Civilinė byla Nr.2S-481-264/2015

Teisminio proceso Nr.2-51-3-00398-2014-8;

Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.2; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4-308/2015 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo, teisinės registracijos panaikinimo ir asmeninės nuosavybės pripažinimo bei kompensacijos priteisimo atsakovui A. Ž., trečiajam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui ir pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį atsakovui A. Ž., trečiajam asmeniui L. Ž.,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovas A. Ž. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo: panaikinti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro įrašą dėl nuosavybės teisės į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui A. Ž. ir ieškovui A. Ž., priklauso lygiomis dalimis po ½ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į vienbutį individualų gyvenamąjį namą tokiomis dalimis: atsakovui A. Ž. į 1/50 namo dalis, A. Ž. 49/50 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); atidalinti A. Ž. iš bendrosios dalinės nuosavybės į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sumokant 4050 Lt kompensaciją; išieškoti iš A. Ž. 43 628 Lt sumą nepanaudotą namo statybai, kurią jis pasisavino iš A. Ž.; priverstinai iškeldinti atsakovą A. Ž. iš ieškovui A. Ž. nuosavybės teise priklausančio namo.

Atsakovas A. Ž. pateikė priešieškinį, kuriame prašo nustatyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje į vienbutį individualų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) iš viso 276,56 kv. m. bendro ploto,  esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atsakovui A. Ž. pripažinti nuosavybės teisę  į 68/100 namo dalis, ieškovui A. Ž. pripažinti nuosavybės teisę – į 32/100 dalis  gyvenamojo namo, taip pat prašo nustatyti naudojimosi   tvarką atsakovo ir ieškovo statybos būdu  įgytu  turtu: gyvenamuoju namu, bendras plotas 276.56 kv. m. pažymėtas plane: 12A1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini),  vidutinė rinkos vertė 196 000 litų, esančiu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminio mokesčio, advokato teisinei pagalbai pagal pateiktus kvitus.

  Ieškovas A. Ž. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame prašė įpareigoti atsakovą A. Ž. per dvi savaites nuo šio prašymo pateikimo dienos namo (duomenys neskelbtini) antrame aukšte susukti elektros lemputes, pajungti vandenį ir šildymą, pateikti ieškovui raktus nuo namo kiemo vartų ir vartelių bei nuo katilinės ir rūsio durų; įpareigoti atsakovą nesiimti veiksmų, kurie gali padidinti žalą turtui – namui, esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. negadinti name mechaninės, elektros, techninės ir kt. įrangos ir namo apdailos. Prašyme nurodė, kad 2014-10-03 ieškovui nuvykus į ginčo namą, jis negalėjo patekti į namo kiemą, kadangi ant vartų buvo uždėta spyna, o varteliai užrakinti iš vidaus. Patekus į namą, buvo konstatuota, kad antrame namo aukšte nėra elektros lempučių, atjungtas vanduo ir šildymas, namo sienos pradėjusios irti, į žemiausiai name esančias patalpas, nei į katilinę patekti nebuvo galima, nes durys buvo užrakintos, nebuvo galima naudotis dušu, tualetu, pirtimi, kambariu su židiniu. Ieškovo manymu, būtent atsakovas savo veiksmais daro žalą namui bei riboja ieškovo teises patekti į namą, tinkamai naudotis namu ir juo disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir nutarė: 1) įpareigoti A. Ž., ne vėliau kaip iki 2014-11-28 imtinai gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) antrame aukšte pajungti šildymą bei pateikti A. Ž. raktus nuo gyvenamojo namo kiemo vartų ir vartelių bei nuo katilinės ir rūsio durų. Įpareigojimas pajungti šildymą reiškia įpareigojimą panaikinti dirbtines kliūtis tiekti šilumą į gyvenamojo namo antrą aukštą. Atsakovui vykdant įpareigojimą pateikti raktus nuo gyvenamojo namo kiemo vartų ir vartelių bei nuo katilinės ir rūsio durų, jis turi atiduoti raktus tiesiogiai ieškovui arba jo atstovui šalių suderintomis protingomis sąlygomis (perdavimo laikas, vieta). Ieškovas neturi teisės daryti dirbtinių kliūčių priimant raktus, juos turi priimti; 2) įpareigoti A. Ž. nesiimti veiksmų, kurie gali padidinti (padaryti) žalą ginčo turtui, t. y. negadinti gyvenamajame name  mechaninės, elektros, techninės ir kt. įrangos, namo vidaus bei išorės apdailos. Nurodė, kad A. Ž. turi vykdyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas priverstinai (atsakovo kreipimusi) vykdys jo pasirinktas antstolis, o vykdymo veiksmus turės apmokėti atsakingas asmuo.

