimosi valstybiniu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. L. 2017-11-20 parengtą Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo planą.

Atsakovai patikslintame priešieškinyje nurodė, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo UAB „Sodbeta“ jau po bylos iškėlimo pastatytos tvoros ir betono ruošimo aikštelė ne tik yra pastatytos neteisėtai, tačiau esmingai pažeidžia atsakovų teises naudotis minėtame žemės sklype jiems priklausančiais objektais, todėl priešieškinys reiškiamas dėl UAB “Sodbeta” tos statinių dalies, kuri tiesiogiai nepažeidžia atsakovų interesų ir šie statiniai reikalaujami nugriauti, kita dalis, atsakovų vertinimu, gali būti palikta nenugriauta, bet naudojama bendrai.

              Atsakovai pažymėjo, kad pagal pateikiamą statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo plano ištrauką, kurioje atvaizduoti ieškovo UAB “Sodbeta” neteisėtai pastatyti statiniai – tvoros ir betono ruošimo aikštelė bei sužymėti šių statinių taškai, kurių ribose reikalaujama šiuos statinius įpareigoti nugriauti.

              Atsakovai taip pat prašo nustatyti servitutą negriaunamai betono ruošimo aikštelės daliai, nes ieškovui neteisėtai pastačius statinį – betono ruošimo aikštelę, iškilo būtinybė spręsti šio daikto likimą, kadangi jis pastatytas iš dalies toje bendro sklypo dalyje, kurioje atsakovų siūlymu turėtų būti nustatyti bendro naudojimo keliai. Be šių prašomų nustatyti bendro naudojimo kelių, atsakovai negalėtų tinkamai ir normaliomis sąlygomis naudotis jiems priklausančiais statiniais, kadangi atsakovai priversti eiti/vykti į savo statinius per ieškovo pastatytą betono ruošimo aikštelę. Atsakovų vertinimu, toks šio daikto savininko – ieškovo - turtinių teisių suvaržymas yra mažiausiai pažeidžiantis ieškovo interesus, kadangi, priešingu atveju, šis statinys, pastatytas neturint nei sklypo savininko, nei jo naudotojų sutikimų, pagaliau – pažeidžiantis jų interesus, nes pastatytas bendro naudojimo žemės sklype, turėtų būti tiesiog nugriautas, todėl jam turi būti nustatytas servitutas, leidžiantis naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.

              Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su atsakovų priešieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, procesiniuose dokumentuose nurodė, taip pat atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad 4,0371 ha ploto valstybinės žemės sklype UAB „Sodbeta“ pastatė statinius (betono ruošimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvoras (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), nesant nustatytos konkrečios Žemės sklypo dalies individualiam naudojimui, nederino su kitais teisėtais žemės sklypo naudotojais bendrai naudojamo konkrečių Žemės sklypo vietų užstatymo klausimų, laikytina, kad suvaržė kitų valstybinės žemės nuomininkų teises, jie neteko teisės važiuoti transporto priemonėmis ta žemės sklypo dalimi, kuria nuo statinių įsigijimo momento žemės sklype, įprastai naudojosi, o UAB „Arvytra“ dėl tvoros  pastatymo neteko galimybės patekti transporto priemonėmis į nuosavybės teise turimas patalpas, tvoros (t4, t5) apsunkino privažiavimą prie A. S. ir K. S. priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 20B3p), mano, kad atsakovų teiginiai, kad jų teisės buvo pažeistos, laikytini pagrįstais.

Žemės sklypas ginčo šalims ir kitiems asmenims, turintiems nuosavybės teise pastatų šiame žemės sklype yra išnuomotas ir jų naudojamas pagal Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ 2002 m. rugpjūčio mėn. parengtą žemės sklypo planą, kuris yra neatskiriama su kiekvienu valstybinės Žemės sklypo nuomininku sudarytos nuomos sutarties dalis, pagal šį planą nustatytas kiekvieno nuomininko nuomojamų žemės sklypo dalių plotas. Žemės sklypo plane nėra nužymėta konkreti vieta, per kurią asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į Žemės sklypą, todėl kol nenustatyta kitaip, laikoma, kad kiekvienas nuomininkas (ar valstybinės žemės naudotojas) 2002 m. plane pažymėtu bendro naudojimo kiemu turi teisę naudotis bendrai. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakovų teiginiai, kad UAB „Sodbeta“ naujai pastatyti statiniai trukdo valstybinės žemės nuomininkams naudotis žemės sklypu taip, kaip yra susitarta nuomos sutartyse, yra pagrįsti.

