Baudžiamoji byla Nr. 2K-89-303/2022
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-11021-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.7.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,
išteisintojo P. J. gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Plioplio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu P. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamojo rajono ribų. P. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją paskirta įmokėti per dvylika mėnesių lygiomis dalimis po nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš P. J. priteista 652 500,58 Eur AB „Swedbank“ turtinei žalai atlyginti.
P. J. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalis dėl P. J. nuteisimo ir jis pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat panaikinta dalis dėl AB „Swedbank“ priteisto turtinės žalos atlyginimo ir civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu V. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu P. J. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „KHAE“ valdybos pirmininkas ir faktiškai valdydamas visą šios įmonės veiklą, iššvaistė UAB „KHAE“, UAB „EL“ bei UAB „K“ patikėtą didelės – 4 504 685,12 Lt (1 304 646,99 Eur) vertės svetimą – Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtą, teisėtai valdomą UAB „KHAE“, t. y. jis, žinodamas, kad 2007 m. spalio 22 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties tarp jungtinės veiklos partnerių UAB „KHAE“, UAB „EL“ ir UAB „K“ bei partnerių įgaliojimo pagrindu UAB „KHAE“ laimėjo projekto „Re“ darbų pirkimo konkursą ir sudarė 2008 m. gegužės 13 d. Rangos sutartį Nr. 03S-167 (toliau – ir Rangos sutartis), kuria įsipareigojo atlikti visus projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Re“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus, kad Rangos sutarties Nr. 03S-167 ir jos sudedamųjų dalių – Pasiūlymo rašto su Pasiūlymo priedu, Konkrečių sutarties sąlygų 14.2 punkto bei Bendrųjų sutarties sąlygų 14.2 punkto – pagrindu UAB „KHAE“ ir jungtinės veiklos partnerės kaip projekto rangovės įgijo teisę reikalauti išankstinio iki 30 procentų dydžio sutarties sumos apmokėjimo, gautas lėšas privalėdamos panaudoti išimtinai tik išteklių sutelkimo ir projektavimo išlaidoms padengti, kad pagal UAB „KHAE“ generalinio direktoriaus V. J. 2008 m. gegužės 28 d. pasirašytą išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 1 projektui vykdyti į UAB „KHAE“ a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ 2008 m. birželio 18 d. buvo pervesta iš viso 5 727 846,77 Lt (1 658 899,09 Eur), iš kurių 4 582 277,42 Lt (1 327 119,27 Eur) Europos Sąjungos Sanglaudos fondo dalis ir 1 145 569,35 Lt (331 779,81 Eur) Lietuvos Respublikos biudžeto dalis, neteisėtai nurodė nenustatytiems asmenims pervesti dalį svetimo ir jo žinioje esančio turto kitai savo valdomai bendrovei bei panaikinti UAB „KHAE“ turtines prievoles, o ne projekto darbams atlikti ir įrenginiams apmokėti, tai nenustatyti asmenys – UAB „KHAE“ darbuotojai ir padarė 2008 m. birželio 26 d. Elektrėnuose, generalinio direktoriaus V. J. darbo kabinete esančiame darbiniame kompiuteryje įdiegta AB „Swedbank“ „Telehansos“ programa prisijungiant prie UAB „KHAE“ sąskaitos banke „Swedbank“ V. J. vardu ir iš jos pervedant 2,4 mln. Lt kitam asmeniui – UAB P, o 2008 m. birželio 27 d. analogišku būdu pervedant 2,55 mln. Lt į UAB „KHAE“ a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) banke „DnB Nord“, o iš jos 2,5 mln. Lt pervedant UAB „KHAE“ gautai banke „DnB Nord“ paskolai grąžinti, dėl to projektui „Re“ vykdyti buvo panaudota tik 1 223 161,65 Lt (354 252,10 Eur) išankstinio apmokėjimo lėšų. Kaip faktinis UAB „KHAE“ veiklos vadovas, nurodydamas išankstinio apmokėjimo lėšas – 4 504 685,12 Lt (1 304 646,99 Eur) panaudoti ne pagal jų tikslinę paskirtį Rangos sutartimi nustatytiems įsipareigojimams vykdyti ir šio turto negrąžindamas, P. J. iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, patikėtą jungtinės veiklos partnerėms UAB „KHAE“, UAB „EL“ ir UAB „K“.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo P. J. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį dėl P. J. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį panaikino ir jį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat panaikino dalį dėl AB „Swedbank“ priteisto turtinės žalos atlyginimo ir civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.
