Civilinė byla Nr. eB2-1500-340/2022 |
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00965-2021-0 |
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.4.3.7.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Diamondus“ 2021 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 12-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo,
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Diamondus“ iškelta bankroto bylą, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“, nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 15 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtinta bankrutuojančios UAB „Diamondus“ administravimo išlaidų sąmata. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų (kreditorinių) finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslintas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
3. 2021 m. gruodžio 30 d. įvyko pirmasis BUAB „Diamondus“ kreditorių susirinkimas, kurio ginčijamu 12-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta administratoriaus siūlytai turto pardavimo tvarkai ir kainoms: „Vieno mėnesio laikotarpyje skelbti internete laisvą įmonės turto pardavimą, nustatant likutines balanse apskaitytas turto pardavimo kainas. Nepardavus pardavinėti tris mėnesius, apie tai skelbiant internete už didžiausią pasiūlytą kainą. Dar kartą nepardavus, nurašyti į ūkinės veiklos nuostolius“.
4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti BUAB „Diamondus“ 2021 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 12-uoju darbotvarkės klausimu. Skundė paaiškino, jog įmonės nemokumo administratorės duomenimis (2021 m birželio 30 d. duomenimis), bendrovės turtą sudaro 51 698 Eur, o bendras turtas bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis iš viso yra 15 195,92 Eur. Pagal administratorės pateiktą informaciją buvo nurodyta, kad internetiniai puslapiai neturi paklausos, Ogi Marker (deimantų analizatorius) Lietuvos Respublikoje taip pat neturi paklausos, nes niekas nevykdo deimantų apdirbimo gamybos, deimantų analizatorius administratorės teigimu teoriškai gali būti parduodamas užsienyje, kainos nustatymas turi būti derinamas su potencialiu pirkėju, neapdirbti deimantai pagal perdavimo – priėmimo aktą perduoti Lietuvos prabavimo rūmams dėl jų svorio ir viso svorio preliminarios kainos nustatymo, o atsakymas iki šiol nėra gautas, mobiliuosius telefonus administratorė siūlo nurašyti kaip fiziškai ir morališkai nusidėvėjusius, įskilęs stiklas.
5. Pareiškėja nurodė, kad ji kreditorių susirinkime balsavo raštu ir „prieš“, pasiūlė šio klausimo svarstymą atidėti ir įpareigoti nemokumo administratorę kreditoriams pateikti turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo projektą, kuriame būtų įtrauktas konkretus turtas, kuris siūlomas parduoti, jo pardavimo kaina, skelbimo vieta, pardavimo laikotarpis, tačiau į pateiktą siūlymą atsižvelgta nebuvo. Pareiškėjos nuomone, priimtas nutarimas yra neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia pareiškėjos ir kitų kreditorių interesus bei teises. Pareiškėjos nuomone, turi būti nustatyta, ar ginčijamo nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.
6. Pažymėjo, jog nemokumo administratorės paruoštas nutarimo projektas nėra pagrįstas JANĮ 85 straipsnyje reglamentuotų principų įgyvendinimu bei neatitinkantis JANĮ 86 straipsnio 3 punkto reikalavimų: nėra jokio planuojamo parduoti turto išvardijimo nurodant kiekvieno planuojamo parduoti turto kainą, nėra aišku kokia bus planuojamų parduoti neapdirbtų deimantų preliminari kaina, nes administratorė yra perdavusi neapdirbtus deimantus Lietuvos prabavimo rūmams dėl jų svorio ir kainos nustatymo ir atsakymas dar nėra gautas, be to administratorės pateiktas juridinio asmens turto sąrašas neatitinka balanso, sudaryto pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, duomenų. Kreditorių susirinkimo nutarimas yra abstraktus ir neaiškus.
7. Atsakovės BUAB „Diamondus“ nemokumo administratorė UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą laikyti nepagrįstu, atmesti ir palikti galioti kreditorių susirinkimo, įvykusio 2021 m. gruodžio 30 d., nutarimą 12-uoju darbotvarkės klausimu.
