Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-194-634/2024

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00255-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.4; 1.3.7; 17.11.3; 17.11.4.2; 22.11.10; 22.11.11

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       R. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 20-ANR-N-3660-2024 pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 500 Eur dydžio bauda, bei specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių. Minėtu nutarimu konstatuota, kad 2023 m. gruodžio 14 d. 10.40 val. Pramonės pr. – Draugystės g., Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, keisdamas važiavimo kryptį į kairę pusę, pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą, kirto kelio ženklinimo Nr. 1.1 siaurą ištisinę liniją, sudarė kliūtį greta, antra eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Persirikiavęs į antrąją eismo juostą, be jokios aiškios priežasties, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, degant žaliam šviesoforo signalui, tyčia staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Tokiais savo veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė antrąja eismo juosta važiavusios transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją A. K., staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo bei užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą. Automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos abi transporto priemonės.

2.       Nesutikdamas su Institucijos 2024 m. vasario 23 d. nutarimu R. P. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2024 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi skundą atmetė, pašalindamas iš Institucijos 2024 m. vasario 23 d. nutarimo aplinkybę, jog automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos abi transporto priemonės, ir nurodydamas, kad šio įvykio metu buvo apgadintas tik automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas konstatavo, kad R. P. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę persirikiavimo manevrą pradėti tokiu atstumu, jog jį galėtų užbaigti nekertant ištisinės linijos. R. P. persirikiavo į antrąją eismo juostą nepalikdamas saugaus atstumo, prieš pat šviesoforu reguliuojamą sankryžą, taip apsunkindamas vairavimą nukentėjusiajam ir be jokios aiškios priežasties, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, degant žaliam šviesoforo signalui, staigiai stabdė savo transporto priemonę „Mercedes-Benz“. R. P. nurodytos aplinkybės, jog jis buvo išgąsdintas kurtinančio sunkvežimio garsinio signalo, apylinkės teismo buvo įvertintos kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, nes nei vienas šalimais važiavęs automobilis garsinio signalo neišsigando ir tuo pagrindu savo transporto priemonių nestabdė. Teismas sprendė, jog vien aplinkybė, kad nukentėjusysis nusprendė nepasinaudoti teise pareikšti civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, nereiškia, jog įvykis savaime nebuvo pavojingas, o aplinkybė, jog R. P. vairuotai transporto priemonei nebuvo padaryta jokia žala, neeliminuoja jo veiksmų pavojingumo bei atsakomybės padarius administracinius nusižengimus. Apylinkės teismas konstatavo, jog paskirta administracinio poveikio priemonė ir nuobauda buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka jų skyrimo pagrindus, todėl jas švelninti ar visiškai naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

4.       R. P. teikia apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo pakeisti Institucijos 2024 m. vasario 23 d. nutarimą ir perkvalifikuoti jo padarytus administracinius nusižengimus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies ir 417 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Nors jo manevras buvo nesaugus ir pavojingas, tačiau Institucijos vertinimas, jog veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų, nėra teisingas, kadangi savo veiksmais jis nesiekė pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, sukelti iššūkį visuomeninei tvarkai, o buvo išgąsdintas už jo važiavusio automobilio garsaus ir kurtinančio garsinio signalo. Iš garsinio signalo nesuprato, kodėl jam yra signalizuojama ir pirmoji mintis kilusi galvoje buvo ta, jog saugiausia būtų sustoti, todėl toks manevras turėtų būti vertinamas ne kaip ANK 420 straipsnio 2 dalies pažeidimas, o kaip Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto pažeidimas, ir jis turėtų būti nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

4.2.                      Skunde teigiama, jog R. P. nesutinka su Institucijos pripažinimu, jog jo automobilio ir sunkvežimio kontaktas yra eismo įvykis, kadangi kontaktu nebuvo padaryta žalos. Po transporto priemonių kontakto liko sunkvežimio valstybinių numerių atspaudas ant jo automobilio bamperio, kuris buvo purvinas, o ant sunkvežimio nebuvo likę jokių žymių, konkretus žalos dydis nebuvo nustatytas. Todėl toks Institucijos vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnyje nurodytos eismo įvykio sąvokos.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistą.

5.1.                       Atsiliepime teigiama, jog apeliantas savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, o jo nurodytos aplinkybės, jog buvo išgąsdintas kurtinančio sunkvežimio garsinio signalo, vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Staigus automobilio stabdymas buvo noras parodyti savo išskirtinumą bei paniekinti elementarias moralės bei elgesio normas, šiuos veiksmus jis padarė tyčia, taip sukėlė pavojų savo ir aplinkui buvusių automobilių vairuotojų saugumui, asmenų gyvybei ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų. Apeliantas taip elgėsi sąmoningai, savo elgesiu demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ir pasipiktinimą, be kita ko nukentėjusiojo vairuojamas sunkvežimis vežė pavojingą krovinį.

5.2.                       Atsiliepime nurodoma, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, o skunde pateiktuose motyvuose nėra nustatyta ir nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. P. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį ir prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog R. P. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, todėl jis nubaustas pagrįstai. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

7.       ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

8.       ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

9.       Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

10.       Administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas (AN. b. l. 18) patvirtina, kad R. P. automobiliu „Mercedes-Benz“ važiuodamas pirma eismo juosta, kuria leidžiama važiuoti tik į dešinę, keisdamas važiavimo kryptį į kairę pusę prieš pat šviesoforu reguliuojamą sankryžą, sudaro kliūtį greta, antra eismo juosta važiuojančiai sunkiasvorei transporto priemonei „Volvo“ ir kirsdamas siaurą ištisinę liniją persirikiuoja į antrąją eismo juostą, tada be jokios aiškios priežasties, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, degant žaliam šviesoforo signalui, staigiai stabdo automobilį „Mercedes-Benz“, ir dėl to sunkvežimis „Volvo“ atsitrenkia į staiga atsiradusią kliūtį, tai yra į R. P. vairuojamo automobilio „Mercedes-Benz“ galinę dalį. Eismo juostas žyminčios siauros ištisinės linijos kirtimo bei staigaus stabdymo manevro R. P. neneigia, tačiau teigia, jog tai buvo tiesiog pavojingas persirikiavimo manevras ir stabdymas dėl staiga išgirsto garsaus garsinio signalo, o ne chuliganiškas vairavimas, nes jis jokių chuliganiškų paskatų neturėjo.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliaciniu skundu, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais. Pritartina apylinkės teismo nuomonei, jog yra neįtikinanti ir nelogiška apelianto versija, kad jis išsigando garsaus garsinio signalo ir nusprendė staigiai sustoti viduryje gatvės degant žaliam šviesoforo signalui. Aplinkybės, jog stabdymo metu degė žalias šviesoforo signalas neginčija ir pats apeliantas, ją patvirtina ir vaizdo įraše matomi po apelianto automobilio sustojimo toliau ta pačia kryptimi važiuojantys automobiliai. Todėl ši apelianto keliama versija laikytina tik jo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Toks įžūlus sustojimas viduryje gatvės atliktas neabejotinai iš chuliganiškų paskatų, siekiant „pamokyti“ garsinį signalą įjungusį „Volvo“ vairuotoją. Akivaizdu, kad toks apelianto manevravimas sukėlė pavojų eismo saugumui, sudarė prielaidas kilti eismo įvykiui. Tokiu būdu manevruodamas apeliantas parodė aiškų kitų visuomenės narių, eismo dalyvių, negerbimą, nepaisė elementarių moralės bei elgesio normų, atvirai metant iššūkį visuomeninei tvarkai bei KET, kas ir parodo apelianto chuliganiškas paskatas. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas savo chuliganiškais veiksmais sukėlė eismo įvykį, atitinka byloje esančių įrodymų turinį.

12.       R. P. padaryti administraciniai nusižengimai kėlė grėsmę tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir eismo saugumui. Kaip numatyta KET 9 punkte, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šiuo atveju R. P. chuliganiški veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas nesukėlė eismo įvykio, nes nebuvo padaryta žala, tačiau pažymėtina, jog eismo įvykio ir jo sudėtinės dalies – padarytos žalos padarymas yra užfiksuotas vaizdo įraše (AN b. l. 18), kuriame matomas automobilių susidūrimo faktas ir policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašuose (b. l. 27), kuriuose vilkiko „Volvo“ vairuotojas įvardija ir parodo vilkikui padarytą žalą. Nors dėl žalos atlyginimo ir nebuvo kreiptasi ar jos dydis nebuvo nustatinėjamas administracinio nusižengimo byloje, tačiau tai nereiškia, jog žala nebuvo padaryta ir nebuvo sukeltas eismo įvykis, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

13.       Nors skundo autorius nurodo, jog jis padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nurodyti apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, nes apeliantas ne nedavė kelio vilkiko vairuotojui, o chuliganiškai manevruodamas sukėlė eismo įvykį.

14.        Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. R. P. paskirtos bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Taip pat nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

14.       Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei apelianto skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas         Giedrius Endriukaitis