Civilinė byla Nr. e2-4548-433/2020
Proceso Nr. 2-68-3-25682-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.5.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,
sekretoriaujant Anai Usačiovai,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,
atsakovo atstovui advokatui Egidijui Balčiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transdirektas“ ieškinį atsakovui UAB „Elektros montavimo sprendimai“ dėl skolos priteisimo
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Elektros montavimo sprendimai“ 1330,00 Eur skolos, 441,66 Eur delspinigių, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1811,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė montavimo darbų sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktus techninius reikalavimus ir užduotis atlikti silpnų srovių sistemų instaliacijos bei įrangos komutacijos (muzikinių kabelių) darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti darbus ir sumokėti už juos sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Ieškovas atliko visus sutartyje numatytus darbus, atsakovas juos priėmė, todėl ieškovas atsakovui pateikė apmokėti 2019-03-04 PVM sąskaitą faktūrą TR Nr. 048 bendrai 2 214,30 Eur sumai. Kadangi šiems rangos santykiams bei darbams yra taikomas PVM įstatymo 96 straipsnyje numatytas atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas, todėl 384,30 Eur PVM sumą, nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje, valstybei privalo sumokėti atsakovas, o ieškovui pagal šią sąskaitą atsakovas privalėjo sumokėti 1 830,00 Eur sumą. Pagal Sutarties nuostatas atsakovas šią PVM sąskaitą faktūrą turėjo apmokėti iki 2019-03-18, tačiau atsakovas 2019-04-10 mokėjimu sumokėjo tik 500,00 Eur, o likusios 1 330,00 Eur sumos iki šios dienos nesumokėjo. Remiantis Sutarties 4 punktu, ieškovas paskaičiavo 0,2 procentų dydžio delspinigius – 441,66 Eur. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, ir priteisė iš atsakovo UAB „Elektros montavimo sprendimai“, juridinio asmens kodas 304991416, ieškovo UAB „Transdirektas“, juridinio asmens kodas 304416885, naudai 1330,00 Eur skolos, 441,66 Eur delspinigių, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1811,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. spalio 7 d. gauti ir tą pačią dieną priimti atsakovo UAB „Elektros montavimo sprendimai“ prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad UAB „Caverion Lietuva“ (duomenys neskelbtini) sudarė Statybos subrangos sutartį (duomenys neskelbtini), su UAB „Eurotinklai“ dėl gaisro aptikimo, įgarsinimo ir elektros ryšių sistemų darbų. UAB „Eurotinklai“ šiems darbams vykdyti (duomenys neskelbtini) sudarė rangos sutartį (duomenys neskelbtini) su atsakovu. Atsakovas daliai šių darbų (garsinių kabelių išvedžiojimui) atlikti sudarė su ieškovu (duomenys neskelbtini) montavimo darbų sutartį (duomenys neskelbtini). Ieškovas darbus vykdė, tačiau šie darbai buvo atliekami nekokybiškai, ieškovas netaisė savo nekokybiškai atlikto darbo, o atsakovas savo jėgomis sutvarkė nekokybiškai ieškovo atliktą darbą, bei gavo iš užsakovo reikalavimą atlyginti nuostolius dėl ieškovo darbų. Ieškovas nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) montavimo darbų sutartį (duomenys neskelbtini) ieškovas atliko visus sutartyje numatytus darbus, atsakovas juos priėmė, todėl ieškovas atsakovui pateikė apmokėti 2019-03-04 PVM sąskaitą faktūrą TR Nr. 048 bendrai 2214,30 Eur sumai. Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytų aplinkybių aiškinimu bei (duomenys neskelbtini) montavimo darbų sutarties (duomenys neskelbtini) (toliau Rangos sutartis) aiškinimu, nes ieškovas pagal Rangos sutartį neperdavė atsakovui savo darbų rezultato, kuris buvo atliktas nekokybiškai, bei ieškovs netaisė savo nekokybiško darbo rezultato, o atsakovas nepriėmė iš ieškovo jo darbų rezultato, todėl ieškovas Rango sutarties vykdymą aiškina nesąžiningai (CK 6.193 str.).
Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.694 straipsnio „Darbų perdavimas ir priėmimas“ 4 dalimi „Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai“. Pagal Rangos sutartie 2.3 punktą, „Už kokybiškai atliktus darbus ir perduotus darbus Užsakovas sumoka Vykdytojui ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo kiekvieno etapo atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo“. Sutartimi šalys galutinį atsiskaitymą už atliktus darbus padarė priklausomą nuo darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo (Rangos sutarties 2.3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs Darbų perdavimo priėmimo akto svarbą rangos santykiuose. Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Sis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tačiau galimos, įstatyme numatytos teisinės situacijos, kada viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą (CK 6.694 straipsnis 4 dalis). Tokiu atveju užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus — sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Taigi, vadovaujantis Kasacinio teismo suformuota praktika, ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėjimo iš atsakovo, nes pats iki šiol neįvykdė prievolės perduoti atliktus darbus - sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis, nepateikdamas atsakovui jokio Darbų perdavimo priėmimo akto, kuriame būtų nurodytos atliktų darbų apimtys. Taigi, pagal Civilinio kodekso reikalavimą, kasacinio teismo išaiškinimą ir Rangos sutarties nuostatą (sutarties 2.3 punktas) ieškovas turi perduoti savo atliktų darbų rezultatą atsakovui, tačiau ieškovas iki šiol nėra pateikęs jokio darbų priėmimo perdavimo akto atsakovui pasirašyti, kuriuo atsakovas galėtu priimti iš ieškovo, jo tariamai atliktus kokybiškus darbus. Ieškovas akivaizdžiai žinodamas, kad jo montavimo darbai nėra kokybiškai atlikti, ieškovas neteikė atsakovui darbų priėmimo perdavimo akto apie šių darbų apimtį, tačiau ignoruodama šį rangos santykiams esminį- privalomą elementą, be pagrindo (darbų priėmimo perdavimo akto) pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui, su kuria atsakovas niekada nesutiko. Dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų atsakovas gavo pretenzijas iš savo užsakovo UAB „Eurotinklai“, kuris atitinkamai gavo pretenziją iš savo užsakovo UAB „Caverion Lietuva“. Pagal Rangos sutarties 4.1 punktą ieškovas įsipareigojo: „Vykdytojas garantuoja atliktų darbų kokybę“. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovui paprašius sukonkretinti koks konkrečiai yra jų įmonės darbo brokas ir paprašius jį parodyti, atsakovas apie tai nieko negalėjo pasakyti bei nurodyti“. Šis ieškovo teiginys yra netiesa, nes atsakovas nuo 2019-02-14 iki 2019-08-07, net keliolika kartų informavo apie jo užsakovo UAB „Eurotinklai“ ir UAB „Caverion Lietuva reiškiamas pretenzijas dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų. Rangovas UAB „Caverion Lietuva“ 2019-02-14 elektroniniu paštu pateikė atsakovui reikalavimą sutvarkyti ieškovo netinkamai atliktus darbus. Atsakovas tą pačią dieną persiuntė šį reikalavimą ieškovui. Atsakovas 2019-03-05 iš užsakovo UAB „Eurotinklai“ gautą UAB „Caverion Lietuva“ elektroninį laišką, kurį 2019-03-05 pateikė ieškovui, kuriame nurodoma ieškovės blogai atlikti darbai - „Siunčiu dalį defektų, kuriuos šiandien nustatė komisija. Daugiau atsiųsiu, kai gausiu jų sąrašą. Labai didelių pastabų nėra, tačiau defektų, pataisymų, nepabaigtų darbų dar yra. Šiai dienai pagrindiniai akcentai. ER rozetės priklijuotos prie sienos ir dabartiniam variante pusė jų jau atlipusių, nukritusių, persisukusių ir panašiai, vieną mačiau nesužymėtą. Sprendimas: pereiti per visas patalpas ir rozetes prie gipso kartono sienos prisukti varžtais, kad nebūtų įmanoma palietus jos numušti. Kabeliai neturi matytis. Taip pat, reikia visus sužymėti.“ Atsakovas tą pačią dieną persiuntė šį defektų fiksavimą ieškovui. Atsakovas 2019-03-15 iš užsakovo UAB „Eurotinklai“ gautą elektroninį laišką 2019-03-15 persiuntė ieškovui, kuriame nurodoma ieškovo blogai atlikti garso kabelių išvedžiojimo darbai - „Sutvarkyti liniją, kur kabeliai prie laiptų eina vamzdžiais juodais (daviau oranžinę dėžutė su keramikiniais kontaktais, jei prireiks nutraukti liniją. Dėžutę tvirtinti ant lovio, kad nešviestų); Visos kilpos, kurios darytos ateičiai turi būti paslėptos lovelyje ir nesimatyti iš apačios; Privesti laidus iki kolonėlių vietų, sukabinti trosus ir paruošti kolonėlių montavimui. Kiekvienai vietai turi būti nuleisti du trosai (3-4 mm). Vienu trosu nuo lubų turi eiti kabelis, kitas trosas rezervinis; Baigti salės įgarsinimo linijas, taip pat su dviem trosais; Sumontuoti įgarsinimo spintą ir suvesti visus įgarsinimo kabelius; Kabelių linijos turi būti visur sunumeruotos lipdukais (spintoje, ties kiekviena paliekama kilpa, tiek prieš kilpą, tiek už jos; Išsitraukti visus kabelius WC zonose; Palėpėje (sandėliukai, prie lifto) įgarsinimo kabeliai neturi eiti kartu su vamzdžiu; Pateikti galutinį trasų išvedžiojimą brėžinyje; Paruošti linijas pilnumoje pajungimui “. Atsakovas 2019-04-19 siuntė ieškovui elektroninį laišką su nuotrauka, kuriame nurodoma ieškovo blogai atlikti garso kabelių išvedžiojimo darbai - „Labas, pasididink nuotrauka ten 2x1.5 kabelis kodėl jis kabo?“ Ieškovas 2019-04-30 pateikė elektroniniu paštu pateikė reikalavimą apmokėti nesumokėtą skolą, nurodydama - „Matome, kad jūsų skola mums vis dar yra likusi 1330 EUR. Prašome sumokėti skolą per artimiausias 5 d.d. “. Atsakovas tą pačią dieną elektroniniu paštu pateikė atsakymą dėl ieškovo blogai atliktų darbų nurodydama, kad - „Laba diena, jus su skola neskubėkite. Turiu bėdų su jūsų atliktų darbu kokybe. Darbų eigoje gaudavau nemažai pastabų dėl pastoviu gamybiniu defektu, todėl T. pasakiau, kad sumokėsiu avansą, likusi dalis po sėkmingų sistemų paleidimo. Tačiau realiai turiu dabar iš Caveriono defektu už 1800+ ir daug gėdos. Pats asmeniškai dalyvauju defektu šalinime jau net kelinta diena, nekalbant apie savo darbuotoją. T. į mano prašymus nereaguoja... Tokio požiūrio i darbą ir problemų sprendimo nesu matęs. Kad bauda gausim tai 100% ,tik neaišku kokią“. Atsakovas 2019-05-27 elektroniniu laišku informavo ieškovą apie jo blogai atliktus darbus, kurių ieškovas netaisė, todėl tai teko atsakovui atlikti savo sąskaita. Šiame laiške atsakovas ieškovo direktorei nurodė: „Čia yra ir mano bėdų, jūsų bėdos, davikliai sumontuoti (3 vnt. jei neklystu) ne pagal normas, neišlaikyti atstumai buvo - 4.5m, Pakoregavom mes. Jūsiškiai montavo dūminius jutiklius prie metalinio stogo, nelabai suprantu jūsų montavimo kokybės, kad kiekvieno daviklio komutuojamas laidas lietėsi su stogu, taip trumpinosi visa linija, viską sutvarkėme mes. Jūsų vyrams buvo duota nedegi dėžutė sukomutuoti kabeli, jos nepanaudojo, bet ir negražino, kažkur paliko, elektrikai ją rado ir atidavė atgal, traktuoju kaip nesaugojimą ir pametimą. Su garsu išvis kosmosas nesuprantu kaip galima čia tiek tokioj sistemoj primalti šudo. Čia man didžiulė gėda prieš vystytoją ir kolega. Reiks pakelti tabelius kiek mes sugaišome laiko jūsų brokams taisyti, vien kažkokie nedvėsti kabeliai, kiek kainuoja laiko išsiaiškinti patiems, kai niekas nereaguoja. Ryt kompleksinis bandymas, ir gydom avarinio įgarsinimo bėdas. Berods viskas tik i gera, nežinau tik koks bus paskutinis vystytojo žodis dėl visų brokų. Tai kad bus kreditinė 100% tik už dar kokią bus sumą “. Atsakovas iš užsakovo UAB „Eurotinklai“ gavo elektroninių paštu UAB „Caverion Lietuva“ 2019-07-02 raštą Nr. 19-SR-0187 „Dėl nekokybiškai(netinkamai) atliktų darbų“ su sąmata 7.719,80 Eur., kurį 2019-08-07 persiuntė ieškovo direktorei V. J.. Į šį laišką ieškovas nereagavo. Atsakovo direktorius A. K., dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų ne kartą skambino už Rangos sutarties vykdymą atsakingam ieškovės montuotojui T. J. (Rangos sutarties 3.2.2. punktas), bei rašė telefonines žinutes, su prašymais taisyti blogai atliktus ieškovės darbus, tačiau T. J. neatvyko taisyti nekokybiškai atlikto darbo, o vėliau visai neatsiliepinėjo į telefoninius skambučius. Tai gali patvirtinti telefoninių žinučių ir telefoninių skambučių išrašai, kuriuos pateiksime vėliau. Atsakovas pateikė ieškovui 2019-05-30 Atliktų darbų pridavimo- perdavimo aktą Nr. 19- 05/30-01, dėl ieškovo atliktų darbų defektų šalinimo. Galiausiai atsakovas gavo iš UAB „Eurotinklai“ 2019-10-03 PVM sąskaitą faktūrą 3000 Eur sumai, dėl „Nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus darbus pagal (duomenys neskelbtini) rangos sutartį (duomenys neskelbtini), Gen. rangovo 2019.07.02 raštas Nr. 19-SR-01878“. Taigi iš pateikto susirašinėjimo ir dokumentų akivaizdu, kad ieškovas netinkamai vykdė Rangos sutartį, neperdavė atsakovui darbų, darbus atliko nekokybiškai savo nekokybiško darbo netaisė, dėl ko atsakovas turėjo darbo sąnaudų ir nuostolių pareikštų užsakovo, tuo ieškovas yra pažeidęs Rangos sutarties 2.2, 2.3, 4.1 punktus, t. y. kokybiškai atlikti darbus ir garantuoti jų kokybę. Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta tik netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2012 m. spalio 25 d. apžvalgoje „Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga“, kasacinis teismas nurodė, kad Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo“. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad netesybų mažinimui CK 6.228 straipsnis dėl esminės šalių nelygybės netaikytinas, nes šio straipsnio paskirtis yra kita - ginti silpnesniąją sutarties šalį, kuri privalėjo sutikti su jai pasiūlytomis sutarties sąlygomis, suteikiančioms perdėtą pranašumą kitos sutarties šalies atžvilgiu. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo buvo pasiūlyta atsakovui Rangos sutarties formą, kurioje ieškovas numatė aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos - 0,2 % delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (4.4 punktas). Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas prašo teismo sumažinti netesybas iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas prašo 2019-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas UAB „Elektros montavimo sprendimai“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodo, kad nesutinka su prieštaravimais. Ieškovas nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) montavimo darbų sutartį (duomenys neskelbtini) atliko garsinių kabelių išvedžiojimo darbus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo ieškovas šiuos darbus atliko nekokybiškai, dėl ko atsakovas patyrė nuostolius. Atsakovas ieškovo atliktų darbų nekokybiškumą grindžia pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. užsakovo UAB „Caverion Lietuva“ pretenzija dėl (netinkamai) nekokybiškai atliktų darbų sąmatomis, ieškovui išrašytu atliktų darbų pridavimo-perdavimo aktu. Vadovaujantis atliktų darbų pridavimo-perdavimo aktu, iš jo matyti tik aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) „Akropolyje“ buvo atliekami defektų šalinimo darbai, tačiau konkrečiai nenurodoma kokie defektai buvo šalinami. Tačiau kitame atsakovo pridėtame rašytiniame įrodyme UAB „Caverion Lietuva“ sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodyta, kad buvo taisomi tik gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos defektai. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas atliko garsinių kabelių išvedžiojimo darbus, tačiau iš atsakovo pateiktų įrodymų akivaizdu matyti, kad nekokybiškai išvedžiotos buvo gaisro ir signalizacijos sistemos, bet ne garso sistema. Todėl atsakovo argumentas, kad ieškovas nekokybiškai atliko savo darbą yra tik jo gynybinė pozicija ir siekis suklaidinti teismą ir išvengti prievolės sumokėti ieškovui skolą už jo atliktus darbus. Prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą bei priteisti papildomai iš atsakovo UAB „Transdirektas“ 250,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės pakartojo ieškinyje bei atsiliepime į prieštaravimus nurodytas aplinkybes bei argumentus.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo prieštaravimuose nurodytus motyvus. Papildomai nurodė, kad atsakovas sutiktų papildomai sumokėti ieškovui 200,00 Eur. Be to, nurodė, kad su ieškovu buvo susitarta, kad už 1 metro kabelio išvedžiojimo atsakovas mokės po 0,50 ct.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Montavimo darbų sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią Vykdytojas (ieškovas) įsipareigojo pagal Užsakovo (atsakovo) pateiktus techninius reikalavimus ir užduotis atlikti silpnų srovių sistemų instaliacijos bei įrangos komutacijos (muzikinių kabelių) darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad apmokama už kokybiškai atliktus darbus taikant vienam Vykdytojo (ieškovo) dirbančiam darbuotojui valandinį įkainį 7,50 Eur neįskaitant PVM. Sutarties 3.2.2 punkte nurodyta, kad darbus objekte atliks du Vykdytojo (ieškovo) darbuotojai. Pagal Sutarties II dalies 3 punktą už kokybiškai atliktus darbus ir perduotus darbus atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo kiekvieno etapo atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pagal minėtą Sutartį ieškovas atliko visus joje numatytus darbus ir atsakovas juos priėmė, todėl ieškovas atsakovui pateikė apmokėti 2019-03-04 PVM sąskaitą faktūrą TR Nr. 048, iš viso 2 214,30 Eur sumai. Šiems rangos santykiams bei darbams yra taikomas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnyje numatytas atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas, todėl 384,30 Eur PVM sumą, nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje, valstybei privalo sumokėti atsakovas, o ieškovui pagal šią sąskaitą atsakovas privalėjo sumokėti 1 830,00 Eur sumą. Iš ieškovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų – UAB „Transdirektas“ 2019 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei šios bendrovės direktorė įsakymų nustatyta, kad rangos darbus pagal tarp šalių sudarytą sutartį vykdė du ieškovo darbuotojai. Ieškovas 2019-03-04 PVM sąskaitoje faktūroje TR Nr. 048 nurodė, kad kiekvienas ieškovo darbuotojas, vykdydamas įsipareigojimus pagal Sutartį, atidirbo po 122 valandų. Pagal montavimo darbų sutarties nuostatas atsakovas šią PVM sąskaitą faktūrą turėjo apmokėti iki 2019-03-18, tačiau atsakovas 2019-04-10 sumokėjo ieškovui tik 500,00 Eur, o likusios 1 330,00 Eur sumos nesumokėjo. Byloje įrodymų, kad atsakovas būtų tinkamai ir laiku atsiskaitęs su ieškovu, nėra (CPK 177, 185 straipsniai).
Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis). Atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, už ieškovo suteiktas paslaugas su pastaruoju neatsiskaitė (CK 6.59 straipsnis), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nesant duomenų, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti – priteisti iš atsakovo 1 330,00 Eur skolą.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.
