Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01353-2018-8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. kovo 5 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moduloras“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Moduloras“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir UAB „Moduloras“ ieškinį atsakovams R. D. ir R. D. dėl avanso, palūkanų, užmokesčio už darbus pagal rangos sutartį priteisimo, trečiasis asmuo I. A. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai kvalifikavo šalių santykius, pažeidė CK 2.133 straipsnio 1 dalies, 6.6 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstai neištyrė ir neįvertino aplinkybių (žemės sklypo atidalijimo fakto, atsakovo nesuinteresuotumo namo statyba, kt.), sudarančių aiškų pagrindą konstatuoti, kad šalis siejo ir atstovavimo-pavedimo santykiai (atsakovas, sudarydamas rangos sutartį veikė atsakovės interesais). Bylos duomenys patvirtina, jog būtent atsakovė turėjo materialinį teisinį interesą į namo, kaip nekilnojamojo daikto, sukūrimą ir jo nuosavybę bei visiškai realizavo namo statytojos ir savininkės teises atlikdama nuoseklius, kompleksinius tokios tikslo įgyvendinimui reikalingus veiksmus. Teismai nepagrįstai ginčą sprendė taikydami vien statybos rangos sutarties šalių teisinius santykius reguliuojančias CK normas, nepagrįstai sprendė, kad prievolė atsiskaityti su ieškovu už namo statybos darbus kyla tik rangos sutarties šaliai – atsakovui, o atsakovė nėra saistoma, nes nebuvo šios sutarties šalis. Solidarioji abiejų atsakovų atsakomybė ieškovui kyla skirtingais pagrindais: atsakovės, atstovaujamos bei įgyvendinančios statytojos teises ir pareigas, atsakomybė kyla iš įstatymo (CK 2.133 straipsnio 1 dalis), iš neįvykdytų jos įgaliotinio prievolių, atsiradusių atstovavimo teisinių santykių pagrindu, o atsakovo (užsakovo, įgaliotinio) – iš rangos sutarties, kuria jis įsipareigojo sumokėti rangovui - ieškovui už atliktus namo statybos darbus, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė, nors, bylos duomenimis, namo statybos darbai yra atlikti ir perduoti užsakovui. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009 ir 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013) dėl tikrojo statytojo, kurio naudai statomas statinys, atsakomybės prieš rangovą, nepaisant to, kad statytojas nebuvo rangos sutarties šalis.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ir kitais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad skunde nenurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesprendžiamas, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) už UAB „Moduloras“ kasacinį skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2021 m. kovo 3 d. per Luminor bank AS sumokėtą 113 (vieno šimto trylikos) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas