Nr. DOK-293
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01396-2024-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 23 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trans Service“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Byloje skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeistas Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimas ir priteista atsakovui iš ieškovės UAB „Baltic Trans Service“ 3501,6 Eur darbo užmokestis, 287,83 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 9147,60 Eur netesybų; pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-6236/2024; kiti ieškinio reikalavimai atmesti. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, kuriuo atsakovui (darbuotojui) priteista iš ieškovės 304,92 Eur netesybų ir 20,58 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, padarė neteisingą išvadą, kad darbo byloje šalys sprendė tik ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo. Priešingai, ieškovės teigimu, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje nagrinėtoje darbo byloje patvirtintoje Taikos sutartyje buvo aptartas tiek darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir aplinkybės, lėmusios darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį, tiek žalos atlyginimo klausimas.
2. Minėta Taikos sutartis byloje turėjo būti aiškinama remiantis sistemine-lingvistine sutarties teksto analize. Taikos sutartimi šalys buvo susitarusios, kad darbuotojas atlygina žalą, darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės, t. y. iš esmės Taikos sutartimi buvo išspręsti visi galimai tarp šalių ginčai, todėl darbdavys pagrįstai tikėjosi, jog buvo išspręsti visi galimi ginčai su darbuotoju. Teismas neįvertino, kad darbuotojas, elgdamasis itin nesąžiningai, kreipėsi su savo prašymu į darbo ginčų komisiją dėl tariamos darbo užmokesčio nepriemokos, t. y. jis, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, jog yra silpnesnioji šalis, pradėjo ginčyti Taikos sutarties sąlygas, nors tikrieji šalių ketinimai buvo užbaigti darbo santykius, išspręsti žalos atlyginimo klausimą.
3. Apeliacinės instancijos teismui nusprendžiant, kad Taikos sutartyje nėra nurodyta, jog darbuotojas nepripažino pravaikštų laikotarpio, nebuvo įvertinta esminė bylos medžiaga – atsakovo paaiškinimai byloje. Atsakovas patvirtino, kad Taikos sutartį perskaitė, ją pasirašė, klausimų dėl Taikos sutarties sąlygų jam nekilo. Taigi laikytina, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinta Taikos sutartis, yra įsiteisėjęs, t. y. ginčą nagrinėti pakartotinai ir iš naujo nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotus faktus ar teisinius santykius yra draudžiama.
4. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas darbo užmokestį, neįvertino aplinkybės, kad darbuotojas negalėjo dirbti vairuotoju, nes teisė vairuoti jam buvo atimta už vairavimą neblaiviam, todėl nėra logiška, kad darbo užmokesčio priteisimo atveju jam apskaičiuojamas jo vidutinis darbo užmokestis pagal tai lyg jis būtų dirbęs tiesioginį darbą, turėdamas vairuotojo pažymėjimą. Dėl to nepagrįstai ir klaidingai buvo apskaičiuotos ir netesybos. Juolab kad priteistas netesybų dydis beveik tris kartus viršija priteistą tariamą darbo užmokesčio nepriemoką. Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą bei kt.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Trans Service“ (j. a. k. 305547065) 2025 m. sausio 22 d. Luminor Bank AS banko mokėjimo nurodymu Nr. 6016 sumokėtą 127 (vieną šimtą dvidešimt septynių) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė