Baudž. byla Nr.1-213-485/2016
Teisminio proceso Nr.1-01-1-62063-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.2.8.;
2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Renatai Staniulienei, kaltinamajam D. G., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajam V. O., jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, teismo neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8p.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
kaltinamasis D. G. 2015-11-10, apie 00.40 val., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, be aiškios priežasties, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie V. O., tyčia, mažiausiai du kartus peiliu dūrė į krūtinės, pilvo sritį, padarydamas nukentėjusiajam durtinę žaizdą dešinėje krūtinės pusėje, durtinį - pjautinį kiauryminį pilvo sienos sužalojimą su kepenų bei krūtinkaulio kardinės ataugos pažeidimais, t. y. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo V. O., nes dėl durtinio pjautinio kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su kepenų pažeidimu nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis D. G. teismo posėdyje kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2015-11-09 jis buvo su draugais T. ir P. L., kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio sumanė nueiti į naktinę parduotuvę jo nusipirkti. Buvo jau vėlus metas, todėl alkoholinių gėrimų jiems nepardavė. Grįždami jie pamatė ateinančius du vyrus. Tada P. L. nubėgo prie jų ir kaltinamasis pamatė, kad kažkuris iš tų vyrų smarkiai pastūmė P., po ko šis nukrito ant žemės. Tada kaltinamasis išsitraukė iš kišenės sulankstomą peiliuką ir pribėgęs vienam vyrui kelis kartus dūrė. Taip padarė gindamas savo draugą. Šiuo metu negali pasakyti ar dūrė tam vyrui kuris pastūmė P., ar kitam. Pats pripažįsta, kad dūrė pirmam pasitaikiusiam vyrui. Po to jie dar kurį tai laiką stumdėsi. Vėliau, gal po kokių 2-3 minučių nukentėjęs nugriuvo ant žemės. Kaltinamasis labai išsigando ir nubėgo namo. Vėliau jis grįžo į įvykio vietą, ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Tada jis vėl grįžo prie bendrabučio ir laukė policijos pareigūnų arba savo draugų. Supranta padaręs nusikaltimą, labai dėl to gailisi. Taip pat paaiškino, kad prieš įvykį jis buvo išgėręs apie 0,7 litro brendžio. Mano, kad jeigu nebūtų gėręs, taip nebūtų pasielgęs. Šiaip jis yra lėtas, ramaus būdo. Peiliuką, kuriuo dūrė nukentėjusiajam jis visą laiką nešiojasi savigynai. Po įvykio nukentėjusiojo atsiprašė, dalį žalos atlygino. Taip pat atlygino žalą ir ligonių kasai. Su civiliniais ieškiniais sutinka. Šiuo metu jis dirba, jo atlyginimas yra 350 eurų.
Nukentėjęs V. O. paaiškino, kad įvykio dieną pas jį buvo atėjęs žmonos sesers vyras J. Ž., pravarde „čyga“. Jis atėjo jau gerokai apgirtęs. Vėliau jie sugalvojo nueiti iki naktinės parduotuvės. Eidami pamatė tris vaikinus. Vienas jų bėgo link jų, gali būti, kad užkliuvo už nukentėjusiojo kojos ir nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiojo žiniomis šis vaikinas jau anksčiau buvo apsipykęs su J. Ž.. Nukentėjęs prašė to vaikino nesikelti, nes bus muštynės. J. Ž. nuėjo prie to vaikino ir kažką aiškinosi. Po to nukentėjęs atsisuko pasižiūrėti kas ten vyksta ir staiga pajuto du dūrius. Gal po 2 minučių nukentėjęs pamatė, kad bėga kraujas, pasakė „čyga, mane padūrė“, šis paėmė jo telefoną ir iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio metu nukentėjęs buvo blaivas. Tarp jo ir kitų vaikinų jokio konflikto nebuvo. Jis tik sakęs tiems vaikinams nesikišti, nes nereikia jokių muštynių. Po to iš karto jam buvo durta. Grįžus iš ligoninės kaltinamasis buvo pas jį atėjęs, atsiprašė ir pats prisipažino, kad tai jis nukentėjusiajam dūrė. Paklausus kodėl taip padarė, kaltinamasis nieko paaiškinti negalėjo. Kaltinamasis dalį žalos jam atlygino. Savo civilinį ieškinį palaiko. Piktumų kaltinamojo atžvilgiu neturi, nenori, kad jis būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme
Liudytojas J. Ž. paaiškino, kad 2015-11-09 jis buvo kartu su nukentėjusiuoju V. O.. Vakare išėjo pasivaikščioti, alaus atsigerti. Po to pamatė, kad nuo kebabinės atbėga trys vaikinai. Liudytojas sukonfliktavo su P. L., susistumdė. Nuo nukentėjusiojo ir likusių vaikinų jis buvo gal už 10-15 metrų. Vėliau išgirdo, kad nukentėjęs šaukia, jog jį „padūrė“. Pribėgus prie nukentėjusiojo pamatė, kad jis alpsta, visas kruvinas. Tada liudytojas iškvietė greitąją pagalbą. Po to tie trys vaikinai pabėgo. Jie visi kartu gyvena viename bendrabutyje, pažįsta juos tik iš matymo, artimiau nebendrauja. Anksčiau tarpusavio konfliktų nebuvo. Įvykio metu nematė, kas nukentėjusiajam dūrė, taip pat nežino ir kodėl taip padarė. Vėliau nukentėjęs jam pasakė, kad jam dūrė kaltinamasis. Taip pat paaiškino, kad P. L. prie jo nugriuvęs nebuvo. Gali būti, kad jis bėgdamas buvo nugriuvęs, tačiau liudytojas to nematė.
Liudytoja R. K. paaiškino, kad 2015-11-10 vakare išgirdo kaip iš jų bendrabučio išėjo keli žmonės. Ten buvo kaltinamasis D. G. ir kiti du, gali būti, kad tai buvo broliai Lekavičiai. Jie nuėjo link kebabinės. Vėliau iš bendrabučio išėjo ir nukentėjęs bei J. Ž.. Šie nuėjo link autostrados. Vėliau liudytoja pamatė, kad tie trys vaikinai atbėgo prie nukentėjusiojo ir J. Ž., tarp jų įvyko konfliktas, jie stumdėsi. Po to ji pamatė, kad šviesiai apsirengęs V. O. paėjo kelis žingsnius pirmyn, atgal ir nukrito ant žemės. Taip pat liudytoja girdėjo J. Ž. šaukiant, kad žmogų „padūrė“. Tada ji paskambino nukentėjusiojo V. O. mamai ir paprašė išeiti į kiemą, nes kažkas atsitiko. Pati į įvykio vietą nėjo, nes bijojo. Vėliau ji sutiko grįžtančius brolius L., kurie jai pasakė: „eik, paguosi savo mylimąjį“. Liudytoja suprato, kad jie ją supainiojo su J. Ž. sugyventine. Dar vėliau ji pamatė ant suoliuko sėdintį kaltinamąjį. Paklausus kas atsitiko, jis sakė, kad nieko nežino, nieko nematė ir nieko neatsimena. Pasakius, kad sužeidė žmogų, jis pasakė, kad kaltę gali prisiimti. Šiaip kaltinamasis yra tvarkingas, ramaus būdo, niekada nesikabinėja, todėl liudytoja netiki, kad jis galėjo tai padaryti.
Liudytoja D. Z. paaiškino, kad 2015-11-10 naktį ją pažadino kaimynė R. K. paprašė atbėgti į kiemą ir parodė, kur guli jos sūnus. Priėjusi pamatė, kad J. Ž. laiko prispaudęs jos sūnų ir kalbasi telefonu su greitąja. J. Ž. jai pasakė, kad sūnų padūrė du vyrukai, kas konkrečiai, neįvardino. Po to matė kaip policijos darbuotojai išsiveda brolius Povilą ir T. L.. Vėliau jai sūnus pasakė, kad jį padūrė pats mažiausias iš buvusių vaikinų. Po to sužinojo, kad tai buvo kaltinamasis. Buvo atėjusi kaltinamojo motina, pasakė, kad tai padarė jos sūnus, tačiau liudytoja nepatikėjo. Kaltinamasis yra labai lėto būdo, be to, nebuvo priežasties žaloti jos sūnų. Dar vėliau buvo atėjęs ir pats kaltinamasis. Jis atsiprašė jos sūnaus, labai gailėjosi dėl įvykdyto, tačiau kodėl taip padarė, paaiškinti negalėjo. Taip pat paaiškino, kad dalį žalos kaltinamasis atlygino, tačiau įvardinti tikslios sumos negali. Ji kalbėjosi su savo sūnumi ir jis jai sakęs, kad nenorėtų jog kaltinamasis būtų nubaustas realia laisvės atėmimo bausme.
