Byla Nr. 1S-480-348/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00782-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei,
kaltinamojo T. K. gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria T. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 5 d.
Teismas
n u s t a t ė :
1. T. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , teistas, teistumai neišnykę, kaltinamas įvykdęs plėšimą, panaudodamas šaunamąjį ginklą, o būtent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01.30 val., veikdamas kartu su R. R., R. B., ir B. G., iš anksto susitarus ir turint bendrą tikslą apiplėšti nukentėjusįjį E. M., B. G. nurodžius E. M. kaip plėšimo objektą bei pakvietus jį atvykti į (duomenys neskelbtini) , šiam atvykus automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), B. G. laikant E. M. automobilio dureles, kad šis negalėtų nuvažiuoti, jis – t. y. T. K. panaudojo C kategorijos šaunamąjį ginklą, t. y. Italijos “UMAREX“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro, „96“ modelio pistoletą „Brigadier“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais: šiuo ginklu grasindamas nukentėjusiajam bei ginklu suduodamas jam į galvą, po to, būnant nukentėjusiojo E. M. automobilyje ir prie jo, bendrais veiksmais kartu su R. R. ir R. B. suduodant nukentėjusiajam E. M. ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarant jam dvi muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus kairiajame momenyje, odos nubrozdinimus dešiniajame momenyje, poodines kraujosruvas pakaušio dešinėje ir dešinio kelio vidiniame paviršiuje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. R. iš nukentėjusiojo E. M. kišenės ištraukus ir pagrobus 20 eurų kupiūrą bei iš nukentėjusiojo E. M. piniginės pagrobus 5 eurus monetomis ir nukentėjusiojo E. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, nukentėjusiojo E. M. automobiliu nuvyko iki AB „Swedbank“ bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur R. R. pasinaudodamas šia kortele pasikėsino išgryninti nukentėjusiajam E. M. priklausančius pinigus, po to tęsiant nusikalstamus veiksmus, kartu su R. R. ir R. B. pagrobė nukentėjusiojo E. M. pinigus – 700 eurų, kuriuos privertė E. M. išgryninti AB „Seb“ banko bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, bendrais veiksmais su R. R. ir R. B., iš nukentėjusiojo E. M. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajam E. M. priklausančius daiktus : prožektorių „Petzl“, 29 eurų vertės, adapterį „Vefa Car solutions“, 80 eurų vertės, su jame buvusia 8 GB talpos USB jungtimi, 15 eurų vertės, pirštinių porą, 57 eurų vertės, medžiaginę kepurę, 5 eurų vertės, plastikinę pakuotę kramtomosios gumos „Orbit“, 2 eurų vertės, taip bendrais veiksmais su R. R.. R. B. ir B. G. padarydamas nukentėjusiajam E. M. 913 eurų turtinę žalą. Tokie kaltinamojo T. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį.
Be to, T. K. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs C kategorijos šaunamąjį ginklą - Italijos “UMAREX“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro, „96“ modelio pistoletą „Brigadier“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė, nešiojo, gabeno šį ginklą su savimi, kol jį 2019-01-05 laikotarpiu nuo 08.55 iki 09.45 val. apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai. Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi kaltinamajam T. K. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas padarė išvadą, kad suėmimo skyrimo pagrindai neišnykę ir šioje bylos stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai.
3. Nesutikdamas su priimta nutartimi kaltinamasis T. K. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad teismas neįvertino svarbių aplinkybių, kad jis supranta savo veiksmus ir dėl padaryto labai gailisi, prisipažino ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo nustatyti nusikaltimo organizatorių. Bėgti ar slėptis neturi jokių motyvų, draugų ir giminių užsienyje neturi, Lietuvoje turi pastovią gyvenamąją vietą, supranta, kad pasislėpęs tik pablogintų savo padėtį. Nurodo, kad yra suimtas jau penki mėnesiai, todėl prašo suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.
4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo T. K. skundą atmesti.
5. T. K. skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 127 straipsnių nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.
7. Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
8. Kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. (BPK 121 str. 2 d.). Pagrindą manyti, kad T. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apylinkės teismui davė įtarimų ir kaltinimo kaltinamajam pareiškimai bei duomenys teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje: nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, kaltinamųjų parodymai, atpažinimo protokolai, akistatų protokolai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
9. Skundžiama nutartimi suėmimas kaltinamajam T. K. buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Aukštesnysis teismas patikrina šių pagrindų nustatymo pagrįstumą.
10. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Skunde kaltinamasis teigia, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, turi šeimą, kas rodo jo tvirtus socialinius ryšius, tačiau šios aplinkybės yra tik dalis visumos, galinčios apibūdinti jo socialinių ryšių buvimą ir jų tvirtumą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad kaltinamasis vedęs, turi šeimą. T. K. nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Visi šie duomenys paneigia skundo teiginius, kad kaltinamojo ryšiai Lietuvoje yra stiprūs. T. K. kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų padarymu, vienas kurių priskiriamas prie sunkių ir už jį įstatyme numatyta tik reali griežta iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė taip pat priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurių pagrindu gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamasis kaltinamas sunkumą, griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmę bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad, jis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl kardomosios priemonės suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu T. K. pratęstas pagrįstai.
11. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama ar pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK minėtame straipsnyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. T. K. praeityje teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis T. K. niekur nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Viena iš nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas T. K., priskiriama sunkioms nusikalstamoms veikoms, kuri nurodyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Naujas nusikalstamas veikas jis galimai padarė nepraėjus dviem mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų, kur atliko ilgametę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės pagrįstai kaltinamajam suėmimo terminą pratęsusiam teismui leido daryti išvadą, kad tai neatsitiktinis kaltinamojo elgesys. Įvertinus nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, jog T. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujus, tame tarpe ir BK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.
12. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas mano, kad kitų BPK numatytų, švelnesnių kardomųjų priemonių kaltinamajam T. K. skyrimas būtų netikslingas ir jomis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų. Kaltinamojo atžvilgiu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jos teises, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pagrįstai spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. T. K. atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
n u t a r i a:
kaltinamojo T. K. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Evaldas Gražys
Svetlana Jurgaitienė