Teismas nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog laikinųjų apsaugos priemonių iniciatorius A. Ž. tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus, nes Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamasis namas priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovui po ½ dalį, nėra teismo ar notarine tvarka patvirtintos naudojimosi šiuo ginčo turtu tvarkos, todėl atsakovas pagrįstai turi teisę kreiptis su tokiais, kaip pateikti ieškinyje, reikalavimais į teismą ir juos tikėtinai pagrindžia. Aplinkybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas taip pat egzistuoja, nes kelias realiai žalai atsirasti ar padidėti iš atsakovo pusės nėra užkirstas, o tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad byloje žinomų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė beveik visu ieškovo prašomu mastu, tačiau įpareigojimo susukti elektros lemputes neskyrė, nes tai mažai susiję su nekilnojamojo daikto atidalijimu, toks įpareigojimas nesusijęs nė su vienu ieškovo reikalavimu. Taip pat neskyrė įpareigojimo pajungti vandenį namo antrame aukšte, nes teisme nėra ieškovo pareikšto, atitinkamai nėra priimto ir teisme nagrinėjamo ieškovo reikalavimo dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo.

Teismas sprendė, kad įpareigojimas atsakovui pajungti šildymą namo antrame aukšte skirtinas neviršijant ieškovo prašymo apimties skirti tokį įpareigojimą per 2 savaičių terminą. Nurodė, kad ½ dalies namo savininkas (atsakovas, nuolatinis namo gyventojas) neturi teisės dirbtinai bloginti namo dalies, kurios priskyrimas konkrečiam savininkui teismo sprendimu dar neatliktas, fizinės būklės. Įpareigojimas pajungti šildymą skiriamas vadovaujantis CK 1.5 str. numatytu protingumo principu bei atsižvelgiant į prioritetinį siekį, jog ginčo gyvenamasis namas, kad ir kaip būtų padalintas tarp dabartinių savininkų, išliktų normalios būklės, su visais numatytais langais ir durimis, fiziškai nepažeistas. Teismas įpareigodamas atsakovą  pateikti A. Ž. raktus nuo namo kiemo vartų ir vartelių bei nuo katilinės ir rūsio durų nurodė, kad kol kas konkrečių namo dalių priskyrimas konkretiems savininkams arba viso namo atidavimas ieškovui teismo sprendimu dar nenuspręstas, todėl atsakovas A. Ž. neturi teisės riboti ieškovo patekimo į gyvenamojo namo teritoriją pro kiemo vartus ir vartelius bei riboti ieškovo patekimą į ginčo gyvenamojo namo katilinę ir rūsį. Gyvenamasis namas kol kas priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovui po ½ dalį, todėl esant neišspręstam atsakovo iškeltam ginčui dėl naudojimosi tvarkos bei ieškovo iškeltam reikalavimui dėl atsakovo iškeldinimo, tiek ieškovas, tiek atsakovas turi teisę patekti į gyvenamojo namo teritoriją (sklypą), po to į patį namą bei į bendro naudojimo patalpas (katilinę), o taip pat rūsį, kurio didžioji dalis tikėtina irgi yra bendro naudojimo. Įpareigojant atsakovą A. Ž. nesiimti veiksmų, kurie gali padidinti žalą ginčo turtui, t. y. negadinti gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) mechaninės, elektros, techninės ir kt. įrangos, namo apdailos teismas nurodė, kad tai atitinka prioritetinį siekį, kad ginčo gyvenamasis namas, kad ir kaip būtų padalintas tarp dabartinių savininkų, išliktų normalios būklės. Neskyrus šio įpareigojimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas A. Ž. atskirajame skunde (b. l. 18 – 20) prašo panaikinti 2014-11-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Laikinųjų apsaugos priemonių dėl įpareigojimo pajungti šildymą namo antrame aukšte bei namo būklės bloginimo taikymas yra nepagrįstas ir tik didina galimus atsirasti nuostolius. Antrame aukšte arba pastogėje yra pilnai įrengtas tik vienas 23 kv. m. kambarys ir tualeto patalpa. Kita patalpa - tai pilnai neįrengta 63.59 kv. m. bendro ploto pastogės kambarys. Ieškovas nuolat gyvena Vilniaus mieste, ir lankosi sodyboje itin retai. Per laikotarpį nuo 2002 m. iki šiol ieškovas savo lėšomis nei kiek neprisidėjo prie namo išlaikymo ir šildymo, namas yra medinis, todėl siekiant išvengti didesnių išlaidų yra pašildomos tik tos patalpos, kurios naudojamos atsakovo ir bendro naudojimo patalpos. Byloje nėra pateikta  jokių įrodymų, kad ieškovas įsipareigotų mokėti ar būtų žinomas ankstesnis jo mokėjimo faktas už ginčo namui teikiamas paslaugas tiesiogiai paslaugų tiekėjams ar per atsakovą, todėl įpareigojimas pajungti šildymą pastogės patalpoms (kaip ir vandenį) pažeidžia atsakovo interesus, nes atsakovas atsiduria nepagrįstai nepalankioje padėtyje t. y ieškovo prašymu didinamos šildymo išlaidos, nors patalpomis realiai jis nesinaudoja, o atsakovas vienas privalo šildyti net ir nenaudingus plotus name, prie to neprisidedant visiškai ieškovui. Todėl įpareigojimas didinti namo išlaikymo sąnaudas vien atsakovo lėšomis yra nesąžiningas. Ieškovas 2013 m. rudenį pats nuėmė radiatorių savo naudojamame kambaryje pažymėtam plane 1-7 dėl ko, vanduo bėgo ant elektros skydinės pirmame aukšte. Todėl siekdamas išvengti didesnės žalos, atsakovas atjungė vandenį antrame aukšte. Šiuo metu, atsakovui nėra žinoma ar ieškovas radiatorių uždėjo, ar jo būklė yra tinkama, nes į ieškovo užrakintą kambarį atsakovas nepatenka. Todėl atsukus vandenį ir pradėjus šildyti gali būt padaryta dar didesnė žala visam namui.