8. Atsiliepime nurodė, jog negalima teigti, kad bankrutuojančios bendrovės perimto turto pardavimas likutine balansine verte yra ekonomiškai nepagrįstas ir neatitinka kreditorių interesų Taip pat paaiškino, kad numatomo parduoti bankrutuojančios bendrovės turto likutinė vertė 7 780,65 Eur, kurią sudaro: 1) internetinis puslapis suzadetuviuziedas 25,97 Eur; 2) OGI Marker - deimantų analizatorius 7 221,33 Eur; 3) internetinis puslapis www.diamonds.lt 533,35 Eur. Atsargos: 1) neapdirbti deimantai 5 842,34 Eur; 2) mobilusis telefonas Samsung - 2 vnt. Administratorė pažymėjo, kad šis turtas šiai dienai nepaklausus, todėl organizuoti šio turto varžytines ar skelbti aukcioną ekonomiškai nuostolinga.
9. Taip pat paaiškino, kad: a) internetiniai puslapiai nebus parduodami, nes bendrovė likviduojama; b) OGI Marker - deimantų analizatoriui, šiai dienai pirkėjų nėra, prietaisas spec. paskirties ir morališkai pasenęs, dalinai išanalizavus rinką, gal ir būtų galimas jo pardavimas Amsterdame, kur naudojami šie prietaisai, tačiau šiuo metu pirkėjo nėra, naudojami naujesnio modelio deimantų analizatoriai; c) nustatyta, jog perduotą turtą sudaro smulkios deimantų apdirbimo atliekos, vieno deimanto atliekos vidutinis svoris 0,16 karato, o tokio smulkumo deimantai nebeapdirbami, nes jų šlifavimas ekonomiškai nuostolingas, kas reiškia, jog šių deimantų atliekų pardavimas bus apsunkintas, nes balansine verte įvertinti kaip neapdirbti deimantai, o perduoti apdirbimo likučiai; d) mobiliuosius telefonus siūloma nurašyti, nes morališkai ir fiziškai nusidėvėję (įskilęs stiklas).
10. Administratorė taip pat akcentavo, jog pagrindiniai bendrovės kreditoriai (A. D. ir E. S.) – bendrovės akcininkai, visas kitas bendrovės ilgalaikis turtas (stalai, stelažai ir t.t.) buvo išparduotas likutine verte ir sudengiamos akcininkų skolos, prieš bankroto bylos iškėlimą paliktas tik sunkiai realizuojamas, nelikvidus turtas, todėl siekiant kuo greičiau ir efektyviau užbaigti bankroto procesą pasirinkta ši turto pardavimo tvarka.
Skundas tenkinamas
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios UAB „Diamondus“ kreditorių susirinkimas, kurio 12-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl įmonės turto pardavimo. Dvyliktuoju skundžiamo nutarimo klausimu buvo nutarta: „Vieno mėnesio laikotarpyje skelbti internete laisvą įmonės turto pardavimą, nustatant likutines balanse apskaitytas turto pardavimo kainas. Nepardavus pardavinėti tris mėnesius, apie tai skelbiant internete už didžiausią pasiūlytą kainą. Dar kartą nepardavus, nurašyti į ūkinės veiklos nuostolius.“ Už administratorės siūlymą „už“ balsuota 94,93 proc., pareiškėja VMI balsavo „prieš“, kas sudarė 1 ,1 proc. Kreditorė siūlė šio klausimo svarstymą atidėti ir įpareigoti nemokumo administratorę kreditoriams pateikti turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo projektą, kuriame būtų įtrauktas konkretus turtas, kuris siūlomas parduoti, jo pardavimo kaina, skelbimo vieta, pardavimo laikotarpis. Pareiškėja 2022 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BUAB „Diamondus“ 2021 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 12-uoju darbotvarkės klausimu.
12. JANĮ 55 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta kreditorių teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per įstatymo nustatytą terminą. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
13. Pagrindinės kreditorių susirinkimo teisės išvardintos JANĮ 44 straipsnyje, bei taip pat kitose įstatymo normose, dėl konkrečių bankroto proceso veiksmų bei procedūrų vykdymo. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant jo išskirtinei kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimu.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
15. Remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis ir teismų praktika, kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar organizuojant kreditorių susirinkimą ir jame balsuojant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų.
16. Pagal JANĮ 49 straipsnio 4, 5 dalis, kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas. Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1, 2 dalį kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos.
17. Remiantis protokolo medžiaga nustatyta, kad į kreditorių susirinkime balsuodami raštu dalyvavo kreditorių A. D. ir VMI įgalioti asmenys. Kreditorių susirinkime prabalsavusiųjų teismo įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas reikalavimo dydis yra 286 788,40 Eur (96,03 proc.), taigi susirinkimo kvorumas buvo. „Už“ nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo tvarką balsavo 94,93 proc., „prieš“ – 1,1 proc., „už“ VMI pasiūlymą balsavo 1,1 proc., „prieš“ – nėra, taigi pritarta nemokumo administratorės pasiūlytai turto pardavimo tvarkai.
18. Iš nurodytų duomenų konstatuotina, kad 2021 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo metu procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, jų nenurodė ir pareiškėja, todėl toliau vertintinas priimto sprendimo teisėtumas.
19. JANĮ 86 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, kt.).
21. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turto realizavimui įtvirtinti JANĮ 85 – 92 straipsniuose. JANĮ 85 straipsnyje nustatyti privalomi vadovautis juridinio asmens turto pardavimo principai: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie reikalavimai siejami su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017). Pažymėtina, jog JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo principai, kurie jau anksčiau buvo suformuluoti teismų praktikoje, nagrinėjant šalių ginčus dėl likviduojamos įmonės turto pardavimo pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) reglamentavimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas ekonominio naudingumo aspektas bankroto procese, t. y. kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).
22. Pareiškėja ginčija turto pardavimo tvarką, nurodydama, jog nemokumo administratorės paruoštas nutarimo projektas nėra pagrįstas JANĮ 85 straipsnyje reglamentuotų principų įgyvendinimu bei neatitinkantis JANĮ 86 straipsnio 3 punkto reikalavimų: nėra jokio planuojamo parduoti turto išvardijimo nurodant kiekvieno planuojamo parduoti turto kainą, nėra aišku kokia bus planuojamų parduoti neapdirbtų deimantų preliminari kaina. Jos teigimu, administratorės pateiktas juridinio asmens turto sąrašas neatitinka balanso, sudaryto pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, duomenų, o kreditorių susirinkimo nutarimas yra abstraktus ir neaiškus.
23. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad nagrinėjamu atveju, pasiūlyta turto pardavimo tvarka neatitinka imperatyvių įstatymo normų. Nemokumo administratorė 12-ajame darbotvarkės klausimo projekte nenurodė planuojamo parduoti turto bei planuojamo parduoti turto kainos, kas yra privaloma atsižvelgiant į JANĮ numatytą reglamentavimą.
24. Visiškai nepagrįstas nemokumo administratorės argumentas, jog tokia tvarka buvo pasirinkta siekiant kuo greičiau ir efektyviau užbaigti bankroto procesą, nes atsižvelgiant į JANĮ 86 straipsnį, tvirtinant turto pardavimo tvarką, svarbu priimti teisėtą nutarimą, neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms ir nepažeidžiantį kreditorių teisių bei interesų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sunku nustatyti ir tai, ar ginčijamo nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Taigi, teismo vertinimu, tik nustačius objektyvius duomenis, administratorei detaliai pateikus planuojamą parduoti turtą nurodnt kiekvieno planuojamo parduoti turto kainą su tinkamu pagrindimu, tikėtina būtų pasiektas geriausias rezultatas, taip įgyvendinant JANĮ 85 straipsnyje nustatytus turto pardavimo principus.
25. Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, jog šiuo atveju pasiūlyta turto pardavimo tvarka netinkama ir nepagrįsta, be kita ko, nemokumo administratorė nepateikė jokių tai paneigiančių argumentų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nustatytas vienas iš JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurio kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti panaikintas.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
27. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. gruodžio 30 d. vykusio kreditorių susirinkimo 12-tasis darbotvarkės klausimas dėl įmonės turto pardavimo grąžinamas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Nenustatyta, jog aptariamo ginčo atveju egzistuotų aplinkybės, kurios pagrįstų išimtinumą teismui išspręsti kreditorių kompetencijai priskirtą klausimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Diamondus“ (į. a. k. 304699351) 2021 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 12-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo tenkinti.
Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Diamondus“, (į. a. k. 304699351), pirmojo kreditorių susirinkimo, vykusio 2021 m. gruodžio 30 d., nutarimą 12-uoju darbotvarkės klausimu ir įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Diamondus“ kreditorius klausimą spręsti iš naujo.
Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė