Civilinė byla Nr. e2-211-420/2021
Proceso Nr. 2-54-3-00632-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.21; 3.2.3.1; 3.2.6.1
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
2021 m. birželio 25 d.
Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,
sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui,
atsakovės atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Universalus ūkis“ ieškinį atsakovei UAB „Langasta“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur skolą, 29 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Universalus ūkis“ ir atsakovė UAB „Langasta“ 2020-03-05 sudarė Paslaugų teikimo sutartį. Vadovaujantis Sutarties 1 punktu, ieškovė įsipareigojo suteikti darbuotojų iš Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, trečiųjų šalių piliečių paieškos, atrankos bei pagalbos ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugą, o atsakovė įsipareigojo tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Ieškovė atsakovei suteikė paslaugą pagal Sutartį, atsakovė šią paslaugą gavo tinkamai ir savo įmonėje įdarbino ieškovės atrinkus 2 kandidatus, t. y. darbuotojus M. P. ir V. G.. Ieškovė atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė 2020-06-16 sąskaitą UU Nr.0007 ir 2020-06-16 suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė 2020-06-16 suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė ir nepersiuntė elektroniniu paštu, nors paslaugą gavo tinkamai. Ieškovei žinoma, kad atsakovė įdarbino minėtus atsakovės atrinkus kandidatus. Pastabų dėl paslaugos suteikimo atsakovė ieškovei nepateikė. Atsakovė iki šios dienos nėra apmokėjusi ieškovės pateiktos 2020-06-16 sąskaitos UU Nr. 0007 už tinkamai suteiktą paslaugą, t. y. kandidatų atsakovės darbuotojams analizę, paiešką, atranką, duomenų surinkimą ir pateikimą atsakovei. Ieškovės atstovas 2020-09-29 atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė raginimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, kuriuo atsakovė buvo paraginta ne vėliau kaip iki 2020-10-08 apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė nereaguoja nei į ieškovės, nei į ieškovės atstovų siunčiamus raginimus apmokėti susidariusį įsiskolinimą už pagal Sutartį suteiktą paslaugą – du pas atsakovę įdarbintų darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugą. Sutarties 5 punkte nustatyta, kad užsakovas (atsakovė) moka Paslaugos teikėjui (ieškovei) po 500 Eur atlygį už kiekvieną Paslaugų teikėjo (ieškovės) atrinktą, užsakovui tinkantį ir priimtą dirbti pas užsakovą (atsakovę) darbuotoją, sumokant per 30 kalendorinių dienų. Atsakovė Sutarties 5 punkte numatytos prievolės per Sutartyje nustatytą terminą, t. y. 30 dienų, neįvykdė. Kadangi atsakovė įdarbino du ieškovės atrinktus kandidatus, atsakovė yra skolinga 1 000 Eur sumą už tinkamai suteiktą paslaugą. Atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos nėra apmokėjusi net dalies įsiskolinimo.
Atsakovė UAB „Langasta“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodo deklaratyvius ir tikrovės neatitinkančius teiginius, nepateikia jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Pažymi, kad toks darbuotojas kaip V. G. UAB „Langasta“ apskritai niekados nedirbo, su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, todėl dalyje dėl šio asmens įdarbinimo ir apmokėjimo už atrankos paslaugas – ieškinys visiškai nepagrįstas jau vien dėl to, kad toks asmuo niekados nebuvo įdarbintas ir nedirbo pas atsakovę. Nors ieškovė nurodo, kad vykdė V. G. ir M. P. atranką, tačiau nepateikia apskritai jokių dokumentų ir duomenų apie tai, kaip, kada, kokiu būdu vykdė šių darbuotojų atranką. Taip pat nepateikia duomenų, kad UAB „Langasta“ apskritai būtų pasikreipusi į ieškovę dėl šių ar vieno iš šių mūrininkų atrankos. Tai, kad atsakovė nevykdė jokios M. P. atrankos patvirtina ir tai, kad nei minimas asmuo niekados nenurodė, kad jis atrinktas ieškovės, nei pati ieškovė niekados iki sąskaitos pateikimo momento nenurodė, kad yra atrinkusi tokį asmenį. Minimas asmuo tiesiog vieną dieną atvyko į atsakovės kontorą ir pareiškė, kad nori ir ketina dirbti, jis niekada nenurodė, kad yra siunčiamas kokios nors agentūros ar asmens. Priešingai – nurodė, kad anksčiau čia yra dirbęs jo vienas pažįstamas iš Ukrainos ir būtent dėl to jis ir atvyko. Toks asmuo buvo įdarbintas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje ir toks leidimas apskritai negalėtų būti šiam asmeniui išduotas. Dėl šių priežasčių darbo sutartis su minėtu asmeniu buvo nutraukta. Toks asmuo negalėjo teisėtai dirbti Lietuvos Respublikoje. Ieškovė nepateikia jokių duomenų ir įrodymų, kad toks asmuo buvo atrinktas ieškovės ir/ar kad ieškovė būtų tokį asmenį atsiuntusi, jį rekomendavusi ar apskritai atlikusi kokius nors su tokiu asmeniu ir/ar jo atranka susijusius veiksmus. Ieškovė nepateikia apskritai jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų vykdžiusi sutarties 1 puntą, taip pat 3.1. punktą (kokiu būdu užsakovas buvo nurodęs kriterijus darbuotojams), 3.2. (kokiu būdu buvo patikrinta M. P. kvalifikacija, rekomendacijos), 3.3. (kokiu būdu ieškovė pateikė duomenis atsakovei apie M. P., kokiu būdu pateikta informacija reikalinga leidimams gauti, jei minimas asmuo neturėjo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje ir net teisiniu požiūriu negalėjo jo įgyti).
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti darbuotojų iš Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, trečiųjų šalių piliečių paieškos, atrankos ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugas. Atsakovė ieškovei nurodydavo, kokių profesijų darbuotojų jai reikia ir atsakovė, radusi tinkamus kandidatus į darbuotojus, pateikdavo kandidatūras atsakovei. Ieškovė atsakovei paslaugas pagal Paslaugų teikimo sutartį teikė nuo 2020-03-05 ir per šį laikotarpį atsakovei atrinko ir kitų darbuotojų, kurie atvyko ir buvo įdarbinti pas atsakovę, t. y. Ukrainos piliečių M. A., S. K., V. M.. Ieškovė atsakovei už šių darbuotojų atranką pagal Paslaugų teikimo sutartį 2020-03-25 išrašė sąskaitą už paslaugas Nr. UU0004, 1 000 Eur sumai ir 2020-04-01 sąskaitą už paslaugas Nr.0005, 500 Eur sumai. Šias sąskaitas atsakovė yra apmokėjusi. Ieškovė be ieškinyje nurodytų kandidatų atrankos ir M. A., S. K., V. M. atrankos, taip pat įvykdė atsakovei dar ir kitų kandidatų – santechnikų atranką, ko pasėkoje atsakovei buvo pateiktos santechnikų kandidatūros ir kontaktai, o atsakovė išsirinko M. J. ir V. K. kandidatūras. Ieškovė kandidatų paiešką ir atranką vykdo per internetinį portalą www.eurojob.lt. Šio internetinio portalo pagalba asmenys, ieškantys darbo, registruojasi pokalbiui su ieškovės darbuotojais. Pokalbio metu yra surenkama pirminė informacija apie kandidatą. Ieškovė turi sudariusi sutartis su klientais, kuriems teikia tarpininkavimo paslaugas, todėl, atsižvelgiant į klientų išsakytus poreikius dėl ieškomų darbuotojų kategorijų, jiems pateikia kandidatūras, atitinkančias klientų reikalavimus. Tokiu pačiu modeliu buvo atlikta ir atsakovei siūlytinų kandidatų atranka. Ieškovės pateiktų kandidatūrų į darbuotojus, būtent pati atsakovė atsirinko jai tinkamus variantus. Tai reiškia, kad tiek V. G., tiek M. P. buvo pasirinkti pačios atsakovės iš ieškovės pateiktų kandidatų. Kadangi kandidatūras atsakovei pateikė ieškovė ir atsakovė pasirinko jai tinkamus darbuotojus, todėl atsakovės teiginys, kad trečios šalies pilietis atsitiktinai, tiesiog atvyko į Zarasų miestą ieškoti darbo, yra visiškai nepagrįstas, neatitinkantis tikrovės ir nelogiškas. Net esant atsakovės nurodytai prielaidai, akivaizdu, kad ieškovė nebūtų turėjusi jokių duomenų apie darbuotojus ir nebūtų galėjusi pateikti nei 2020-06-16 sąskaitos už atliktas paslaugas Nr. 0007, nei 2020-06-16 atliktų darbų (suteiktų paslaugų) klientui UAB „Langasta“ priėmimo-perdavimo akto. Dėl šios priežasties atsakovės nurodoma aplinkybė, kad darbuotojas M. P. pats atvyko pas atsakovę ir nenurodė, kad yra siunčiamas kokios nors agentūros, ir neigimas, kad darbuotojas V. G. niekada nedirbo pas atsakovę, yra nepagrįsta ir laikytina nesąžiningu atsakovės siekiu išvengti prievolės apmokėti už jai tinkamai suteiktas paslaugas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė būtų pasikreipusi dėl mūrininkų atrankos, tačiau akcentuotina, kad komunikavimas tarp ieškovės ir atsakovės vyko telefonu, elektroniniu paštu buvo siunčiami tik dokumentai. Atsakovei atsirinkus iš pateiktų kandidatų, vyksta tolimesnis atsakovės ir jos pasirinktų kandidatų įdarbinimo procesas. Tai reiškia, kad būtent pati atsakovė užsiima visais užsieniečių įdarbinimo procesais, įskaitant ir leidimo dirbti gavimu ir pan. Pagal šalių sudarytos Paslaugų teikimo sutarties 4.4 punktą, būtent atsakovė yra atsakinga už visas procedūras, kurios yra reikalingos gauti darbuotojui leidimus dirbti ar vizas, jei tokių dokumentų reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Dėl šios priežasties, būtent atsakovė turėjo pasirūpinti reikiamų leidimų gavimo procedūros tinkamu įgyvendinimu. Paslaugų teikimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad tinkamai suteikta paslauga yra laikoma užsakovo (atsakovės) arba jo pasiūlyto kito darbdavio darbo sutarties su Paslaugų teikėjo (ieškovės) atrinktu darbuotoju pasirašymas ir šio darbuotojo atvykimas į darbo vietą, todėl atsakovės teiginiai, kad paslaugos pagal Paslaugų teikimo sutartį nebuvo suteiktos tinkamai, yra nepagrįsti. Ieškovė 2020-06-17 elektroniniu laišku atsakovei išsiuntė 2020-06-16 sąskaitą už paslaugas Nr. 0007 ir 2020-06-16 atliktų darbų (suteiktų paslaugų) klientui UAB „Langasta“ priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė šiuos dokumentus gavo ir jokių prieštaravimų dėl minėtų dokumentų nepareiškė, taip pat negrąžino išrašytos 2020-06-16 sąskaitos Nr. 0007 ieškovei, bei jokia forma nėra pareiškusi nesutikimą dėl ginčo paslaugų ar pateikusi pretenzijas dėl jų suteikimo. Atsakovė dar 2020 metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į ieškovę dėl naujų kandidatų – santechnikų paieškos, ir iš ieškovės pateiktų kandidatų atsirinko dar du darbuotojus M. J. ir V. K.. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovės dublike nurodomi deklaratyvūs ir tikrovės neatitinkantys teiginiai, o atsakovė pasilieka prie atsiliepime į ieškinį dėstomų argumentų. Nors ir nurodoma, kad darbuotojų atranka buvo vykdoma per internetinį portalą, tačiau nėra pateikiama jokių duomenų, išrašų. Atsikertant į ieškovės argumentus apie tai iš kur jai buvo žinomi konkretūs darbuotojai – atsakovė nurodė, kad vieno iš nurodytų asmenų, t. y. V. G., atsakovė net nebuvo įdarbinusi, o apie kitą iš darbuotojų ieškovei galėjo būti žinoma iš kitų pas atsakovę įdarbintų darbuotojų, kuriuos ieškovė buvo siuntusi. Būtent dėl šių priežasčių visumos atsakovė ir nesutinka su ginčo sąskaitomis ir mano, kad jos nei teisine, nei faktine prasmėmis nėra pagrįstos. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visa apimtimi jame ir dublike nurodytais pagrindais ir motyvais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad įdarbinus V. H. ir M. P. UAB „Langasta“ paaiškėjo, kad jie neturi tinkamų dirbti dokumentų, todėl jie buvo atleisti. Šie darbuotojai UAB „Langasta“ kontaktus susirado per kitus dirbančius užsieniečius.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. N. parodė, kad V. H. ir M. P. 2020 metais dirbo UAB „Langasta“, tačiau negalėjo nurodyti kokiomis aplinkybėmis jie surado darbą ir įsidarbino UAB „Langasta“. Nurodė, kad su M. P. 2020 metų pavasarį jis kartu dirbo mėnesį laiko.
Teismo posėdžio metu liudytojas O. P. parodė, kad apie 2020 m. gegužės mėnesį pas jį kreipėsi V. H. ir M. P. dėl įdarbinimo Lietuvoje, kuriuos jus nukreipė pas A.. Su šiais vaikinais jis susirašinėjo per Viber programą. Po kurio laiko jis susiskambino su šiais vaikinais ir sužinojo, kad jie įsidarbino Lietuvoje, pas A.. Už V. H. ir M. P. kandidatūras jokio atlygio negavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Universalus ūkis“ ir atsakovė UAB „Langasta“ 2020 m. kovo 5 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti darbuotojų iš Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, trečiųjų šalių piliečių paieškos, atrankos bei pagalbos ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugą, o atsakovė įsipareigojo tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti Sutartyje nustatytą kainą.
Pagal 2020 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutarties 5 punktą užsakovas (UAB „Langasta“) moka Paslaugos teikėjui (UAB „Universalus ūkis“) po 500 Eur (penkis šimtus) eurų atlygį už kiekvieną Paslaugų teikėjo atrinktą, Užsakovui tinkantį ir priimtą dirbti pas Užsakovą darbuotoją (užsienio šalies arba Lietuvos Respublikos pilietį), sumokant per 30 (trisdešimt) kalendoriniu dienų. Šios sutarties 6 punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad tinkamai atlikta paslauga yra laikoma Užsakovo arba jo pasiūlyto kito darbdavio darbo sutarties su Paslaugų teikėjo atrinktu darbuotoju pasirašymas ir šio darbuotojo atvykimas į darbo vietą.
Ieškovės teigimu, savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį ieškovė įvykdė tinkamai ir tuo pagrindu išrašė ir elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei 2020-06-16 sąskaitą UU Nr. 0007 ir 2020-06-16 suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktą už du atsakovės įmonėje įdarbintus darbuotojus – M. P. ir V. G..
Tuo tarpu atsakovė teigia, kad darbuotojai V. H. (o ne G., kaip nurodyta ieškinyje) ir M. P. patys atvyko į atsakovės kontorą ir pareiškė, kad nori ir ketina dirbti, jie niekada nenurodė, kad yra siunčiami kokios nors agentūros ar asmens.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose suformuluotas taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų (priešieškinio) faktinį pagrindą. Todėl aplinkybę, jog paslaugų teikėjas tinkamai suteikė klientui tam tikras paslaugas, turi įrodyti būtent paslaugų teikėjas, šioje byloje – ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pažymėtina, kad CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir logikos dėsniais, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas). Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).
Nagrinėjamojoje byloje ieškovė savo poziciją dėl tinkamai suteiktų paslaugų grindžia 2020 m. kovo 5 d. paslaugų teikimo sutartimi (toliau – sutartis), 2020 m. birželio 16 d. sąskaita už paslaugas UU Nr. 0007 ir atliktų darbų (suteiktų paslaugų) klientui UAB „Langasta“ priėmimo-perdavimo aktu, raginimu dėl skolos apmokėjimo ir elektroniniais laiškais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Paslaugų teikėjas privalo jas teikti tinkamai. Tinkamą paslaugų teikimą apibūdina kriterijai, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas). Reikalavimus teikiamoms paslaugoms reglamentuoja CK 6.718 straipsnis, kuriame įtvirtintas kliento interesų prioritetas. Šiame straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus.
Pagal tarp šalių 2020 m. kovo 5 d. sudarytos sutarties 1 punktą ieškovė įsipareigojo suteikti darbuotojų iš Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, trečiųjų šalių piliečių paieškos, atrankos bei pagalbos ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugą, o atsakovė įsipareigojo tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Pagal sutarties 3 punktą paslaugų teikėjas (ieškovė) įsipareigojo ne tik vykdyti personalo paiešką bei atranką pagal užsakovo (atsakovės) nurodytus kriterijus, bet ir tikrinti kandidatų rekomendacijas pas buvusius darbdavius, tikrinti kandidatų kvalifikaciją, pateikti užsakovui išsamius potencialių darbuotojų duomenis, būtinus priimti sprendimą dėl potencialaus darbuotojo įdarbinimo bei reikalingus rengiant dokumentus vizoms bei leidimams gauti. Pagal sutarties 5 punktą užsakovas (UAB „Langasta“) moka paslaugos teikėjui (UAB „Universalus ūkis“) po 500 (penkis šimtus) eurų atlygį už kiekvieną paslaugų teikėjo atrinktą, užsakovui tinkantį ir priimtą dirbti pas užsakovą darbuotoją (užsienio šalies arba Lietuvos Respublikos pilietį), sumokant per 30 (trisdešimt) kalendoriniu dienų. Šios sutarties 6 punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad tinkamai atlikta paslauga yra laikoma užsakovo arba jo pasiūlyto kito darbdavio darbo sutarties su paslaugų teikėjo atrinktu darbuotoju pasirašymas ir šio darbuotojo atvykimas į darbo vietą.
Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė teiginio, kad savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį įvykdė tinkamai ir atrinko atsakovei busimų darbuotojų V. H. ir M. P. kandidatūras, ir kad atsakovė šiuos asmenis įdarbino būtent ieškovės pasiūlymu. Ieškovė teigia, kad tiek V. G., tiek M. P. buvo pasirinkti pačios atsakovės iš ieškovės pateiktų kandidatų, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip ji vykdė busimų darbuotojų paiešką, kokius asmens ir kitus jų duomenis surinko, kaip nustatė jų kvalifikaciją, kokias šių asmenų rekomendacijas ir iš kokių buvusių darbdavių gavo, kaip ji pasiūlė atsakovei jos nurodytų asmenų kandidatūras, iš kokių dar kandidatų atsakovė išsirinko būtent šiuos asmenis.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, ieškovės teigimu, ieškovė pasiūlė atsakovei V. G. ir M. P. kandidatūras, tačiau pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), pas atsakovę dirbo asmenys, kurių vardai ir pavardės yra V. H. ir M. P.. Akivaizdu, kad jeigu šių asmenų kandidatūras atsakovei pasiūlytų ieškovė, tinkamai atlikusi savo įsipareigojimus pagal sutartį, tai ieškovė būtų nurodžiusi teisingus jų vardus ir pavardes.
2020 m. birželio 16 d. sąskaita už paslaugas UU Nr. 0007 ir tos pačios dienos atliktų darbų (suteiktų paslaugų) klientui UAB „Langasta“ priėmimo-perdavimo aktas, kurie nėra pasirašyti atsakovės vadovo ar kito įgalioto asmens, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to, šalių sudarytos sutarties 6 punkte numatyta, kad tinkamai atlikta paslauga yra laikoma užsakovo arba jo pasiūlyto kito darbdavio darbo sutarties su paslaugų teikėjo atrinktu darbuotoju pasirašymas ir šio darbuotojo atvykimas į darbo vietą. Iš Sodros pateiktų duomenų matyti, kad M. P. ir V. H. pas atsakovę pradėjo dirbti 2020 m. gegužės 13 d., todėl neaišku, kodėl sąskaita už suteiktas paslaugas ir suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktas išrašyti daugiau nei po mėnesio – tik 2020 m. birželio 16 d.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. N. parodė, kad V. H. ir M. P. 2020 metais pavasarį dirbo UAB „Langasta“, tačiau negalėjo nurodyti kokiomis aplinkybėmis jie surado darbą ir įsidarbino UAB „Langasta“. Pažymėtina, kad liudytojo nurodytas šių asmenų darbo periodas nesutampa su oficialiais duomenimis patvirtintu jų darbo periodu. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. P. taip pat nepatvirtino, kad šiuos asmenis atsakovei pasiūlė būtent ieškovė.
Ieškovės raginimas dėl skolos apmokėjimo ir elektroniniai laiškai taip pat neįrodo ieškovės teigiamų aplinkybių. Jokių kitų įrodymų ieškovė nepateikė.
Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas laiko, kad ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir neįrodė reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo, t. y. kad atsakovei kilo pareiga mokėti už darbuotojų M. P. ir V. H. įdarbinimą 2020 m. kovo 5 d. sutarties pagrindu. Ieškovei šių aplinkybių neįrodžius, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjamoje byloje susidarė 8,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 8,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Universalus ūkis“, juridinio asmens kodas 303209912, 8,58 Eur (aštuonis eurus 58 ct) išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.
Teisėjas Vladimiras Kurasovas