Liudytojas T. L. paaiškino, kad 2015-11-10 jis grįžo iš Norvegijos, nuėjo pasisvečiuoti pas kaltinamąjį. Ten jie gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems pasibaigus nuėjo iki kebabinės. Sutikus nukentėjusįjį įvyko konfliktas. Dėl ko jis įvyko, paaiškinti negali. Gali būti, kad dėl brolio, nes jam buvo smogta ir jis pargriuvo ant žemės. Kaip įdūrė nukentėjusiajam, liudytojas nematė. Vėliau kaltinamasis jam sakė, kad jis įdūrė. Po įvykio jie išsigandę pabėgo.
Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 06 d. jis grįžo į Lietuvą iš Norvegijos, kur dirbo sezoninius darbus. Apsistojo pas mamą A. L.. 2015-11-09 nuo kokios 20 val. jis kartu su broliu bei draugu D. G. vartojo alkoholinius gėrimus pas D. bute, kuris gyvena tame pačiame bendrabutyje. Apie vidurnaktį baigėsi alkoholis, jie visi trys nutarė nueiti iki kebabinės, kuri yra prie kelio Vilnius-Kaunas ir ten dar nusipirkti alkoholio. Jiems nuėjus prie kebabinės, ji veikė, tačiau jiems alkoholio nepardavė, todėl visi trys patraukė namų link. Jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė, kaip priešais juos ateina du vyriškiai. Jie su tais vyriškiais susitiko prie parduotuvės „Desė“. Jis tų vyriškių nepažįsta, ar jie buvo išgėrę pasakyti negali, nes ir pats buvo išgėręs. Jų amžiaus pasakyti negali, bet mano, kad virš 30, vienas jų buvo stambesnis, kitas lieknesnis. Vienas iš tų vyriškių, lieknesnis, pamatęs jo brolį, puolė į jį muštis, net jį pastūmė. Jo brolis irgi puolė į tą vyriškį, tačiau jam nesudavė, nes jis atitraukė savo brolį nuo to vyriškio, nes būtų tikrai abu susimušę. Tarp jo su broliu ir to lieknesnio vyriškio kilo žodinis konfliktas. Kiek jis suprato, tas lieknesnis vyriškis kaltino jo brolį, neva, jis jį kažkada primušęs. Ką tuo metu darė D., nematė, į konfliktą jis nesikišo. Tas konfliktas vyko tikrai trumpai, apie kokią minutę laiko. Vienu momentu prie jo priėjo D. ir į ausį pakuždėjo „įdūriau“. Jis pagalvojęs kažką negero, griebė savo brolį ir pasileido visi trys bėgti. Jis su broliu grįžo namo, o D. kažkur pasuko į šoną link daugiabučių namų. Jiems nubėgant, tie du vyriškiai stovėjo. Kiek pamena, tas stambesnis vyriškis į konfliktą irgi nesikišo. Už kokių 30 min. atvyko policijos pareigūnai ir jį su broliu sulaikė. Iš pareigūnų sužinojo, kad vienas iš tų vyriškių buvo sužalotas peiliu. Jis įvykio metu jokio peilio su savimi neturėjo, pas brolį ir D. jo taip pat nematė.(t. 1, b. l. 55).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad dūrimo priežasties nežino. Mano, kad dėl visko kaltas alkoholis. Be to, jis kalbėjosi su kaltinamuoju ir šis jam sakė, kad matė kaip jo brolis buvo pargriuvęs. Liudytojas to nepastebėjo, tačiau rytojaus dieną matė mėlynes ant brolio kaktos ir rankos. Pats kaltinamasis yra geras, draugiškas, mandagus, nekonfliktiškas. Gali būti, kad jis gynė draugą, gal matė konfliktą, tačiau liudytojas to nematė.
Liudytojas P. L. paaiškino, kad tą dieną jis buvo su broliu namuose, vėliau nuėjo pas kaltinamąjį. Ten jie vartojo alkoholinius gėrimus ir daugiau jis nieko nebeatsimena.
Teismo posėdyje pagarsinus liudytojo parodymus duotus parengtinio tyrimo metu ( LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) matyti, kad jis paaiškino, jog dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių. Pamena, kad jis, jo brolis T. ir D. G. gėrė pas D. bute. D. gyvena tame pačiame bendrabutyje kaip ir jis, tik buto numerio nežino. Po to, prisimena, kad jį ir brolį iš jų namų išsiveda policijos pareigūnai. Dėl ko buvo sulaikytas, jis sužinojo tik savo pirminėse įtariamojo apklausos metu, t. y. sužinojo , kad peiliu buvo sužalotas V. O.. Įvykio metu dėvėjo geltonai - juoda striuke, mėlynomis - juodomis juostelėmis megztiniu, juodos spalvos sportinio tipo kelnėmis, avėjo baltais sportiniais bateliais. ( t. 1, b. l. 76).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad vėliau kalbėjosi su kaltinamuoju ir šis jam sakė, kad liudytojas buvo pargriautas ir kaltinamasis jį gynė. Liudytojas tų aplinkybių nepamena, tačiau rytojaus dieną pastebėjo, kad jam praskelta galva ir nubrozdinta kakta. Neigia konfliktus su J. Ž.. Jie tik prieš metus ar du buvo apsižodžiavę dėl J. Ž. keliamo triukšmo. Kaltinamąjį apibūdina kaip ramų ir nekonfliktišką asmenį.
Iš 2015-11-10 02.17 val. atspausdintos alkotesterio šaknelės matyti, kad D. G. nustatytas 1.07 prom. girtumas. ( t. 1, b. l. 162).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. Įvykio vietoje rasta ir paimta pilkos spalvos marškinėliai su dėmėmis, panašiomis į kraują (t. 1, b. l. 4-8).
Iš specialisto išvados Nr. G 3309/2015(02) matyti, kad V. O. konstatuota durtinė žaizda dešinėje krūtinės pusėje, padaryta duriančiu ar duriančiu pjaunančiu įrankiu, vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Durtinis - pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su kepenų bei krūtinkaulio kardinės ataugos pažeidimais, padarytas aštriu duriančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje. Dėl durtinio - pjautinio kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su kepenų pažeidimu, dėl ko buvo atlikta laparotomija, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir peiliu. (t. 1, b. l. 33-34).
Iš 2015-12-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pilkos spalvos marškinėliai, ant jų fiksuota rudos spalvos dėmės, panašios į kraują; aprašytas peilis - kurio bendras ilgis 18.5 cm, geležtė 8.5 cm; apžiūrėta raudonos spalvos striukė. Daiktai perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK daiktinių įrodymų saugyklą. ( t. 1, b. l. 108-110; 111-113).
Iš 2016-01-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2016-01-11 savanoriško daiktų pateikimo protokolu D. Z. pateikti daiktai - nukentėjusiojo striukė ir maikutė. Striukė rusvos spalvos, priekinėje dešinėje apatinėje dalyje matoma rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują; marškinėliai mėlynos spalvos, ant jų yra rusvos spalvos dėmių, panašių į kraują, ypač priekinėje dešinėje pusėje. Daiktai perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK daiktinių įrodymų saugyklą. ( t. 1, b. l. 116-118; 119-121).
Iš 2015-11-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo rasti ir paimti marškinėliai su dėmėmis, panašiomis į kraują (t. 1, b. l. 4-8).
Iš 2015-11-10 D. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo paimti peilis bei striukė ( t. 1, b. l. 156-157 )
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Be to, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teismų praktikoje, nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-272/2010.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nusikalstami veiksmai iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Jei sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius.
Kaip jau minėta, kaltinamasis kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad pamatęs kaip jo draugą P. L. vienas iš vyrų pastūmė ir šis nukrito ant žemės, jis išsitraukė su savimi turėtą lenktinį peiliuką ir vienam iš vyrų kelis kartus įdūrė. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo nukentėjusysis V. O.. Kaltinamasis dūrė nesitaikydamas, nes jam nebuvo svarbu kur pataikys. Konkrečios priežasties kodėl dūrė, nurodyti negalėjo. Nukentėjusysis V. O. paaiškino, kad jis tik prašė P. L. nesikelti, nes gali įvykti muštynės. Po to pajuto du dūrius. Vėliau paaiškėjo, kad jam peiliuku dūrė kaltinamasis. Taigi, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo. Abu jie pažįstami tik iš matymo. Tokiu būdu darytina išvada, kad sužaloti nukentėjusįjį nebuvo jokio pagrindo. Tai, kad nukentėjusiajam V. O. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina specialisto išvada Nr. G3309/2015(02) t. 1, b. l. 33-34 ). Netikėti ja teismas neturi pagrindo. Iš viso to darytina išvada, kad nukentėjusysis buvo sužalotas be jokios priežasties. Be to, pats įvykis įvyko viešoje vietoje, jį matė pašaliniai asmenys ( liudytoja R. K. ), jai tai sukėlė stresą ir neigiamus išgyvenimus. Kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl aiškaus žmogaus negerbimo, nesilaikė elementarių moralės bei elgesio normų.
