Civilinė byla Nr. 2-125-446/2014
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00557-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija:
42.2; 42.9.; 116.1.
(S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 30 d.
Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,
sekretoriaujant Almai Švedaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui Stasiui Adomavičiui,
atsakovui A. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos už patiektą šilumos energiją ir suteiktas paslaugas išieškojimo bei delspinigių priteisimo ir
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kelmės šilumos tinklai“ prašo priteisti iš atsakovo A. Š. 4381,37 Lt skolą už laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio tiektą šilumos energiją į atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 289,25 Lt už suteiktas paslaugas (šildymo sistemos priežiūrą), 43,50 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. Š. su ieškiniu sutiko dalinai.
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsijungimas nuo centralizuoto šildymo yra neteisėtas, kadangi atliktas savavališkai, nesilaikant Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų, ieškovo buto sienose liko du neizoliuoti šilumos tiekimo stovai, nuo kurių šyla buto sienos, dėl neteisėto atsijungimo padidėjo kitų namo gyventojų mokesčiai už šilumos energiją, tokiu būdu pažeidžiamos kitų namo gyventojų teisės. Be to, atsakovas atsijungti nuo centralizuoto šildymo neturėjo teisės, nes tuo metu buvo įsiskolinęs už pateiktą šilumos energiją.
Atsakovas paaiškino, kad jis sutiktų sumokėti įsiskolinimą už šilumos energiją, susidariusį iki jo bute atliktų pakeitimų – atsijungimo nuo centralizuoto šildymo – įregistravimo viešame registre dienos. Teisme pripažino, kad jis naudojasi daugiabučio namo bendro naudojimo patalpomis – koridoriumi, rūsiu, kad jis, kaip ir kiti namo gyventojai, privalo mokėti už šių patalpų šildymą, namo šilumos tinklų priežiūrą.
Liudytojas A. R., Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas, parodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi ir Statybos techninio reglamento 12.11 punktu, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojų inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra statinio paprastojo remonto darbai, Statinio paprasto remonto darbams (atsijungimo nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos) atlikti 2010 m. spalio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiu pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 9 punkto nuostatas nereikėjo rengti statinio projekto, paprastojo remonto aprašo, o pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedą nereikėjo rašytinio pritarimo, t. y. statybą leidžiančio dokumento paprastojo remonto aprašui, nurodytam Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal statybą reglamentuojančius įstatymus tokio remonto įteisinimui pakako statytojo deklaracijos apie remonto užbaigimą.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (44-45 b. l.) matyti, kad atsakovui A. Š. nuosavybės teisėmis nuo 2008 m. spalio 2 d. priklauso butas Nr. 3, esantis daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Iš 2010 m. lapkričio 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (46 b. l.), įrašų nekilnojamojo turto registre (44-45 b. l.) matyti, kad atsakovas A. Š. nekilnojamojo turto registro įstaigai pateikė deklaraciją apie tai, kad jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti bendrosios namo inžinerinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai, bute įrengtas vietinis šildymas – krosnis-židinys. Šie duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto registrą ir galioja nuo 2012 m. rugsėjo 4 d.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Duomenys, įrašyti nekilnojamojo turto registre, apie atsakovui priklausančio buto atjungimą iš centralizuotų šilumos tinklų, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti. Ieškovės atstovas teisme patvirtino, kad UAB „Kelmės šilumos tinklai“ ieškinio dėl neteisėto atsijungimo nėra pareiškę ir šiuo metu nereiškia, pripažino, kad atsakovas yra įsirengęs individualią buto šildymo sistemą, tačiau tvirtina, kad atsakovo atsijungimas nuo šilumos tinklų, kuriais centralizuotai tiekiama šilumos energiją į namą, kuriame yra atsakovo butas, yra neteisėtas. Įrodymų, patvirtinančių neteisėtą atsakovo buto atjungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų, įrašų viešame registre pripažinimą negaliojančiais, ieškovės atstovas nepateikė, todėl įrašai nekilnojamojo turto registre apie atsakovui nuosavybės teisėmis priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra teisingi. Deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, įrašai apie buto šildymo sistemos pakeitimus galioja nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už šilumos energiją, tiektą į atsakovui priklausantį butą nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. yra nepagrįstas.
Iš bylos duomenų, ieškovės atstovo ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad rašytinė ieškovės ir atsakovo sutartis dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo nėra sudaryta. Kartu byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo nuosavybės teise valdomo butas prie energijos tiekimo tinklų buvo prijungtas iki jo faktinio atjungimo nuo jų. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.384 straipsniu, kasacinio teismo praktikoje suformuotomis nuostatomis konstatuotina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai dėl šilumos energijos pirkimo pardavimo, atsiradę konkliudentinių veiksmų pagrindu. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam šiluma buvo tiekiama iš ieškovei priklausančios katilinės, savininkas privalėjo tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą produkciją – šilumos energiją – pagal galiojančius tarifus iki buto šildymo sistemos pakeitimo išviešinimo, t. y. 2012 m. rugsėjo 4 d. Atsakovui neįvykdžius prievolės, įsiskolinimas už ieškovės patiektą produkciją iki šio laikotarpio priteistinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.76 straipsnį ir 4.82 str. straipsnio 3 dalies nuostatas vartotojas, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkas ir sykiu namo bendrosios nuosavybės subjektas, proporcingai jam priklausančiai daliai taip pat privalo apmokėti išlaidas susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad patalpų savininkai už šilumos energiją atsiskaito pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, todėl teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovui, kaip buto savininkui ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos energijos vartotojui, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją už bendro naudojimo patalpų šildymą ir sistemos priežiūrą iki to momento, kol visi daugiabučio pastato šildymo sistemos įrenginiai bus atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis Nr. 3K-3-44/2012). Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina visa įsiskolinimo suma už visą prašomą laikotarpį už bendrų patalpų šildymą ir sistemos priežiūros paslaugas.
Iš UAB „Kelmės šilumos tinklai“ pateiktos skolos už šildymą ir sistemos priežiūrą paskaičiavimo (132 b. l.) matyti, kad atsakovo A. Š. įsiskolinimas už ieškovės patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio yra 2012,415 Lt, įsiskolinimas už bendrųjų patalpų šildymą nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio - 203,93 Lt, už šildymo sistemos priežiūrą nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio įsiskolinimas susidarė 289,25 Lt. Taigi, atsakovo skola už bendrųjų namo patalpų šildymą, suteiktas paslaugas (sistemos priežiūrą) ieškovei sudaro 2505,63 Lt. Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos sprendime (140-143 b. l.) konstatuota, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog šilumos tiekėjas – UAB „Kelmės šilumos tinklai“ netinkamai vykdo šilumos apskaitą ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus.
Reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti įstatymo nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas numatė, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pareikšdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šioje byloje, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo (90 b. l.). Kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (1.125 str. 9 d.), jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės (132 b. l.) delspinigiai, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, fiksuoti 2011 m. gegužės mėnesį (21,15 Lt) ir 2011 m. rugsėjo mėnesį (22,35 Lt), už kitą laikotarpį, už kiekvieną dieną kaip reikalauja įstatymo nuostatos, iki ieškinio pareiškimo teismui dienos delspinigiai nėra priskaičiuoti, įsiskolinimas už šilumos energiją už laikotarpį iki 2011 m. rugsėjo mėnesio nėra pareikštas, iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2013 m. liepos 26 d. – šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl ieškovės nurodytų delspinigių jau buvo pasibaigęs, ieškinio senatį prašo taikyti atsakovas, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis anksčiau minėtu reglamentavimu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą –2505,63 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. liepos 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Atsakovo reikalavimas skirti baudą iki 20000 Lt ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė paduodama ieškinį yra sumokėjusi 141 Lt žyminį mokestį (2 b. l.), atsakovas už prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo - 143 Lt žyminį mokestį (67 b. l.). Kadangi ieškinys patenkintas dalinai, ieškovei iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis už patenkintą reikalavimą, t. y. 75,16 Lt (2505,63x3%=75,16). Ieškinys patenkintas 53 procentais, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina jo sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai (47 procentai), t. y. 67,21 Lt (143x47%=67,21).
Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Iš teismui pateiktos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitos (62 b. l.) ir pinigų priėmimo kvito (61 b. l.) matyti, kad atsakovas už atsiliepimo surašymą Barto Markevičiaus firmai sumokėjo 1500 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. nuostatas tokios išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Ieškinys patenkintas dalinai, prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsiliepimas į ieškinį yra nepagrįstai didelės apimties, dauguma argumentų nereikalingi šioje byloje, deklaratyvaus pobūdžio, pačiam atsakovui nesuprantami. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), tame tarpe ir sudarant sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, reikalaujant išlaidų atlyginimo. Tokiu būdu, bet kuris proceso dalyvis negali reikalauti akivaizdžiai per didelių proceso išlaidų atlyginimo sau net ir jo reikalavimų patenkinimo atveju, o privalo prisiimti atsakomybę dėl susidariusių išlaidų, atsiradusių jo susitarimo pagrindu. Ieškinį patenkinus dalinai ir ne atsakovo procesiniuose dokumentuose – atsiliepime ir prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – nurodytais pagrindais, todėl atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su teisinių konsultacijų teikimu, nepriteistinos.
Ieškinį patenkintas dalinai, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 15,60 Lt (1 b. l.), turėtų būti priteistinos iš abiejų šalių (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1, 2 d.). Kadangi iš kiekvienos šalies į valstybės biudžetą išieškoma bendra suma yra mažesnė nei 10 Lt, todėl šios sumos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 2505,63 Lt (du tūkstančius penkis šimtus penkis litus 63 ct.) skolos už šilumos energiją ir suteiktas paslaugas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. liepos 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75 Lt (septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės šilumos tinklai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Raščiuvienė