Civilinė byla Nr. e2-80-180/2016

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00280-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Č., V. Č. ir A. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-671-198/2015 pagal ieškovų A. Č., V. Č. ir A. Č. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei Panevėžio kredito unijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. Č., V. Č. ir A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu jų ir atsakovės Panevėžio kredito unijos 2014 m. gruodžio 31 d. susitarimą. Teigė, kad šis susitarimas sudarytas dėl ekonominio spaudimo, pasinaudojant susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Susitarime nurodytos sąlygos dėl suteiktų paskolų grąžinimo terminų sutrumpinimo nuo 2024 m. kovo 25 d. iki 2015 m. liepos 15 d. yra nesąžiningos ir realiai neįgyvendinamos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi įpareigojo ieškovus ištaisyti ieškinio trūkumą – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą. Teismas sprendė, kad ieškovai siekia pripažinti negaliojančiu susitarimą ir jo sąlygą – skolininkų pripažįstamą atsakovės teisę reikalauti iš skolininkų 5 150 649,24 Eur skolos, ir toks ieškinys, teismo įsitikinimu, yra turtinis, todėl ieškovai turi sumokėti 9 416 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovai A. Č., V. Č. ir A. Č. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovai teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą, ginčo kvalifikavimą, nukrypo nuo teismų praktikos. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčas laikytinas turtiniu tik tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą. Ieškiniu neprašoma panaikinti prievolės mokėti suteiktą paskolą, taikyti restituciją, t. y. susitarimo pripažinimas negaliojančiu nesukeltų jokių turtinių padarinių, nepanaikintų ieškovų pareigos grąžinti paskolą, o tik panaikintų sutrumpintą prievolės įvykdymo terminą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams, o jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga, arba iš viso neįmanoma. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 144 Eur dydžio žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Kai ieškiniu yra prašoma perkelti/pakeisti atsiskaitymo terminą, laikytina, kad ginčas yra kilęs dėl sutarčių modifikavimo, pakeitimo, nutraukimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1142/2013 ir kt.).

Nors ieškinys yra pareikštas dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau iš ieškinio turinio, jame keliamų reikalavimų ir nurodomų aplinkybių, akivaizdu, kad ieškovai tokiu ginču siekia tik pakeisti prievolių, atsiradusiu iš paskolos sutarčių, įvykdymo terminą. Apeliantai neginčija nei prievolės dydžio, nei pačios prievolės, neprašo nei sumažinti paskolos sutartimis prisiimtų turtinių prievolių mokėti pinigus, nei taikyti restituciją. Taigi daroma išvada, kad ieškinys pareikštas dėl sutarčių modifikavimo, todėl žyminis mokestis turi būti mokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčo pobūdžio, netinkamai taikė ir aiškino ginčo pobūdį reglamentuojančias materialines bei procesines teisės normas ir neteisingai apskaičiavo žyminį mokestį, t. y. priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, perduodant klausimą dėl žyminio mokesčio tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Kartu svarstytinas klausimą dėl bylos teismingumo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl mokėtino žyminio mokesčio už A. Č., V. Č. ir A. Č. ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                    Nijolė Piškinaitė