Atstovė pažymėjo, kad naujų statinių ar įrenginių priklausinių statyba, taip pat ir atitvarų ar tvorų bei kiemo aikštelių statyba, galima tik atitinkamam nuomininkui išnuomotoje žemės sklypo dalyje, o ne bendrojo naudojimo teritorijoje, ar kitam nuomininkui išnuomotoje žemės sklypo dalyje, tačiau šiuo atveju nesant priskirtai konkrečiai teritorijai, ieškovas tvoras ir aikštelę pastatė bendroje teritorijoje. Žemės sklypą faktiškai valdo ir naudoja pastatų ir/ ar patalpų pastatuose savininkai, jų teisėms turi tiesioginę įtaką UAB „Sodbeta“ bendro naudojimo kieme naujai pastatyti statiniai (aikštelė ir tvoros), todėl pažeistos teisės turi būti ginamos patikslintame priešieškinyje nurodytais pagrindais. Tretysis asmuo sutiko ir su reikalavimu dėl servituto nustatymo, nes patekimas transporto priemonėmis į UAB „Arvytra“ patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nepasinaudojus naujai pastatyta betono aikštele (svetimu daiktu) kitais būdais neįmanomas.

Trečiojo asmens vertinimu, G. L. planas yra parengtas pagal galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, žemės sklypo ribų posūkio taškai nurodyti valstybinėje koordinačių sistemoje, surašyti linijų ilgiai, nurodyti bendrai naudojamos kiemo dalies tikslūs matmenys. Trečiojo asmens vertinimu, planas tvirtintinas ne tik dėl to, kad jis atitinka formaliuosius reikalavimus, tačiau ir dėl to, kad atitinka visų sklypo nuomininkų interesus. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane nurodytas plotas atitinka nuomininkų UAB „Sagera“, A. S., K. S., UAB „Arvytra“, G. J., UAB „BLRT Grupp Invest“, UAB „Transbusas“, UAB „Arvytra“ nuomojamas dalis pagal valstybinės žemės nuomos sutartis. A. M. nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti numatomas 1438 kv. m. plotas (nuomoja 556 kv. m), UAB „Sodbeta“ pastatams ir kitiems statiniams bei geležinkelio privažiuojamajam keliui 26764 kv. m, patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastate 19Plp 474 kv. m. (nuomoja - 28251 kv. m), UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“ (nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties) pastatams eksploatuoti skiriama 369 kv. m. Dalių nustatymo plane UAB „Sagera“ nuosavybės teise valdomiems statiniams yra numatytas 460 kv. m. individualiai naudojamo kiemo plotas, A. S. ir K. S. nuosavybės teise valdomam statiniui yra išskirtas 585 kv.m. individualiai naudojamo kiemo plotas. Trečiojo asmens vertinimu, priešieškinio tenkinimas ir ieškinio atmetimas labiausiai atitinka visų žemės sklypo nuomininkų interesus.

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovui, atsakovams ir tretiesiems asmenims, išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą ir UAB „Ausnė“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nekilnojami daiktai – pastatai. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei. Ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis ir iš valstybės nuomojasi žemės sklypo dalį priklausomai nuo turimų pastatų.

Nacionalinė žemės tarnyba veikia kaip valstybei priklausančios žemės patikėtinis, o UAB „Ausnė“ nuomojasi atsakovams A. S. ir K. S. priklausančius pastatus. Nagrinėjamojoje byloje yra kilęs ginčas dėl nuomojamos valstybinės žemės naudojimosi tvarkos tarp nuomininkų, t.y. tarp šalių. Šalys nesutaria dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl kiekviena reiškia reikalavimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų teikiamus planus. Ieškovas UAB „Sodbeta“ prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo užsakymu UAB „Auneda“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o atsakovai A. S., K. S. bei UAB „Arvytra“ prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal G. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą. Atsakovai taip pat reiškia reikalavimą panaikinti dalies ieškovo pastatytų tvorų teisinę registraciją ir įpareigoti jas nugriauti bei daliai betono ruošimo aikštelės nustatyti servitutą.

Nesutarimai tarp nuomininkų dėl žemės sklypo naudojimosi prasidėjo 2015 metais, kai 2015-03-31 prie patalpų, priklausančių UAB „Arvytra“ ieškovas UAB „Sodbeta“ sudarė fizines kliūtis patekti į atsakovo patalpas - priešais duris sudėjo masyvius metalinius žiedus, o už jų pastatė sunkvežimį. Tais pačiais metais UAB „Sodbeta“ prie minėtų UAB „Arvytra“ priklausančių patalpų įrengė apie 2,3 m aukščio ir apie 4,1 m ilgio surenkamą gelžbetoninių elementų tvorą. Ieškovui įrengus betono ruošimo išdavimo aikštelę ir pastačius gelžbetonines tvoras nesutarimai dėl žemės sklypo naudojimosi kilo ir tarp ieškovo su A. bei K. S..

Siekiant pažeistų teisių gynimo UAB „Arvytra“ kreipėsi į teismą ir teismas byloje (civilinės bylos  Nr. 2-108-949/2016), kuri yra sujungta su šia byla, 2016 m. birželio 13 d. priimtu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Sodbeta“ netrukdyti ieškovei UAB „Arvytra“ naudotis ir patekti transporto priemonėmis į ieškovei UAB „Arvytra“ priklausantį turtą – patalpą, o ieškinio dalį dėl dalies žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal planą atmetė.

Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. (civilinės bylos Nr. 2A-851-368/2016) priimta nutartimi sprendimo dalį dėl naudojimosi plano patvirtinimo panaikino ir perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes – minėtos nutarties 18 punktas. Bylą nagrinėjantis teismas nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Arvytra“ priklausančių patalpų teisine registracija, jų atidalijimu ir pripažinimu tinkamomis naudoti, aplinkybes susijusias su 2000 metais parengtu sklypo detaliuoju planu ir 2002 metais parengtu žemės sklypo planu, aplinkybes, susijusias su kliūtimis UAB „Arvytra“ patekti į priklausomas patalpas, laiko nustatytomis ir priimdamas sprendimą vertina šias jau nustatytas faktines aplinkybes. Teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, kad ginčas iš esmės yra dėl to paties žemės sklypo naudojimosi tvarkos, iš esmės yra tarp tų pačių šalių, teismas nustatytas aplinkybes ir faktus laiko prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamojoje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, šalys pačios nesugeba rasti bendro sprendimo tiek po teisminės mediacjos, tiek po teismo pastangų šalis sutaikyti. Kiekviena iš šalių – ieškovas ir atsakovai – teikia planus, pagal kuriuos turėtų būti patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka.

CK 4.75 straipsnis nurodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamojoje byloje šalys nėra sklypo bendraturčiai, tačiau bendrai nuomojasi jį iš valstybės. Teismas pagal analogiją taiko teisinį reguliavimą, susijusį su bendraturčių nesutarimais žemės sklypo valdymo ir naudojimo klausimais, kiek tai neprieštarauja valstybinės žemės nuomos esmei ir reguliavimui. Teismo, kaip vienos iš valstybinės valdžios šakų paskirtis – ginčų sprendimas vykdant teisingumą. Kita vertus, privataus pobūdžio santykiuose civiliniame procese dėl jo dispozityvumo principo, pačios šalys apsisprendžia kokia apimtimi ir kokiomis procesinėmis priemonėmis gins savo pažeistas teises, o teismas veikia kaip nešališkas arbitras. Teismas šioje byloje naudojimosi tvarką turėtų patvirtinti pagal vieną iš šalių teikiamų planų, kuris labiau atitinka šalių interesų balansą. Teismas, laikydamas, kad nei vienas planas netvirtintinas, turėtų atmesti tiek ieškinį, tiek priešieškinį netvirtindamas nei vieno plano dėl naudojimosi tvarkos. Tačiau tokiu atveju būtų paneigta teismo kaip ginčus sprendžiančios institucijos prigimtis ir paskirtis, o šalys ir toliau liktų teisinėje netaikoje, todėl teismas sprendimu tvirtina tą planą, kuris labiau atitinka visų ginčo šalių ir žemės nuomininkų interesus ir išsprendžią ginčą. 