Tokiu būdu darytina išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą iš chuliganiškų paskatų ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo. Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika turi būti kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo pažįstami tik iš matymo. Akivaizdu, kad įvykio metu kaltinamasis D. G. peiliu durdamas nukentėjusiajam į krūtinės, pilvo sritį suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, tačiau jų nekonkretizavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. nukentėjusiajam pagalbos nesuteikė ir nesiėmė jokių priemonių ją iškviesti. Akivaizdu, kad D. G., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, durdamas nukentėjusiajam į krūtinės, pilvo sritį suprato, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, tačiau jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti.
Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad kaltinamasis D. G. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto bei gera valia atlygino dalį žalos.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl civilinio ieškinio.
Byloje buvo pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl V. O. gydymo išlaidų atlyginimo – 313,56 Eur., tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis D. G. šią žalą pilnai atlygino ( t. 1, b. l. 99-107 ).
Byloje taip pat yra pareikštas nukentėjusiojo V. O. civilinis ieškinys dėl turtinė ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. 100 Eurų turtinės ir 5000 Eurų neturtinės ( t. 1, b. l. 24 ). Vykstant bylos nagrinėjimui teismui buvo pateikta sutartis, sudaryta 2016-07-12 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl žalos atlyginimo. Joje nurodyta, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam dalį žalos ir šiuo metu liko neatlyginta 4000 Eur neturtinės žalos, kurią jis pasižada atlyginti iki 2019-10-01 ( t. 2, b. l. 44 ).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Kaip nustatyta, nukentėjusiajam V. O. šiuo nusikaltimu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis buvo operuojamas. Tai jam sukėlė daug skausmo, nepatogumų, jis negalėjo savarankiškai judėti. Taip pat jam tai neabejotinai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais teismas daro išvadą, kad 4000 Eur neturtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl tokio dydžio neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaip matyti, kaltinamasis D. G. administracine tvarka nebaustas ( t. 1, b. l. 166 ), anksčiau neteistas ( t. 1, b. l. 163 ), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei ( t. 1, b. l. 168 ), dirba, charakterizuojamas teigiamai, t. y. kaip pareigingas, draugiškas, mandagus žmogus ( t. 1, b. l. 170 ), jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto bei gera valia atlygino dalį žalos. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamasis D. G. padarė labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamųjų atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta šio jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje skyrimo.
Teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąjį charakterizuoti neigiamai, jo padaryta nusikalstama veika ( BK 135 str. 2 d. 8 p.), nors ir pagal BK 11 str. nuostatas priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią kaltinamajam šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, dalį žalos nukentėjusiajam atlygino gera valia, šis jam jokių pretenzijų neturi, pats prašo teismo nenuteisti kaltinamojo realia laisvės atėmimo bausme. Be to, po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis daugiau nenusikalto ir nepadarė kitų teisės pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų iš anksto sumanęs sužaloti nukentėjusįjį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo situaciją ir visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamojo tokio pobūdžio nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo klaidingai suprastos situacijos, nepateisinama išraiškos forma pasireiškusio elgesio pasekmė. Tokiu būdu jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, izoliavus jį nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams bei neišvengiamai tai turėtų neigiamos įtakos jo santykiams su jo šeimos nariais. Todėl teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 194 straipsnio nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 - 299 str., 301 - 303 str., 308 str.,
n u s p r e n d ž i a :
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį nuteisti jį 2 ( dvejų ) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)rajone ) nuo 23 val. iki 6 val.
Nuteistajam D. G. išaiškinti, kad jis privalo (LR BK 48 straipsnio 3 dalis):
be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (LR BK 48 straipsnio 10 dalis ).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš nuteistojo D. G. 4000 ( keturis tūkstančius ) eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo V. O. naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
marškinėlius, peilį, striukę, V. O. striukę, maikutę, saugomus Kauno apskrities Kaišiadorių rajono PK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Algirdas Remeika