Administracinė byla Nr. eI3-347-289/2022

                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02005-2021-8

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 55.1.1

               55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Šiauliai

        Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijos patikslintą skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

        Pareiškėja kreipėsi į teismą su 2021 m. spalio 11 d. patikslintu skundu. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi nutarta pareiškėjos (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijos 2021 m. spalio 11 d. patikslintą skundą priimti dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 21R3-132 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 21R3-(AG3-113/25-2021 panaikinimo.

        Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma, kad Pareiškėja Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Šiaulių apygardos skyriui pateikė 2021-09-06 patikslintą Skundą. Bendrija prašė LAGK Šiaulių apygardos skyriaus: panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 spendimo Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ pagrindu atlikto patikrinimo, kurio metu dėl 37 neteisėtai pastatytų garažų pradėta administracinė teisena, rezultatus ir atšaukti pradėtą administracinę teiseną, įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių nutraukti patikrinimų tęsimą, ANK protokolų, nutarimų surašymą likusių garažų savininkams ir bendrijai, įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Savivaldybės administraciją, kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje šiuo klausimu susilaikyti nuo administracinių sprendimų ir/ar veiksmų. LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2021-09-10 Sprendimu Nr. 21R3-132 (AG3-121/27-2021) atsisakė priimti nagrinėti Bendrijos 2021-09-06 patikslintą 2021-08-26 skundą. Bendrija nesutinka su šiuo LAGK Šiaulių apygardos skyriaus Sprendimu (ABTĮ 28 str. 1 dalis). Komisija neatsižvelgia, kad vadovaujantis IAGNĮ 5 straipsnio 2 dalimi, LAGK teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus ne tik dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų, bet ir dėl veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Su 2021-09-06 patikslintu 2021-08-26 skundu pateikti dokumentai, kuriuos LAGK Šiaulių apygardos skyrius pateikti nurodė 2021-08-31 sprendime Nr. AG3-121 (juridinio asmens atstovavimą patvirtinančius duomenis (pvz., juridinio asmens vadovo įgaliojimus patvirtinančius 6 dokumentus); jeigu yra galimybė, taip pat pateikti visą reikiamą informaciją, nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų, kuriais bus grindžiami Pareiškėjos reikalavimai, kopijas). Komisijos 2021-08-31 sprendime nenurodyta, kad reikia pateikti 2021-07-07 sprendimo Nr. 31ŽNS-52 kopiją. Pareiškėja prašo panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 sprendimo Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ pagrindu atlikto patikrinimo dokumentus (ar kitus rezultatus) ir nutraukti pradėtą administracinę teiseną, įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių nutraukti patikrinimų tęsimą, ANK protokolų, nutarimų surašymą, įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Savivaldybę, kol nėra palankaus (klaida, skunde yra žodis „nepalankaus“) Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje šiuo klausimu susilaikyti nuo administracinių sprendimų/ar veiksmų. Pagal Kontrolės taisyklių 82 punktą Tarnybos vadovo ar jo įgalioto kito Tarnybos valstybės tarnautojo priimtas sprendimas atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą gali būti skundžiamas LAGK IAGNĮ nustatyta tvarka arba apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pačiame Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 Sprendime taip pat nurodoma: Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas LAGK IAGNĮ nustatyta tvarka arba apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, 2021-09-06 skundo prašymas panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 sprendimo Nr. 31ŽNS-52 pagrindu atlikto patikrinimo dokumentus (ar kitus rezultatus) ir nutraukti pradėtą administracinę teiseną susijęs su Pareiškėjos 2021-08-13 Skundo prašymu panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 spendimą Nr. 31ŽNS-52 ir įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Savivaldybės administraciją kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje šiuo klausimu susilaikyti nuo administracinių sprendimų ir/ar veiksmų. LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2021-09-16 sprendimu Nr. 21R3-136 nutraukė administracinio ginčo bylą pagal Bendrijos 2021-08-13 skundą dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2021-07-07 sprendimo Nr. 31ŽNS-52 panaikinimo savaip interpretuodamas Sprendimo statusą, kad „skundžiamas Sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu institucijos galės imtis veiksmų, o po to priimti tolesnius sprendimus, pavyzdžiui, dėl administracinės atsakomybės taikymo arba kt. NŽT sprendimas atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, neturi realios įtakos Pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, t. y. nesukuria jai teisinių pasekmių, todėl skundas dėl tokio akto teisėtumo nenagrinėtinas Komisijoje. Todėl Pareiškėjos keliamas ginčas šiuo atveju iš esmės nėra susijęs su administracinių nusižengimų teisena, o šios bylos kontekste Kontrolės taisyklių taikymas apsiriboja tik jų 82 punktu“. „Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą administracinių nusižengimų teisenos klausimų nagrinėjimas ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai“. Kaip minėta Bendrijos skunde nekeliami administracinių nusižengimų teisenos klausimai, o skundžiami institucijos veiksmai - viešai skelbiama informacija - Šiaulių miesto savivaldybės 2021-08-24 informacija „Savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“, Etaplius.lt 2021-08-23 S. G. straipsnis „Metalinių garažų bendrijų ir Šiaulių savivaldybės karas: neskuba atlaisvinti valstybinės žemės“ bei kt., t. y. neteisėti institucijų veiksmai, pasireiškiantys grasinimais Bendrijai ir jos nariams ANK 110 str. numatytomis baudomis, kurie neleistini jokioms institucijoms kaip viešojo administravimo subjektams. Minėta, kad vadovaujantis IAGNĮ 5 straipsnio 2 dalimi, LAGK teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus ne tik dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų, bet ir dėl veiksmų teisėtumo. Toks skundas ir yra Bendrijos pateiktas ir priskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, nėra pagrindo atsisakyti priimti skundą nagrinėti. „Pareiškėjos keliami reikalavimai yra ne dėl teisės viešojo administravimo srityje, paduotas Skundas neatitinka IAGNTĮ 7 straipsnio 1 - 4 dalyse skundui nustatytų reikalavimų bei IAGNTĮ 5 straipsnyje numatytos Komisijos kompetencijos, todėl Skundą atsisakytina priimti“. Komisijos 2021-09-10 Sprendimas Nr. 21R3-132 atsisakyti priimti nagrinėti 2021-09-06 pareiškėjos Bendrijos patikslintą skundą neteisėtas. Pareiškėja Bendrija Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui pateikė 2021-08-13 skundą „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ ir įpareigojimo NŽT Šiaulių skyriui bei Savivaldybės administracijai susilaikyti nuo administracinių sprendimų ir (ar) veiksmų“. Bendrija prašė LAGK Šiaulių apygardos skyriaus: panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 spendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“; įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Šiaulių miesto savivaldybės administraciją kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje šiuo klausimu susilaikyti nuo administracinių sprendimų ir/ar veiksmų. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2021-09-16 sprendimu Nr. 21R3-136 (AG3-113/25-2021) nutraukė administracinio ginčo bylą pagal Bendrijos 2021-08-13 skundą „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ ir įpareigojimo NŽT Šiaulių skyriui bei Savivaldybės administracijai susilaikyti nuo administracinių sprendimų ir (ar) veiksmų“. Bendrija nesutinka su šiuo LAGK Šiaulių apygardos skyriaus Sprendimu (ABTĮ 28 str. 1 dalis), teikia prieštaravimus ir Sprendimą skundžia. Nesuprantama, kodėl Komisija NŽT Šiaulių skyriaus 2021-07-07 sprendimą Nr. 31ŽNS-52 vadina „raštu“ (kas, kaip parodyta vėliau, įveda painiavą). Gi raštas buvo visai kitas - 2021-07-15 raštas Nr. 31SD-4407 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo", - kuriame nurodoma, kad vykdydamas kontrolę pagal Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, skyrius 2021-08-19 atliks valstybinės žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto, kuriuos yra užėmusi Bendrija, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus vietoje. Pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus (ne pagal Kontrolės taisyklių 10 punktą) 10. Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas NŽT pareigūnų iniciatyva, kai NŽT vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą: 10.1. pagal asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus; 10.2. gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti žemės naudojimo patikrinimą; 10.3. kontroliuojant, kaip vykdomi ankstesnio žemės naudojimo patikrinimo metu duoti nurodymai pašalinti žemės naudojimo pažeidimus; 10.4. turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Tačiau NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 sprendime Nr. 31ŽNS-52 nurodoma: „Vadovaujantis Kontrolės nuostatų 10 ir 101 punktais, (Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas: 10.1. pagal asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus) Kontrolės taisyklių 10 punktu (sprendimą atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą gali priimti ... nuo įstatymo ar Vyriausybės priimto teisės akto, kuriuo nustatomi neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo pagrindai, įsigaliojimo) ir atsižvelgiant į 2021-03-23 Savivaldybės administracijos raštą Nr. S-1082 „Dėl informacijos pateikimo“. Pažymėtina, kad toks „pasirinkimas“ NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 sprendime Nr. 31ŽNS-52 sąlygotas aplinkybės, kad NŽT 2014-12-23 įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 patvirtinta 3. Sprendimo dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo forma, kurio preambulėje nurodoma: „Vadovaudamasis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, ...10 ir 101 punktais,...“ Taigi, kitaip nei teigiama Komisijos 2021-09-16 Sprendime, neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai negali būti atliekami „ir turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus, t. p. NŽT pareigūnų iniciatyva, kai NŽT vadovas ar jo įgaliotas kitas tarnybos valstybės tarnautojas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą“ (Kontrolės nuostatų 10.4 punktas), o atliekami tik pagal 10.1 punktą - pagal asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Taigi, šis Sprendimas priimtas neplaninį žemės naudojimo patikrinimą atlikti (10.1) pagal asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Tačiau tokių asmenų naujų prašymų, skundų ar pranešimų nėra. NŽT Šiaulių skyrius 2021-03-10 raštu Nr. 31SD-1355 kreipėsi į Administraciją prašydamas pateikti informaciją ar nėra pratęsusi jos nustatytų terminų garažų bendrijų savininkams nusigriauti ir išsivežti garažus iš bendrijų užimamų teritorijų. Administracija 2021-03-23 raštu Nr. S-1082 nurodė, kad „reikalavimas metalinių garažų eksploatavimo bendrijoms iki 2021-01-01 nusikelti visus žemės sklype esančius garažus ir įrenginius ir sutvarkyti naudojamą teritoriją yra galiojantis ir terminas nėra pakeistas“. Tačiau Savivaldybės 2020-10-02 reikalavimas metalinių garažų eksploatavimo bendrijoms iki 2021-01-01 nusikelti visus žemės sklype esančius garažus NŽT nėra naujas. Jis NŽT žinomas nuo pat jo parengimo ir pateikimo Bendrijai ir negali būti interpretuojamas kaip Nuostatų 10 ir 101 punktuose numatytas pagrindas neplaniniam žemės naudojimo patikrinimui pagal naujus asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Pagal Kontrolės taisykles „10. Tarnybos vadovas sprendimą atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą gali priimti ... nuo įstatymo ar Vyriausybės priimto teisės akto, kuriuo nustatomi neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo pagrindai, įsigaliojimo“. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 sprendime Nr. 31ŽNS-52 nurodoma, kad jis (atlikti valstybinės žemės sklypų, kuriuos yra užėmusi Bendrija, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus) priimamas atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos 2021-03-23 raštą Nr. S-1082 „Dėl informacijos pateikimo“. Bet šiame rašte nėra asmenų prašymų, skundų ar pranešimų apie galimai padarytus naujus žemės naudojimo pažeidimus (Kontrolės nuostatų 10, 101 punktais). Rašte tik konstatuojama, kad „Bendrija iki 2021-01-01 privalo (privalėjo) nusikelti bendrijų nariams priklausančius, visus žemės sklype esančius garažus ir įrenginius ir sutvarkyti naudojamą teritoriją“. Pagal Kontrolės taisyklių 24 punktą „Žemės naudojimo patikrinimas gali būti atidėtas tuo atveju, kai yra gautas motyvuotas ir dokumentais pagrįstas žemės naudotojo prašymas atidėti patikrinimą ir teritorinio skyriaus vadovas nurodytus motyvus ir (ar) priežastis pripažįsta svarbiomis“. „Kontrolės taisyklių 13 punkte tik nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys NŽT pareigūnai praneša tikrinamo objekto savininkui, naudotojui ar valdytojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti žemės naudojimo patikrinimą ir nurodo atliekamo žemės naudojimo patikrinimo pagrindą, terminą ir dalyką. Būtent tokiu tikslu Pareiškėjai ir buvo pateiktas skundžiamas Raštas (Sprendimas), kurį Garažų bendrija kvestionuoja. Skundžiamu Raštu Pareiškėja buvo informuojama apie NŽT sprendimą atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus valstybinės žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto, kuriuos yra užėmusi Garažų bendrija ir kad patikrinimą planuojamą pradėti 2021-08-19. Rašte tik informuojama apie priimtą sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą, nurodytas patikrinimo objektas, atliekamo žemės naudojimo patikrinimo pagrindas ir patikrinimo data“. Neteisingas Kontrolės taisyklių 13 punkto ir NŽT Šiaulių skyriaus veiksmų interpretavimas. Bendrija gavo NŽT Šiaulių skyriaus 2021-07-15 raštą Nr.31SD-4407 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“, kuriame nurodoma, kad NŽT Šiaulių skyrius vykdydamas kontrolę pagal Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ 2021-08-19 atliks valstybinės žemės sklypų, kuriuos yra užėmusi Bendrija, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus vietoje. O patį 2021-07-07 sprendimą Nr. 31ŽNS-52 Bendrija gavo tik 2021-07-20 NŽT Šiaulių skyriaus lydraščiu. Taigi, ne 2021-07-07 Sprendimu, o 2021-07-15 raštu Nr. 31SD-4407 pranešta Bendrijai apie numatomą vykdyti žemės naudojimo patikrinimą, nurodytas žemės naudojimo patikrinimo pagrindas, terminas ir dalykas. „Nors Rašte minima, kad sprendimas dėl neplaninio patikrinimo žemės sklypo ir žemės ploto, kurie Pareiškėjai nuosavybės teise nepriklauso, o yra valstybės žemė, yra priimtas, tačiau tai nereiškia, kad šis sprendimas yra susijęs su Pareiškėjos materialinėmis teisėmis ir (ar) daro įtaką jos teisėtiems interesams“. Nesuprantama, ką šiais sakiniais norima pasakyti. Sprendimas yra susijęs su Bendrijos narių materialinėmis teisėmis ir daro įtaką jų teisėtiems interesams. Todėl Bendrijos pirmininkas pagal įstatus ją atstovaudamas gina jos narių teisėtus interesus. „Remiantis LVAT praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Sprendimas dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo, apie ką, kaip numato Kontrolės nuostatų 13 punktas, Pareiškėja buvo informuota skundžiamu Raštu, yra tik atitinkamos procedūros pradėjimo aktas ,.skundžiamas Raštas, kuriuo informuojama apie sprendimą atlikti neplaninius valstybinės žemės sklypo naudojimo patikrinimus, yra tarpinis procedūrinis dokumentas“. Tokie teiginiai yra iškreiptas faktinių aplinkybių interpretavimas. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 sprendime Nr. 31ŽNS-52 nurodoma: „nusprendžiu atlikti valstybinės žemės sklypo, ir valstybinės žemės ploto, kuriuos yra užėmusi Bendrija, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus“. Akivaizdu - sprendimas yra galutinis, o ne tarpinis dokumentas. Šį statusą ir jo pasekmes patvirtina ir Savivaldybės 2021-08-24 informacija „Savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“: „ NŽT Šiaulių skyrius atliko pirmąjį patikrinimą, kurio metu dėl 37 neteisėtai pastatytų garažų pradėta administracinė teisena. Tęsiant patikrinimus už padarytus pažeidimus numatoma surašyti ANK protokolus ir priimti nutarimus likusių garažų savininkams ir bendrijai“. Taigi, neteisėtas sprendimas yra priimtas ne tik kaip galutinis (o ne tarpinis), bet ir realizuotas - 2021-08-19 atliktas Bendrijos žemės naudojimo patikrinimas, surašyti 2021-08-24 Žemės naudojimo 2021-08-19 patikrinimo aktai (pridedami) dėl P. J., T. N. ir Bendrijos pirmininko garažų užimamų sklypų, kuriuose nurodoma: nesilaikoma Nuostatų 11.6 papunkčio, valstybinė žemė nėra perduota naudotis ir tai galimai pažeidžia Žemės įstatymo 21 str. 11 ir 12 punktuose nustatytus reikalavimus; atitinka ANK 110 str. numatyto pažeidimo požymius. Aktų lydraščiuose „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ nurodoma, kad numatytas administracinio nusižengimo tyrimas dėl nustatyto pirmiau minėto galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymo; prašoma atvykti į Šiaulių skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo. „Dėl to, kas paminėta, akivaizdu, kad nei NŽT sprendimas atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, nei skundžiamas Raštas neturi realios įtakos Pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, t. y. nesukuria jai teisinių pasekmių, todėl skundas dėl tokio akto teisėtumo nenagrinėtinas Komisijoje“. Pastebėtina, kad nebeaišku, kas turima galvoje: ar „nei NŽT sprendimas atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą“ ar „nei skundžiamas Raštas“, kai Komisija 2021-07-07 sprendimą Nr. 31ŽNS-52 ir 2021-07-16 sprendimą Nr. 31ŽNS-56 vadina „raštais“. Pagal Kontrolės taisyklių 82 punktą Tarnybos vadovo ar jo įgalioto kito Tarnybos valstybės tarnautojo priimtas sprendimas atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas LAGK IAGNĮ nustatyta tvarka arba apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl Bendrija net ir nevertinant pirmiau išdėstytų aplinkybių turi visišką teisę skųsti 2021-07-07 sprendimą Nr. 31ŽNS-52 LAGK IAGNĮ nustatyta tvarka arba (ir)apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. NŽT Šiaulių skyrius ir Savivaldybės administracija ignoruoja Bendrijos kvietimus, kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo, šioje byloje šiuo klausimu susilaikyti nuo administracinių sprendimų ir/ar veiksmų; NŽT Šiaulių skyrius - nutraukti patikrinimų tęsimą, raštų, patikrinimo aktų surašymą garažų savininkams ir Bendrijai. Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad pastatytas statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas - per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Savivaldybės kompetencija ir prerogatyva yra reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis ir 40 straipsnio 3 punktas). savivaldybės kompetencija yra reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas. Todėl reikšti reikalavimą nukelti laikiną statinį, kuriam statyti buvo suteiktas leidimas, yra savivaldybės administracijos kompetencija ir prerogatyva. Vertinant, kad daiktų, esančių ant valstybinės žemės buvimas, pažeidžia tiek valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) teisę naudotis bei disponuoti valstybine žeme ir vykdyti jai priskirtas funkcijas, tiek ir Administracijos teisę tinkamai atlikti savivaldybių funkcijas, Administracijos reikalavimas, kad Pareiškėjas savo lėšomis nukeltų (demontuotų) metalinius garažus bei po jais žemėje esančius rūsius, apžvalgos duobes, pamatus nuo ginčo žemės, yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjos ir valstybinės žemės patikėtinio NŽT nesieja jokie žemės nuomos teisiniai santykiai, nes nėra žemės nuomos sutarties objekto t. y. žemės sklypo, o taip pat nėra jokio bendrijai perduoto kokio nors konkretaus žemės sklypo nei pagal žemės sklypo planą nei pagal schemą, nėra sudarytos jokios valstybinės žemės nuomos sutarties, galime pagrįstai teigti, kad mokesčio mokėjimo faktas už laikiną valstybinės žemės naudojimą, nėra ir negali būti teisiniu pagrindu tenkinti Pareiškėjo reikalavimus. NŽT Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Kontrolės nuostatais, Kontrolės taisyklėmis organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys nepažeidė žemės naudojimo tvarkos. Teisė naudotis valstybine žeme Bendrijoms Šiaulių mieste kitais pagrindais buvo suteikta: Savivaldybės tarybos 2010-04-29 sprendimu Nr. T-116 nustatyta už naudojamą valstybinę žemę, suteiktą tesės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties: Šis 2010-04-29 sprendimas jau galiojo, kai baigėsi 2010-03-20 ŠAV įsakymu nustatytas Bendrijos sklypo 2,0039 ha (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties terminas 2011-03-01. Ši teisė įtvirtinta Savivaldybės tarybos 2018-11-08 sprendimu Nr. T-372 patvirtintose Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklėse. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį (2) kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Pagal 40 straipsnį statinys nugriaunamas: 3) kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas - per subjekto, išdavusiu SLD, reikalavime nurodytą terminą arba per teismo sprendime nurodytą terminą. Metaliniams garažams (kaip kilnojamiesiems daiktams) nerengiamas nei statinio projektas, nei gaunamas statybos leidimas. Todėl jei metalinis garažas laikomas (kaip nurodoma Savivaldybės 2020-10-02 reikalavime) kilnojamuoju daiktu, tai Savivaldybė negali vadovautis 40 str. teikdama reikalavimą nukelti metalinį garažą - kilnojamąjį daiktą. Taigi, ir dėl šių priežasčių Savivaldybė neturi teisinio pagrindo sprendimui dėl 3 bendrijos garažų (kaip kilnojamųjų daiktų) šalinimo ir sklypo atlaisvinimo.

Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad teikdama skundą Komisijai Pareiškėja skunde nurodė, kad iš esmės nesutinka su NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. raštu Nr. 31ŽNS-52 ,,Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ , pakeistu NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 16 d. raštu Nr. 31ŽNS-56, kuriuo Pareiškėja informuojama apie NŽT sprendimą atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, kuriuos užėmusi (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrija. Tačiau Pareiškėja skunde taip ir nenurodė būtent kaip ir kokias jos teisės yra pažeidžiamos šiuo informacinio pobūdžio dokumentu, o taip pat neargumentavo ir nenurodė, kokias pasekmes šis priimtas informacinio pobūdžio dokumentas jai sukels ateityje. Savivaldybės nuomone, nei NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. raštas Nr. 31ŽNS-52 ,,Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“, nei pakeistas NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 16 d. raštas Nr. 31ŽNS-56, kuriuo Pareiškėja informuojama apie NŽT sprendimą atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, Pareiškėjai nenustato jokių teisių ar pareigų, nes jais neišreiškiamas joks viešojo administravimo subjekto valinis sprendimas. Šiais raštais Pareiškėja tik informuojama apie tam tikras aplinkybes (faktines ir juridines), iš ko akivaizdu, kad joks galutinis bei teisines pasekmes sukeliantis sprendimas jos atžvilgiu minėtais raštais, o juo labiau jų dalimi nėra priimamas ar sukuriamas. Informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais nėra priimamas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas, negali būti prilyginami viešojo administravimo subjekto nurodymui atlikti tam tikrus veiksmus arba vertinami kaip neigiama išvada, sukelianti juridines pasekmes. Akivaizdu, kad Komisija ginčijamu sprendimu nuspręsdama administracinio ginčo bylą pagal (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. rašto Nr. 31ŽNS-52 ,,Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti, taip pat sprendė, kad iš nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr. pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS 146-391/2009). Komisija pagrįstai sprendė, kad Pareiškėjo skunde keliami klausimai ir kartu reikalavimai akivaizdžiai nėra susiję nei su Pareiškėjo teisėmis, nei su jo, kaip garažų bendrijos nario, įstatymų saugomais interesais viešojo administravimo srityje, nes Savivaldybės ir NŽT raštai Pareiškėjui yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, nesukeliantys Pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. realiai nedaro jokios įtakos jo teisėms ir interesams, atsakymuose (raštuose) Pareiškėjui nurodyti duomenys yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, juose neformuluojamos jokio privalomo elgesio taisyklės Pareiškėjui, nenustatyti apribojimai, nenumatytos jam privalomos vykdyti pareigos ir nesuteiktos teisės, netaikytos poveikio priemonės. Todėl apibendrinant galima pagrįstai teigti, kad Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 21R3-(AG3-113/25-2021) yra teisėtas ir pagrįstas. Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – Nuostatai) patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija) reglamentuoja žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką. Minėtų Nuostatų 10 punktas numato, kad „Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas kitas Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą:“ Tų pačių Nuostatų 101 punktas nustato, kad „101. Sprendimas atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą priimamas per 15 darbo dienų nuo Nuostatų 10.1–10.2 papunkčiuose nurodytų fizinių ir juridinių asmenų ar viešojo administravimo subjektų pateiktų prašymų, skundų ir pavedimų gavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje dienos, taip pat nuo Nuostatų 10.4 papunktyje nurodytos informacijos gavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje dienos arba kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Sprendimo atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą formą, priėmimo tvarką ir reikalavimus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Atskiras sprendimas atlikti organizuojamą planinį žemės naudojimo patikrinimą nepriimamas.” Nuostatų 13 punktas numato, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu arba elektroniniu paštu praneša tikrinamo objekto savininkui, naudotojui ar valdytojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti žemės naudojimo patikrinimą ir nurodo atliekamo žemės naudojimo patikrinimo pagrindą, terminą ir dalyką. Tų pačių Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados. Atitinkamai Kontrolės taisyklių 16 ir 17 punktuose numatyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną arba informaciją dėl nustatytų pažeidimų perduoda NŽT teritorinio skyriaus vadovui. Sistemiškai išanalizavus minėtas teisės normas, darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas kuriuo informuojama apie sprendimą atlikti neplaninius valstybinės žemės sklypo naudojimo patikrinimus, yra tik tarpinis informacinio pobūdžio procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu kompetentingos valstybės institucijos galės imtis atitinkamų veiksmų, o po to priimti tolesnius sprendimus, pavyzdžiui, dėl administracinės atsakomybės taikymo arba kt. Kaip jau ir nurodė aukščiau LVAT suformuota praktika numato, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LVAT Išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais nėra priimamas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas, negali būti prilyginami viešojo administravimo subjekto nurodymui atlikti tam tikrus veiksmus arba vertinami kaip neigiama išvada, sukelianti juridines pasekmes. Todėl darytina prielaidą, kad Pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas, nes Pareiškėjas skundą turėjo pateikti vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis, formuluojamomis skundo turiniui, t. y. be kitų nurodytų sąlygų, Pareiškėjas turėjo vadovautis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintais reikalavimais skunde nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą bei aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinančius įrodymus, taip pat tuo pagrindu suformuluoti konkretų (tikslų ir aiškų) reikalavimą. Šiuo konkrečiu atveju toks reikalavimas nebuvo suformuotas, nes jis ir negali būti suformuotas nes dar nepriimti jokie veiksmai kuriais Pareiškėjui būtų sukeliamos realios teisinės pasekmės, dėl ko laikytina, kad ir šis Pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad Savivaldybės administracija 2021-09-07 rašte Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ pažeisdama Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir Savivaldybės tarybos 2018-11-08 sprendimu Nr. T-372 patvirtintas Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisykles priėmė sprendimą valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2021 metus neapskaičiuoti. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad „Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo– pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.“ Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372, nustato nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypus, išnuomotus ne aukciono būdu, ir už naudojamą valstybinę žemę, suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka, arba už sklypus, kuriais naudotis leista valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos, lengvatų taikymo, skolų pripažinimo beviltiškomis Šiaulių mieste tvarką. Taisyklių 8.3. papunktis numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda kai valstybinės žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu. Taigi vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą šio ginčo kontekste yra būtina pažymėti, kad valstybinės žemės nuomos mokestis už valstybinės žemės naudojimą galėtų būti skaičiuojamas tik tais atvejais, kuomet valstybine žeme nesudarius nuomos sutarties naudotis yra leista, valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais. Šiuo konkrečiu atveju atsakovams išreiškus reikalavimą atlaisvinti naudojamą valstybinę žemę, Pareiškėjas privalėjo per nustatytą terminą ją atlaisvinti, o to nepadaręs prarado teisę teisėtai naudotis jam suteikta valstybine žeme. Valstybinės žemės naudojimas neteisėtai neturint valstybinę žemę administruojančių institucijų leidimo negali būti traktuojamas ir suprantamas kaip teisėtas valstybinės žemės naudojimas teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko taip pat negali būti apskaičiuojamas ir taikomas valstybinės žemės nuomos mokestis, nes pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik tais atvejais, kuomet valstybine žeme yra naudojamasi teisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka ir gavus valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimus. Todėl apibendrinant galima pagrįstai teigti, kad Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės 2021-09-07 raštą Nr.S-3169 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. 