3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtas (lėšos), už kurio iššvaistymą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas P. J., buvo UAB „KHAE“, o ne Aplinkos projektų valdymo agentūros turtas, todėl P. J., pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nebuvo nusikaltimo, nurodyto BK 184 straipsnyje, subjektas. Nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, veika negali būti pripažįstama nusikalstama. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog P. J. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtą įgijo apgaule, t. y. sukčiaudamas (BK 182 straipsnis). Todėl tai, kad iš Aplinkos projektų valdymo agentūros teisėtai gautus Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto pinigus P. J. naudojo (disponavo) UAB „KHAE“ reikmėms, negali būti vertinama kaip šios bendrovės turto iššvaistymas.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes ir priimdamas sprendimą išteisinti P. J., nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir BPK 331 straipsnio nuostatas, šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turėtų patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, tinkamai įvykdyti kasacinės instancijos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje išdėstytus nurodymus nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir savo sprendime dėl jų pateikti motyvuotas išvadas.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą, atliko dalinį įrodymų tyrimą, tačiau naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teisme, nenustatė. Bylos medžiagoje nėra vientiso dokumento ar teisės akto, kuris leistų padaryti išvadą, kad pinigai, kuriuos į UAB „KHAE“ sąskaitą pervedė Aplinkos projektų valdymo agentūra, tapo P. J. vadovaujamos įmonės turtu. Apeliacinės instancijos teismas savo priešingas išvadas padarė neišanalizavęs faktinių bylos aplinkybių ir neįvertinęs visų surinktų bylai reikšmingų įrodymų.
4.3. Padarydamas nurodomą klaidingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas nurodė šiuos duomenų šaltinius: 2008 m. gegužės 13 d. tarp UAB „KHAE“, Elektrėnų savivaldybės administracijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros sudarytą Rangos sutartį
Nr. 03S-167, sutarties priedus. Jokių kitų įrodymų, kuriuos teismas būtų vertinęs spręsdamas šią aplinkybę, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Kiti skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismo įvardyti įrodymai yra susiję su lėšų pervedimais, bet ne su jų priklausomybe.
4.4. Iš byloje esančio Rangos sutarties teksto matyti, kad ji labai nedidelės apimties ir pačioje sutartyje aptartos tik pagrindinės sąlygos ir šalių įsipareigojimai. Sutartyje nurodyta sutarties kaina, susitarta, kad įgyvendinančioji institucija sumokės sutarties kainą Rangovui už tinkamai atliktus ir laiku užbaigtus nurodytus darbus. Rangos sutarties 2 straipsnyje nurodyta ir tai, kad šiame straipsnyje išvardyti dokumentai sudaro Rangos sutartį ir suprantami bei aiškinami kaip jos sudedamosios dalys, ir jie išvardyti svarbos tvarka. Pasiūlymą pateikė pagrindinė jungtinės veiklos partnerė – UAB „KHAE“ su partnerėmis UAB „K“ ir UAB „EL“ (pasiūlymą pasirašė UAB „KHAE“ generalinis direktorius, veikdamas trijų partnerių vardu). Pasiūlymo 6 punktu patvirtinama, kad „<...> pagrindinis partneris yra atsakingas už šios sutarties vykdymą, tame tarpe už mokėjimus <...>“. Pasiūlymo priede „1.1. Siūlymo priedas“ tarp visų skirsnių nurodytas ir skirsnis „Išankstinis mokėjimas“ ir kad tai yra Bendrųjų arba specialiųjų sutarties sąlygų 14.2 skirsnis, kuriame nurodyta: „iki 30 % nuo priimtos sutarties sumos“.
4.5. Nurodytų FIDIC projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygų bendrosiose sąlygose, be kita ko, jų 14 skirsnyje „Sutarties kaina ir mokėjimas“, yra 14.2 punktas („Išankstinis mokėjimas“), kuriame nustatyta, jog „<...> Užsakovas, Rangovui pateikus garantiją pagal šio punkto reikalavimus, privalo atlikti išankstinį mokėjimą kaip beprocentę paskolą išteklių sutelkimo ir projektavimo išlaidoms padengti. Visas išankstinis mokėjimas <...> turėtų būti toks, koks įrašytas. Pasiūlymo priede <...>.“ Taigi, tai ir yra vienintelis dokumentas ir vienintelė jo vieta, kurioje kalbama apie išankstinį mokėjimą kaip beprocentę paskolą. Apeliacinės instancijos teismas išvadas padarė neišanalizavęs faktinių bylos aplinkybių ir neįvertinęs visų surinktų bylai reikšmingų įrodymų. Pagal išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas turėjo ne tik vertinti FIDIC projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygas, kurių net neįvardijo nuosprendyje ir kurios pačia Rangos sutartimi nustatytos kaip mažesnio reikšmingumo, pasisakyti dėl šių atskirų bylos įrodymų įrodomosios reikšmės, bet ir visus byloje surinktus įrodymus susieti į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę ir pateikti motyvuotas ir tikslias išvadas dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, tačiau teismas to nepadarė, nes ne visi bylos įrodymai yra įvertinti kaip visuma ir sugretinti tarpusavyje.
4.6. Padarydama išvadą, kad aptariamos lėšos buvo beprocentė paskola, teisėjų kolegija Rangos sutarties bei joje išvardytų jos sudedamųjų dalių sąlygas privalėjo aiškinti ne formaliai vienoje iš nuostatų esančiu tekstu, pacituotu atsietai nuo konteksto, o privalėjo nustatyti tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgdama į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, bei nustatydama, ar sandoris sukėlė ir kokias sukėlė teisines pasekmes. Iš byloje esančių dokumentų ir liudytojų parodymų matyti, kad pervestos lėšos buvo ne skolinamos UAB „KHAE“ veiklai, bet sumokėtos kaip avansas, kuris turėjo būti įskaitomas į užsakovo būsimus mokėjimus ir buvo tikslinis, t. y. jis galėjo ir turėjo būti panaudotas tam tikram tikslui, būtent išteklių sutelkimo ir projektavimo išlaidoms padengti.
4.7. Bylos medžiagoje yra ir kitų įrodymų šaltinių, reikšmingų nagrinėjant šį klausimą: iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-951-619/2011 matyti, kad teismas nustatė, jog „2008-06-18 d. Finansų ministerija pervedė ieškovui 30 proc. išankstinį apmokėjimą, lygų 5.727.846,77 Lt, kuris turėjo būti įskaitomas į atsakovo pagal rangos sutartį vykdomus mokėjimus rangos sutartyje nustatyta tvarka“. Teismas minimoje byloje konstatavo, kad ,,iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų – 2009-09-01 d. Nr. NPA-1 Neeilinės patikros vietoje ataskaitos, kurios tikslas buvo įvertinti, ar rangovas (ieškovas) vykdo rangos sutarties Nr. 03S-167 įsipareigojimus, užsakovo nurodymus (t. 1, b. 1. 117–126), nustatyta, kad komisija konstatavo, kad statybos darbai nevyksta, darbų atlikta nežymiai, nėra pateikta įrodymų, kad rangovas yra finansiškai ir fiziškai pajėgus įvykdyti sutarties prievoles, nėra pateikta objektyvių darbų vėlavimo motyvų. 2011-02-17 d. UAB „G“ rašte Nr. 168 konstatuota, kad ieškovas yra įvykdęs bendrųjų ir statybos darbų 953 161,65 Lt (276 054,69 Eur) sumai, kai tuo tarpu išankstinio mokėjimo pavedimu jam buvo pervesta 5 727 846,77 Lt (1 658 899,09 Eur) suma. Ieškovas šių pateiktų teismui įrodymų nenuginčijo, taip pat nepateikė įrodymų, jog sutarties galiojimo laikotarpiu jis tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (CPK 178 str.).“
4.8. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-634/2011 matyti, kad šis teismas konstatavo, jog „Agentūra 2008 m. birželio 18 d. į UAB „KHAE“ sąskaitą pervedė išankstinį mokėjimą, lygų 5 727 846,77 Lt (1 658 899,09 Eur), kuris turėjo būti visų trijų partnerių naudojamas darbams pagal rangos sutartį vykdyti“.