Ieškovo galutinai patikslintas planas yra parengtas 2017 m. lapkričio mėnesį (laikomas byloje voke tomas 9, b.l. 123), o atsakovų patikslintas planas yra parengtas 2017 m. lapkričio 20 d. (laikomas byloje voke tomas 9, b.l. 124), todėl teismas sprendime vertina tik šiuos planus, nepasisakydamas dėl ankstesnių planų. Abu planai pateikti valstybinėje koordinačių sistemoje, abu planai atitinka tokiems planams keliamus Vyriausybės nutarimu (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“) numatytus formaliuosius reikalavimus, todėl kiekvienas iš jų galėtų būti patvirtintas. Kiekviename plane numatyti bendrojo naudojimo privažiavimo keliai, numatytos individualiai naudojami pastatams eksploatuoti reikalingi plotai. Nors ieškovo teiktame plane su taškų pažymėjimu koordinačių sistemoje nėra su planu sutinkančių asmenų parašų, šių asmenų parašai yra plane su nepilna koordinačių lentelėje (iki 45 pozicijos), teismo vertinimu, tai nėra kliūtis svartyti tokio plano tvirtinimą. Pažymėtina, kad abiejuose planuose kiekvienam žemės nuomininkui tenkanti individualiai ir bendrai naudojamo žemės sklypo dalis idealiai nesutampa su išnuomota idealiąja žemės sklypo dalimi. Kaip nurodė planą rengęs liudytojas G. L., iš esmės yra neįmanoma parengti tokį planą, kuris būtų efektyvus naudoti, racionalus ir tuo pačiu idealiai atitiktų visiems nuomininkams išnuomotas idealias dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane nurodytas plotas atitinka nuomininkų UAB „Sagera“, A. S., K. S., UAB „Arvytra“, G. J., UAB „BLRT Grupp Invest“, UAB „Transbusas“, UAB „Arvytra“ nuomojamas dalis pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau A. M. nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti numatomas 1438 kv. m., o išnuomotas plotas 556 kv. m, tačiau tik taip planas gali būti efektyvus. Panašią poziciją yra išsakę ir ieškovo atstovai, nors ieškovų teikiamame plane plotų nesutapimai yra ženkliai mažesni. Nacionalinės žemės tarnybos atstovės vertinimu, tuo atveju, jeigu teismo sprendimu patvirtintame plane tenkanti žemės sklypo dalis neatitinka idealiosios išnuomotos dalies, tai būtų pagrindas pakeisti sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, minėta aplinkybė išnuomoto ir plane numatyto ploto nesutapimas, negali būti kliūtis, kuri užkirstų galimybę išspręsti ginčą ir atkurti teisinę taiką tarp šalių. Šiuo atveju neatitikimas tarp priskirtojo sklypo dalies ir išnuomotos nėra esminis ir teismo vertinimu ginčo išsprendimas yra didesnis teisinis gėris nei formalusis išnuomotų idealiųjų dalių laikymasis. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą atkreipė teismo dėmesį, kad UAB „Sodbeta“ faktiškai naudojasi mažesne žemės sklypo dalimi, nei yra jam išnuomota ir už kurią ieškovas turi mokėti, todėl teismo sprendimu patvirtinus naudojimosi planą ir pagal jį pakeitus valstybinės žemės nuomos sutartis, būtų išspręsta ir ši situacija. Pažymėtina ir Šiaulių apygardos teismo pozicija šiuo klausimu iš esmės yra tokia pati - nurodyta minėtos teismo nutarties 27 punkte.

Teismas sprendimu sprendžia pavirtinti atsakovų planą ir atmesti ieškovo planą ne tik todėl, kad ieškovo teikiamame plane yra netiksliai pristirtas žemės sklypo dalyss kiekvienam pastatui – pastatui 20B3p skirta sklypo dalis (mėlynas langelių žymėjimas) yra skirta ir pastato 19P1p šiaurinės dalies eksploatavimui, tačiau todėl, kad, teismo vertinimu, atsakovų pateiktas planas labiau atitinka visų žemės sklypo nuomininkų interesus, juo labiau yra siekiama sukurti tokių interesų pusiausvyrą bei sąlygoti tokią naudojimosi tvarką, kuri sukurtų tvarų ir stabilų žemės sklypo naudojimą bei minimalizuotų galimus žemės nuomininkų nesutarimus. Teismas laiko, kad ieškovo teikiamas planas negali būti vertinamas kaip planas, kuriuo siekiama visų nuomininkų interesų suderinimo. Ieškovo teikiamas planas labiausiai atitinka paties ieškovo interesus ir tie interesai yra realizuojami kitų asmenų – UAB „Arvytra“ ir A. ir K. S. ir UAB „Ausnė“ interesų sąskaita. Ieškovas ne tik nederinęs, tačiau net ir neįspėjęs UAB „Arvytra“ ir A. ir K. S. faktiškai pats nustatė kaip šie asmenys žemės sklypu turi naudotis – gelžbetoninėmis tvoromis suformavo priėjimus ir privažiavimus, prie jų valdomų pastatų padarė teritorijas (aikšteles) ne pagal šių asmenų poreikį ir interesus, o pagal savo interesus ir savo poreikį. Po vietos apžiūros ir teismo pasiūlymo šalims patikslinti savo teikiamus planus ieškovo padarytus plano pakeitimus – S. priskirto ploto tarp geležinkelio atšakų ir stataus kampo prie UAB „Arvytra“ priklausančių patalpų pastate 19P1p panaikinimo – teismas negali laikyti, kad ir po šių pakeitimų ieškovo teikiamas planas labiau atitinka visų žemės sklypo nuomininkų interesus, nei atsakovų teikiamas planas.

Ieškovo ir atsakovų teikiami žemės sklypo naudojimosi planai skiriasi A. M. priklausantiems pastatams 15H1b, 16F1p naudoti numatyta sklypo dalimi, S. pastatui 20B3p priskirta teritorija (nors atsakovų plane šis pastatas pažymėtas 20P3p indeksu, teismas tai laiko apsirikimu, nes tokiu indeksu pažymėto pastato sklypo teritorijoje nėra), į UAB „Arvytra“ priklausančias patalpas, esančias pasate 19P1p patekimo būdais, numatant ir bendrą pravažiavimą pro pastatą – betono mazgą 23G1p, taip pat S. ir UAB „Sagera“ priskirta individualiai naudojama žemės sklypo dalimi. Taip pat pagal atsakovų parengtą planą prie kiekvieno pastato yra numatyta sklypo dalis, skirta to pastato eksploatavimui. Pagal ieškovų parengtą planą ne prie kiekvieno pastato yra numatyta sklypo dalis šio pastato eksploatavimui – nėra priskirta sklypo dalies iš visų pusių pastatui 20B3p. 

Teismas sprendžiamo klausimo kontekste pažymi, kad žemės sklypo dalis, priskirta kiekvienam pastatui, yra nustatoma pagal pastato paskirtį, tokio pastato naudojimo taisykles ir normas, jei tokios yra, ir jį naudojančio asmens interesus derinant juos su kitų kitus pastatus naudojančių asmenų interesais. Esminiai šalių nesutarimai yra dėl minėtų planų skirtumų. Ieškovas laiko, kad S. priklausančiam pastatui turėtų būti nustatyta teritorija, atitraukta nuo pastato fasado 5 metrus. Atsakovų parengtame plane numatytas dvigubai didesnis plotas. Teismo vertinimu, atsakovų plane pastatui 20B3p priskirta sklypo dalis labiau atitinka atsakovų interesus ir tuo pačiu nepažeidžia ieškovo interesų ir neapsunkina bendrojo kelio naudotojų interesų. Ieškovas prašydamas šiam pastatui priskirti būtent tokią sklypo dalį iš esmės siekia įteisinti jo paties faktiškai nustatytą santykį pastatant gelžbetonines tvoras. Teismas, ieškovo atstovo poziciją, išsakytą teismo posėdyje, kad S. ir UAB „Ausnė“ prašydami priskirti tokią sklypo dalį per daug nori, nevertina nei teisiškai pagrįsta, nei atitinkančia bendro sugyvenimo principą bendroje teritorijoje. Todėl teismas laiko, kad atsakovų planas šioje dalyje yra labiau pagrįstas ir tenkintinas.

Tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl UAB „Arvytra“ pastate, esančiame 19P1p patalpoms reikalingo naudoti ir į jas patekti žemės sklypo ploto. UAB „Arvytra“ minėtame pastate priklauso dvi patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šios patalpos viena nuo kitos atskirtos silikatinių plytų pertvara, įregistruotos kaip du atskiri objektai. Esminis nesutarimas tarp šalių dėl galimybės bendro naudojimo keliu pro betono mazgą patekti į gamybinę patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo poziciją grindžia dviem argumentais, pirma - kad UAB „Arvytra“ į šią patalpą gali patekti nugriovus minėtą pertvarą ar jos dalį iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini); antra – kad numatyti bendrą pravažiavimą pro betono mazgą yra nesaugu dėl ten esančios transportavimo juostos, be to, toje teritorijoje gali būti tik UAB „Sodbeta“ darbuotojai, kuriems ieškovas turi valdingus įgalinimus, todėl kiti asmenys ten būti neturėtų, jiems būti pavojinga.