Iš teismui pateiktos Sutarties akivaizdžiai matyti, kad šalys susitarė, jog apmokėjimas už ieškovo atliktus darbus bus vykdomas taikant valandinį įkainį kiekvienam ieškovo darbuotojui, dirbančiam objekte. Nors atsakovo atstovas teigia, kad tarp šalių buvo susitarta dėl kitos apmokėjimo už darbus tvarkos, t. y. mokant konkrečią pinigų sumą už kiekvieną išvedžiotą kabelio metrą, teismui nepateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas pats nefiksavo kiek ieškovo darbuotojai valandų dirbo kiekvieną dieną objekte. Nesant kitų patikimų įrodymų, teismas daro išvadą, kad ieškovo oficialiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie darbuotojų išdirbtą objekte laiką yra teisingi ir jais galima vadovautis. Teismas atkreipia dėmesį, kad posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K., kuris ir pasirašė atsakovo vardu aukščiau minėtą Sutartį, negalėjo paaiškinti kaip buvo apskaičiuota 500,00 Eur suma, kurią atsakovas ieškovui už atliktus darbus visgi sumokėjo. Nors atsakovas tvirtina, kad ieškovas darbus pagal Sutartį atliko nekokybiškai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad atsakovas šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Kaip aukščiau minėta, ieškovas iš dalis atsiskaitė su atsakovu, t. y. faktiškai pripažino, jog darbai yra atlikti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl 1330,00 Eur skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.
Ieškovo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Montavimo darbų sutarties (duomenys neskelbtini) 4.4 punkte numatyta, kad jeigu Užsakovas vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus per sutartyje nurodytą terminą, Vykdytojui raštiškai pareikalavus, Užsakovas įsipareigoja mokėti Vykdytojui 0,2 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 441,66 Eur dydžio delspinigiai (CPK 6.71 str.), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarus sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 0,2 procentų dydžio delspinigius, kadangi laiko, jog delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Teismas pažymi, kad delspinigių dydis nustatytas (duomenys neskelbtini) Montavimo darbų sutartyje (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta tarp juridinių asmenų. Todėl akivaizdu, kad atsakovas, pasirašydamas aukščiau minėtą Sutartį, sutiko su 0,2 procentų dydžio delspinigiais. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytas komercinis sandoris, todėl atsižvelgiant į sutarties pobūdį, jos šalys – pelno siekiantys juridiniai asmenys, pasirašius sutartį jos sąlygos tampa privalomomis vykdyti, įskaitant ir susitarimas dėl delspinigių dydžio ir teismas neturėtų kištis į verslo sandorius ir spręsti dėl tokių juridinių asmenų susitarimų (CK 6.185 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą daro išvadą, kad 0,2 procentų dydžio delspinigiai nagrinėjamoje byloje nelaikytini nepagrįstai dideliais. Jokių įrodymų, pagrindžiančių priteistinų iš atsakovo delspinigių dydžio sumažinimą būtinumą, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str., prašė priteisti iš atsakovo 40,00 EUR sumą išieškojimo išlaidų kompensavimui. Minėto įstatymo 7 str. nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įgijęs teisę į palūkanas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 40,00 EUR suma išieškojimo išlaidų kompensavimui, todėl ir šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminariu sprendimu priteistų procesinių palūkanų nurodytina, kad procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į nurodytas normas bei tai, kad atsakovas nustatytu terminu su ieškovu neatsiskaitė, ieškovo reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisėtas bei pagrįstas ir tenkintinas. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasis CPK 93 bei 98 straipsniais, teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo UAB „Transdirektas“ ieškovui UAB „Elektros montavimo sprendimai“ priteisė 20,00 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį bei 150,00 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nėra pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti aukščiau minėto preliminaraus sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidų už teisines paslaugas) priteisimo.
Ieškinį patenkinus visiškai ir palikus galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą, iš atsakovo ieškovui papildomai priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą – 250,00 EUR (CPK 98 str.).
Ieškinį patenkinus visiškai ir palikus galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš ieškovo nepriteisiamos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl jos iš ieškovo valstybei nepriteisimos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 430 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti papildomai iš atsakovo UAB „Elektros montavimo sprendimai“, juridinio asmens kodas 304991416, ieškovui UAB „Transdirektas“, juridinio asmens kodas 304416885, 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) už advokato teisines paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas