Civilinė byla Nr. 2-445/2011

Procesinio sprendimo kategorijos 94.3; 122.3 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo L. K. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankas, trečiajam asmeniui bankrutavusiai L. K  individualiai įmonei „Talka“ dėl žalos atlyginimo perduota nagrinėti iš Kauno apygardos teismo Vilniaus apygardos teismui.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje pagal individualios įmonės savininko pareikštą ieškinį nagrinėjami klausimai, susiję su turtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamo sandorių vykdymo, atlyginimu individualiai įmonei.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su civilinės bylos teismingumu.

Ieškovas L. K., bankrutavusios individualios įmonės „Talka“ savininkas, L. K. individualios įmonė „Talka“ bankroto byloje patrauktas bendraatsakoviu, pareiškė ieškinį bankrutavusios įmonės interesais dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Prašė priteisti iš atsakovo 157 573,66 Lt žalos atlyginimo dėl sandorių netinkamo vykdymo, 11 053,41 Lt neteisėtai ir be pagrindo iš IĮ „Talka“ a/s nurašytų lėšų ir procesines palūkanas. Ieškovo nuomone, dėl atsakovo darbuotojų aplaidaus darbo susidarė dideli nuostoliai, kadangi ieškovas nebuvo įspėtas apie sumažėjusį užstato garantą ir poreikį papildyti garantinę įmoką. Ieškinyje taip pat prašė ieškinį sujungti su byla Nr. 3093-413/2009, nes šis ieškinys liečia bankrutavusią įmonę, remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, tais pačiais rašytiniais įrodymais, o šalių reikalavimai tarpusavyje susiję. Teismas ieškinį priėmė. Ieškovas nurodė, kad L. K.  individuali įmonė „Talka“  ir AB SEB bankas 2007 m. liepos 31 d. sudarė Vertybinių popierių atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sutartį (toliau – Sutartis). Šios Sutarties pagrindu vėliau tarp šalių buvo sudaromi vertybinių popierių atpirkimo (REPO) sandoriai, pagal kuriuos L. K.  individuali įmonė „Talka“ įsipareigojo pardavimo dieną perduoti bankui vertybinius popierius, o bankas – priimti vertybinius popierius ir sumokėti ieškovui pardavimo kainą. Dėl ekonominių sunkumų finansų rinkose ženkliai krito bankui parduotų finansinių priemonių kaina. L. K. individualios įmonės „Talka“ prievolių įvykdymo terminas pagal sandorį turėjo pasibaigti 2009-02-04, tačiau, siekiant išvengti vertybinių popierių ženklaus nuvertėjimo dėl pasaulinės finansinės krizės padarinių, sandorio šalys susitarė vertybinius popierius realizuoti anksčiau numatyto termino. 2008-10-30 vertybiniai popieriai buvo parduoti už 156 096,85 Lt, nors jų įsigijimo kaina buvo 204 641,28 Lt. Dėl nukritusios vertybinių popierių kainos piniginės prievolės padengimui atsakovas panaudojo lėšas, gautas realizavus vertybinius popierius bei kitas atsakovo sąskaitoje turėtas lėšas. Iš viso šios skolos dengimui panaudota 165 107,68 Lt. K. individualios įmonė „Talka“ lėšų, tačiau jų neužteko ir įmonė atsakovui liko skolingas 41 021,13 Lt. Pagal AB SEB banko 2009-03-13 ieškinį Alytaus rajono apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. L2-784-572/2009 dėl 41 021,13 Lt skolos priteisimo iš L. K. IĮ „Talka“. 2009-08-19 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla Nr. B2-2482-413/2009 L. K. IĮ „Talka“. L. K. buvo įtrauktas bendraatsakoviu. Taip ieškovas tapo bylos šalimi, turinčia teisę savarankiškai dalyvauti byloje. AB SEB banko ieškinys buvo perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, kuriame byla Nr. L2-784-572/2009 buvo prijungta prie bankroto bylos, suteikiant Nr. 3093-413/2009. AB SEB banko kreditorinis reikalavimas įtrauktas į IĮ „Talkai“ kreditorių sąrašą.

Kauno apygardos teismas ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą.

Atsiliepimu į ieškinį AB SEB bankas nurodė, kad ieškinys yra atmestinas, kaip vieną iš motyvų nurodydamas, kad byla neteisminga Kauno apygardos teismui ir turėtų būti perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui pagal atsakovo buveinės adresą. Nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 str. 2 d. numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra reiškiama jokių reikalavimų bankrutavusiai įmonei, todėl pagrindo nagrinėti bylą Kauno apygardos teisme nėra.

Paaiškinimu į AB SEB banko atsiliepimą L. K., pasisakydamas dėl argumento, kad byla neteisminga Kauno apygardos teismui, nurodė, kad bankas savo iniciatyva 2009-01-13 pateikė ieškinį L. K. IĮ „Talka“ dėl 41 021,13 Lt skolos priteisimo, pagal kurį Alytaus rajono apylinkės teisme buvo užvesta civilinė bylą Nr. L2-784-572/2009. Tačiau 2009-08-19 Kauno apygardos teismui iškėlus bankroto bylą, ši byla buvo perduota Kauno apygardos teismui, suteikiant bylai Nr. 3093-413/2009. Taigi atsakovo teiginys, jog IĮ „Talkai“ nėra reiškiama jokių reikalavimų  neatitinka tiesos.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškinys priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles ir prašė bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui. Ieškovas, trečiojo asmens atstovas manė, kad byla turi būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovo prašymą bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui tenkino. Nustatė, kad ĮBĮ 15 str. 2 d. numatyta, jos visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui, tačiau nagrinėjamoje byloje turtiniai reikalavimai pareikšti ne bankrutavusiai įmonei, bet AB SEB bankas. Todėl, įvertinęs ĮBĮ nuostatas dėl teismingumo, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju iškėlus bylą Kauno apygardos teisme ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Kadangi atsakovo buveinė yra Vilniuje, ieškinio suma viršija 100 000 Lt, todėl byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinį nagrinėti Kauno apygardos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:

1)             Teismas pritaikė nesusijusį su ieškiniu ĮBĮ straipsnį. Ieškinys iš tikro pareikštas ne bankrutavusiai įmonei, o AB SEB bankui, atlikusiam priešiškus įmonės veiklos tikslams veiksmus. Teismas privalėjo vadovautis ĮBĮ norma, kurioje nurodyta, kad ieškiniai turi būti pareiškiami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

2)             Bankrutavusi įmonė įtraukta trečiuoju asmeniu, o administratorius dalyvavo teismo posėdyje ir palaikė ieškovo ieškinį bei prašė nagrinėti bylą Kauno apygardos teisme.

3)             Kauno apygardos teisme jau nagrinėjama IĮ „Talka“ bankroto byla, prie kurios prijungtas AB SEB ieškinys dėl skolos priteisimo iš IĮ „Talka“. AB SEB banko kreditorinis reikalavimas yra įtrauktas ir į prie 2009-07-14 pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Talka“ pateikiamą kreditorių sąrašą. Kadangi ieškovo ieškinys liečia bankrutavusią įmonę, remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, tais pačiais rašytiniais įrodymais, o šalių reikalavimai tarpusavyje yra susiję, tai ieškinį bei bylą Nr. 3093-413/2009 sujungus į vieną arba bent jau nagrinėjant viename teisme, šalių reikalavimai, aplinkybės ir įrodymai būtų išnagrinėti greičiau ir teisingiau.

 

L. K. prisidėjimu prie atskirojo skundo prašo jį tenkinti, o nutartį panaikinti.

 

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1)             Ieškovas vadovautis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. neturi teisinio pagrindo, nes straipsnis numato vieną iš įmonės bankroto administratoriui priskiriamų funkcijų, o ieškovas šioje byloje nėra bankrutavusi įmonė ar bankrutuojančios įmonės administratorius. Nagrinėjamoje byloje bankrutavusi įmonė yra įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl ieškovas veikia savo vardu ir interesais.

2)             ĮBĮ 11 str. 3d. 8 p. netaikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nes jame kalbama apie ieškinių pareiškimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškiniu yra reikalaujama atlyginti tariamą žalą.

3)             Civilinė byla pagrįstai perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Įstatymo 15 str. 2 d. numato, jog visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Nagrinėjamoje byloje nėra reiškiama jokių reikalavimų bankrutavusiai įmonei, todėl pagrindo nagrinėti bylą Kauno apygardos teisme nėra. Įstatyminio pagrindo (CPK 136 str.) bylų jungimui taip pat nėra.

 

                         IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas bankrutavusios individualios įmonės savininko ieškinį įmonės interesais dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo pagrįstai perdavė nagrinėti pagal bendrąsias teismingumo taisykles Vilniaus apygardos teismui, o ne įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui.

Įmonei iškėlus bankroto bylą teisme, keičiasi subjektai, kurie yra atsakingi už įmonės valdymą. Tačiau įmonės savininkas (dalininkai), pakitus įmonės teisiniam statusui, t. y. jai tapus bankrutuojančia (bankrutavusia), dėl to nepraranda teisių į įmonės dalį. Kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, jos savininkas bankroto byloje patraukiamas bendraatsakoviu, nes jis yra subsidiariai atsakingas už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles (CK 2.50 str. 4 d.). Tai reiškia, kad jis turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Kolegijos nuomone, toks asmuo subjektines teises gali ginti ne tik atsikirsdamas į jam bei įmonei reiškiamus reikalavimus bankroto byloje, bet ir turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį individualios įmonės, kurios savininku jis yra, interesais ir tokia procesine forma ginti šios įmonės teises, jeigu įmonės bankroto administratorius to nedaro (CK 6.68 str.). Teismui patenkinus tokį ieškinį, pagerėtų ne tik individualios įmonės kreditorių galimybės patenkinti jų reikalavimus, bet ir įmonės savininko galimybės išvengti išieškojimo nukreipimo į jo turtą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju 

 individualios įmonės savininkas yra tik ieškovas procesine teisine prasme, o materialiąja teisine prasme ieškovas yra individuali įmonė, kurios interesais toks ieškinys pareikštas. Taigi L. K. IĮ „Talka“ į bylą dėl žalos atlyginimo nepagrįstai įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.      

Kai individualios įmonės savininkas netiesioginiu ieškiniu reiškia turtinį reikalavimą įmonės skolininkui, bylos teismingumas nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 25-33 str.). Tačiau jeigu šis reikalavimas savo turiniu labai glaudžiai susijęs su įmonei to paties asmens, kuris netiesioginiu ieškiniu traukiamas atsakovu, pareikštu kitu (kreditoriniu) reikalavimu, nagrinėjamu bankroto byloje, laikantis išimtinio teismingumo taisyklių, siekiant spartaus proceso, byla pagal netiesioginį ieškinį taip pat turi būti perduota nagrinėti bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d., CPK 3 str. 6 d.).    

Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino AB SEB banko 39 533,60 Lt kreditorinį reikalavimą, susidariusį kaip skirtumą tarp vertybinių popierių pirkimo ir jų atpirkimo kainos. L. K.  IĮ „Talka“ savininkas L. K., siekdamas apginti įmonės teises, netiesioginiu ieškiniu, susijusiu su ta pačia tarp įmonės ir AB SEB banko sudaryta Vertybinių popierių atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sutartimi, prašė teismo priteisti žalos atlyginimą iš šio banko. Pagal pareikštą netiesioginį ieškinį žala įmonei kildinama iš banko nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, nustatant vertybinių popierių atpirkimo sąlygas bei vykdant šių vertybinių popierių atpirkimą. Kolegijos vertinimu, bankrutavusios įmonės savininko pareikštas netiesioginis ieškinys, siekiant apginti įmonės teises, glaudžiai susijęs su bankroto byloje patvirtintu AB SEB banko kreditoriniu reikalavimu, t. y. grindžiamas iš esmės tapačia faktine medžiaga, tarp tų pačių šalių. Esant tokiai situacijai ir siekiant proceso operatyvumo, netiesioginį ieškinį tikslinga perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė išimtinio teismingumo taisyklių ir neteisėtai perdavė iškeltą civilinę bylą nagrinėti ne bankroto byloje, o pagal bendrąsias teismingumo taisykles kitam teismui (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d., CPK 3 str. 6 d.). Ši nutartis naikintina, L. K. netiesioginis ieškinys atsakovui AB SEB bankui dėl žalos atlyginimo perduotinas nagrinėti Kauno apygardos teismui L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje (CPK 337 str. 2 p .).

 

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo L. K. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje Nr. B2-463-413/2011.

 

 

Teisėjai:

Artūras Driukas                Kazys Kailiūnas                 Egidijus Žironas