2. Ieškovas nepasirūpino šiam kūrenimo sezonui malkomis, neužtikrina kad ir jam priklausanti namo dalis būtų šildoma, netiekia tam lėšų, nemoka už elektros energiją, todėl jo prašymas nuolat šildyti niekieno nenaudojamas, ir nereikalingas patalpas, yra nesąžiningas. Teismas atmesdamas prašymą pajungti vandenį, konstatavo, kad nėra ieškovo reikalavimo dėl namo naudojimo tvarkos nustatymo, todėl nėra pagrindo užtikrinti kurios nors konkrečias patalpos naudojimą ieškovui. Tas pats pasakytina ir apie šildymą. Juk pats ieškovas nesinaudoja šiomis patalpomis, ir nėra prasmės šildyti „orą“, o namo būklė dėl nešildomų patalpų neblogės, nes ir anksčiau dalis patalpų mediniame name nebuvo šildomos. Pats namas yra vienatūris, apačioje šildant patalpas, šiluma sklinda į viršų savaime, todėl nėra reikalo kūrenti papildomai ir pastogės patalpas.

3. 2014-09-11 A. Ž., atvykęs į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namą esantį Vytauto 59, Varėna, pradėjo konfliktuoti, grasinti atsakovui, kad jis ten negyvensiąs, paėmė nuo jo galvos akinius ir juos trenkė į žemę, juos sudaužė. Taip pat jis nuėmė nuo vieno kambario rūsyje duris, jas nukėlė ir nunešė į kitą kambarį, kur užsirakino. Šios durys ieškovui ir atsakovui priklauso bendrosios nuosavybės teise, jos atskiria rūsio patalpas, kur įrengtas atsakovo miegamasis nuo 2002 m. nuo kitų bendro naudojimo patalpų. 2013 m., ieškovas atvykęs į namą savavališkai nukėlė radiatorių, dėl ko vanduo sugadino elektros skydinę. Jis taip pat sugadino dviejų durų spynas, teko taisyti spynas ir elektros skydinę, dėl ko atsakovui reikėjo dalinai perdaryti šildymo sistemą, kas man atsiėjo 810 litų. Tokiais veiksmais pats ieškovas daro žalą ieškovui ir atsakovui priklausančiam turtui, dėl jo veiksmų jau patirti nuostoliai, gali atsirasti ir papildomi nuostoliai, sumažėti dalijamo turto vertė. Dėl ieškovo veiksmų atsakovas kreipėsi į Varėnos PK pareiškimu. Ieškovas tuo tarpu nepagrindžia savo teiginių, kad kokią tai tariamą žalą namui gali padaryti atsakovas. Atsakovas per visą šį laiką nuo namo pastatymo nuolat rūpinosi namo išlaikymu, nuolat gerino jo būklę, nes čia yra vienintelė atsakovo ir jo šeimos gyvenamoji vieta. Todėl įpareigojimas negadinti namo mechaninės, elektros, techninės ir kitos įrangos, namo vidaus ir išorės apdailos, yra perteklinis, o ieškovo reikalavimas taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

4. Teismo įpareigojimas pateikti kiemo vartų ir vartelių bei nuo katilinės ir rūsio durų raktus yra perteklinis, tokiu prašymu ieškovui siekiant sukelti atsakovui kuo didesnius nepatogumus. Ieškovas visą laiką iki šiol turėjo beveik visų patalpų raktus ir jais netrukdomai naudojasi. Kaip matyti iš paties ieškovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ir filmuotos medžiagos jis netrukdomai patenka pro kiemo vartelius ir įeina į namą kur filmuoja įvairias patalpas. Todėl tai paneigia ieškovo aiškinimą, kad jis negali patekti gyvenamojo namo patalpas. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas namo dalį, kuria daugiausia naudojasi, laiko užsirakinęs. Dėl to jam atsakovas pretenzijų nereiškia ir nori, kad ir atsakovas turėtų raktus nuo savo miegamojo durų rūsyje, nes šiose patalpose jis nuolat nakvoja, ir nori išsaugoti privatumą. Ieškovas į katilinę gali patekti pro atskirą tam padarytą įėjimą iš lauko, tačiau šias duris jis pats gal sąmoningai sugadino, dėl to buvo iškviesta policija. Ieškovas sutvarkęs užraktą galės patekti į katilinę.

Ieškovas A. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą ( b. l. 23 – 27) prašo pirmos instancijos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra prieštaringi faktinėms aplinkybėms, melagingi. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas ginčo name lankosi retai, nes gyvena Vilniuje. Ieškovas ginčo name lankosi retai, kadangi siekia išvengti konfliktinių situacijų su atsakovu ir jo sutuoktine.

2. Atsakovas melagingai nurodo, kad ieškovas neprisideda prie namo  išlaikymo ir šildymo, kadangi dar prieš namo statybas buvo sutarta, kad atsakovas nemokės ieškovui jokių mokesčių, kad pats atsakovas apmokės sąskaitas už elektrą, vandenį ir namo šildymą, nes ieškovas name pastoviai negyvens. Tačiau ir esant tokiam susitarimui, ieškovas skyrė lėšas namo šildymui, kadangi atsakovas skundėsi, kad neturi pakankamai pinigų sumokėti už komunalines paslaugas ir malkas. Šį faktą patvirtina pateiktas sąskaitos išrašas.

3. Atsakovas klaidingai nurodo, kad ieškovas pats patalpoje pažymėtoje plane 1-7 nuėmė radiatorių, dėl ko vanduo užliejo skydinę, kad nežino ar radiatorius yra uždėtas, kad atsukus vandenį ir pradėjus šildymą gali būti padaryta dar didesnė žala visam namui, kad ieškovas nesirūpina malkomis. Nurodyti teiginiai yra atsakovo prasimanymas. Teismui su atskiruoju skundu nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys A. Ž. veiksmus, pastarajam darant žalą nurodytam turtui. Pažymėtina, kad joks radiatorius nuimtas nebuvo ir vanduo tekėti ir apgadinti elektros skydinę negalėjo. Jeigu radiatorius ir buvo kada nuimtas, tai jis buvo nuimtas paties atsakovo ar jo nurodymu trečiųjų asmenų, taip bandant dabar apkaltinti ieškovą. Kalbėdamas apie tai, kad atsakovas šildo namą kūrendamas židinį ar šildydamas patalpas elektra atsakovas vėl klaidina teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad dar pilnai nepastačius ir neįrengus namo (iš pradžių 2002 m. įrengus cokolinį aukštą, o 2004 m. ir visą namą) buvo įrengta moderni šildymo sistema ir krosnis, kūrenama malkomis.

4. Atsakovo teiginys, kad ieškovas nesinaudoja patalpomis ir nėra prasmės šildyti orą, o namo būklė dėl nešildomų patalpų neblogės, nes ir anksčiau dalis patalpų mediniame name nebuvo šildomos neatitinka tikrovei ir prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Namas yra medinis ir jį būtina atitinkamai prižiūrėti, jame turi būti palaikoma minimali teisės aktais reikalaujama temperatūra ir drėgmė. Dėl atsakovo kaltų veiksmų, 2014-10-03 ieškovas kreipėsi į antstolį, kuris konstatavo, jog antrame namo aukšte nėra elektros lempučių, atjungtas vanduo ir šildymas. Dėl šių priežasčių matoma, jog namo sienos pradėjusios irti. Taip pat apžiūrėjus patalpas į kurias buvo galima patekti, buvo užfiksuota, kad jokie radiatoriai nenuimti ir yra savo vietose. Atsakovas ne tik neskyrė jokių lėšų namo geros būklės palaikymui (kaip pvz. namo išorės dažymui), priešingai, dėl jo veiksmų jau dabar padaryta namui žala: sugadintas - "perdarytas" katilas, dėl nešildomų patalpų atšokusios apdailos lentelės, pelija namo sienos. Būtent dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo (dėl patalpų minimalios temperatūros nepalaikymo) namo būklė prastėja ir todėl ieškovas mano, kad dėl to mažėja namo vertė.

5. Atsakovo teiginiai dėl teismo įpareigojimo pateikti A. Ž. raktus nuo gyvenamojo namo, kiemo vartų ir vartelių bei nuo katilinės ir rūsio durų yra absoliučiai melagingi ir neatitinka tikrovės. Kol konkrečių namo dalių priskyrimas konkretiems savininkams arba viso namo atidavimas ieškovui teismo sprendimu dar nenuspręstas, todėl atsakovas A. Ž. neturi teisės riboti ieškovo pateikimo į gyvenamojo namo teritoriją pro kiemo vartus ir vartelius bei riboti ieškovo patekimą į ginčo gyvenamojo namo katilinę ir rūsį.

IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymėtina, kad ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Pagal CPK 144 straipsnį konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir paprastai tik siekiant užtikrinti būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus priimto teismo sprendimo vykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti materialinio reikalavimo esmę ir būti susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 145 str. 2 d.). Viena iš tokių priemonių, įtvirtintų CPK145 straipsnio 1 dalies 12 punkte, yra įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.

Byloje kilęs ginčas tarp  nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) bendraturčų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir kitų reikalavimų. Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aišku, kuriomis patalpomis ir kuriai iš šalių bus suteikta teisė jomis naudotis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, apelianto atskirajame skunde bei ieškovo atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neapribojo atsakovui priklausančio turto disponavimo teisės, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl įpareigojimo pajungti šildymą namo antrame aukšte bei namo būklės bloginimo yra nepagrįstas ir tik didina galimus atsirasti nuostolius. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent ieškovas 2013 m. rudenį pats nuėmė radiatorių savo naudojamame kambaryje pažymėtame plane 1-7 dėl ko, vanduo bėgo ant elektros skydinės pirmame aukšte ir apeliantas, siekdamas išvengti didesnės žalos, atjungė vandenį antrame aukšte. Taip pat apelianto teiginiai, kad siekiant išvengti didesnių išlaidų yra pašildomos tik tos patalpos, kurios naudojamos atsakovo ir bendro naudojimo patalpos, nepaneigia faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų aplinkybių bei pirmosios instancijos teismo  išvados dėl  galimos žalos atsiradimo nešildant  ieškovo nurodytų patalpų. Pažymėtina, kad ginčo name įrengta viena bendro naudojimo šildymo sistema, kuri turi užtikrinti savo paskirties funkcionalumą. Tai, kad ieškovas ginčo name lankosi retai, o antrame aukšte arba pastogėje yra pilnai įrengtas tik vienas 23 kv.m. kambarys ir tualeto patalpa, nesudaro pagrindo į minėtas patalpas netiekti šilumos. Iš į bylą pateikto 2014-10-03 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad namo antrame aukšta sienos pradėjusios irti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei siekiant užkirsti kelią galimai žalai atsirasti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įpareigojimas atsakovui pajungti šildymą namo antrame aukšte skirtinas neviršijant ieškovo prašymo apimties skirti tokį įpareigojimą per 2 savaičių terminą. ½ dalies namo savininkas (atsakovas, nuolatinis namo gyventojas) neturi teisės dirbtinai bloginti namo dalies, kurios priskyrimas konkrečiam savininkui teismo sprendimu dar neatliktas, fizinės būklės.

Apeliantas nurodo, kad įpareigojimas pajungti šildymą pastogės patalpoms (kaip ir vandenį) pažeidžia atsakovo interesus, nes atsakovas atsiduria nepagrįstai nepalankioje padėtyje t. y ieškovo prašymu didinamos šildymo išlaidos, nors patalpomis realiai jis nesinaudoja, o atsakovas vienas privalo šildyti net ir nenaudingus plotus name, prie to neprisidedant visiškai ieškovui.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad dar prieš namo statybas buvo sutarta, kad pats atsakovas apmokės sąskaitas už elektrą, vandenį ir namo šildymą, nes ieškovas name pastoviai negyvens. Tačiau ir esant tokiam susitarimui ieškovas skyrė lėšas namo šildymui, kadangi atsakovas skundėsi, kad neturi pakankamai pinigų sumokėti už komunalines paslaugas ir malkas, o šį faktą patvirtina pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad į atsakovo sąskaitą buvo pervedami piniginės lėšos. Taigi, iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-10-23, 2009-05-11, 2009-07-28 į atsakovo sąskaitą ieškovas pervedė pinigines lėšas, tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad daugiau kaip 5 metus būtų reikalavęs iš ieškovo padengti namo išlaikymo išlaidas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad tarp šalių nebuvo ieškovo nurodyto susitarimo. Apeliantas neginčija fakto, kad ginčo name gyvena tik apeliantas (atsakovas), todėl atsiskaityti už faktiškai naudojamą elektrą, už komunalines paslaugas yra  nepaneigta jo pareiga. Esant šioms aplinkybėms atmestini apelianto argumentai dėl šalių nelygybės bei šalių interesų pusiausvyros pažeidimo.

Pažymėtina, kad CPK 146 str. 1 d. numatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Apeliantui manant, kad dėl pirmos instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis galimai patiria nuotolius, jis gali pasinaudoti teisę prašyti teismo atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Apeliantas nurodo, kad teismo įpareigojimas pateikti kiemo vartų ir vartelių bei nuo katilinės ir rūsio durų raktus yra perteklinis, tokiu prašymu siekiant sukelti atsakovui kuo didesnius nepatogumus. Be to, ieškovas visą laiką iki šiol turėjo beveik visų patalpų raktus ir jais netrukdomai naudojasi. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apelianto argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos gyvenamasis namas priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovui po ½ dalį, nėra teismo ar notarine tvarka patvirtintos naudojimosi šiuo ginčo turtu tvarkos, todėl abi šalys turi teisę netrukdomai patekti į ginčo namą ir juo naudotis. Byloje pateiktas 2014-10-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina, kad dėl ant vartų uždėtos spynos negalima jų atidaryti. Varteliai taip pat  užrakinti, todėl juos galima atidaryti tik per vartelių viršų. Tai tikėtinai pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl trukdymo jam naudotis bendrąja daline nuosavybe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą pateikti A. Ž. raktus nuo namo kiemo vartų ir vartelių bei nuo katilinės ir rūsio durų, kadangi vyksta ginčas  tarp bendraturčių dėl gyvenamojo namo dalių  pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja                                                                                                       Aušra Baubienė