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atsiliepime nurodoma, kad Ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 21R3-132 (AG3-121/27-2021) atsisakė priimti Pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 6 d. skundą „Dėl institucijų grasinimų valdymo pažeidimu pašalinti trečiosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažus iš bendrijos teritorijos, grasinimų administracine teisena bei kreipsis į teismą dėl įpareigojimų, pasireiškiančiais Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacijoje „savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“ ir pareikštais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vadovybės spaudos konferencijoje“, kuriame Pareiškėja skundė keletą viešai paskelbtų straipsnių, nurodė, kad pagal viešai paskelbtos informacijos turinį sprendė ir teigė, kad Bendrijai yra grasinama, prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių nutraukti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ pagrindu pradėtą administracinę teiseną, patikrinimų tęsimą, Administracinio nusižengimo protokolų, nutarimų surašymą ir kt. Ginčų komisija vertino, kad Pareiškėjos skundžiama viešai skelbiama informacija ir straipsniai nėra laikomi individualiais administraciniais aktais ir tokio pobūdžio ginčai nenagrinėjami pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad Ginčų komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėja skundus ne tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, bet ir dėl veiksmų (neveikimo) teisėtumo, todėl, Pareiškėjos nuomone, Ginčų komisija nepagrįstai neįvertino, kad Šiaulių miesto savivaldybės 2021-08-24 paskelbta informacija apie savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, taikytinas baudas yra neteisėta. Pareiškėja šią viešai skelbiamą informaciją tapatina su grasinimais, kurie neleistini jokiems viešojo administravimo subjektams. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Ginčų komisija pagrįstai atsisakė priimti Pareiškėjos skundą ir pagrįstai sprendė, kad vieša informacija (išsakyta Nacionalinės žemės tarnybos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovų spaudos konferencijos metu), viešai skelbiami straipsniai nėra laikomi individualiais administraciniais aktais ir tokio pobūdžio ginčai nenagrinėjami pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas, nes viešai skelbiama informacija, kai paaiškinama, kokie veiksmai bus atlikti siekiant nukelti Bendrijos narių nuosavybės teise valdomus metalinius garažus nuo valstybinės žemės yra ne grasinimas, o viešas pranešimas apie numatomas atlikti veiksmus, taip pat informavimas apie Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) numatytą administracinę atsakomybę, kuri taikoma kiekvienam asmeniui individualiai. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija tikslaus Bendrijos narių, laikančių metalinius garažus ant valstybinės žemės, sąrašo neturi, nes Bendrija atsisako teikti Bendrijos narių, laikančių metalinius garažus ant valstybinės žemės sąrašus remdamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, neturėdama duomenų apie asmenis (vardų, pavardžių, adresų arba tik turėdama vardus ir pavardes, bet neturėdama gimimo datos) negali Bendrijos narių informuoti laiškais. Bendrija 2021 m. rugpjūčio 13 d. su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. spendimą Nr. 31ZNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių ir Šiaulių miesto savivaldybės administraciją kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo, susilaikyti nuo administracinių sprendimų ir/ar veiksmų. Ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-113/25-2021) nusprendė administracinio ginčo bylą pagal Pareiškėjos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. rašto Nr. 31ZNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukti. Ginčų komisija rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2011 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A261-69/2011) sprendė, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, vertino, kad nei skundžiamas sprendimas atlikti planinį patikrinimą, nei skundžiamas raštas neturi realios įtakos Pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, todėl skundas dėl tokio akto teisėtumo nenagrinėtinas Ginčų komisijoje Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja patikslintame skunde teigia, kad jei Ginčų komisija būtų panaikinusi Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-07-07 sprendimą Nr. 31ŽNS-52, tai Pareiškėjai nereikėtų prašyti panaikinti minėto sprendimo pagrindu priimtų dokumentų, Pareiškėja pažymi, kad jos skunde nekeliami administracinių nusižengimų teisenos klausimai, o skundžiama viešai skelbiama informacija. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėjos skundo argumentai Ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, teisės aktais kompetencijai priskirtas funkcijas, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kontrolės nuostatai), Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, Administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis (toliau - Kontrolės taisyklės), patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“. Bendrijos nariams priklausantys metaliniai garažai stovi ant valstybinės žemės, kurioje valstybinė žemė nėra nesuformuota atskiru žemės sklypu bei suformuotame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Šiaulių mieste, kuris nuosavybės teises priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba (pagrindas - Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021-07-07 spendimu Nr. 31ŽNS-52 buvo nuspręsta atlikti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančių Šiaulių mieste, kuriuose yra pastatyti Bendrijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) nariams priklausantys metaliniai garažai, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Šiuos patikrinimus buvo nuspręsta pradėti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Patikrinimas faktiškai buvo pradėtas 2021 m. rugpjūčio 19 d. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (Žemės įstatymo 36 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Kontrolės nuostatų 1 punktu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas - užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymą. Nacionalinė žemės tarnyba gali atlikti ir privačių, ir valstybei priklausančių žemės sklypų (taip pat ir valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai) žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Savo sprendimą atlikti patikrinimą įformina sprendimu, kuris su lydraščiu išsiunčiamas suinteresuotiems asmenims prieš 10 dienų iki numatyto patikrinimo. Šioje administracinėje byloje Bendrija skundžia žemės savininko (Lietuvos Respublikai atstovaujančio valstybinės žemės patikėtinio) sprendimą atlikti pačiai valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės patikrinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Administraciniam teismui pateiktu skundu Bendrija siekia apriboti valstybinės žemės patikėtinio kompetencijai priskirtų valstybinių funkcijų vykdymą, valstybinės žemės patikėtinio atstovų apsilankymą valstybinėje žemėje, kas mano, yra neteisėta. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, savininkas turi teisę žinoti, kas (kokie konkretūs asmenys) naudoja valstybinę žemę, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo pareiškusi reikalavimą nukelti metalinius garažus, ir Bendrija šio reikalavimo nenuginčijo, taip pat Bendrija neįrodinėja, kad ji po 2021 m. sausio 1 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę ir prašė išduoti naują leidimą statyti metalinius garažus. Pareiškėja, nesutikdama su Ginčų komisijos sprendimu, skunde nurodė, kad Pareiškėjos nuomone, neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai atliekami tik pagal Kontrolės taisyklių 10.1 papunktį - pagal asmenų prašymus, skundus pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus, Pareiškėjos nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo jokio naujo prašymo, rašto, kurio pagrindu būtų galėjusi atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą pagal Kontrolės nuostatus arba kontrolės taisykles, Pareiškėja patikslintame skunde įrodinėja, kad sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą yra galutinis, o ne tarpinis dokumentas, kaip nurodė Ginčų komisija Pareiškėjos skundžiamame sprendime. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su paminėtais Pareiškėjos skundo argumentais. Kontrolės nuostatų 101 punkte nustatyta, kad sprendimas atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą priimamas per 15 darbo dienų nuo Nuostatų 10.1-10.2 papunkčiuose nurodytų fizinių ir juridinių asmenų ar viešojo administravimo subjektų pateiktų prašymų, skundų ir pavedimų gavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje dienos, taip pat nuo Nuostatų 10.4 papunktyje nurodytos informacijos gavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje dienos arba kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Sprendimo atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą formą, priėmimo tvarką ir reikalavimus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Taigi, vadovaujantis Kontrolės nuostatų 10.4 papunkčiu, žemės naudojimo patikrinimą galima atlikti turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Kontrolės nuostatų 11 punkte yra nurodyta, kas yra tikrinama Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu yra tikrinama ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ar žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, ar prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos neapaugtų savaiminiais medžių, krūmų želdiniais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais ir šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; ar laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų; eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytų reikalavimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė; ar įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės; ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai; ar nenaikinami (negadinami) nuolatiniai žemėnaudos riboženkliai ir geodeziniai punktai; ar pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai; ar valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų. Vadovaujantis Kontrolės nuostatų 16 punktu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1-11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną. Kontrolės taisyklių 4.4 papunktyje nustatyta, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas-privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, savivaldybės ar valstybinės žemės sklypų, valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais, naudojimo įvertinimas, atliekamas Tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas kitas Tarnybos valstybės tarnautojas Kontrolės nuostatų 10 punkte nustatytais atvejais priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Kontrolės nuostatų III skyriuje yra nustatyta, kokia tvarka patikrinimų metu surašomas patikrinimo aktas, IV skyriuje nustatyta, kokiais atvejais gali būti pradedama administracinio nusižengimo teisena. Paminėtas teisinis reglamentavimas įrodo, kad Pareiškėjos skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. spendimas Nr. 31ŽNS-52 yra dokumentas, kuriuo išreiškiamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas atlikti šiuo atveju valstybei priklausančio žemės ploto patikrinimą konkrečią dieną, konkrečią valandą ir kaip teisingai nustatė Ginčų komisija, tai yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimamas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pareiškėjai skundžiamas sprendimas nei teigiamų nei neigiamų pasekmių nesukelia, o tik reiškia, kad valstybinės žemės patikėtinio atstovai atvyks ir atliks patikrinimą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėja nepagrįstai mano, kad esant teisme nagrinėjamai administracinei bylai negali būti atliekami patikrinimai. Nacionalinė žemės tarnybos nuomone, nagrinėjant Pareiškėjos prašymus skundus Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriuje, o taip pat ir esant teismuose nagrinėjamoms administracinėms byloms, yra svarbu valstybinės žemės patikėtiniui žinoti faktinę padėtį dėl valstybinės žemės užstatymo metaliniais garažais. Bendrija 2020-08-31 Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijoje, kurią teikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai deklaravo, kad yra 256 garažai, Bendrija 2020-10-28 deklaracijoje deklaravo, kad yra 779 garažai. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui Bendrija 2021-08-18 raštu pateikė duomenis, kad Bendrijos užimamoje teritorijoje yra 937 vietos garažams (29 vietos ant iš fizinio asmens nuomojamos privačios žemės, 25 vietos ant Bendrijai nuosavybės teise priklausančios žemės), iš valstybinėje žemėje esančių vietų (883 vietos) nukelti 292 garažai. Todėl laikytina, kad Bendrija raštu patvirtino, kad 2021-08-18 ant valstybinės žemės buvo laikomas 591 metalinis garažas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėjos reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-07-07 sprendimą Nr. 31 ŽNS-52-(14.31.144.) tenkinti nėra pagrindo, nes Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama savo funkcijas, turi teisę atlikti patikrinimus valstybinėje žemėje ir turi teisę sužinoti, kiek faktiškai metalinių garažų yra laikoma ant valstybinės žemės, ir kokie konkretūs asmenys faktiškai naudojasi valstybine žeme, nes Bendrija informacijos, kuri būtų patikima, nepateikė. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021-09-07 raštu Nr. S-3169 nurodė, kad yra pareiškusi Bendrijai 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą Nr. S-3798, kuriuo reikalavo Bendrijos narius nusikelti metalinius garažu nuo valstybinės žemės iki 2021 m. sausio 1 d. ir sutvarkyti teritoriją, todėl valstybinės žemės nuomos mokestis nebus skaičiuojamas. Pareiškėja skunde prašo šį Šiaulių miesto savivaldybės raštą panaikinti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, šis Pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas. Nacionalinė žemės tarnyba nėra Bendrijai išnuomojusi ar kitaip perdavusi valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir 1,6711 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios pastatyti Bendrijos narių garažai, todėl esant pareikštam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020-10-02 reikalavimui Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo bei garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ nukelti iki 2021 m. sausio 1 d. visus Bendrijos narių garažus nuo valstybinės žemės, ir nesant po 2021 m. sausio 1 d. išduoto naujo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo, suteikiančio teisę laikyti metalinius garažus ant valstybinės žemės, nėra teisinio pagrindo skaičiuoti žemės nuomos mokestį. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalius (duomenys neskelbtini), kurio planas patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A-1611 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ yra suformuotas grąžinimui natūra piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko P. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią Šiaulių valsčiaus (duomenys neskelbtini). Pretendentai pageidavo gauti metaliniais garažais neužstatytą ir sutvarkytą Žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis (nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis metaliniais garažais užstatyta žemė yra nepriskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl gali būti grąžinama natūra. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 papunktyje nustatyta, kad asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymių turinčius garažus). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Šiuo atveju, Bendrijai Šiaulių miesto savivaldybės administracija kokiu nors dokumentu nėra leidusi po 2021 m. sausio 1 d. Bendrijai ar atskiriems jos nariams naudoti valstybinę žemę, Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nėra išdavusi leidimo ar sutikimo naudotis valstybine žeme, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos nenumato galimybės be aukciono nuomoti valstybinės žemės metaliniams garažams laikyti, todėl mano, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti Bendrijai mokesčio už valstybinės žemės naudojimą.

        Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

        Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir Savivaldybė) 2021 m. rugsėjo 7 d. rašo Nr. S-3169 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. rašto Nr. 31ŽNS-52-(14.31.144.) teisėtumo ir pagrįstumo.

        Pareiškėja taip pat nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 21R3-132 ir 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 21R3-113(AG3-113/25-2021).

        LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21R3-136 (AG3-113/25-2021) administracinio ginčo bylą pagal (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. rašto Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

        Pareiškėja į Komisiją su skundu kreipėsi prašydama panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ ir įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių bei Šiaulių miesto savivaldybės administraciją susilaikyti nuo administracinių sprendimų ir (ar) veiksmų, kol Garažų bendrijos atžvilgiu nėra priimtas nepalankus teismo sprendimas.

        Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendime Nr. 31ŽNS-52-(14.31.144.) „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ nurodoma, kad nusprendžiama atlikti valstybinės žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskirtu žemės sklypu, esančių Šiaulių m., Šiaulių m. sav., kuriuos yra užėmusi (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) g. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Sprendimo 2 punkte nurodoma patikrinimus pradėti 2021 m. rugpjūčio 19 d. 9 val.

        Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, teisės aktais kompetencijai priskirtas funkcijas, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kontrolės nuostatai), Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, Administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis (toliau - Kontrolės taisyklės), patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“.

        Kontrolės taisyklių 4.4 papunktyje nustatyta, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas-privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, savivaldybės ar valstybinės žemės sklypų, valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais, naudojimo įvertinimas, atliekamas Tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas kitas Tarnybos valstybės tarnautojas Kontrolės nuostatų 10 punkte nustatytais atvejais priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Vadovaujantis Kontrolės nuostatų 16 punktu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1-11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną. 

        Taigi darytina išvada, kad pareiškėjos skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. spendimas Nr. 31ŽNS-52 yra dokumentas, kuriuo išreiškiamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas atlikti valstybei priklausančio žemės ploto patikrinimą konkrečią dieną, konkrečią valandą, tai yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimamas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pareiškėjai skundžiamas sprendimas nei teigiamų nei neigiamų pasekmių nesukelia, o tik reiškia, kad valstybinės žemės patikėtinio atstovai atvyks ir atliks patikrinimą. 

        Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

        Sutiktina su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad sprendimas dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo yra tik atitinkamos procedūros pradėjimo aktas, po kurio turi sekti atitinkami veiksmai ir sprendimai tiek galimai pareiškėjos, tiek galbūt kitų subjektų atžvilgiu, jei būtų nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai. Darytina išvada, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai administracinio ginčo bylą pagal (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.

        Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 21R3-132 nuspręsta atsisakyti priimti nagrinėti 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjos patikslintą skundą.

        Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma,

        Susipažinus su pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 6 d. patikslintame skunde Komisijai suformuluotais reikalavimais, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendime, remdamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsisakė priimti nagrinėti 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjos patikslintą skundą.

        Taip pat pareiškėja ginčija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. S-3169. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr. S-3169 nurodoma, kad 2020 m. spalio 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nariams pateikė reikalavimą Nr.S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“, kuriuo pareiškėja (išskyrus narius, kuriems priklausantys metaliniai garažai ir kiti įrenginiai yra pastatyti jų privačios nuosavybės teise valdomuose sklypuose) buvo įpareigota nusikelti ant valstybinės žemės sklypo esančius ir bendrijai priklausančius garažus bei įrenginius iki 2021 m. sausio 1 d. ir sutvarkyti naudojamą teritoriją. Todėl atsižvelgiant į tai, valstybinės žemės nuomos mokestis už 2021 metus, pagal pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 31 d. paruoštą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sistemoje DVS Avilys 2021 m. rugsėjo 1 d. registruotą Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją Nr. GF1-55, nebus skaičiuojamas.

        Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad „Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo– pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.“ Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372, nustato nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypus, išnuomotus ne aukciono būdu, ir už naudojamą valstybinę žemę, suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka, arba už sklypus, kuriais naudotis leista valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos, lengvatų taikymo, skolų pripažinimo beviltiškomis Šiaulių mieste tvarką. Taisyklių 8.3. papunktis numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda kai valstybinės žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu. Taigi valstybinės žemės nuomos mokestis už valstybinės žemės naudojimą galėtų būti skaičiuojamas tik tais atvejais, kuomet valstybine žeme nesudarius nuomos sutarties naudotis yra leista, valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais. 

        Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija kokiu nors sprendimu nėra leidusi po 2021 m. sausio 1 d. pareiškėjai ar atskiriems jos nariams naudoti valstybinę žemę, Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nėra išdavusi leidimo ar sutikimo naudotis valstybine žeme. Taigi darytina išvada, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti pareiškėjai mokesčio už valstybinės žemės naudojimą. Taigi pareiškėjos reikalavimas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės 2021-09-07 raštą Nr.S-3169 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ yra nepagrįstas. 

        LAGK Šiaulių apygardos skyrius išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, pateikė jo vertinimą ir pagrįstai 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21R3-136 (AG3-113/25-2021) administracinio ginčo bylą pagal (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. rašto Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

        Taip pat 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai atsisakė nagrinėti 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjos (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijos patikslintą skundą.

        Komisijos sprendimų pareiškėjos patikslintame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

        Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai                                        Arvydas Martinavičius

                                        Jarūnė Sedalienė

                                        Virginijus Stankevičius