Kaip teismas jau yra pažymėjęs, priimdamas šį sprendimą teismas vadovaujasi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Iš esmės abeji argumentai ieškovo buvo iškelti ir teismas juos nepripažino nei teisėtais, nei pagrįstais. Transportavimo linijos nelaikytinos potencialiai pavojingais įrenginiais - jos tokiais įrenginiais nėra įregistruotos. Bylą nagrinėjantis teismas, nekartodamas jau minėtame teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo, pažymi, kad paties ieškovo pozicija iš esmės yra nenuosekli – savo teikiamame plane pats ieškovas yra numatęs bendro naudojimo kelią po medžiagų transportavimo linija iš pastato 25F1ž į pastatą 25F1p. Teismas atmeta ieškovo atstovo argumentus, kad minėtos linijos iš pastato 25F1ž į pastatą 25F1p ir linija į betono mazgą yra skirtingame aukštyje, todėl gali sukelti skirtingą žalą. Ieškovas kaip šių linijų savininkas ir naudotojas, jas turi naudoti taip atidžiai ir rūpestingai, kad žala neatsirastų nepriklausomai nuo transportavimo linijos aukščio. Teismas vietos apžiūros metu nustatė, kad abi linijos yra uždaros ir medžiagos jomis transportuojamos apsaugotos. Teismas taip pat atmeta ieškovo argumentus, kad betono mazgo teritorija yra gamybinė teritorija ir joje gali būti tik UAB „Sodbeta“ darbuotojai. UAB „Sodbeta“ viena iš veiklos sričių yra prekyba betonu. Betoną ieškovas gabena savo transportu į užsakovo vietą arba pirkėjai patys vyksta pas ieškovą ir paruoštas betonas iš betono mazgo yra įkraunamas pirkėjams. Tai reiškia, kad be ieškovo darbuotojų šioje teritorijoje būna ir asmenys, atvykę įsigyti betono bei jų transporto priemonės.

Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimu nustatytas aplinkybes bei konstatuodamas, kad UAB „Arvytra“ neturi kitos galimybės patekti į minėtą patalpą, laikydamas, kad nepažeidžia objektyvių ieškovo interesų, sprendžia, kad ir šis priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas.

Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovų teikiamas planas labiau atitinka visų žemės sklypo naudotojų interesus, todėl teismas spręsdamas ginčą tarp šalių sprendžia patvirtinti atsakovų teikiamą planą, o ieškovo ieškinį atmeta.

Dėl ieškovo pastatytų tvorų, jų teisinės registracijos ir jų pašalinimo bei servituto daliai betono ruošimo aikštelės nustatymo ir jos dalies nugriovimo.

Nagrinėjamojoje byloje susiklostė tokia situacija, kad teisme priėmus ieškovo UAB „Sodbeta“ ieškinį teisme nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovo užsakymu UAB „Auneda“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ieškovas, vykstant bylos nagrinėjimui, dar esant nepriimtam sprendimui, iš esmės ėmėsi veiksmų pats įgyvendindamas prašomą nustatyti tvarką. Ieškovo ieškinys teisme priimtas 2016 m. rugpjūčio 1 d., o 2016 m. lapkričio 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstravimo protokolu yra konstatuota, kad ieškovas žemės sklype pastatė vielines tvoras, o vėlai surenkamas gelžbetonines tvoras. Tokiu būdu ieškovas sudaro sąlygas, kad žemės sklypas būtų faktiškai naudojamas pagal ieškovo planą (15-52 b.l., tomas 3). Bylos nagrinėjimo metu UAB “Sodbeta” ne tik pastatė, tačiau ir įregistravo nekilnojamojo turto registre penkis statinius: tvorą su keturiais skirtingais unikaliais numeriais – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr.  (duomenys neskelbtini), o taip pat betono ruošimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Po vietos apžiūros atsakovai pateikė savo ieškinio patikslinimą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai pastatytas tvoras. Vėliau atsakovai patikslindami savo reikalavimą suformulavo prašymą nugriauti tik tas tvorų dalis, kurios esmingai pažeidžia kitų sklypo naudotojų interesus, kerta prašomus nustatyti bendro naudojimo kelius, patenka į individualiai konkrečiam atsakovui prašomą priskirti sklypo dalį. Taip pat atsakovai prašė įpareigoti ieškovą nugriauti betono ruošimo aikštelės dalis su registruotomis tvoromis.

CK 4.98 straipsnis reglamentuojantis savininko teisių turinį nurodo, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovai laiko, kad pastačius ieškovui tvoras jie neteko teisės naudotis savo pastatais. 

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad valstybinės žemės sklype, kuriame žemė išnuomota yra idealiosiomis dalimis ir jokia to žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, netgi priešingai – teismo nurodyta, kad žemės sklypu nuomininkai naudojasi bendrai, ieškovo pastatyti statiniai pažeidžia atsakovų nuosavybės teises į sklype esančius jiems priklausančius pasatus. Ieškovui pastačius minėtą betono ruošimo aikštelę ir tvoras, jie be atsakovų S. sutikimo buvo sujungti ir su atsakomas S. priklausančiu pastatu (CK 4.93 str. 2 d. 2 p.). Be to, buvo pažeista ir trečiojo asmens UAB “Ausnė” valdymo teisė į minėtą pastatą, kadangi dėl neteisėtai pastatytų tvorų bei aikštelės tretysis asmuo UAB “Ausnė” nebegali jokiu būdu (nei pėsčiomis, nei automobiliu) patekti prie vienos iš keturių pastato išorinių sienų, jos remontuoti ir kitaip valdyti ir prižiūrėti.

Ieškovas savo pastatytų statinių – tvorų - teisėtumą sieja su ta aplinkybe, kad ieškovo vertinimu teisėtomis jas pripažino Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi (52-57 b.l., tomas 8). Teismas su tokiu ieškovo vertinimu nesutinka dėl šių motyvų - dėl minėtų statinių – tvorų- ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (42-48 b.l., tomas 8). Minėtame Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendime buvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, teismas konstatuodamas, kad tvoros aukštis yra sumažintas, laikė, kad padariniai pašalinti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo kontekste tvorų pastatymo neteisėtumas kyla ne iš tvorų kaip statinių atitikimo statybos normas reglamentuojančius aktus, o iš to, jog pastatytomis tvoromis yra pažeidžiama kitų sklypo nuomininkų teisė naudotis tuo sklypu.

Teismo vertinimu, atitvarų ar tvorų bei kiemo aikštelių statyba, galima tik atitinkamam nuomininkui išnuomotoje žemės sklypo dalyje, o ne bendrojo naudojimo teritorijoje, ar kitam nuomininkui išnuomotoje žemės sklypo dalyje. Nagrinėjamu atveju nesant priskirtai konkrečiai teritorijai, ieškovas tvoras ir aikštelę pastatė bendroje teritorijoje, o žemės sklypą faktiškai valdo ir naudoja pastatų ar patalpų pastatuose savininkai, jų teisėms turi tiesioginę įtaką UAB „Sodbeta“ bendro naudojimo kieme naujai pastatyti statiniai, todėl pažeistos teisės  ginamos įpareigojant šiuos statinius pašalinti (nugriauti). 

Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl jo plano tvirtinimo ir patvirtinus atsakovų teikiamą planą pašalintinos ir fizinės kliūtis (tvoros), trukdančios naudotis žemės sklypu pagal patvirtintą planą. Ieškovo teikti duomenys, kad minėtos tvoros yra įregistruotos viešajame registre (48-50 b.l., tomas 7) šių statinių nedaro savaime teisėtais ir pirmiau minėtų teismo argumentų nekeičia.

Betono ruošimo aikštelės teisėtumą ieškovas sieja su tuo, kad tokia aikštelė buvo pastatyta vykdant Aplinkos apsaugos departamento privalomą nurodymą (40 b.l., tomas 8). Kaip ir minėtų tvorų atveju, tokio statinio neteisėtumas kyla ne iš to, kad jis neatitinka statybų norminį reglamentavimo, o iš to, kad jis pastatytas pažeidžiant kitų sklypo nuomininkų teises ir teisėtus interesus bei yra prieštaraujantis teismo patvirtintam žemės sklypo naudojimosi planui. Kitoks vertinimas reikštų, kad ieškovo ar kito sklypo nuomininko pastatytas statinys pagal viešo administravimo subjekto nurodymą bet kurioje sklypo vietoje savaime taptų teisėtu. Ieškovas vykdydamas minėtą nurodymą neturi pažeisti kitų asmenų teisių.

Teismas, vertindamas tai, kad atsakovai savo teisių gynimą sieja su servituto nustatymu daliai šios aikštelės, laiko, kad toks reikalavimas atitinka interesų balansą ir yra pagrįstas, todėl teismas nustato prašomai daliai servitutą, o kitą dalį aikštelės įpareigoja nugriauti. Nustatant servitutą daikto savininko – ieškovo - turtinių teisių suvaržymas yra mažiausiai pažeidžiantis ieškovo interesus, kadangi, priešingu atveju, šis statinys, pažeidžiantis bendranuomių interesus, nes pastatytas bendro naudojimo žemės sklype, turėtų būti nugriautas. Į šio  servituto turinį įeina leidimas naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu pagal patvirtintą planą.

Kita dalis betono ruošimo aikštelės, kuri statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta tarp taškų V-I-H-G-S-Š-T-U-V (bendras plotas – 82 kv. m.), turi būti nugriauta, kadangi ji patenka į atsakovams S. pagal prašomą patvirtinti naudojimosi tvarką individualiai priskiriamą žemės sklypo dalį. Taip pat ieškovas įpareigotinas nugriauti betono ruošimo aikštelės dalį, kuri statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta tarp taškų N-O-P-R-N (bendras plotas – 74 kv. m.), nes nenugriovus šios betono ruošimo aikštelės dalies atsakovas UAB “Arvytra” dėl grindinio, esančio prie atsakovo UAB “Arvytra” patalpų, ir ieškovo UAB “Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės aukščių skirtumo net ir nustačius servitutą negalėtų patekti į atsakovui UAB “Arvytra” priklausančias patalpas. Ieškovas įpareigotinas nugriauti dalį tvorų ir betono ruošimo aikštelės pagal žemės sklypo plano ištraukos schemą su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele (49 b.l. tomas 9, spalvotas skaitmeninis dokumentas kartu su atsakovų patikslintu ieškiniu, registruotas teisme 2017 m. lapkričio 21 d., registracijos Nr. 23536). Minėtiems statiniams nugriauti ieškovui nustatytinas 30 dienų terminas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

           Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismui atmetus ieškovo ieškinį ir visiškai patenkinus atsakovų reikalavimą priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

              Pagal atsakovo UAB „Arvytra“ teikiamus duomenis atsakovas patyrė 1600 Eur atstovavimo išlaidų ir išlaidas už plano rengimą. Kadangi bylos nagrinėjimo eigoje buvo teikiami keli planai, tačiau teismo patvirtintas tik paskutinis teiktasis, teismas pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, susijusiomis su plano rengimu, pripažįsta tik išlaidas už 2017 m. lapkričio 20 d. G. L. parengtą planą ir jas sprendžia priteisti pagal 2017 m. lapkričio 7 d. ir 21 d. sąskaitas – 300 Eur ir 280 Eur bei 1600 Eur atstovavimo išlaidų. Kitų išlaidų, susijusių su plano rengimu, teismas nepriteisia, nes šie planai patvirtinti nebuvo, todėl teismas šių išlaidų nelaiko atlygintinomis išlaidomis patenkinus atsakovo priešieškinį.

                            Atsakovas A. S. pateikė prašymą priteisti 700 Eur atstovavimo išlaidų ir 62 Eur žyminio mokesčio, o trečiasis asmuo UAB „Ausnė“ prašymą dėl 1450 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Ausnė“ buvo atsakovų pusėje, atsižvelgdamas į proceso trukmę, ruoštų procesinių dokumentų skaičių, ginčo pobūdį ir kitas aplinkybes šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir jas atsakovams sprendžia priteisti. Nors atsakovai nurodė, kad pagal jų priešieškinį turi atsakyti sklypo nuomininkai, nesutikę su jų planu, teismo vertinimu, esminis ginčas ir interesų priešiškumas pasireiškė tarp atsakovų ir ieškovo UAB „Sodbeta“, be to, ieškinio reikalavimai, susiję su dalies tvoros nugriovimu ir dalies betono ruošimo aikštelės nugriovimu, yra susiję su įpareigojimais UAB „Sodbeta“, be to, šie įpareigojimai atsirado iš UAB „Sodbeta“ neteisėtų veiksmų, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas atsakovų ir trečiojo asmens naudai sprendžia priteisti iš ieškovo UAB „Sodbeta“.  

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo UAB „Sodbeta“ ieškinį atmesti, o atsakovų UAB „Arvytra“ bei K. S. ir A. S. priešiekinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi valstybiniu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. L. 2017-11-20 parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))  nustatymo planą.              

Įpareigoti UAB “Sodbeta” nugriauti neteisėtai pastatytų statinių dalis:

1.1. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 1), dalį tarp taškų N-O-P-R-D-E;

1.2. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 2), dalį tarp taškų A-B-N,

1.3. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 4 ir t 5), dalį tarp taškų T-U-V-I-Y-J-Z-Ž;

1.4. Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų N-O-P-R-N, sudarančią 74 kv. m.

1.5. Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų V-I-H-G-S-Š-T-U-V, sudarančią 82 kv. m.

2. Patikslinti statinių - tvorų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)bei Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, iš jos pašalinant nugriautinas statinių dalis.

3. Nustatyti UAB “Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plane pažymėta indeksu b 2 daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, servitutą, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“, juridinio asmens kodas 145663442, bylinėjimosi išlaidas atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arvyta“, juridinio asmens kodas 300091070, - 2180 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 762 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus) bei trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ausnė“, juridinio asmens kodas 145466128, 1450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                  Ernestas Šukys