4.9. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kuriuos privalėjo aptarti ir vertinti apeliacinės instancijos teismas, bet to nepadarė, ir iš kurių matyti, kad į UAB „KHAE“ pervestos lėšos – 5 727 846,77 Lt (1 658 899,09 Eur) suma – turėjo būti įskaitomos į Aplinkos projektų valdymo agentūros pagal Rangos sutartį vykdomus mokėjimus. Pagal Jungtinės veiklos sutartį Rangovas – trys partnerės: UAB „KHAE“, UAB „EL“ ir UAB „K“, pagal Rangos sutartį avansinis mokėjimas pervedamas Rangovui – UAB „KHAE“, kuri įgaliota atstovauti trims partnerėms; kad avansinis mokėjimas tikslinis – skirtas išteklių sutelkimo ir projektavimo išlaidoms padengti. Todėl gautos lėšos, iš viso 5 727 846,77 Lt (1 658 899,09 Eur) suma, netapo ir negalėjo tapti nei UAB „KHAE“, nei kurio nors kito juridinio ar fizinio asmens nuosavybe.
4.10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad avansinis mokėjimas buvo atliktas ne užsakovo iniciatyva, bet būtent remiantis UAB „KHAE“ 2008 m. gegužės 28 d. prašymu. Tiek iš
P. J. apeliacinio skundo turinio, tiek ir iš bylos medžiagos matyti, kad pats P. J. žinojo ir suprato, jog nei 2008 m. gegužės mėn., nei net ir 2008 metais projektui vykdyti lėšos nebuvo reikalingos – tiek, kiek jų buvo paimta avansu, kad jis ne tik nesiruošė šių lėšų panaudoti projektui vykdyti, bet net ir negalėjo to padaryti, nes net pats savo apeliaciniame skunde nurodė, jog buvo nukelta projekto darbų pradžia, reikėjo projekte numatyti tretinį valdymą, keisti projektą, užtruko statybos leidimo klausimas. Jokių realių susitarimų dėl įrengimų užsakymo ar juo labiau pirkimo 2008 metais taip pat nebuvo.
4.11. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl lėšų prieštarauja bylos medžiagai, kuri liko neįvertinta, o dėl reikšmingų byloje esančių įrodymų išvis nepasisakyta. Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai iš skirtingų šaltinių, priešingai nei apeliacinės instancijos teismo išvada, paneigia versiją, kad Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtas (lėšos), už kurio iššvaistymą pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas P. J., buvo UAB „KHAE“, o ne Aplinkos projektų valdymo agentūros turtas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Plioplio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl esminių BPK pažeidimų, BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo ir tolesnio baudžiamojo proceso tikslingumo
6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Taigi turto iššvaistymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas (turtinė teisė) – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas (turtinė teisė), į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas (turtinė teisė) – tai toks turtas (turtinė teisė), kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeisti esminiai turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą (turtinę teisę) nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, 2K-373/2013, 2K-P-89/2014,
2K-369-303/2017, 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019 ir kt.).
7. Taigi, apibendrinant baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui tik tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad kaltininkas neteisėtai perleido jam patikėtą ar jo žinioje buvusį, ne bet kieno, o svetimą turtą ir dėl tokių kaltininko veiksmų žalą patyrė būtent šio turto savininkas ar teisėtas valdytojas. Dėl to minėtų aplinkybių tinkamas nustatymas, tai buvo konstatuota ir ankstesnėje kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-7-56-511/2020, nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę.
8. Byloje nustatyta, kad UAB „KHAE“ (toliau – ir UAB „KHAE“) (atstovas V. J.), UAB „K“ (atstovas S. N.) ir UAB „EL“ (atstovas A. D.) (toliau – ir Partneriai) 2007 m. spalio 22 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria susitarė kooperuodamos savo darbą, turtą ir žinias užsiimti bendra veikla (bendrai veikti), t. y. dalyvauti, be kita ko, projekto „Re“ darbų konkurse ir vėliau, laimėjus jį, bendrai vykdyti statybos remonto darbus. Iš Sutarties turinio matyti, kad jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra Partnerių bendroji dalinė nuosavybė, laikant, kad Partnerio dalys, įeinančios į bendrąją dalinę nuosavybę, nėra lygios, o nustatomos proporcingai, atsižvelgiant į Partnerio įnašo (pavyzdžiui, pinigais, įnašais natūra, žmogiškaisiais ištekliais, suteikiamu naudotis turtu, dalykiniais ryšiais ir pan.) dydį. Įneštas ne Partneriui nuosavybės teise priklausantis turtas yra naudojamas visų Partnerių interesais, kiek tai yra būtina darbams atlikti, ir yra laikomas bendrai visų Partnerių naudojamu turtu, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Vadovauti Partnerių jungtinei veiklai bei spręsti visus organizacinius klausimus Partneriai įgaliojo UAB „KHAE“; taip pat šią bendrovę paskyrė atsakingu asmeniu už bendrai naudojamo, darbams atlikti reikalingo įnešto turto apskaitą (1.1, 1.1.1, 2.1, 2.2, 3.2, 3.3, 3.4, 4.3 punktai).
9. Jungtinės veiklos partnerėms laimėjus projekto „Re“ darbų viešojo pirkimo konkursą, tarp pagrindinės partnerės – UAB „KHAE“ (toliau – ir Rangovas) ir Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Užsakovas) bei Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Įgyvendinančioji institucija) 2008 m. gegužės 13 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 03S-167, kuria Rangovas įsipareigojo atlikti visus projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Re“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus, o Įgyvendinančioji institucija įsipareigojo Rangovui sumokėti sutarties kainą – 19 092 822,57 Lt (5 529 663,63 Eur) (be PVM), kurios dalį – 15 274 258,06 Lt (4 423 730,90 Eur) sudarė Sanglaudos fondo lėšos, kitą dalį – 3 818 564,51 Lt (1 105 932,72 Eur) sudarė biudžeto lėšos (Rangos sutarties 3, 4, 5, 6 punktai).
10. Taip pat byloje nustatyta, kad pagrindinė jungtinės veiklos partnerė – UAB „KHAE“, pasinaudodama Rangos sutartyje Nr. 03S-167 nustatyta Rangovo teise gauti iki 30 procentų dydžio nuo sutarties sumos išankstinį mokėjimą (14.2 punktas), ja pasinaudojo ir, pateikusi Rangos sutartyje nustatytas užtikrinimo priemones, 2008 m. birželio 18 d. gavo 5 727 846,77 Lt (1 658 899,09 Eur) išankstinį (avansinį) mokėjimą išteklių sutelkimo ir projektavimo išlaidoms padengti. Išankstinis (avansinis) mokėjimas pagal pateiktą 2008 m. gegužės 28 d. sąskaitą Nr. 1 buvo pervestas į pagrindinės jungtinės veikos partnerės UAB „KHAE“ asmeninę sąskaitą banke.
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-823/2021). Kita vertus, avansinis mokėjimas nebūtinai turi tikslinę paskirtį, t. y. jis nebūtinai turi būti naudojamas vien sutarčiai vykdyti; kartais toks avansas reikalaujamas tiesiog tam, kad būtų užtikrintas sutarties vykdymas. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant iš Rangos sutarties turinio, išankstinis mokėjimas (avansas) buvo skirtas išteklių sutelkimo ir projektavimo darbams padengti (14.2 punktas), taigi juo, be kita ko, buvo iš anksto sumokėta už Rangos sutartimi sulygtus darbus. Pažymėtina ir tai, kad avanso kvalifikuoti kaip beprocentės paskolos (šioje byloje vartota tokia sąvoka) negalima, nes avansas (išankstinis mokėjimas) pagal savo paskirtį neturi nieko bendro su paskolos teisiniais santykiais.
12. Minėta, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį (4.3–4.4 punktai) pagrindine (vadovaujančia) partnere bendru Partnerių sutarimu buvo paskirta UAB „KHAE“. Tačiau Jungtinės veiklos sutartį (kuriai įsipareigojimai atsiranda iš Rangos sutarties) vykdo visi Partneriai pagal tarpusavyje pasiskirstytų darbų apimtį. Tai reikšminga todėl, kad avansas, kaip išankstinis dalinis sutarties kainos sumokėjimas, laikytinas pajamomis, gautomis vykdant Jungtinės veiklos sutartį.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, jungtinės veiklos metu gautos pajamos yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar Jungtinės veiklos sutartis. Minėta, kad Jungtinės veiklos sutartyje Partneriai susitarė, jog bendrosios dalinės Partnerių nuosavybės dalys nėra lygios, o nustatomos proporcingai, pagal kiekvieno Partnerio indėlį į Jungtinės veiklos sutartį ir jos vykdymą (3.2 punktas). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (t. y. bet koks turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.74 straipsnis). Todėl nors avansas, kaip nustatyta byloje, pagal Rangos sutartį buvo pervestas jungtinės veiklos pagrindinei partnerei – UAB „KHAE“, su kuria ir buvo sudaryta Rangos sutartis, tačiau pagal pirmiau aptartą reguliavimą (CK nuostatas, Jungtinės veiklos sutartį ir kt.) avanso lėšos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė visoms jungtinės veiklos partnerėms proporcingai jų įnašams ir atliktiems (būsimiems) darbams vykdant Rangos sutartį.
14. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, jog į UAB „KHAE“ asmeninę sąskaitą banke pagal Rangos sutartį pervestas avansas (Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos) tapo jau ne buvusių lėšų valdytojos, t. y. Aplinkos projektų valdymo agentūros, turtu, taip pat tai, kad Europos Sąjungos Sanglaudos fondas, Lietuvos Respublikos biudžetas bei Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl į UAB „KHAE“ asmeninę sąskaitą banke pervestų išankstinio mokėjimo (avanso) lėšų panaudojimo nepatyrė jokios turtinės žalos, neteisingai nusprendė, kad Rangos sutarčiai vykdyti (t. y. išteklių sutelkimo ir projektavimo išlaidoms padengti) gautas išankstinis mokėjimas (avansas) tapo vien UAB „KHAE“ turtu.
15. Bylos duomenimis, projektui vykdyti pagal Rangos sutartį buvo panaudota dalis gauto išankstinio (avansinio) mokėjimo, t. y. 1 223 161,65 Lt (354 252,10 Eur), iš kurių 270 000 Lt (78 197,41 Eur) buvo sumokėta UAB „EL“ už projektavimo darbus. Taigi, UAB „KHAE“ kartu su Partneriais ne tik laimėjo konkursą, pasirašė Rangos sutartį, bet ir atliko dalį paruošiamųjų darbų. Vėliau UAB „KHAE“ kaip partnerė buvo pašalinta iš Jungtinės veiklos sutarties ir visą likusią pagal šią ir Rangos sutartį dalį įvykdė kitos dvi partnerės – UAB „EL“ ir UAB „K“. Todėl tikėtina, kad tam tikra pagal Rangos sutartį gauto avanso dalis, kaip bendroji dalinė nuosavybė, priklausė ir kitoms dviem jungtinės veiklos partnerėms, t. y. UAB „EL“ ir UAB „K“. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 5 727 846,77 Lt (1 658 899,09 Eur) išankstinis mokėjimas (avansas) rangovams buvo skirtas dviem tikslams: 1) išankstiniam atsiskaitymui už projektavimo darbus; 2) išteklių sutelkimui. Tačiau „sutelkti ištekliai“, kol neatlikti darbai (taigi, kol neįmanoma nustatyti kiekvieno Partnerio indėlio į Jungtinės veiklos sutartį ir jos vykdymą), yra bendroji dalinė visų Partnerių nuosavybė su iš CK išplaukiančia visų Partnerių lygių dalių prezumpcija. Tai reikštų, kad P. J. veiksmų atlikimo momentu visai gautai avanso sumai turėtų būti taikoma Partnerių lygių dalių prezumpcija. Tačiau šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
16. Nėra ginčo dėl to, kad UAB „KHAE“, kaip pagrindinei Jungtinės veiklos partnerei, į asmeninę sąskaitą banke buvo pervestas išankstinis (avansinis) mokėjimas Rangos sutarčiai vykdyti (t. y. išteklių sutelkimo ir projektavimo išlaidoms padengti). Ginčo nėra ir dėl to, kad gauto avanso dalis, t. y. 2,55 mln. Lt, pagal P. J. nurodymą buvo panaudota UAB „KHAE“ gautai iš banko paskolai grąžinti, kita dalis – 2,4 mln. Lt buvo pervesta šios bendrovės vienintelei akcininkei UAB P dividendams už 2007 metus išsimokėti. Taip pat byloje nustatyta ir tai, kad P. J., būdamas UAB „KHAE“ valdybos pirmininkas, kartu šios bendrovės vienintelės akcininkės UAB Pajūrio investicijų valdymo centro prezidentas ir vienintelis akcininkas, faktiškai valdė visą UAB „KHAE“ veiklą, disponavo visais bendrovės pinigais, o šios bylos kontekste – ir Partneriams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis (t. y. pagal Rangos sutartį gautu avansu). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, netinkamai nustatęs, kad Rangos sutarties pagrindu gautas avansas yra išimtinai UAB ,,KHAE“ nuosavybė, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad P. J. nebuvo nusikaltimo, nurodyto BK 184 straipsnyje, subjektu.
17. Minėta, kad avansas savo esme yra atlyginimas už būsimą sutarties vykdymą. Todėl, kaip ir bet kokios kitokios sutarties atveju, sutarties šaliai, kuriai iš anksto mokama sutarties kaina ar jos dalis, nėra draudžiama jos naudoti savo nuožiūra. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste kyla pagrįsta abejonė, ar P. J., kaip vienos iš partnerių – UAB „KHAE“ – faktinis vadovas, galėjo disponuoti visu į bendrovės sąskaitą banke pervestu avansu be kitų dviejų jungtinės veiklos partnerių žinios. Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad partnerių bendri reikalai tvarkomi bendru jų susitarimu. Bendru susitarimu laikoma Partnerių valios išreiškimas ir pritarimas tam tikru klausimu. Sutarties 4.7 punkte nustatyta, kad partnerė UAB „KHAE“, tvarkydama bendrus reikalus ir vadovaudama bendrai veiklai, taip pat santykiuose su trečiaisiais asmenimis, privalo veikti sąžiningai, rūpestingai ir lojaliai, veikti bendros veiklos ir bendrais Partnerių interesais, siekdama Partneriams kuo didesnės naudos. Analogiška aptariamos sutarties 4.1 punktui taisyklė yra nustatyta ir CK 6.972 straipsnio 5 dalyje, pagal ją sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Sistemiškai vertinant minėtas Sutarties ir CK nuostatas, toks klausimas, kaip pagal Rangos sutartį gauto avanso (netgi 30 procentų sutarties kainos) panaudojimas, turėjo būti sprendžiamas bendru Partnerių sutarimu. Vargu ar šių lėšų panaudojimas tik vienos partnerės UAB „KHAE“ reikmėms atitiko bendrus visų Partnerių interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nevertino ir dėl jų išsamių motyvų nepateikė.
18. Taigi, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 331 straipsnio nuostatas.
19. Kita vertus, teisėjų kolegija nemato procesinės galimybės patenkinti prokuroro skundą ir, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, bylą grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacine tvarka ši baudžiamoji byla nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą išplėstinei septynių teisėjų kolegijai išnagrinėjus kasacine tvarka bylą, buvo konstatuota, kad esminę reikšmę šioje byloje turi tinkamas bylai aktualaus turto savininko (valdytojo) nustatymas (t. y. kas laikytinas tokio turto savininku (valdytoju) ir kam buvo padaryta žala). Kartu nutartyje konstatuota, kad P. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pažeidus BPK 255 straipsnio ir 256 straipsnio 2 dalies reikalavimus; apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas P. J. apeliacinį skundą, šių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neištaisė, nuteistojo apeliacinio skundo tinkamai neišnagrinėjo ir taip pat padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus, kurie suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-56-511/2020).
21. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme, prokuroras keisti kaltinimą kitaip, nei jis buvo išdėstytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, kurią, kaip minėta, dėl esminių BPK pažeidimų panaikino kasacinės instancijos teismas, 15.1 punkte, atsisakė; prokuroro nuomone, kaltinimas pagal faktines bylos aplinkybes suformuluotas tinkamai; teismas turėtų P. J. apklausti pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir panaikintoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytą kaltinimą. Apeliacinės instancijos teismas BPK 255–256 straipsnių pažeidimus teisiamajame posėdyje ištaisė, nuteistąjį P. J. apklausė pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir panaikintos apeliacinės instancijos teismo nutarties 15.1 punkte išdėstytą kaltinimą (31 t., b. l. 194–198); pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl P. J. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį panaikino ir P. J. išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
22. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes kaltinimas
P. J. buvo suformuluotas netinkamai. Minėta, kad P. J. buvo kaltinamas tuo, jog jis, kaip faktinis UAB „KHAE“ vadovas, iššvaistė UAB „KHAE“, UAB „EL“ bei UAB „K“ patikėtą didelės vertės svetimą – Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto – turtą, kuris buvo teisėtai valdomas UAB „KHAE“. Byloje nustatyta, kad turtas, t. y. 5 727 846,77 Lt (1 658 899,09 Eur) išankstinis mokėjimas (avansas), pagal Rangos sutartį pervestas į UAB „KHAE“ asmeninę sąskaitą banke, dalinės nuosavybės teise priklausė visoms jungtinės veiklos partnerėms. Iš Jungtinės veiklos sutarties pašalinus UAB „KHAE“, visą likusią pagal šią ir Rangos sutartį dalį įvykdė kitos dvi partnerės – UAB „EL“ ir UAB „K“; turtinė žala Europos Sąjungos Sanglaudos fondui ir Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo padaryta.
23. Taigi, pagal suformuluoto kaltinimo ribas, kurių teismas privalo paisyti, palikti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį P. J., be kita ko, ir dėl šio teismo padarytų esminių BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 255 straipsnio ir 256 straipsnio 2 dalies pažeidimų, nebuvo galima. Prokurorui atsisakius galimybės teisme pakeisti kaltinimą pagal teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas P. J. išteisino.
24. Šioje nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas kai kurias teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino nevisiškai tinkamai ar dėl jų nepasisakė. Tačiau, įvertinusi šioje nutartyje nustatytų procesinių pažeidimų įtaką kaltinamojo teisėms ir teisingo teismo sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos grąžinimas, kaip prašo prokuroras, apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo neatitiktų baudžiamojo proceso rungtyniškumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų, teisingo proceso standartų.
25. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal BPK 329 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė šio Kodekso 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, nustatytus šio Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Tai reiškia, kad, bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nuosprendis bet kuriuo atveju turėtų būti panaikintas dėl padarytų esminių BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 255 straipsnio ir 256 straipsnio 2 dalies pažeidimų ir turėtų būti priimtas naujas (apkaltinamasis ar išteisinamasis) nuosprendis.
26. Antra, pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 10 metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d.). Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes 10 metų senaties terminas, jei nebūtų priimtas pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendis, būtų suėjęs 2018 m. birželio 27 d. Todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų, naujo apkaltinamojo nuosprendžio (jei būtų nustatyti tokio nuosprendžio priėmimo pagrindai), kaip siekia prokuroras, priimti nebūtų galima dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tolesnis P. J. baudžiamasis persekiojimas būtų procesiškai ydingas, dėl to prokuroro kasacinis skundas dėl grąžinimo bylos iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui negali būti tenkinamas, juolab kad, sprendžiant iš kasacinės instancijos teismui pateikto prašymo, tęsti baudžiamojo proceso nesiekia ir P. J..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Plioplio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė